- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2A-72-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01593-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) pateikė ieškinį, prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančiais dėl ieškovės techninės klaidos (suklydimo) ir dėl to, kad sandoriai prieštarauja gerai moralei:
1.1.1. 2022 m. gegužės 8 d. sandorį, kuriuo iškeista 1 Eur kursu 1:70477,29 ir gauta 70 477,29 Singapūro dolerių (toliau – ir SGD);
1.1.2. 2022 m. gegužės 8 d. sandorį, kuriuo iškeista 10 Eur kursu 1:70477,29 ir gauta 704 772,29 SGD;
1.1.3. 2022 m. gegužės 8 d. sandorį, kuriuo iškeista 4 Eur kursu 1:70477,29 ir gauta 281 909,19 SGD;
1.1.4. 2022 m. gegužės 8 d. sandorį, kuriuo iškeista 100 Eur kursu 1:70477,29 ir gauta 7 047 729,99 SGD;
1.2. taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovei 523 851,87 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė yra elektroninių pinigų įstaiga, turinti licenciją veikti kaip valiutos keityklos operatorė. Atsakovas yra ieškovės klientas, kuris naudojimosi laikotarpiu atliko įprastas operacijas: įnešė lėšas, atliko pervedimus, atsiskaitymus, keitė valiutas tarpusavyje, t. y. eurus (toliau – ir Eur), Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius (toliau – ir JAV doleriai, USD), (duomenys neskelbtini). 2022 m. ieškovė turėjo techninių nesklandumų, kurie lėmė, kad keletą valandų egzistavo techninė klaida: klientai galėjo iškeisti 1 Eur į 70 477,30 SGD; tačiau SGD galėjo iškeisti kursu 1 Eur į 1,47 SGD; oficialus kursas tą dieną buvo 1 Eur = 1,46 SGD.
3. Atsakovas, kaip klientas, suprasdamas tokią techninę klaidą, 2022 m. gegužės 8 d. atliko pirmąją operaciją (toliau – Pirmasis sandoris), kuriuo 1 Eur iškeitė į 70 477,29 SGD. Atsakovas, suvokęs, kiek SGD yra vertas, ir tai, kad Pirmasis sandoris pavyko, iš karto iškeitė 10 Eur į 704 772,99 SGD (toliau – Antrasis sandoris). Atsakovas tą pačią dieną atliko 4 Eur keitimą į 281 909,19 SGD (toliau – Trečiasis sandoris) ir 100 Eur keitimą į 7 047 729,99 SGD (toliau – Ketvirtasis sandoris, o visi sandoriai kartu – Sandoriai). Atsakovas operatyviai iškeitė SGD atgal į eurus: 8 104 888,76 SGD buvo iškeisti į 5 524 363,36 Eur, t. y. 1 Eur = 0,6816 SGD kursu. Taigi, atsakovas per vieną dieną, iškeisdamas 115 Eur, be pagrindo įgijo 5 524 363,36 Eur.
4. Atsakovas dalies SGD neiškeitė atgal į eurus. Atsakovas atliko kitas operacijas, kuriomis didino SGD kiekį savo sąskaitoje (iki 8 000 000 SGD). Atsakovas 2022 m. gegužės 9 d. iš (duomenys neskelbtini) turimos sąskaitos atliko mokėjimus į kitas savo sąskaitas, o ieškovė, pastebėjusi susidariusią situaciją, atsakovo keitimo operacijas atšaukė, dalis atsakovo pervestų lėšų buvo grąžintos atgal (apie 500 000 Eur). Atsakovas buvo atlikęs eilę mokėjimų, todėl jo sąskaitos balansas tapo neigiamu (–1 064 781,92 Eur). Taigi, dėl ieškovės techninės klaidos, kuria sąmoningai ir tyčia pasinaudojo atsakovas, jis nepagrįstai gavo ir į kitas savo sąskaitas pervedė 513 059,54 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovui priteisė iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 3 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 6 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra profesionalė ir ji, kaip Lietuvos Respublikoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, turi pareigą profesinėje veikloje elgtis apdairiai ir rūpestingai. Teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ginčo Sandoriai buvo sudaryti esmingai suklydus. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal poreikį iškeisdavo (konvertuodavo) eurus arba JAV dolerius į Singapūro dolerius (duomenys neskelbtini) aplinkoje (toliau – ir (duomenys neskelbtini) platforma, sistema). (duomenys neskelbtini) tinklalapyje skelbia, kad turi 30 skirtingų valiutų ir jas keisti galima palankiausiu kursu ir neturėti papildomų išlaidų. Aplinkybė, kad atsakovas 2022 m. gegužės 8 d. atliko valiutų keitimo Sandorius, konvertuodamas savo lėšas ieškovės platformoje pagal ieškovės pasiūlytą kursą, nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikta sąlygų ir terminų sutartis negaliojo Sandorių sudarymo metu (2022 m. gegužės 8 d.), nes tuo metu galiojo 2020 m. gruodžio 22 d. „Bendrosios (duomenys neskelbtini) vartojimo sąlygos“ (toliau – Sąlygos), paskelbtos (duomenys neskelbtini) tinklalapyje. 2023 m. sausio 25 d. ieškovė siųstame elektroniniame laiške atsakovui nurodė, kad lėšas nurašė pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. taisykles, kurios priimtos po ginčo Sandorių sudarymo.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra verslininkė, o toks elgesys, kai po incidento pateiktos naujos taisyklės, vertinamas kaip siekis suklaidinti ne tik klientą (vartotoją), tačiau ir teismą.
9. Išanalizavęs 2020 m. gruodžio 22 d. Sąlygas ir 2022 m. rugsėjo 19 d. taisykles, teismas nustatė, kad šiose taisyklėse įtvirtintos nuostatos suteikia ieškovei teisę atšaukti operaciją, kuri jau buvo apdorota, jei įvyko klaida arba techninė klaida operacijos pavedimo pagrinduose. Įtvirtinta ieškovės teisė sulaikyti lėšas, mokėjimus. Lėšas, kurios buvo pervestos dėl klaidos, piktnaudžiavimo (duomenys neskelbtini) sistema arba neteisėtos veiklos, ieškovė turi teisę vienašališkai išskaityti iš vartotojo (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Bendrosiose vartojimo sąlygose šie paminėti punktai iš viso nėra numatyti. Ieškovė atsakovo lėšas nurašė pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. taisykles.
10. Atsižvelgiant į tai, kad po incidento buvo priimtos taisyklės, kuriomis grindžiami ieškovės veiksmai, nurašant atsakovo lėšas, tokį ieškovės veiksmą teismas įvertino kaip nesąžiningą elgesį vartotojo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji sandorio šalis, todėl ieškovės elgesys, priimant taisykles, kurios pagrindžia jos atliktus ankstesnius veiksmus, t. y. lėšų nurašymą, vertinamas kaip pažeidžiantis šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai ir negali būti ginamas.
11. Ieškovė, būdama verslininkė, veikdama bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens), pagal racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, turėjo užtikrinti tinkamą, išsamų atsakovo informavimą apie esmines aplinkybes, susijusias su incidentu būtent pagal 2020 m. gruodžio 22 d. Sąlygas. Atsakovė pasielgė priešingai, nes priėmė naujas 2022 m. rugsėjo 19 d. taisykles, kurios palankios ieškovei ir siekė suklaidinti vartotoją. Aptartų vartojimo santykiuose pareigų neįvykdžiusi (ar netinkamai jas įvykdžius) šalis turi prisiimti neigiamų veiklos padarinių riziką.
12. Ieškovė nepateikė incidentą ir techninę klaidą įrodančių duomenų, nereiškė dėl šio aspekto prašymų, neprašė apklausti liudytojų, nesiekė rinkti įrodymų, iš esmės teismui pateikdama tik šalies paaiškinimus, todėl teismui kilo abejonės dėl techninės klaidos atsiradimo kilmės, trukmės ir pasekmių, kaip ir dėl tokios klaidos saugiklių egzistavimo ir (ar) neegzistavimo ieškovės įstaigoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos nurodoma techninė klaida, gedimas tikrai buvo, kaip ir kada jis buvo užfiksuotas. Byloje nėra duomenų, kad apie minėtą situaciją buvo informuotas Lietuvos bankas, šalis nenurodė, kodėl neinformavo Lietuvos banko.
13. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad bet kuris protingas ir apdairus žmogus, turėdamas ketinimą keisti valiutas palankiu kursu, būtų nesudaręs Sandorių. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas atliko įprastą operaciją pagal ieškovės skelbiamą valiutų kursą, nevykdė neteisėtų veiksmų, visos operacijos buvo vykdomos ieškovei priklausančioje (duomenys neskelbtini) platformoje.
14. Taigi, ieškovė buvo nerūpestinga ir neatidi sudarant Sandorius, pati apie įvykusį incidentą nepranešė Lietuvos bankui, taip pat nebuvo įdiegusi saugiklių, o toks elgesys negali būti laikomas esminiu suklydimu, sudarančiu pagrindą Sandorius pripažinti negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnį.
15. Aplinkybė, kad atsakovas, atlikęs valiutų konvertavimą, pervedė lėšas į kitas savo sąskaitas, nepagrindžia jo nesąžiningumo. Atsakovas pagal ieškovės nustatytą ir jos paskelbtą kursą šiai įmonei priklausančioje ir jos kontroliuojamoje platformoje (tinklalapyje, elektroninėje erdvėje) konvertavo lėšas ir atliko mokėjimus, o toks sandoris nelaikytinas prieštaraujančiu gerai moralei. Teismas priėjo išvadą, kad šioje situacijoje nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus nesąžiningais bei pažeidžiančiais viešąją tvarką ar geros moralės principus, ir nenustatė pagrindo ginčo Sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismo sprendimas neatitinka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje numatytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, teismas netinkamai taikė CK 1.81 bei 1.90 straipsnių nuostatas, o taip pat padarė byloje esantiems įrodymams ar bendriesiems logikos dėsniams prieštaraujančias išvadas.
16.2. Teismas nepagrįstai nepripažino ginčo Sandorių negaliojančiais dėl esminio suklydimo. Ieškovė turėjo valią bei poreikį sudaryti valiutos keitimo Sandorius su atsakovu, tačiau sandorius ieškovė ketino bei pageidavo sudaryti laikantis tikrojo tos dienos Eur ir SGD kurso. Techninė klaida sistemoje nulėmė netinkamą ieškovės valios išraišką – ginčo Sandoriams buvo pritaikytas keliasdešimt tūkstančių kartų didesnis Eur ir SGD kursas. Būtent dėl šios klaidos išreiškiant valią ieškovė ir sudarė su atsakovu ginčo Sandorius, kurių bet koks vidutiniškai atidus ir protingas asmuo nepageidautų sudaryti. Atsakovas šią ieškovės klaidą suprato ir ja naudojosi.
16.3. Ginčo Sandorių sudarymo dieną pagal oficialų Eur ir SGD kursą 1 Eur buvo keičiamas į 1,46 SGD. Ieškovė atvirkštiniam sandoriui, t. y. keičiant SGD į Eur, taikė kursą 1 Eur = 1,47 SGD. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad Eur ir SGD operacijos ieškovės sistemoje bus atliekamos, laikantis rinkoje ir ieškovės veikloje atvirkštiniams sandoriams (SGD ir Eur) taikyto kurso. Sudarant ginčo Sandorius ši ieškovės valia buvo išreikšta netinkamai, o 1 Eur buvo keičiamas į beveik 48 tūkst. kartų didesnę SGD sumą, nei skelbiama Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) bei siūlė ieškovė atvirkštiniams (SGD ir Eur) sandoriams. Šios aplinkybės patvirtina esminę ieškovės klaidą, sudarant ginčo Sandorius. Ginčo Sandorių sudarymo priežastis yra ieškovės poreikis uždirbti pelną, kuris ir formavo ieškovės valią sudaryti ginčo Sandorius, kurie su šiais ieškovės poreikiais bei tikslais yra nesuderinami. Tai pagrindžia netinkamą ieškovės valios išraišką. Nagrinėjamu atveju ginčo Sandoriais atsakovo 115 Eur pakeisti į 5,5 mln. Eur. Akivaizdu, kad tokių sandorių nesudarytų vidutiniškai atidus ir rūpestingas asmuo, vykdantis licencijuotą verslą. Valiutas konvertuojantis asmuo praranda tam tikrą dalį lėšų, kurios, kaip atlygis, tenka valiutos keitimo operacijas atliekančiam subjektui. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino suvokiantis, jog valiutos keitimo paslauga yra atlygintina. Tuo tarpu ginčo Sandoriai šiai verslo logikai prieštarauja – ieškovė ne tik negavo iš ginčo Sandorių jokio atlygio, tačiau dar ir patyrė nuostolius.
16.4. Be kita ko, esminį ieškovės suklydimą, sudarant ginčo Sandorius, patvirtina ir paties atsakovo elgesys. Dieną prieš ginčo Sandorių sudarymą atsakovas ieškovės sistemoje keitė eurus į SGD pagal kursą 1 Eur = 1,428571 SGD. Tuo tarpu ginčo Sandorių kursas buvo 1 Eur = 70 477,30 SGD. Ieškovės vertinimu, vos dieną prieš tos pačios valiutos keitimo sandorį sudaręs atsakovas suvokė (negalėjo nesuvokti) ieškovės klaidą. Atsakovas ginčo Sandorius sudarė atlikęs bandomąją valiutos konvertavimo operaciją už 1 Eur. Taigi, pats atsakovas suvokė, kad ieškovės sistemoje yra klaida ir tik bandomajai operacijai pavykus, atsakovas sudarė kitus sandorius, konvertuodamas didesnes lėšų sumas. Atsakovas patvirtino, kad ginčo Sandorių sudarymo metu susidūrė su techniniais nesklandumais ieškovės sistemoje. Atsakovas ginčo Sandorius sudarė per itin trumpą laiko tarpą, o tuomet 3 val. ryte pervedė šimtatūkstantines sumas (be kita ko, draugės motinai). Taigi, atsakovas neabejotinai suvokė, kad naudojasi trumpalaike klaida ieškovės sistemoje ir ši situacija ilgiau nesitęs (klaida bus ištaisyta, o jos pasekmės – likviduotos), todėl atsakovas skubiai ėmėsi veiksmų per klaidą įgytoms lėšoms užvaldyti. Atsakovas neabejotinai žinojo, kad ieškovė esmingai suklydo, sudarydama ginčo Sandorius ir šia klaida pasinaudojo.
16.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštaringas. Teismas nepagrįstai konstatavo didelį ieškovės neatsargumą ir klaidos rizikos prisiėmimą dėl to, kad ieškovės pateiktos Sąlygos negaliojo Sandorių sudarymo metu, ieškovė neužtikrino tinkamo atsakovo informavimo apie taikomas taisykles, apie techninius nesklandumus neinformavo Lietuvos banko, neįdiegė reikiamų apsaugos mechanizmų, kurie būtų užkirtę kelią ginčo Sandorių sudarymui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ieškovės padarytos klaidos pobūdžio, mąsto, sukeltų pasekmių, atsakovo veiksmų bei kitų su ginčo Sandoriais susijusių aplinkybių, specifinio reguliavimo, nenagrinėjo, ar ieškovė privalėjo pranešti Lietuvos bankui apie buvusią techninę klaidą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo Sandoriai buvo naudingi išimtinai vien tik atsakovui, iškeitusiam 115 Eur į 5,5 mln. Eur. Ieškovės veiksmų priimant ir (arba) taikant taisykles teisinis vertinimas nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismas neįvertino, ar ieškovės veiksmai po ginčijamų sandorių sudarymo galėjo įteisinti neteisėtus atsakovo sudarytus Sandorius. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl Lietuvos banko neinformavimo yra deklaratyvaus pobūdžio.
16.6. Šios civilinės bylos tinkamam išnagrinėjimui svarbu tai, kad ginčo Sandoriai sudaryti automatizuotai (per elektroninę sistemą). Tai reiškia, kad ginčo sandorių sudarymą būtent tokiomis sąlygomis nulėmė išimtinai atsakovo valia bei veiksmai. Atsakovas nesąžiningai naudojosi akivaizdžia klaida, siekdamas praturtėti ieškovės sąskaita, nes atsakovo tikroji valia buvo ne iškeisti Eur į SGD, o iškeisti 115 Eur į 5,5 mln. Eur. Taigi, tikroji atsakovo valia buvo ne pasikeisti valiutą, o nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaita. Teismas neatsižvelgė į sudaromų sandorių specifiką ir neatliko išsamaus atsakovo valios bei elgesio tyrimo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ginčo Sandoriai nesuderinami su pamatinėmis moralės vertybėmis. Tiek ginčo Sandorių sudarymą inicijavusio atsakovo tikslai bei ketinimai, tiek Sandorių pasekmės yra nesąžiningos, o sprendimu teismas apgynė piktnaudžiaujančios bei nesąžiningos ginčo Sandorių šalies (atsakovo) interesą praturtėti ieškovės sąskaita. Teismas sprendime neatsižvelgė į atsakovo veiksmus po ginčijamų Sandorių sudarymo. Atsakovas, vos tik sudaręs ginčo Sandorius, pradėjo atlikti jam neįprastas operacijas dėl 49 999 Eur arba 99 999 Eur į trečiųjų asmenų sąskaitas (užsienyje, (duomenys neskelbtini)). Didžioji dalis atsakovo atliktų mokėjimo pavedimų buvo atlikti pinigus į kriptovaliutas keičiančioms bendrovėms. Tai įrodo, kad atsakovas siekė slėpti nepagrįstai gautas lėšas, o tuo pačiu suprato, kad atlikti Sandoriai neteisėti.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti ir priteisti 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės esminio suklydimo nebuvimo. Elektroninė platforma (sistema) (duomenys neskelbtini), kurioje vyko ginčo Sandoriai, sukurta, priklauso ir visiškai kontroliuojama ieškovės, kaip elektroninių pinigų įstaigos, kuri privalo užtikrinti ir atsakyti už šios elektroninės erdvės (platformos, informacinių technologijų sistemos) tinkamą funkcionavimą. Būtent ieškovei tenka atsakomybė parinkti (nustatyti) sistemos algoritmus ir (arba) saugiklius. Ieškovė privalo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, nes jai tenka pareiga užtikrinti tinkamą viešai siūlomos paslaugos suteikimą ir tinkamą, saugų, su pakankamu kiekiu saugiklių sistemos veikimą.
Šalies argumentai
17.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad klaida atsirado algoritmui automatiniu būdu renkant duomenis apie skelbiamus kursus. Bet algoritmas neatsirado pats: jį sukūrė ieškovės specialistai arba ieškovės specialistų pavedimu jis buvo testuojamas, buvo naudojamas ieškovės informacinių technologijų sistemoje, kurią kontroliavo ieškovė. Tai tik patvirtina, kad tai buvo ieškovės neatsargumo (nenumatant reikiamų parametrų) arba neapgalvotos rizikos (nes ieškovė tarptautiniu mastu veikia su elektronine sistema, kuri galimai nėra sutvarkyta) situacija.
Atsiliepimas
17.3. Atsakovas, sudarydamas Sandorius, neturėjo pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) nurodytu valiutų kursu, nes ieškovę laikė patikima tarptautiniu mastu veikiančia bendrove. Ieškovė bando perkelti atsakovui savo atsakomybę, pareigą domėtis kursais, valiutų keitimo subtilybėmis, valiutos keitimo verslo logika, algoritmais, nors atsakovas yra tik vartotojas, kuris pagal ieškovės pasiūlytas sąlygas jos kontroliuojamoje elektroninėje erdvėje atliko konvertavimą ieškovės viešai pasiūlytu kursu.
17.4. Atsakovas atliko įprastą operaciją pagal ieškovės paskelbtą valiutų keitimo kursą, nevykdė neteisėtų veiksmų, visos operacijos buvo vykdomos ieškovei, profesionaliai vykdančiai šią veiklą priklausančioje platformoje (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo pripažinti, kad tarp ieškovės, turinčios Lietuvos banko išduotą licenciją, ir jos kliento, kuris pagal ieškovės nustatytą ir (duomenys neskelbtini) platformoje paskelbtą kursą konvertavo lėšas ir atliko mokėjimus, sudaryti Sandoriai prieštarauja gerai moralei.
17.5. Ieškovė, ne vieną kartą akcentuodama buvusią techninę klaidą (techninį nesklandumą, techninį gedimą), nepateikė įrodymų apie tai, kad tokia techninė klaida (techninis nesklandumas, techninis gedimas) tikrai buvo, kada ir kaip ji buvo užfiksuota, ar buvo atliktas vidinis tyrimas. Ieškovė nepateikė į bylą klaidą sistemoje, incidentą ar techninę klaidą įrodančių duomenų, nereiškė šiuo aspektu prašymų, neprašė apklausti liudytojų, neteikė įrodymų, apsiribodama tik deklaratyviais pareiškimais ir atsakovo veiksmų interpretavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
19. Nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) yra elektroninių pinigų įstaiga, turinti valiutos keityklos operatoriaus licenciją. Ieškovės elektroninėje sistemoje klientai 2022 m. gegužės 8 d. (keletą valandų) galėjo iškeisti 1 Eur į 70 477,3 SGD, o SGD galėjo iškeisti kursu 1 Eur į 1,47 SGD.
20. Atsakovas, kaip ieškovės klientas, turėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini), naudojosi (duomenys neskelbtini) platforma, atlikdavo reikiamas finansines, įskaitant valiutų keitimo, operacijas.
21. Atsakovas 2022 m. gegužės 8 d. atliko keturias valiutos keitimo operacijas (Sandorius): Pirmuoju sandoriu 1 Eur iškeitė į 70 477,29 SGD; Antruoju sandoriu 10 Eur iškeitė į 704 772,99 SGD; Trečiuoju sandoriu 4 Eur iškeitė į 281 909,19 SGD; Ketvirtuoju sandoriu 100 Eur iškeitė į 7 047 729,99 SGD. Tą pačią dieną atsakovas atliko SGD keitimo į Eur operaciją, kursu 1 Eur = 0,6816 SGD, t. y. 8 104 888,76 SGD iškeitė į 5 524 363,36 Eur.
22. Sudaręs ginčo Sandorius, atsakovas 2022 m. gegužės 8–9 d. iš (duomenys neskelbtini) turimos atsiskaitomosios sąskaitos atliko didelės apimties mokėjimo pavedimus į kitas savo ir trečiųjų asmenų sąskaitas, kriptovaliutų biržas. Bendras atliktų mokėjimų operacijos dydis yra 1 064 781,92 Eur.
23. Ieškovė 2022 m. gegužės 9 d. atsakovo atliktas valiutų keitimo ir mokėjimo operacijas atšaukė, atsakovo turimų sąskaitų balansas (duomenys neskelbtini) tapo neigiamas (–1 064 781,92 Eur). Dalį atsakovo pervestų lėšų ieškovė susigrąžino. Ieškovės paskaičiavimu, liko negrąžinti 513 059,54 Eur.
Dėl Sandorių pripažinimo negaliojančiais
24. Sandoriai – sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012).
25. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).
26. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-611/2021).
28. CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
29. CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).
31. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
32. Byloje sprendžiamas ginčas dėl valiutos keitimo Sandorių, sudarytų taikant ieškovės elektroninėje sistemoje neteisingai nurodytą SGD kursą, t. y. 1 Eur buvo keičiamas į beveik 48 tūkst. kartų didesnę SGD sumą, nei skelbė ECB bei siūlė ieškovė atvirkštiniams (SGD ir Eur) sandoriams. Ieškovė įrodinėja, kad jos valia elektroninėje sistemoje dėl techninio pobūdžio nesklandumo (sutrikimo) buvo išreikšta iš esmės suklydus, joks vidutiniškai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, nebūtų sudaręs tokių sandorių, t. y. nebūtų keitęs 1 Eur į 70 477,30 SGD, kai 1 Eur buvo vertas 1,47 SGD.
33. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo Sandorių specifikos, klaidos pobūdžio, sukeltų pasekmių, atsakovo veiksmų ir kitų su ginčo Sandorių sudarymu reikšmingų aplinkybių. Ieškovė pažymi, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apgynė nesąžiningos Sandorių šalies (atsakovo) interesą praturtėti ieškovės sąskaita.
34. Byloje nustatyta, kad ieškovės elektroninėje sistemoje 2022 m. gegužės 8 d. (keletą valandų) klientai galėjo 1 Eur iškeisti į 70 477,3 SGD, o SGD galėjo iškeisti santykiu 1 Eur = 1,47 SGD (atvirkštinis keitimas). Valiutų keitimas – užsienio valiutų pirkimas ir (ar) pardavimas. Finansinės įstaigos, teikdamos valiutų keitimo (pirkimo / pardavimo) paslaugas klientams, vadovaujasi tuo metu rinkoje galiojančiu oficialiu valiutų kursu ir už suteiktą paslaugą siekia gauti atlygį, atitinkamai siūlomos valiutų keitimo kainų skirtumas, palyginti su oficialiu kursu, nėra didelis.
35. Pagal viešai skelbiamus ECB duomenis 2022 m. gegužės 6 d. oficialus 1 Eur kursas buvo lygus 1,4642 SGD, 2022 m. gegužės 9 d. oficialus 1 Eur kursas buvo lygus 1,4676 SGD. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. oficialus vidutinis 1 Eur kursas sudarė 1,4478 SGD, mažiausias 1 Eur kursas – 1,3838 SGD, didžiausiais 1 Eur kursas – 1,5427 SGD (www.lb.lt/lt/currency?class=Eu&type=day&date_from_day=2022-01-01&date_to_day=2023-01-01¤cy=SGD). Iš esmės panašus Eur ir SGD santykis galiojo ir laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. (vidutinis 1 Eur kursas buvo lygus 1,4523 SGD). Taigi, nei ginčo Sandorių sudarymo metu, nei artimais laikotarpiais oficialus vidutinis SGD kursas nebuvo didesnis nei 1,5427 SGD už 1 Eur.
36. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo Sandorių sudarymo metu tikrino SGD kursą kriptovaliutų biržose ir kursas buvo panašus į siūlomą (duomenys neskelbtini) platformoje. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė „Third Party“ (trečioji šalis) ekrano nuotraukos kopiją (DOK-8101), tačiau iš jos turinio neįmanoma nustatyti šiuos duomenis pateikusios trečiosios šalies tapatybės, taip pat įvertinti informacijos patikimumo ir jos pateikimo datos. Dėl to nėra pagrindo nuspręsti, kad ginčo Sandorių sudarymo metu ieškovės sistemoje nurodytas keliasdešimt tūkstančių kartų didesnis nei oficialus SGD kursas buvo įprastas ir atitiko ieškovės valią sudaryti Sandorius, taikant būtent tokį valiutų santykį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė siekė ginčo Sandorius sudaryti pagal aktualų Eur ir SGD kursą, tačiau dėl techninės sistemos klaidos savo valią išreiškė netinkamai ir Sandorius sudarė pagal klaidingą Eur ir SGD santykį.
37. Atsakovas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškindamas ginčo Sandorių sudarymo aplinkybes, nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) banko pervedė pinigus į (duomenys neskelbtini) ir vėliau kriptovaliutos biržoje (crypto.com) bandė autorizuoti (duomenys neskelbtini) kortelę. Autorizacija nepavyko, sistemoje atsirado pranešimas, kad autorizacija vyksta SGD valiuta ir nuo kortelės bus nurašyta 0,10 SGD. Atsakovas prisijungė prie (duomenys neskelbtini) paskyros ir pabandė Eur pakeisti į SGD, tada sistema parodė klaidą. Atsakovas valiutos pakeitimą atliko rankiniu būdu. Vėliau atsakovas pastebėjo, kad jam, kaip (duomenys neskelbtini) klientui, siūlomas palankus SGD kursas, todėl pakeitė dar 100 Eur į SGD (2023 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 52 sek. – 11 min. 52 sek.). Atlikus valiutų keitimo operacijas bendras sąskaitų balansas eurais nebuvo pasikeitęs, taip pat buvo rodomas apie 8 000 000 SGD balansas. Atsakovas pakeitė 8 000 000 SGD į Eur ir jo sąskaitoje atsirado apie 5 500 000 Eur. Atlikęs šias operacijas, dalį pinigų atsakovas pervedė į kriptovaliutų biržą (crypto.com), atliko kitus mokėjimo pavedimus, ir apie 4 500 000 Eur liko (duomenys neskelbtini) sąskaitose. Kitą dieną (2022 m. gegužės 9 d.) ieškovė įšaldė atsakovo sąskaitas, atšaukė valiutos keitimo pasiūlymus (operacijas), uždraudė prieigą prie programėlės, o po kelių dienų atsakovas pastebėjo, kad jo sąskaitos balansas tapo neigiamas (–523 000 Eur). Atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pareikšdamas, kad jos veiksmai yra neteisėti, tačiau jam nebuvo suteikta informacija, dėl kokių priežasčių sąskaitos balansas neigiamas (2023 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 52 sek. – 21 min. 55 sek.). Atsakovas taip pat akcentavo, kad įtarimų dėl SGD kurso nekilo, apie tai, jog keičiant valiutą įvyko klaida, nežino ir to nesuprato (2023 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 51 sek. – 50 min. 41 sek.), iki ginčo Sandorių sudarymo SGD kursu nesidomėjo, sąskaitos išraše matomi įrašai dėl SGD keitimo vyko automatiškai autorizuojant kortelę (2023 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 50 sek. – 1 val. 14 min. 23 sek.), sąskaitoje atsiradusi suma (apie 5 500 000 Eur) nenustebino, nes pinigus gavo pagal banko ofertą (2023 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 24 sek. – 1 val. 19 min. 1 sek.). Atsakydamas į klausimą, kodėl mokėjimo pavedimus darė 3 val. ryte, atsakovas paaiškino, kad dar nemiegojo ir norėjo paskirstyti pinigus į kriptovaliutų biržas, nes nėra linkęs pinigų saugoti vienoje vietoje (2023 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 14 sek. – 1 val. 28 min. 17 sek.). Baigiamosiose kalbose atsakovas pažymėjo, kad apie įvykusią klaidą sužinojo tik teismo posėdžio metu iš ieškovės atstovų (2023 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 30 sek. – 1 val. 3 min. 50 sek.).
38. Atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 8 d. bandydamas atlikti pirmąją Eur keitimo į SGD operaciją atsakovas susidūrė su (duomenys neskelbtini) sistemos sutrikimais – automatiškai valiutos keitimo operacijos atlikti nepavyko, sistema parodė klaidos pranešimą, todėl pirmąją 1 Eur keitimo į SGD operaciją atsakovas atliko rankiniu būdu. Šiai operacijai pavykus, atsakovas rankiniu būdu atliko kitas 10 Eur, 4 Eur ir 100 Eur pakeitimo į SGD (santykiu 1:70477,29) operacijas. Atsakovas neneigė, kad Antrąjį, Trečiąjį ir Ketvirtąjį sandorius sudarė, norėdamas pasinaudoti (duomenys neskelbtini) sistemoje nurodytu Eur ir SGD kursu. Taigi, atsakovas suprato, kad pakeisdamas 115 Eur į SGD (santykiu 1:70477,29) gaus apie 8 000 000 SGD ir šio rezultato siekė, valiutos keitimo operacijas formuodamas rankiniu būdu.
39. Atsakovo iki ginčo Sandorių sudarymo atliktos kitos tos pačios valiutos keitimo operacijos paneigia jo teiginius, kad oficialus (įprastas) Eur ir SGD kurso santykis jam nebuvo žinomas. Nors atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad 2022 m. gegužės 1, 7 d. 0,07 Eur keitimo į 0,10 SGD (santykiu 1 Eur = 1,428571 SGD) operacijos atliktos autorizuojant kortelę (pateikus kortelės duomenis lėšos konvertuojamos automatiškai, todėl valiutų kurso santykio nematė), tačiau šios operacijos nebuvo vienintelės. Atsakovas, siekdamas pagrįsti, kad ginčo Sandoriai jam buvo įprastos finansinės operacijos ir iki 2022 m. gegužės 8 d. atsakovas vykdė valiutos keitimo operacijas į SGD, pateikė duomenis (DOK-8101 priedai Nr. 2, 3), pagrindžiančius, kad 2022 m. balandžio 22 d. atsakovas 2 Eur pakeitė į 2,94 SGD (santykiu 1 Eur = 1,474499 SGD) ir 2,94 SGD pakeitė į 1,99 Eur (santykiu 1 SGD = 1,99 Eur) (duomenys neskelbtini) platformoje. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nežinojo (negalėjo nežinoti) bent preliminaraus Eur ir SGD kurso.
Žemesnės instancijos teismas
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat reikšminga aplinkybe pripažįsta ir tai, kad sudaręs ginčo Sandorius atsakovas nedelsdamas atliko eilę mokėjimo operacijų, pervesdamas daugiau nei 1 000 000 Eur į kitas savo ir trečiųjų asmenų banko sąskaitas, kriptovaliutų biržas.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo paaiškinimus apie Sandorių sudarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į atsakovo turimas žinias ir įgūdžius finansų bei kriptovaliutų rinkos srityje, atskleistus teikiant paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad atsakovas žinojo apie ieškovės internetinėje sistemoje atsiradusią klaidą, nurodant keliasdešimt tūkstančių kartų didesnį Eur ir SGD kursą, nei oficialus šių valiutų kurso santykis, ir šia klaida pasinaudojo.
42. Reikalavimas, kad nagrinėjamo ginčo atveju suklydusi šalis (ieškovė) įvykdytų ginčo Sandorius, kurių pagrindu atsakovas iškeitęs115 Eur į SGD (santykiu 1:70477,29, vietoj 1:1,474499 SGD) ir atlikęs atvirkštinę valiutos keitimo operaciją gavo 5 524 363,36 Eur, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
43. Teisėjų kolegija vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, sudarydama Sandorius, buvo neatidi ir nerūpestinga, nes apie įvykusį incidentą nepranešė Lietuvos bankui ir nebuvo įdiegusi tinkamų saugiklių, todėl toks jos elgesys negali būti laikomas esminiu suklydimu, padaryta skubotai, tinkamai neištyrus visų teisingam situacijos įvertinimui reikšmingų aplinkybių.
44. Nors ieškovė yra licencijuota finansų rinkos dalyvė, teikianti finansines paslaugas, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokias paslaugas teikiantis subjektas objektyviai gali numatyti visus sistemos sutrikimus (klaidas) ir jų išvengti. Byloje nustatyta, kad ginčo Sandorių sudarymo dieną atsakovas negalėjo (duomenys neskelbtini) automatiškai Eur pakeisti į SGD, nes sistemoje atsirasdavo klaidos pranešimas, todėl šias operacijas atliko rankiniu būdu. Taigi, nors šiuo atveju ieškovei nepavyko išvengti sistemos sutrikimų, lėmusių ieškovės valios neatitinkančių ginčo Sandorių sudarymą elektroninėje erdvėje, tačiau vien šia aplinkybe negali būti pateisinamas atsakovo elgesys pasinaudojant aiškia ieškovės klaida, siekiant neproporcingai didelės finansinės naudos.
45. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apie įvykusią situaciją ieškovė neinformavo Lietuvos banko, iš esmės tik pacitavo Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) nuostatas, tačiau nevertino ir netyrė, ar įvykęs sistemos sutrikimas atitinka didelio operacinio ar saugumo incidento sąvoką, apie kurį mokėjimo paslaugų teikėjai privalo pranešti priežiūros institucijai (MĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, suklydusios šalies elgesys vertinamas ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl informacijos apie įvykusius (duomenys neskelbtini) sistemos sutrikimus nepateikimas Lietuvos bankui nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė ir nepaneigia ieškovės valios ydingumo dėl esminių Sandorių sąlygų. Tai, kad Sandorių sudarymo metu galiojusiose (2020 m. gruodžio 22 d. redakcija) Sąlygose nebuvo nustatyta ieškovės teisė atšaukti dėl klaidos sudarytus sandorius, neeliminuoja ieškovės teisės ginčyti Sandorius CK 1.90 straipsnio pagrindu. Nuostata, kad bendrosios sąlygos negali būti aiškinamos, kaip pakeičiančios ar turinčios didesnę galią už bet kokias teises, kurias (duomenys neskelbtini) gali turėti pagal įstatymus, įtvirtinta ir ginčo Sandorių sutarymo metu galiojusių Sąlygų 16.2 punkte. Be to, negalima reikalauti, kad verslininkė (ieškovė) Sąlygose (taisyklėse) numatytų ir reglamentuotų visas galimas situacijas ir įvykius, kurių atsiradimą lemia tiesiogiai nuo verslininkės valios atsiradimo nepriklausančios aplinkybės.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ieškovės suklydimas sudarant Sandorius yra esminis. Neabejotina, kad atidus ir rūpestingas asmuo panašioje situacijoje nebūtų sudaręs valiutos keitimo sandorių tokiomis sąlygomis, t. y. taikant keliasdešimt tūkstančių kartų didesnį nei oficialus Eur ir SGD kursas. Atsakovas, sudarydamas Sandorius, apie ieškovės klaidą žinojo ir tuo pasinaudojo, siekdamas pasipelnyti. Ginčo sandorių sudarymas ieškovei lėmė didesnius nei 5 500 000 Eur nuostolius, todėl reikalavimas, kad suklydusi šalis tokį sandorį įvykdytų, prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principams.
47. Nagrinėjamu atveju egzistuoja teisiniai pagrindai teigti, kad Sandoriai sudaryti dėl esminio suklydimo ir pripažinti juos negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.90 straipsnis).
48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sandorių negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu (dėl prieštaravimo gerai moralei), pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pagrindinis ir vienintelis atsakovo, sudariusio ginčijamus Sandorius, ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam gerai moralei, pasiekti. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo ketinimų, sudarant ginčo Sandorius, priešingų gerai moralei. Taigi, nenustačius, kad atsakovo ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo gerai moralei, pasiekimą, ir Sandorius ginčijančiai ieškovei neįrodžius tokio atsakovo ketinimo, kuris nėra akivaizdūs ir priešingas gerai moralei, teisėjų kolegija prieina išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus Sandorius prieštaraujančiais gerai moralei pagal sukeliamas teisines pasekmes (CPK 178 straipsnis).
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas reikalavimų įpareigoti ieškovę grąžinti Sandorių pagrindu gautų piniginių lėšų (jų dalies), kuriuos ieškovė susigrąžino anuliavusi valiutų keitimo operacijas bei atšaukusi atsakovo atliktus mokėjimus ir (ar) kitų su ginčo Sandoriais susijusių priešpriešinių reikalavimų ieškovei nepareiškė, todėl teisėjų kolegija atsakovo argumentų dėl ieškovės veiksmų savo iniciatyva susigrąžinant dalį lėšų, Sąlygų nuostatų pakeitimo ir lėšų įšaldymo nevertina ir šiuo aspektu nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
50. Šalių sudarytus Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu, Sandorių negaliojimo pasekmės sprendžiamos, taikant CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas restitucijos taisykles (CK 1.90 straipsnio 3 dalis).
Dėl restitucijos taikymo
51. Restitucija – civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis).
52. Taikant restituciją siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija grindžiama tuo, kad turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018).
53. Atsakovas neginčija, kad pagal Sandorius gavo 5 524 363,36 Eur, tačiau teigia, kad neaišku, kaip apskaičiuota ieškovės reikalaujami priteisti 513 059,54 Eur. Atsakovo nuomone, ieškovės pateiktu atsakovo sąskaitos neigiamo balanso likučiu, kaip ir ieškovės sistemoje nurodytu SGD keitimo kursu, negalima pasitikėti.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti atsakovo prieštaravimams dėl negrąžintų piniginių lėšų dydžio. Minėta, kad valiutos keitimo Sandorių pagrindu atsakovas gavo 5 524 363,36 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad po jo atliktų finansinių operacijų (lėšų pervedimo į kitas sąskaitas, kriptovaliutų biržas) (duomenys neskelbtini) sąskaitoje liko apie 4 500 000 Eur (2022 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 15 min. 44 sek. – 1 val. 17 min. 42 sek.). Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo (CBP-1568 priedas Nr. 2) matyti, kad ieškovei atšaukus valiutos keitimo operacijas, atsakovo sąskaitos likutis 2022 m. gegužės 9 d. tapo neigiamas (–1 064 781,92 Eur). Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė susigrąžino 551 722,38 Eur, dėl to galutinis atsakovo sąskaitos balansas yra – 513 059,54 Eur (1 064 781,92 Eur – 551 722,38 Eur). Taigi, ieškovės pateikti duomenys dėl negražintų lėšų dydžio iš esmės sutampa su atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti.
55. Atsakovo argumentai dėl sąskaitos išrašų nepatikimumo iš esmės grindžiami deklaratyviais teiginiais, nepateikiant konkrečių nesutikimo argumentų, apskaičiavimų ar kitų duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, kad pagal ginčo Sandorius gautų ir negrąžintų pinigų dydis yra kitoks (CPK 12 ir 178 straipsniai). Vien tai, kad sudarant ginčo Sandorius įvyko klaida, nėra pakankama aplinkybė nesivadovauti ieškovės pateiktu atsakovo sąskaitos išrašu ir duomenimis.
56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, byloje taikoma restitucija ir ginčo šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki nuginčytų Sandorių sudarymo dienos, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisiama pagal Sandorius gauti ir negrąžinti 513 059,54 Eur (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų
57. Reikalavimas priteisti palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Šiuo atveju ieškovė prašė pripažinti Sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją. Teismas, taikydamas restituciją, gali priteisti tam tikras pinigų sumas ieškovei iš atsakovo, šiam nepareiškus savarankiškų reikalavimų.
58. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis.
59. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
60. Nors pareiga mokėti palūkanas yra nustatyta įstatymo, tačiau palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditorės prašymui. Kasacinis teismas išaiškino, kad palūkanas reikia skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
61. Atsižvelgdama į nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl procesinių palūkanų skaičiavimo momento restitucijos atveju, teisėjų kolegija materialiosios teisės taikymo aspektu konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 513 059,54 Eur sumą nuo 2024 m. vasario 29 d., t. y. nuo dienos, kurią įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo ir atsakovei grąžintinos sumos dydžio, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
62. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl CK 1.90 straipsnyje reglamentuoto sandorio negaliojimo pagrindo, o tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai.
63. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
65. Bylą laimėjo ieškovė, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
66. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 894,93 Eur už ieškinio parengimą, 1 452 Eur už dubliko parengimą, 475,72 Eur už ieškinio ir jo priedų vertimo išlaidos (DOK-14815 priedai), 968 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje, 816,75 Eur už baigiamosios kalbos parengimą (DOK-33138 priedai). Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis. Iš viso ieškovės patirtas teisinių paslaugų ir procesinių dokumentų vertimo išlaidas sudaro 6 607,40 Eur.
67. Ieškovės prašomos priteisti teisinių pasaugų išlaidos iš esmės atitinka Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 4 957 Eur žyminį mokestį. Taigi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 11 564, 40 Eur (6 607,40 Eur teisinių paslaugų ir procesinių dokumentų vertimo išlaidos, 4 957 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
68. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 588,13 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas ir pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-505). Apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 4 823 Eur žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 6 411,13 Eur (1 588,13 Eur teisinių paslaugų išlaidos, 4 823 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
69. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtos 6 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos neviršija 8 Eur minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 8 d. sudarytą sandorį, kuriuo iškeista 1 Eur kursu 1:70477,29 ir gauta 70 477,29 SGD.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 8 d. sudarytą sandorį, kuriuo iškeista 10 Eur kursu 1:70477,29 ir gauta 704 772,29 SGD.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 8 d. sudarytą sandorį, kuriuo iškeista 4 Eur kursu 1:70477,29 ir gauta 281 909,19 SGD.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 8 d. sandorį, kuriuo iškeista 100 Eur kursu 1:70477,29 ir gauta 7 047 729,99 SGD.
Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 513 059,54 Eur (penkis šimtus trylika tūkstančių penkiasdešimt devynis eurus ir 54 ct) skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 513 059,54 Eur sumą nuo 2024 m. vasario 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 11 564,40 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 6 411,13 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.