Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Z. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir R. V. ieškinį atsakovei UAB „Skomė“ dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir prašė: atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimus - 2016-11-29 pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2017-01-23 (arba pakartotinio 2017-02-01) UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo bei jų sušaukimui būtinus 2016-10-12 UAB „Skomė“ valdybos sprendimus, 2016-10-13 UAB „Skomė“ direktoriaus Juozo Matonio įsakymą Nr. 16-10-01 P, 2016-12-22 UAB „Skomė“ valdybos sprendimus. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 113 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl didelio ieškinio priedų skaičiaus ir dėl to, kad atsakovui žinomi šio ieškinio priedai, prašė leisti nepateikti atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio panaikinti ar pakeisti, nustatant kitą už ieškinio padavimą žyminio mokesčio dydį; dalyje dėl ieškinio priedų pateikimo – panaikinti ir priimti kitą nutartį, leidžiant ieškovams nepateikti ieškinio priedų atsakovui.Nurodo, kad patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais 5 valdymo organo sprendimus, o ne 7. Ieškovai atsiėmė reikalavimą dėl 2016-12-21 UAB „Skomė“ valdybos posėdžio sprendimų. Ginčijami yra tik du valdybos sprendimai, todėl turėtų būti skaičiuojami tik du neturtiniai reikalavimai, kitus ginčijamus sprendimus priėmė visuotiniai akcininkų susirinkimai.Sprendžiant iš ieškinio ir juo prašomų pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento sprendimų turinio akivaizdu, kad visi ieškiniu prašomi pripažinti negaliojančiais atsakovo valdymo organų sprendimai yra viena visuma formaliai kelių veiksmų, kuriais atsakovas ir jį, pagal įsiteisėjusius Vilniaus apygardos teismo sprendimus, nuo 2009 m. gegužės mėnesio neteisėtai valdantys asmenys šiais veiksmais siekia to paties rezultato – išsaugoti neteisėtai ir galimai nusikalstamai perimti UAB „Skomė“ valdymą. Todėl toks ginčas yra iš esmės vienas neturtinis ginčas. Nurodo konkrečias 4 civilines bylas, kuriose vyko ginčai dėl UAB „Skomė“ valdymo organų sprendimų ir kuriuose pareikšti reikalavimai buvo apmokestinti kaip vienas neturtinis reikalavimas.Ieškovai prašė teismo leisti nepateikti ieškinio priedų atsakovui, nurodydami priežastis - didelis priedų skaičius, atsakovui visi priedai yra žinomi ir jis jais disponuoja. Taip pat nurodė sunkią ieškovų finansinę padėtį, dėl Z. V. sveikatos būklės, didelio bylų skaičiaus, kuriuose Z. V. yra bylos dalyviu. Teismas dėl nurodytų argumentų nepasisakė, todėl dėl jau nurodytų argumentų prašo teismo leisti nepateikti atsakovui ieškinio priedų, kurių apimtis yra labai didelė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį už 7 neturtinius reikalavimus bei pateikti visus ieškinio priedų kopijas, skirtas atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinio dalyką, skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ieškinio reikalavimų vertinti kaip 7 savarankiškų reikalavimų ir nustatyti ieškovams terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.Teismo nuomone, ieškinio dalykas - pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento 2016-11-29 pakartotinio UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo, 2017-01-23 (arba pakartotinio 2017-02-01) UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimo bei jų sušaukimui būtinus 2016-10-12 UAB „Skomė“ valdybos sprendimus, 2016-10-13 UAB „Skomė“ direktoriaus Juozo Matonio įsakymą Nr. 16-10-01 P, 2016-12-22 UAB „Skomė“ valdybos sprendimus pagal ieškinyje išdėstytas aplinkybes – yra besitęsiančius pažeidimų rezultatai ir vertintini, kaip išvestiniai reikalavimai, kurie neturi būti apmokestinami papildomu žyminiu mokesčiu.Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Ieškovai ginčija UAB „Skomė“ neteisėtą valdymą ir neteisėtų valdymo organų priimtus sprendimus, todėl ginčijami UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimai yra išvestiniai reikalavimai iš besitęsiančio, kaip teigia ieškovai, pažeidimo.CPK 113 str. 1 d. numato, kad byloje dalyvaujantys asmenys teismui pateikia tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims, išskyrus CPK numatytus atvejus. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pats skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų byloje dalyvaujantiems asmenims. Prie ieškinio pateiktų priedų apimtis iš tiesų yra gan didelė. Kadangi ieškovai ginčija atsakovės vadovo įsakymus bei priimtus valdymo organų sprendimus, logiška manyti, jog atsakovė šiuos dokumentus turi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas, kad ieškovai pateiktų ieškinio priedus atsakovei, turėtų atsižvelgti į ginčo esmę ir ieškovų nurodomas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas leisti nepateikti ieškinio priedų atsakovei. Be to, esant poreikiui atsakovė visada gali susipažinti su ieškinio priedais pačioje byloje.Apibendrindamas virš nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovų Z. V. ir R. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.