Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1995-803/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-07
Bylos Nr.: e2A-1995-803/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00297-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: G. B.
Atsakovas: L. B.

Civilinė byla Nr. e2A-1995-803/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00297-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos

: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20;(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimą, nustatant, kad G. B. mokėtinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. B. yra 65 Eur per mėnesį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl šios ligos ilgainiui stuburas tampa nejudrus. Ši liga yra nepagydoma ir ieškovas dėl jos nepajėgia dirbti jokio fizinio darbo. 2011 m. vasario mėn. G. B. susirgo sunkia psichikos liga, jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini). Ši psichikos liga yra nepagydoma ir dėl šios ligos atsakovas nepajėgia dirbti jokio protinio darbo. Nepaisant vartojamų antipsichozinių ir nanaleptinių vaistų, ieškovas išlieka nedarbingas. 2014 m. spalio 2 d. konstatuota, kad profesinės veiklos nevykdo. Ieškovo pilnamečiai vaikai 2020 m. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir ieškovui paūmėjo psichinė liga. Ieškovas buvo vėl priverstas vartoti antipsichozinius (neuroleptinius) vaistus.

3. Ieškovas paaiškino, kad neturi automobilio, nes dėl savo ligos negali vairuoti. Turi tris žemės sklypus, tačiau iš jų negauna jokių pajamų. Ši žemė yra perduota vietiniam ūkininkui panaudos pagrindais. Ieškovas nurodė, kad planuoja grįžti į Lietuvą ūkininkauti. Ieškovui priklauso namas (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas su šeima gyvena. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena Maroke pas savo sutuoktinės tėvus, kuri pagimdė kūdikį. Ieškovas taip pat turi dvi negyvenamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos yra padovanoto jos motinos E. B. ir nustatytas jai uzufruktas iki gyvos galvos. Taigi ieškovas iš jų taipogi negauna jokių pajamų. Ieškovas turi tris butus, kuriuos nuomoja ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Nuoma atitinkamai yra 220 Eur, 270 Eur, 300 Eur. Anksčiau ieškovas prekiavo akcijomis, nuostoliai iš šios prekybos buvo viena iš psichinės ligos priežasčių. Šiuo metu ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje yra 16,70 Eur. Taigi ieškovo pajamos sudaro apie 790 Eur per mėnesį, o atėmus išlaidas 70 Eur turto išlaikymo, 20 Eur negaunamos pajamos dėl nuomininkų kaitos, lieka 700 Eur. Išlaikymas nepilnametei dukrai sudaro 351 Eur per mėnesį. Ieškovas yra sudaręs santuoką, (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra. Taigi ieškovui ir jo šeimai pragyventi lieka 350 Eur. Dėl to išlaikymas dukrai E. B. yra akivaizdžiai per didelis. Ieškovo paskaičiavimu 700 Eur padalinus dukroms E. B., K. B., žmonai C. B. ir pačiam jam, vienam asmeniui išeina po 175 Eur. Atsakovė gauna paramą iš valstybės pagal vaiko išmokų įstatymą po 110 Eur per mėnesį. Tokiu būdu dukrai E. B. išlaikymo suma turi būti 65 Eur per mėnesį (175-110).

Atsiliepimas

4. Atsakovė L. B. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nepilnametės dukros E. B. poreikiai iš esmės nepasikeitė, o ieškovo valdomas nekilnojamasis turtas ir profesiniai įgūdžiai suteikia galimybes vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009 prisiimtus įsipareigojimus nepilnamečiam vaikui.

5. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas ne pirmą kartą siekia sumažinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4583-862/2016 ieškovas taip pat siekė sumažinti dukrai E. B. (tuo metu ir kitiems nepilnamečiams šalių vaikams) teiktino išlaikymo dydį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu šis prašymas buvo atmestas, nenustačius iš esmės pasikeitusios ieškovo turtinės padėties ir pasikeitusių nepilnametės dukros E. B. poreikių.

6. Atsakovės teigimu, ieškovo turtinė padėtis nei nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009, nei nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4583-862/2016 iš esmės nepasikeitė. Ieškovo valdomo nekilnojamojo turto masė netgi padidėjo – jis įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas nenurodo, jam taip pat priklauso apartamentai (duomenys neskelbtini). Neatmestina galimybė, kad ieškovas turi ir kito turto užsienyje. Be nurodyto nekilnojamojo turto, ieškovui Lietuvoje priklauso 7 nekilnojamojo turto objektai (trys butai, trys žemės sklypai ir vienos administracinės patalpos). Ieškovo galimybės užsidirbti yra iš esmės nepasikeitusios ir yra tiesiogiai susijusios su jo pastangomis užsidirbti bei užsitikrinti jo galimybes ir įgūdžius atitinkančias pajamas. Ieškovas turi galimybes gauti pajamas net iš kelių šaltinių – nekilnojamojo turto nuomos ir tiesioginio darbo užmokesčio. Aplinkybė, kad ieškovas pasirinko neatlygintinai leisti naudotis jam priklausančiu turtu, negali būti pagrindas spręsti dėl jo sumažėjusių pajamų.

7. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) serga apie 20 metų, tačiau ši fizinė liga neturėjo jokios įtakos jo galimybėms dirbti ir gauti pajamas. Ieškovas yra profesionalus teisininkas, net po diagnozės sėkmingai vykdė advokato veiklą, dėstė universitete teisės mokslą. Ieškovo įgūdžius ir žinias apima ir gebėjimas itin sėkmingai prekiauti akcijomis vertybinių popierių biržoje. Liga įtakos protiniams gebėjimams neturi ir neigiamai paveikti jo profesinių įgūdžių negalėjo. Ieškovo profesinės veiklos ar bet kokios darbinės veiklos nutraukimas yra tik jo apsisprendimas. Tuo tarpu ieškovas jau ne vienerius metus ir ne viename teisminiame procese manipuliuoja neva savo psichikos ligomis. Ieškovas Vilniaus apygardos teisme buvo net inicijavęs civilinę bylą Nr. e2-2588-262/2018 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip neva sudarytais negalėjus visiškai suvokti savo atliekamų veiksmų esmės ir negalėjus jų tinkamai valdyti. Ieškovo ieškinys buvo atmestas, Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-38-464/2020 sprendimą paliko nepakeistu. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo atlikta ieškovo psichiatrinė ekspertizė. 2018 m. vasario 22 d. – balandžio 24 d. teismo ekspertizės akte yra konstatuota, jog „[a]mbulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu tiriamojo psichikos būklėje jokių psichikos sutrikimams būdingų požymių nefiksuota, nėra jokių asmenybės defekto požymių (apie kuriuos užsimenama bylos medžiagoje ir kurie yra būdingi procesiniams sutrikimams bei paprastai yra negrįžtamo ir progresuojančio pobūdžio); priešingai – tiriamasis gyvų emocijų – gynybiniai mechanizmai brandūs, adekvatūs, tiriamasis gerai orientuojasi situacijoje ir aktyviai laikosi savo pozicijos, linkęs vadovauti pokalbio eigai, struktūruojant pakankamai gerų dėmesio funkcijų; objektyviai patologinių atminties sutrikimų nefiksuota bei tyrimo nestebėta patologinių mąstymo turinio ar reikšmingų mąstymo formos pakitimų“.

8. Atsakovės nuomone, vien deklaratyvūs teiginiai ar pavieniai medicinos dokumentų išrašai nepatvirtina ieškovo riboto gebėjimo dirbti ir užsidirbti. Ieškovo aktyvus socialinis gyvenimas ir demonstruojamos teisinės žinios bei profesiniai įgūdžiai tik patvirtina jo galimybes dirbti, gauti pajamas. Ieškovas neseniai sukūrė naują šeimą, susilaukė kūdikio, aktyviai keliauja.

9. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo prašomas nustatyti 65 Eur išlaikymo dydis yra nesuderinamas net su fundamentaliaisiais vaiko poreikiais. Šiuo metu Lietuvoje minimalaus atlyginimo dydis yra 642 Eur (468,41 Eur „į rankas“). Šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydis neženkliai viršija minimaliuosius kriterijus. E. B. poreikiai nesumažėjo, o priešingai – tik auga. Vidutiniškai nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga 980 Eur suma, kurią sudaro: 1. Maistas ~ 270 Eur; 2. dienpinigiai maistui mokykloje ~ 60 Eur; 3. Mokymosi išlaidos (mokyklai, mokymosi priemonėms – 50 Eur/mėn., korepetitoriams: fizikos – 80 Eur/mėn., chemijos – 100 Eur/mėn., lietuvių – 40 Eur/mėn.) ~ 270 Eur; 4. Maisto papildai ir vaistai ~ 15 Eur; 5. Išlaidos higienos ir švaros reikmenims ~ 25 Eur; 6. Būsto išlaikymo išlaidos, telefono, interneto paslaugos ~ 70 Eur; 7. Drabužiai ir batai ~ 70 Eur; 8. Laisvalaikis, poilsis, pramogos, kultūriniai renginiai ~ 80 Eur; 9. Transporto išlaidos ~ 20 Eur; 10. Atostogos, kelionės ~ 50 Eur; 11. Nenumatytos išlaidos ~ 50 Eur. Atsakovės mėnesinės pajamos siekia apie 2000-2500 Eur, tačiau atsakovei tenka ne tik nepilnametės E. B., bet ir dar dviejų šalių vaikų išlaikymo išlaidos. Ieškovas nebeprisideda prie kitų dviejų (I. B. ir P. B.) išlaikymo išlaidų, jiems tapus pilnamečiams, nors sūnus iki šiol mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, o dukra studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų programą (šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2646-930/2021). Atsakovei priklauso tik vienas nekilnojamojo turto objektas, šeimos gyvenamasis būstas – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas visai neprisideda prie visų trijų šalių vaikų buities, auklėjimo. Atsakovei tenka pagrindinė trijų šalių vaikų išlaikymo, auklėjimo ir buities našta.

10. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai valstybės teikiamą paramą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą išskaičiuoja iš jo teiktino išlaikymo dydžio dalies. Valstybės gaunama parama proporcingai mažina abiem tėvam tenkančią vaiko išlaikymo naštą. Šiuo atveju tai reiškia, jog abiejų tėvų indėlį valstybės parama sumažina po 50 Eur (E. B. valstybės išmokos dydis – 100 Eur). Pagal minėto įstatymo 6 str., išmoka vaikui skiriama tik iki 21 metų. Ši nuostata aktuali dėl to, kad E. B. skiriamos išmokos dydis priklauso nuo jos vyresnio brolio ir sesers amžiaus (išmokos suma padidinta, nes šeimoje yra trys iki 21 metų amžiaus vaikai). Šalių dukrai I. B. už vienerių metų sulaukus 21 m. amžiaus, E. B. išmoka bus sumažinta iki 70 Eur/mėn. Taigi kiekvienos iš šalių išlaikymo dydžio suma bus valstybės padengiama tik 35 Eur apimtyje.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo neatitiks geriausių nepilnametės interesų, kadangi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekme tenka patiems tėvams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009 buvo nutraukta G. B. ir L. B. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), ir patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo savo nepilnamečiams vaikas I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą po 1000 Lt (289,62 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį (sutarties 5-7 punktai). Išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4583-862/2016 nutraukė G. B. ir L. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) ir atmetė ieškovo G. B. reikalavimą sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009, iš jo priteistą periodinio išlaikymo dydį visiems trims nepilnamečiams vaikams. Šiuo metu šalių vaikai I. B. ir P. B. yra pilnamečiai. I. B. yra antro kurso studentė universitete užsienyje, o P. B. yra abiturientas. G. B. išlaikymo jiems nebeteikia, dėl to vaikai kreipėsi į teismą. E. B. mokama indeksuota priteisto išlaikymo suma sudaro apie 351 Eur.

14. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4583-862/2016 atmetė ieškovo G. B. reikalavimą sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009, iš jo priteistą periodinio išlaikymo dydį nepilnametei E. B..

15. Teismas, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso septyni nekilnojamojo turto objektai Lietuvos Respublikoje (t. y. 3 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, ir 4 patalpos/butai (duomenys neskelbtini)), žemės sklypai yra perduoti naudotis ūkininkams panaudos pagrindais. Ieškovas nuomoja tris butus ((duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pajamos iš nuomos teisinių santykių sudaro 720 Eur. 2016 m. gruodžio 15 d. ieškovas įsigijo nekilnojamą turtą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena pas savo sutuoktinės tėvus Maroke. Užsienio banko Z. B. atsiskaitomosios sąskaitos likutis yra 4 994,21 Eur, 48,84 USD, 0,10 GBP. Ieškovas nuo 2019 m. birželio 20 d. yra Labdaros fondo (duomenys neskelbtini) direktorius, taip pat jis yra UAB „E&N” stebėtojų tarybos narys.

16. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo finansinė padėtis iš esmės pablogėjo nuo 2016 metų.

17. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. civilinėje byloje Nr. e2-655-262/2017 paskyrė pirminę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. B., kurioje yra išanalizuoti šioje nagrinėjamoje byloje ieškovo pateikti medicininiai dokumentai, tačiau išvada dėl ieškovo akcentuojamos diagnozės, t. y. (duomenys neskelbtini), nebuvo padaryta.

18. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtinta, kad ieškovas, turėdamas lėtinių sveikatos sutrikimų, kaip kiekvienas atidus, rūpestingas asmuo, rūpinasi savo fizine ir psichine sveikata, tačiau niekaip nepatvirtina ir neleidžia daryti išvados, kad jo darbingumas yra ribotas.

19. Teismas nustatė, kad ieškovas sudarė santuoką su Maroko piliete C. B.. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė dukra. Teismo nuomone, ieškovas, būdamas atidus, rūpestingas, išsilavinęs asmuo, neabejotinai turėjo įsivertinti savo sveikatos būklę bei finansines galimybes prieš sukuriant naują šeimą ir planuojant ketvirtą vaiką.

20. Teismo vertinimu bylos medžiaga neleidžia spręsti, kad ieškovo gebėjimai dirbti ir užsidirbti yra riboti. Ieškovo dabartinės šeimos būstas yra Turkijoje, šiuo metu jis gyvena Maroke, Lietuvos Respublikoje valdo nemažą kiekį nekilnojamojo turto, jį nuomoja, yra juridinio asmens vadovas ir įmonės stebėtojų narys, pats save atstovauja civilinėse bylose, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kovo mėnesį jis buvo atvykęs į Lietuvą, aktyviai naudojasi medicininėmis paslaugomis, yra nurodęs savo planus ūkininkauti. Visi šie duomenys rodo ieškovo aktyvų socialinį gyvenimą, jo gebėjimus ir profesinius įgūdžius, kurie tik patvirtina jo galimybes dirbti, gauti pajamas.

21. Teismo vertinimo bylos duomenys, patvirtina, kad ieškovas turi visus protinius gebėjimus, išsilavinimą, profesinius įgūdžius bei patirtį dirbti ir gauti ženkliai didesnes, nei vidutines pajamas, o jo banko sąskaitų išrašai ir valdomas nekilnojamas turtas leidžia spręsti, kad jo pajamos yra pakankamos ne tik kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimui, tačiau ir savo bendros turtinės padėties gerinimui (po 2016 m. teismo sprendimo įgijo nekilnojamojo turto).

22. Teismas, įvertinęs teismų praktikoje vyraujantį orientacinį rekomendacinį išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, atsakovės pateiktą nepilnametės kasdienių poreikių detalizaciją, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepilnametės dukros gyvenime visiškai nedalyvauja, ir kasdienė atsakomybė, rūpestis vaiko poreikių patenkinimu, vaiko auklėjimu, ugdymu tenka išimtinai atsakovei, kuri kartu dar turi remti ir kitus bendrus šalių pilnamečius vaikus (abiturientą ir antro kurso studentę, kuri studijuoja užsienyje), sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti nepilnametės dukros poreikių sumažėjimą ar mažinti ieškovo teikiamo išlaikymo dydį proporcingai valstybei teikiamos paramos dydžiu pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23. Ieškovas G. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

23.1. ieškovas serga (duomenys neskelbtini), todėl ieškovui sunku įgyvendinti procesines teises. Teismas, atmesdamas prašymą apklausti ieškovą gydančias gydytojas bei atmesdamas prašymą išreikalauti įrodymus apie ieškovo liga, pažeidė laisvės teikti įrodymus principą;

23.2. valstybės gaunama parama proporcingai mažina abiem tėvam tenkančią vaiko išlaikymo naštą. E. B. valstybės išmokos dydis – 110 Eur. Tai reiškia, kad teismas turėjo bent 55 Eur sumažinti G. B. teiktiną išlaikymo E. B. dydį;

Žemesnės instancijos teismas

23.3. kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas, įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui. Aplinkybė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su C. B. ir (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra negali būti laikoma neesminėmis aplinkybėmis;

23.4. ieškovo mėnesio pajamos yra 700 Eur, alimentų suma E. B. yra 357 Eur, taigi ieškovui lieka 343 Eur, iš kurių mėnesį turi pragyventi (duomenys neskelbtini) sergantis ieškovas, ieškovo žmona, auginanti mažametę dukrytę ir pati mažametė dukrytė. Akivaizdu, jog atsisakius sumažinti išlaikymo dydį yra pažeistas proporcingumo principas;

23.5. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta asmeninė tėvų prievolė priklauso nuo tėvų galimybių šią prievolę teikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas šios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad tėvų pareigų nevykdymas yra pateisinami išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Aplinkybė, kad ieškovas susirgo (duomenys neskelbtini) yra tikrai išimtinis atvejis ir tikrai nepriklauso nuo ieškovo valios;

23.6. tesimas padarė nepagristą išvadą sutapatindamas pinigų judėjimą sąskaitoje su ieškovo gaunamomis pajamomis;

23.7. pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas, būdamas atidus, rūpestingas, išsilavinęs asmuo, neabejotinai turėjo įsivertinti savo sveikatos būklę bei finansines galimybes prieš sukuriant naują šeimą ir planuojant ketvirtą vaiką, reiškia, kad teismas mano, jog jei ieškovas serga (duomenys neskelbtini), tai jam neriekia nei šeimos, nei vaikų. Tai jau yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, byla išnagrinėta šališkos sudėties teismo. Tokia teismo išvada reiškia diskriminaciją ieškovo, sergančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o tai yra Neįgaliųjų teisių konvencijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimas.

Atsiliepimas

24. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo, prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo G. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. ieškovo finansinė ir turtinė padėtis yra labai gera ir pakankama užtikrinti bei prisidėti prie didesnių nepilnametės dukros poreikių tenkinimo. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) trys butai ir administracinės patalpos, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat dar patvirtino turintis namą (duomenys neskelbtini), greta vieno populiariausių Turkijos kurortų – (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovui priklauso net 8 nekilnojamojo turto objektai. Ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, kuri šiuo metu viena tenkina trijų šalių vaikų materialinius poreikius, todėl ieškovas negali visos nepilnametės dukros ir pilnamečių vaikų (besimokančių aukštojoje mokykloje) išlaikymo naštos perkelti jai vienai. Pagal turtinę padėtį ieškovas gali prisidėti prie jo nepilnametės dukters išlaikymo net didesne apimtimi, nei iki šiol yra nustatyta teismo sprendimu;

Šalies argumentai

24.2. ieškovas, prašydamas teismo sumažinti iš jo priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, neįrodinėjo suprastėjusios finansinės padėties ir jos pilnai neatskleidė. Ieškovas slepia turimas pinigines lėšas bei gaunamas pajamas, todėl žinoma tik jo turtinė padėtis. Nors ieškovas byloje pateikė jo SEB banke esančių sąskaitų išrašus, tačiau iš jų matyti, kad tai tik dalis ieškovui priklausančių banko sąskaitų;

24.3. ieškovas dabartines savo pajamas, kurių nenurodė teismui, patvirtina ir savo demonstruojamu aktyviu socialiniu gyvenimu. Juridinių asmenų registro duomenimis Ieškovas nuo 2019 m. birželio 20 d. yra Labdaros fondo (duomenys neskelbtini) direktorius, taip pat jis yra UAB „E&N” stebėtojų tarybos narys. Ieškovas gyvena tarp Lietuvos ir trijų tolimų valstybių: Saudo Arabijos, Maroko ir Turkijos. Tarp šių valstybių ieškovas nuolat skraido lėktuvais. Ieškovo turtinė padėtis leido sumokėti 10000 dirhamų išpirkos už naują sutuoktinę, kaip nurodyta ieškovo pateiktame santuokos sudarymą patvirtinančiame dokumente, su ja sukurti naują šeimą, susilaukti naujagimio;

24.4. vien tai, jog teismas konstatavo bylai esminės reikšmės turinčias aplinkybes, nereiškia ieškovo diskriminacijos. Teismas privalo įvertinti visus bylai reikšmingus įrodymus, susijusius su ieškovo finansine bei turtine padėtimi, ypač, kai ieškovas siekia sumažinti jo teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį;

24.5. ieškovas nepagrįstai savo pajamas ir pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą tapatina su jo paties ar naujos sutuoktinės interesais. Ieškovo sutuoktinei taip pat tenka pareiga prisidėti prie jos dukros ir jų naujos šeimos išlaikymo;

24.6. valstybės parama nekeičia ieškovo pareigos teikti iš jo priteistą išlaikymą, ypač įvertinus tai, kad ieškovas išvis nedalyvauja savo ir atsakovės vaikų gyvenime, o kasdienė atsakomybė, rūpestis dukros poreikių patenkinimu, dukros auklėjimu, ugdymu tenka išimtinai atsakovei, kuri kartu dar turi remti ir kitus bendrus šalių pilnamečius vaikus;

24.7. ieškovas turi visus įgūdžius, išsilavinimą bei patirtį dirbti bei gauti stabilias pajamas, o jo valdomo nekilnojamojo turto masė tik patvirtina jo labai gerą turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie nepilnametės dukros E. B. išlaikymo ne minimalia, o visa būtinų vaiko poreikių apimtimi;

24.8. ieškovas nepagrįstai ir nuosekliai manipuliuoja neva sergantis (duomenys neskelbtini), kuris tariamai riboja jam galimybes užsidirbti ir įgyvendinti savo procesines teises civilinėje byloje. Ieškovas į bylą yra pateikęs senus, dešimties metų senumo dokumentus apie neva jo psichologinę ir fizinę būklę. Šie įrodymai jau yra įvertinti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2588-262/2018. Ieškovui dar 2018 m. atlikta psichiatrijos ekspertizė patvirtina, jog jokia psichikos liga ieškovas neserga. Tokių duomenų nepatvirtina nei vienas ieškovo pateiktas dokumentas;

24.9. teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė byloje liudytojomis apklausti ieškovo prašomas apklausti liudytojas. Nuo minėtos bylos bei ekspertizės atlikimo Lietuvoje ieškovas negyvena. Atitinkamai, prašyti apklausti liudytojai pateikti naujų aplinkybių negali. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tais pačiais klausimais, tik kitoje byloje, jau yra išklausęs ieškovo prašomas apklausti liudytojas ir duomenys apie tai pateikti į šią bylą, o ieškovo psichikos sveikatos būklei nustatyti yra atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, šioje byloje apklausti tų pačių liudytojų pagrindo nėra ir nebuvo. Ieškovas ir šioje byloje nepagrįstai manipuliuoja įvairiais psichikos sutrikimais, kaip ribojančiais jam gauti stabilias pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

25. Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

26. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr. CPK 314 straipsnį).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr. pirmiau minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 15 punktą).

29. Ieškovas G. B. kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti naujus įrodymus dėl jo sveikatos būklės, tai yra 2021.05.04 UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ psichikos sveikatos centro pažymą.

30. UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ medicinos dokumentų išrašas yra sudarytas 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4853-1040/2021. Taigi Išrašo ieškovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigos.

31. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai Išrašas gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, įvertinant, kad minėtas dokumentas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu ir byloje dalyvaujantiems asmenims įteiktas, todėl jie galėjo įgyvendinti teisę dėl Išrašo įrodomosios reikšmės pasisakyti, jis priimamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga, kuri šioje byloje yra įvykdyta, todėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 12 ir 17 straipsniai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ginčo objektas – dukrai E. B. ieškovo 351 Eur mokamo indeksuoto priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009 buvo nutraukta G. B. ir L. B. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) ir patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo savo nepilnamečiams vaikas I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokėti išlaikymą po 1000 Lt (289,62 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį (sutarties 5-7 punktai).

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4583-862/2016 nutraukė G. B. ir L. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), ir atmetė ieškovo G. B. reikalavimą sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009, iš jo priteistą periodinio išlaikymo dydį visiems trims nepilnamečiams vaikams. Šiuo metu šalių vaikai I. B. ir P. B. yra pilnamečiai. I. B. yra antro kurso studentė universitete užsienyje, o P. B. yra abiturientas. E. B. mokama indeksuota priteisto išlaikymo suma sudaro apie 351 Eur.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pasisakydamas dėl kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

35. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliantas G. B., prašydamas peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį ir jį sumažinti iki 65 Eur per mėnesį, įrodinėjo, kad pasikeitė jo turtinė padėtis. Apeliantas teigė, kad iš 343 Eur per mėnesį jam liekamos sumos turi pragyventi (duomenys neskelbtini) sergantis ieškovas, ieškovo žmona, auginanti mažametę dukrytę, ir pati mažametė dukrytė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos teiginius paneigia į bylą pateikti įrodymai.

36. Teisėjų kolegija iš į bylą pateiktų dokumentų nustatė, kad apeliantas yra darbingas asmuo, reikšmingų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų galimybę papildomai užsidirbti, neturi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4583-862/2016 nurodyta, kad ieškovo pateiktame Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos MM socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2014-04-14 rašte Nr. R-14690 nurodyta, kad 2014-04-14 ieškovui atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Nagrinėjamoje byloje nėra medicininių išrašų, kad apelianto sveikatos būklė, dėl ko būtų sumažėjęs darbingumas, būtų pablogėjusi (CPK 12, 178 straipsniai). UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ medicinos dokumentų išraše nenurodyta, kad ieškovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) veiktų jo darbingumą. Juridinių asmenų registro duomenimis G. B. nuo 2019 m. birželio 20 d. yra Labdaros fondo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (1 t., b. l. 69-70), taip pat jis yra UAB „E&N” stebėtojų tarybos narys (1 t., b. l. 71-73).

37. Pirmosios instancijos teismas sprendime atkreipė dėmesį, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso septyni nekilnojamojo turto objektai Lietuvos Respublikoje (t. y. 3 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 4 patalpos/butai (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypai yra perduoti naudotis ūkininkams panaudos pagrindais (priedas prie ieškinio – Panaudos sutartis), o ieškovas nurodo, kad jis pats planuoja grįžti į Lietuvą ūkininkauti. Dvi negyvenamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra jo motinos E. B. dovana. Patalpoms yra nustatytas uzufruktas iki gyvos galvos (priedas prie ieškinio- 2013 m. gruodžio 12 d. Dovanojimo sutartis su uzufrukto nustatymu). Ieškovas nuomoja tris butus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pajamos iš nuomos teisinių santykių sudaro 720 Eur (priedai prie ieškinio – 2020 m. liepos 15 d. Nuomos sutartis Nr. 20-7-15; 2019 m. liepos 1 d. Nuomos sutartis Nr. 19-7-1; 2020 m. rugsėjo 10 d. Nuomos sutartis Nr. 28).

38. Apeliacinis teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad per laikotarpį, kai teikiamas nepilnamečiui vaikui išlaikymas, apelianto turtinė padėtis pagerėjo, o ne pablogėjo. Apeliantas 2016 m. gruodžio 15 d. įsigijo nekilnojamą turtą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o, apelianto teigimu, šiuo metu jis gyvena pas savo sutuoktinės tėvus Maroke. Iš užsienio banko Z. B. išrašo matyti, kad atsiskaitomosios sąskaitos likutis yra 4 994,21 Eur, 48,84 USD, 0,10 GBP. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų išrašų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. matyti, kad jo pajamos yra didesnės nei ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodoma 790 Eur suma per mėnesį. Iš SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio mėnesį G. B. papildė savo sąskaitą 2099 Eur, lapkričio mėn. 2950 Eur ir t.t.). Iš G. B. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įplaukos į sąskaitą sudarė 31 994,73 Eur. Ieškovas iš tos pačios SEB banko sąskaitos 2020 m. liepos 2 d. atliko 6000 Eur mokėjimą į dar vieną jam Turkijos banke priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip nurodo, gaudamas 700 Eur į mėnesį, iš tos pačios SEB banko sąskaitos 2020 m. liepos 2 d. atliko 6000 Eur mokėjimą į dar vieną jam Turkijos banke priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini). Vadinasi, byloje esantys įrodymai paneigia apelianto prašymo – sumažinti priteistą išlaikymo dydį, pagrįstumą (CPK 185 straipsnis).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su C. B. ir (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra K. B. (priedai prie ieškinio 1 t., b. l. 13), neįrodo esminio turtinės padėties pasikeitimo. Minėta, apeliantui nuosavybės teise priklauso trys butai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jei įgyti po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4583-862/2016 atmetė ieškovo G. B. reikalavimą sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-12724-131/2009, iš jo priteistą periodinio išlaikymo dydį nepilnametei E. B.. Vadinasi, apeliantas disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju turtu ir jį gali valdyti bei naudoti taip, kad nenukentėtų vaikų poreikiai.

40. Tuo tarpu atsakovei priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gyvena šalių nepilnametė dukra ir pilnametis moksleivis. Atsakovė dirba odontologe (duomenys neskelbtini) ir jos mėnesinės pajamas sudaro vidutiniškai apie 2219 Eur per mėnesį (2020 m. spalio 18 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas). Atsakovei tenka ne tik nepilnametės E. B., bet ir dar dviejų šalių vaikų išlaikymo išlaidos. Ieškovas nebeprisideda prie kitų dviejų (I. B. ir P. B.) išlaikymo išlaidų, jiems tapus pilnamečiams, nors sūnus iki šiol mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, o dukra studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų programą (šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2646-930/2021).

41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4583-862/2016 nurodyta, kad šalių dukros E. B. (gimusi (duomenys neskelbtini)) poreikiai nėra pasikeitę nuo to momento, kai šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio. Apeliantas, teikdamas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje naujai ieškinį, taip pat neginčijo vaikui skirtinų sutartų išlaidų dydžio pasikeitimo (CPK 12, 178 straipsnis). Tai, kad E. B. valstybės išmokos dydis – 110 Eur, nereiškia, kad valstybė perėmė apelianto pareigą išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis). Šiuo argumentų negali būti mažinimas šalių pasiektas susitarimas dėl išlaikymo dydžio (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

42. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje apelianto trys vaikai liko gyventi su atsakove. Apeliantui sukūrus naują šeimą ir gyvenant ne nuolat Lietuvoje, vaikų mama iš esmės perėmė pareigas rūpintis vaikais. Kaip nurodė atsakovė, ieškovas gyvena tarp Lietuvos ir trijų tolimų valstybių: Saudo Arabijos, Maroko ir Turkijos. Taigi, sekant prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika, atsakovei teko našta rūpinti E. B. lavinimu, kasdienine priežiūra, todėl byloje nustačius, kad apelianto turtinė padėtis nepablogėjo taip, kad jis negalėtų teikti sutarto išlaikymo, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis).

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta pirmosios instancijos teismo išvados dėl neatsakingos tėvystės kritika nekeičia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantas neįrodė turtinės padėties pablogėjimo. Kita vertus, ši kritikuojama teismo išvada nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kaip bando interpretuoti ieškovas. Tokiu atveju negalima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Neįgaliųjų teisių konvencijos (įstatymas Nr. XI-854) ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatas.

44. Apeliantas teigia, kad dėl to, kad jis serga (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo priedas Nr. 1.), jam sunku įgyvendinti procesines teises. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepaaiškino, kokiomis civilinio proceso teisėmis jis negalėjo pasinaudoti teisme, gindamas savo interesus. Atsižvelgiant į tai, kolegija nepasisako dėl apelianto teiginio, kad jis negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į teismą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, atmesdamas prašymą apklausti ieškovą gydančias gydytojas psichiatrę I. A., psichiatrę B. U. ir psichologę J. S. bei atmesdamas prašymą išreikalauti įrodymus apie ieškovo liga, pažeidė pamatinį civilinio proceso principą, tai yra laisvės teikti įrodymus principą. Pasisakydamas dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas. Byloje nebuvo ginčo dėl ieškovo ligos fakto, byloje buvo būtina ištirti, ar iš esmės nepablogėjo apelianto turtinė padėtis, dėl ko jis negalėtų teikti sutarto išlaikymo vaikui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad atsisakius apklausti psichiatrę I. A., psichiatrę B. U. ir psichologę J. S. bei atmesdamas prašymą išreikalauti įrodymus apie ieškovo liga teismas pažeidė apelianto procesines teises.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsiradus naujų aplinkybių, sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio, apeliantas gali teikti naują ieškinį ir prašyti pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016, 25 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 484,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

ieškovo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė