- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-2084-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11648-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Renata Volodko (pirm.)
- Ieškovas
- R. V., Z. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, J. M., M. M.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir Z. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skomė“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, J. M., M. M. ir J. M. dėl bendrovės valdymo organų sprendimų ir akcijų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Č. A., R. R., B. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. V. ir Z. V. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1) Apriboti 2021 m. balandžio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais išleistų akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, apriboti jų disponavimą, padarant atitinkamus įrašus viešuose registruose, įpareigojant UAB „Skomė“ direktorių įregistruoti šiuos apribojimus UAB „Skomė“ akcininkų registre: (i) 2021 m. balandžio 14 d. UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartimi J. M. įsigytoms 2 200 vnt. akcijų; (ii) 2021 m. balandžio 14 d. UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartimi J. M. įsigytoms 92 532 vnt. akcijų; (iii) 2021 m. balandžio 14 d. UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartimi M. M. įsigytoms 880 000 vnt. akcijų; (iv) 2021 m. balandžio 14 d. UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartimi UAB „Baltic arms“ įsigytoms 316 844 vnt. akcijų;
2) Sustabdyti 2023 m. kovo 30 d. UAB „Skomė“ valdybos nutarimu ir 2023 m. gegužės 2 d. UAB „Skomė“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymą;
3) Sustabdyti UAB „Skomė“ valdybos narių J. M. ir R. R. įgaliojimus veikti kaip atsakovės valdybos nariams;
4) Uždrausti atsakovei UAB „Skomė“ (direktoriui ar kitam vienasmeniam vadovui, valdybai, akcininkų susirinkimui) priimti direktoriaus (vienasmenio vadovo), valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus, išskyrus tuos, kuriuos atlikti leidžia teismas šioje byloje, taikant šioje byloje teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą ir patikslinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 d. terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovų procesinis dokumentas, kuriame formuojami keturi savarankiški prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra paduotas su trūkumais, t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 ir 5 dalis bei 82 straipsnį (įvertinus tai, kad prašymo pateikimo metu vartotojų kainų indeksas buvo 146), už kiekvieno prašymo reikalavimą mokėtinas 73 Eur žyminis mokestis, todėl nagrinėjamu atveju (esant keturiems savarankiškiems reikalavimams) turėjo būti sumokėtas iš viso 292 Eur (73 Eur x 4) žyminis mokestis, tačiau bylos duomenimis ieškovė R. V. sumokėjo 72 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 219 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantai (ieškovai) R. V. ir Z. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškovų 2023 m. gegužės 4 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodomu argumentu, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo dieną ketvirčio vartojimo kainų indeksas buvo 146. Viešai skelbiama oficiali statistika patvirtina, kad tuo metu jis buvo 145,7. Todėl nagrinėjamu atvaju teismo nustatyto žyminio mokesčio dydis yra netiksliai suapvalintas, turi būti 72 Eur.
4.2. Teismo nurodytos teisės normos – CPK 80 straipsnio 1 ir 5 dalys, 82 straipsnis – nenumato reikalavimo, kad už kiekvieną, anot teismo, savarankišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas atskiras žyminis mokestis. Teismas nenurodė ir tokios teismų praktikos. Teisminiai ginčai dėl UAB „Skomė“ valdymo vyksta nuo 2009 metų, šiuos ginčus nagrinėjantys teismai ne kartą nagrinėjo ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ne karto teismai nereikalavo, kad už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų mokamas atsiras žyminis mokestis už kiekvieno tokio prašymo reikalavimą.
4.3. Įsiteisėjusiomis 2017 m. spalio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-807-212/2017 ir 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-82-1012/2023, t. y. šioje civilinėje byloje, nustatyta, kad ginčai bylose dėl UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų, priimtų nuo 2009 m. gegužės 13 d., yra ginčai dėl vienos visumos UAB „Skomė“ bendrovės valdymo organų sprendimų teisėtumo, dėl ko už kiekvieną atskirą neturtinį ieškinio reikalavimą, teismui pateiktą skirtingais procesiniais dokumentais, papildomas žyminis mokestis nemokamas. Todėl pagal šią analogiją dėl ieškinio reikalavimų žyminio mokesčio, už ieškovų 2023 m. gegužės 4 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones keturis reikalavimus taip pat mokėtinas vienas 72 arba 73 Eur žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams buvo nustatytas terminas procesinio dokumento – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Dėl naujai pateiktų įrodymų
12. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – dviejų vokų kopijas ir duomenis iš www.post.lt.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pateikti nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, o byloje esančių duomenų pakanka priimti pagrįstą procesinį sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų pateiktus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto procesinio dokumento trūkumo – nesumokėtos dalies už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtino žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už keturis savarankiškus reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų kainų indeksas prašymo pateikimo teismui dieną (2023 m. gegužės 4 d.) buvo 146, mokėtinas bendras 292 Eur žyminis mokestis. Todėl ieškovei sumokėjus tik 72 Eur, skundžiama nutartimi buvo nustatytas procesinio dokumento trūkumas ir ieškovai įpareigoti sumokėti dalį – 219 Eur, trūkstamo žyminio mokesčio.
18. Apeliantai (ieškovai) nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį skundžia dviem aspektais: 1) pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė prašymo pateikimo teismo dienai galiojusį vartotojų kainų indeksą; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sudaro ketui savarankiški reikalavimai.
19. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
20. Taigi, viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80-87 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą; žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą nesumokėjimas vertinamas kaip esminis procesinis ieškinio trūkumas (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-67-440/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-531-430/2020; kt.).
21. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.
22. CPK 82 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
23. Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2023 m. gegužės 4 d. Šiuo laikotarpiu galiojęs vartotojų kainų indeksas, įvertinus viešai skelbiamus duomenis (CPK 82 straipsnio 3 dalis) (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos), buvo 145,7.
24. Viena vertus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ir mokėtinam žyminiam mokesčiui apskaičiuoti taikė 146 vartotojų kainų indeksą, o ne 145,7; kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo netikslus tuo metu galiojusio indekso taikymas neturi esminės reikšmės mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo rezultatui, kadangi atlikus aritmetinius veiksmus ir suapvalinus gautiną rezultatą, mokėtinas žyminis mokestis už vieną iš prašymo reikalavimų vis tiek yra 73 Eur (50 Eur *1457 = 72,850 ≈ 73,00 Eur).
25. Pasisakant apie kitą atskirojo skundo aspektą – ar prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti keturi reikalavimai turi būti laikomi, kaip nurodo apeliantai, vienu visetu ir atitinkamai apmokestinti tik vienu žyminiu mokesčiu, ar vis dėlto laikytini keturiais savarankiškais procesiniais prašymais ir apmokestintini kiekvienas atskirai, – pažymėtina, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šią teisės normą sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017).
26. Teismų praktikoje laikomasi, kad esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo ir turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo patenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, ir tokio reikalavimo patenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017, 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013).
27. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovai nors ir pateikė vieną procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau juo prašė taikyti keturias skirtingas laikinąsias apsaugos priemones, kurios vertintinos kaip visiškai savarankiškos ir nepriklausomos, t. y. galimos būti taikomos tiek visos kartu, tiek kažkuri viena ar kelios vienu metu. Tokiu būdu ieškovai įgyvendino dispozityvumo teisę procese, todėl prašydami ne vienos, o keturių skirtingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios negali būti laikomos išvestinėmis viena iš kitos, turi už kiekvieną iš jų sumokėti atskirą žyminį mokestį.
28. Nors savo poziciją apeliantai įrodinėja įsiteisėjusiomis 2017 m. spalio 25 d. Panevėžio apygardos teismo ir 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 2S-807-212/2017 ir Nr. 2S-82-1012/2023, kuriuose teismų yra konstatuota, kad naujai reiškiami ieškinio reikalavimai laikytini sudarančiais bendrą visumą UAB „Skomė“ akcininkų ginče, kad tokių reikalavimų faktinis pagrindas iš esmės yra tas pats – atsakovės UAB „Skomė“ neteisėtos sudėties priimtų sprendimų ginčijimas, todėl ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantai painioja pareikštų materialių ieškinio reikalavimų (kuriais ginčijami UAB „Skomė“ valdymo organų priimti sprendimai bei pasirašytos sutartys) apmokestinimą žyminiu mokesčiu, dėl kurio jau pasisakyta Vilniaus apygardos ir Panevėžio apygardos teismų nutartyse, ir procesinių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kuriais prašoma (i) apriboti UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo sprendimais išleistų akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises bei jų disponavimą, įpareigojant vadovą įregistruoti pakeitimus akcininkų registre; (ii) stabdyti akcininkų susirinkimų sprendimų vykdymą; (iii) stabdyti valdybos narių įgaliojimus; (iv) uždrausti atsakovei UAB „Skomė“ priimti direktoriaus, valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus) apmokestinimą žyminiu mokesčiu, dėl kurio minėtose Vilniaus apygardos ir Panevėžio apygardos teismų nutartyse nebuvo apskritai pasisakyta ir atitinkamai šios nutartys negali būti taikomos pagal analogiją.
29. Remdamasis išdėstytais argumentais, kad ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sudaro keturi reikalavimai, kurie laikytini savarankiškais, taip pat teisiniu reglamentavimu bei šiuo aspektu suformuluota teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškimo trūkumus, netinkamai apskaičiavo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtino žyminio mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė ir taikė prašymo pateikimo dieną galiojusį vartotojų kainų indeksą, tačiau šis apsirikimas neturi esminės reikšmės galutiniam mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimui, ir kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sudaro keturi savarankiški reikalavimai (prašoma keturių savarankiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), mokėtinas žyminis mokestis už jį yra 291,40 Eur (50 Eur * 1457 *4 reikalavimai). Byloje esant duomenims, kad yra sumokėta dalis žyminio mokesčio - 72 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nesumokėto žyminio mokesčio už pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis yra 219 Eur (291,40 Eur – 72 Eur = 219,40 ≈ 219 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
31. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai primokėti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (įskaitytinai) 219 Eur žyminio mokesčio daliai primokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliantų (ieškovų) R. V. ir Z. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams R. V. ir Z. V. naują terminą iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (įskaitytinai) sumokėti 219 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.