- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-645-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01457-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- M. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-645-544/2020
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-3179-452/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Aukštaitija“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ prašė priteisti iš atsakovo M. G. 678,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 0,87 Eur Nekilnojamojo turto registro duomenų paieškos išlaidas bei 60 Eur advokato pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. liepos 10 d. Panevėžio miesto administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-524 ieškovė yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ji teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiame name. Jame atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai), patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603, imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
3. Nurodė, kad Administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovė patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui, apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už (duomenys neskelbtini), namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, yra 678,33 Eur.
4. Ieškovė paaiškino, kad skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017. Šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Ieškovė negali identifikuoti konkretaus atsakovo, mokėjusio už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama ir kuris iš atsakovų skolą apmoka (atsakovai turėtų pateikti dokumentus), o atsakovams atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama bei kuris iš atsakovų mokėdavo, nebūdavo pateikiami. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.54 straipsnio 1 dalimi ir 6.57 straipsniu ieškovė skaičiuoja 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią atsakovas vėluoja sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 624,99 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo 2020 m. kovo 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 69,80 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2014 m. gegužės 1 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Sutartis), įgaliotu asmeniu paskirdami ieškovę (6 punktas). Sutarties 2 punkte nurodoma, kad jos sudarymo tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus, sutarties 12-20 punktuose šalys aptarė išlaidų, kylančių iš sutarties reikalavimų, apmokėjimo tvarką. Atsakovui M. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 36,49 m².
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, jog atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau iš atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad su ieškiniu jis nesutinka iš dalies, nes nurodo, kad ieškovė paskaičiavo šias permokas: 1,50 Eur padidinto buto ploto, 14,04 Eur padidinto eksploatavimo tarifo, 37,80 Eur padidinto laiptinių valymo tarifo, 56,89 Eur delspinigių, 5,38 Eur skaitiklių priežiūros, 66,07 Eur už papildomus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties priedu Nr. 2 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutarties dalyviai sutarties pasirašymo dieną patvirtino konkrečius mokesčių už namui teikiamas paslaugas, tarifus: bendrosios dalinės nuosavybės administravimo mokestis – 0,0990 Lt/m²; namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) – 0,1350 Lt/m²; šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) – 0,1570 Lt/m²; avarijų likvidavimo – pagal faktines išlaidas; priešgaisrinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) – 0,0952 Lt/m²; liftų priežiūros (eksploatavimo) – 0,1510 Lt/m²; remonto darbų – pagal faktines išlaidas; bendrojo naudojimo elektros – pagal faktinį suvartojimą ir galiojančius tarifus ir laiptinių, teritorijos valymo, priežiūros – 0,144 Lt/m². Priedo 2 punkte numatyta, kad jame nurodyti mokesčių tarifai gali būti keičiami tik namo jungtinės veiklos sutarties dalyvių sprendimu, o įgaliotas asmuo tokius tarifus vienašališkai gali keisti tik iš esmės pasikeitus teisiniam reglamentavimui.
9. Nurodė, kad iš ieškovės atsakovui už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pateiktų apmokėjimui sąskaitų matyti, kad jose skaičiuojamų eksploatavimo, laiptinių valymo mokesčių tarifai keitėsi, t. y. padidėjo. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustačius terminą papildomiems įrodymams pateikti, ieškovė nepagrindė sutartimi nustatytų tarifų pasikeitimo. Teismas sutiko su atsakovo pateiktais skaičiavimais, kad nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio dėl nuo 0,0224 Eur/m² iki 0,0579 Eur/m² padidinto namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo tarifo ieškovė nepagrįstai paskaičiavo 14,04 Eur permoką. Konstatavo, kad pagal į bylą pateiktą atsakovo skaičiavimą už laiptinių bei teritorijos valymą visu skolos susidarymo laikotarpiu ieškovė už laiptinių valymą prašo priteisti 37,80 Eur didesnę sumą, nei numatyta pagal sutartimi patvirtintą 0,0148 Eur tarifą. Ieškovė teismo nustatytu terminu nepateikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų.
10. Iš atsakovui apmokėti už paslaugas pateiktų sąskaitų teismas nustatė, kad ieškovė jose laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio nurodė, jog atsakovui priklausančio buto plotas yra 36,62 m², kai iš tiesų atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio buto naudingas plotas yra 36,49 m². Teismas vertino, jog ieškovė nepaaiškino aplinkybių dėl jos sąskaitose nurodyto skirtingo atsakovui priklausančio buto ploto dydžio bei dėl šiam dydžiui proporcingų mokesčių ir kitų rinkliavų skaičiavimo. Todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė nepagrįstai padidino prievolę atsakovui, jo skaičiavimu – 1,50 Eur dėl neteisingai skaičiuoto buto ploto, yra pagrįstas.
11. Pažymėjo, kad teisme buvo sprendžiamas tarp tų pačių šalių – ieškovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ ir atsakovo M. G. – analogiškas ginčas, kilęs atsakovui neatsiskaitant už paslaugas, teiktas pagal 2014 m. gegužės 1 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pripažino, kad atsakovas turi mokėti ieškovei mokesčius už sutarties pagrindu teiktas paslaugas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo mokesčius, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, avarijų likvidavimo, priešgaisrinių sistemų priežiūros, liftų priežiūros, remonto darbų, bendrojo naudojimo elektros, laiptinių ir teritorijos valymo mokesčius.
12. Nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė skolų valdymo ataskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. apie atsakovui teiktas paslaugas ir už jas paskaičiuotus mokesčius. Dar detalesnė ši informacija nurodyta ieškovės atsakovui apmokėjimui pateiktose sąskaitose už minėtą laikotarpį, papildomai nurodant, kokias konkrečiai remonto, keitimo, montavimo paslaugas ar darbus atliko ieškovė. Išanalizavęs šias sąskaitas, skolų valdymo ataskaitą, teismas nenustatė, kad ieškovė reikalautų iš atsakovo sumokėti už darbus ar paslaugas, nenumatytas sutartyje ar neatliktas. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta.
13. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas, remiantis ne sutarties nuostatomis, o įstatymu, t. y. CK 6.210, 6.261 straipsniais, priteisti iš atsakovo 56,89 Eur kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., yra pagrįstas. Nurodė, kad ieškovė neprašo priteisti netesybas (baudą ar delspinigius), kaip teigia atsakovas, todėl 6 mėnesių senaties terminas netaikytinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas M. G. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą, sumažinti iš jo priteistą 624,99 Eur skolą, nepriteisiant 56,89 Eur delspinigių, 5,38 Eur už skaitiklių priežiūrą bei 66,07 Eur už papildomus darbus, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
15. Nurodo, kad iš sprendime dėstomų motyvų nėra aišku, kokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais remdamasis teismas tenkino ieškinio dalį dėl 5,38 Eur už skaitiklių priežiūros bei dėl 66,07 Eur už papildomus darbus priteisimo, kurie nėra numatyti 2014 m. gegužės 1 d. jungtinės veiklos sutartyje, kurių ieškovė neužsakė ir dėl kurių nebuvo priimtas sprendimas CK 4.85 straipsnio nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pažymi, jog teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovę įpareigojo pateikti įrodymus šiems reikalavimams pagrįsti, tačiau pastaroji šios pareigos nevykdė ir jokių įrodymų nepateikė. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. ieškovė neteisėtai skaičiuoja mokestį už šilumos skaitiklių/daliklių priežiūrą, nors šios veiklos faktiškai nevykdo, tokios paslaugos teikimas nėra numatytas sutartyje ir dėl jo nėra susitarta papildomai. Ieškovė 2020 m. kovo 3 d. raštu pati patvirtino, kad šilumos apskaitos prietaisų priežiūra ir eksploatavimas yra priskiriamas pačių butų savininkų atsakomybei. Be to, teismas visiškai nepagrįstai papildomų paslaugų už 66,07 Eur nesuteikimo fakto įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Minėtoje 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje teismas pažymėjo, kad iš ieškovės su ieškiniu pateiktos skolų valdymo ataskaitos neaišku, kokios papildomos paslaugos (ataskaitoje nurodytos kaip kiti darbai, kitos paslaugos, remontas, keitimas, montavimas) buvo teikiamos atsakovui, ar jos buvo būtinos ir numatytos 2014 m. gegužės 1 d. sutartyje. Tačiau sprendime jau nurodo priešingai, kad nenustatė, jog ieškovė reikalautų iš atsakovo sumokėti už darbus ar paslaugas, nenumatytas sutartyje ar neatliktas. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas tą konstatavo, kuomet ieškovę neįvykdė nutartimi nustatytų įpareigojimų ir nepateikė jokių reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Tokie teismo prieštaringi motyvai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas nepakankamai ir tik paviršutiniškai įsigilino į bylos aplinkybes, todėl priėmė prieštaringą ir neteisingą sprendimą.
16. Mano, jog teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl 56,89 Eur palūkanų priteisimo. 2014 m. gegužės 1 d. jungtinės veiklos sutarties dalyviai, sudarydami sutartį, nustatė individualias, tik šio sandorio šalims taikytinas, sąlygas, kurių vienašališkai šalis pakeisti ir/ar taikyti kitas negali. Sutarties nuostatos nenustatė ne tik konkretaus termino, per kurį sutarties dalyvis privalo įvykdyti piniginę prievolę, tačiau ir palūkanų, kurios galėtų būti taikytinos šią prievolę pažeidus. Šiuo atveju ieškovė, pažeisdama sutarties nuostatas, vienašališkai nustatė prievolės įvykdymo terminą ir neteisėtai skaičiuoja palūkanas.
17. Teigia, jog teismas, pažeisdamas dispozityvumo principą, nepagrįstai ribojo atsakovo teisę gintis nuo pareikšto ieškinio ir įrodyti reikalavimų nepagrįstumą. Apeliantas 2020 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, tačiau teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Akivaizdu, kad motyvas, kuriuo teismas netenkino prašymo, neatitinka faktinių duomenų ir yra prieštaraujantis prašymo turiniui bei kartu su juo pateiktiems dokumentams. Svarbu tai, kad, teismui atmetus apelianto prašymą, o ieškovei neįvykdžius 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, teismas vis tiek pilna apimtimi tenkino ieškovės reikalavimą, kurio nepagrįstumą ir siekė įrodyti apeliantas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Nurodo, kad teismas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek sprendime atskleidė bylos esmę ir teisingai taikė CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, kurios neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei lygiateisiškumo principams. Proceso metu nebuvo pažeistos nei ieškovės, nei atsakovo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinis skundas atmetamas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai dėl įsiskolinimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo ieškovei 624,99 Eur skolą, į šią sumą įtraukė ir 56,89 Eur delspinigių, 5,38 Eur už skaitiklių priežiūrą bei 66,07 Eur už papildomus darbus.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Šiuo atveju ieškovė, nors iš dalies netinkamai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, tačiau savo prievolę įvykdė tinkamai, o atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių ir netinkamai vertino įrodymus.
24. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo sutikti su apelianto išdėstytais argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja.
25. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
27. Vertinant nutarties 25 – 26 punktuose nurodytą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką įrodymų aspektu, byloje pateiktų duomenų visumą, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 5,38 Eur už skaitiklių priežiūrą bei 66,07 Eur už papildomus darbus priteisimo pagrįstumo. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra paskirta ginčo namo administratore. Akcentuotina, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Tai reiškia, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tačiau administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės paneigia apelianto dėstomus argumentus, jog ieškovė, kaip namo administratorė, neturi teisės savarankiškai spręsti dėl smulkių (papildomų) darbų, susijusių su būtinųjų darbų atlikimu, ir jai yra būtinas namo savininkų pritarimas.
28. Akcentuotina, jog iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas neginčija ieškovės apskaičiuotų išlaidų dydžio už skaitiklių priežiūrą bei už papildomus darbus, tačiau teigia, jog tokie darbai nėra numatyti jungtinės veiklos sutartyje, todėl šios sumos ir nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė, būdama namo administratore, vykdo jai pavestas funkcijas. Priešingai nei teigia apeliantas dėl jam perkeltos įrodinėjimo naštos, ieškovė pateikė įrodymus tiek dėl skaitiklių/daliklių, tiek ir dėl atliktų papildomų darbų. Kaip matyti iš skolų valdymo ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. apie atsakovui teiktas paslaugas ir už jas paskaičiuotus mokesčius, taip pat iš ieškovės atsakovui apmokėjimui pateiktų sąskaitų už šį laikotarpį, juose aiškiai ir detaliai nurodyta, kokias konkrečiai remonto, keitimo, montavimo paslaugas ar darbus atliko ieškovė, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas šių įrodymų ir ieškovės apskaičiuotų sumų teisingumo jokiais įrodymais nepaneigė.
29. Pastebėtina, kad ieškovė šilumos apskaitą vykdo naudodama nuotolinius prietaisus, t. y. atlieka nuotolinį automatinio apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo funkciją ir duomenų centralizuotą perdavimą tiekėjai AB „Panevėžio energija“. Ši paslauga teikiama visam aptarnaujamam objektui. Paslaugos teikiamos naudojantis UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ resursais ir sudarytomis paslaugų teikimo sutartimis. Taigi, paslaugos sąnaudos įskaičiuotos į aptarnavimą, o visas namo suvartotas kiekis ir atskirai kiekvieno savininko yra skaičiuojamas vadovaujantis kiekvieno mėnesio šių skaitliukų parodymais. Kaip paaiškino ieškovė, tai nėra atskiras mokestis už skaitliuko priežiūrą. Todėl šiuo aspektu apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad apeliantui nuolat (kiekvieną mėnesį) buvo teikiamos ataskaitos ir detalios sąskaitos apmokėjimui, todėl pastarasis apie visus mokesčius žinojo.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo priteistomis 56,89 Eur palūkanomis. CK įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo, į kurią įskaičiuota ir 56,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
31. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
32. Nagrinėjamu atveju šalys 2014 m. gegužės 1 d. sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje nenumatė palūkanų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne sutarties, o įstatymo nuostatomis (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Kaip matyti, ieškovė palūkanas už pradelstą mokėjimą skaičiavo pateiktoje minėtoje skolų valdymo ataskaitoje už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į nutarties 31 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą, neturi teisinės reikšmės apelianto dėstomi argumentai, kad jis neturėjo teisinio pagrindo apmokėti ieškovei sąskaitų, nes pastaroji, jo manymu, pateikė neteisingo turinio sąskaitas. Minėta, jokios aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo.
33. Prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus pateikimas (CPK 199 straipsnis) yra viena iš įrodinėjimo pareigos realizavimo formų (išraiškų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kita vertus, prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Toks pripažinimas (dėl įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo) nėra galimas, jeigu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, kaip ir bet kuriuo kitu procesiniu institutu, yra naudojamasi ne pagal paskirtį, t. y. siekiant kitų procesinių tikslų negu tie, kuriems įgyvendinti yra įtvirtintas šis institutas (pvz., siekiant perkelti kitai bylos šaliai įrodinėjimo naštą, teikiant abstrakčius prašymus ar perkeliant įrodinėjimo naštą teismui).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė būtinybės išreikalauti jo prašomus duomenis, dėl ko pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi pagrįstai atmetė atsakovo 2020 m. gegužės 8 d. pareikštą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas dispozityvumo principo nepažeidė, kadangi aiškiai nurodė, jog atsakovas nenurodė, kad kreipėsi į ieškovę, o ieškovė atsisakė pateikti prašomus duomenis, be to, kaip pažymėjo teismas, 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi jis pats nustatė terminą ieškovei pateikti papildomus įrodymus ištirti aplinkybėms, reikšmingoms teismui sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Būtent rašytinių įrodymų išreikalavimas, nesilaikant CPK 199 straipsnyje numatytų reikalavimų, pažeistų rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės pateikti bei aptarti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovės reikalavimas priteisti skolą, kurią sudaro, be kita ko, 56,89 Eur delspinigių, 5,38 Eur už skaitiklių priežiūrą bei 66,07 Eur už papildomus darbus, yra pagrįstas, todėl apeliantas, būdamas buto savininku, privalo sumokėti ieškovės apskaičiuotą ir reikalaujamą sumą.
36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę, todėl skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius, turinčius teisinę reikšmę, apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
39. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ turėjo 175 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo M. G. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ (juridinio asmens kodas 302496548) naudai 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.