- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- e2-305-1054/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00183-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- R. V., J. V., Z. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „4finance“
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovei Z. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams R. V., J. V., Z. N. bei atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei V. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, sandorio pripažinimo apsimestiniu, bendro turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu bei 2017 m. liepos 14 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo padalinti bendrą turtą patikslinimo prašo teismo su atsakovu R. V. 2010 m. vasario 12 d. Skuodo savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 8, sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. lapkričio 10 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovei priteisiant 50 Eur vertės dujinę viryklę, 400 Eur vertės karvę (melžiamą), kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės melžimo aparatą, 80 Eur vertės grūdų malūną, atsakovui R. V. priteisiant 1800 Eur vertės ratinį traktorių „T-40 Lipecko TG (LTZ)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės plūgą (trijų korpusų), 80 Eur vertės plūgą (vieno korpuso), nustatyti nepilnametės dukros K. V., gimusios 2010 m. birželio 21 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje bei nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, priteisti iš atsakovo R. V. nepilnametei dukrai K. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 140 Eur nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo R. V. nepilnametei dukrai 520,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. imtinai, pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento tarp atsakovų J. V. ir Z. N. 2015 m. balandžio 29 d. sudarytos traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties dalį, pagal kurią J. V. įsigijo traktorių „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir perkelti pirkėjo teises pagal šią sutartį atsakovui R. V. bei pripažinti ratinį traktorių „T-40 Lipecko TG (LTZ)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatyti, kad prievolė grąžinti paskolą J. V. pagal 2017 m. balandžio 7 d. paskolos raštą yra solidari abiejų šalių V. V. ir R. V., ir prievolinius įsipareigojimus vykdys R. V., nustatyti, kad prievolė grąžinti paskolą trečiajam asmeniui UAB „4finance“ pagal 2015 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 9954437001 yra solidari abiejų šalių V. V. ir R. V., ir prievolinius įsipareigojimus vykdys V. V..
Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialiosios paramos pareigų, nevykdymo, bendro gyvenimo taisyklių ignoravimo – nepakankamo prisidėjimo prie šeimos išlaikymo, girtavimo, negerbimo jos, kaip sutuoktinės, ir jos vaikų Gabrieliaus ir Danielės iš ankstesnės santuokos. Ieškovė nurodo, kad, be ankstesnių konfliktų su atsakovu, jos apsisprendimą nutraukti santuoką su atsakovu nulėmė fizinio smurto jos ir jos sūnaus Gabrieliaus atžvilgiu panaudojimo atvejis ir tai atėmė galimybę atkurti santuokinius ryšius su atsakovu. Ieškovės santuoka su atsakovu faktiškai nutrūko nuo 2016 m. lapkričio 10 d., vėliau atsakovas dar kelias savaites gyveno tuose pačiuose namuose iki 2016 m. gruodžio 2 d., tačiau faktiškai santuokinių ryšių jie nepalaikė, bendro ūkio netvarkė. Nurodė, kad su atsakovu turi dukrą Karoliną, gimusią 2010 m. birželio 21 d. atsakovas materialinį išlaikymą dukrai Karolinai nuo 2016 m. lapkričio 11 d. teikia nepilnai, per visą laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki šiol atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė iš viso 180 Eur: 2017 m. vasario 8 d. – 60 Eur, 2017 m. kovo 10 d. – 60 Eur ir 2017 m. balandžio 3 d. – 60 Eur. atsakovo darbo vieta ir gaunamos pajamos ieškovei nėra žinomos. Ieškovė yra dirbanti G. T. ūkyje, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. jai nustatytas 285 Eur bruto darbo užmokestis, jokių kitų pajamų negauna. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo teismo pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento tarp atsakovų J. V. ir Z. N. 2015 m. balandžio 29 d. sudarytos traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties dalį, pagal kurią J. V. įsigijo traktorių „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ši sutartis yra ydinga dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (pirkėju), nes šio sandorio pagrindo ginčo objektą – ratinį traktorių – de facto (faktiškai) įsigijo ne atsakovas J. V., kuris tik paskolino pagal 2015 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį pinigus šio traktoriaus įsigijimui, o jos sutuoktinis atsakovas R. V..
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad atsakovas niekada nepadirbdavo ilgai viename darbe, vartodavo alkoholį. Išėjęs iš namų vėliau atvažiavo ir išsivežė baldus – lovą, dukros Karolinos lovytę, dėl ko dukra labai verkė, visą žemės ūkio techniką, ieškovė tada buvo iškvietusi policijos pareigūnus. Atsakovas išsivežė ir šeimos turėtas malkas, dėl ko vėliau šeima nebeturėjo malkų ir žiemos metu vaikai šalo. Su atsakovo priešieškinyje nurodyta informacija apie galvijų pardavimą / perrašymą, ieškovė sutiko iš dalies, būtent, kad savo broliui A. K. pardavė keturis galvijus. Ieškovė nurodė, kad kiti atsakovo nurodyti teiginiai yra neadekvatūs faktinėms aplinkybėms. Visi galvijai, išskyrus šešis, iš kurių du 2016 m. gruodžio 12 d. parduoti su atsakovo žinia, o kiti keturi parduoti broliui, buvo paskersti savo reikmėms arba parduoti santuokos metu, ir gautos lėšos panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 2016 m. gruodžio 12 d. su atsakovo žinia buvo parduota karvė ir telyčaitė atitinkamai už 480 Eur ir 186 Eur, atsakovas už parduotą karvę gavo 480 Eur, o jai liko 186 Eur. Savo broliui A. K. ieškovė pardavė galvijus: telyčaitę už 130 Eur, buliuką už 70 Eur, dar vieną telyčaitę už 130 Eur ir buliuką už 70 Eur – iš viso 400 Eur. Šiuos galvijus pardavė dėl to, kad neturėjo malkų kūrenimui, nes atsakovas visas išsivežė. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad viena karvė nėra parduota ir jos pieną šeima naudoja maistui. Nurodė, kad vandens siurblys (hidroforas) ir šaldytuvas į bendrą ieškovės ir atsakovo turtą netrauktini, kadangi šie daiktai ieškovei buvo priteisti teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta jos santuoka su D. D.. Skalbimo mašiną ir vandens šildytuvą ieškovė buvo nusipirkusi iš darbdavių, bendradarbių ir šeimos narių jai gimtadienio proga dovanotų lėšų, kadangi šeimai buvo reikalinga skalbimo mašina ir vandens šildytuvas. Atsakovo nurodomo kratytuvo jų šeima santuokos metu neįgijo ir iš viso nėra turėję. Komoda yra jos dukros D. D. asmeninė nuosavybė, kuri jai atiteko kaip tėvo D. D. dovana nutraukus santuoką su ja. Grūdų buvo 2016 m. rugsėjį buvo prikulta apie 3 tonas, o ne 7 tonas, kaip teigia atsakovas, be to, gyvenant kartu su atsakovu ir vėliau jais buvo šerti gyvuliai. Atsakovo nurodytų silikatinių plytų (3000 vnt.) jie bendrai neįgijo, kadangi jos nebuvo pirktos, ieškovė jas gavo nemokamai 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje, jau iškėlus santuokos nutraukimo bylą, radusi laikraštyje skelbimą, kad nemokamai atiduodamos statybinės atliekos (plytos) jas parsivežė, parvežti padėjo jos darbdavys. Automobiliai Renault Megane ir VW Polo buvo parduoti kaip metalo laužas atitinkamai už 100 Eur ir 80 Eur. Automobilį VW Polo 2017 m. gegužės 3 d. vykstant į darbą, sumėtė ir ieškovė nuvažiavo į griovį, dėl to automobilis buvo sugadintas nepataisomai. Automobiliui Renault Megane buvo reikalingas remontas (vietomis labai surūdijęs) ir nemažos lėšos. Vienos korpuso plūgą įgijo su atsakovu iš bendrų lėšų santuokos metu. Atsakovo nurodomos kai kurių daiktų vertės yra didesnės nei jų įsigijimo kainos, pati ieškovė daiktų prikimo dokumentų pateikti negali, nes jų neišsaugojo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, neprieštarauja, kad būtų nutraukta jo ir ieškovės santuoka, tačiau prieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl 2015 m. balandžio 29 d. traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių jam perkėlimo, traktoriaus pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovės nurodoma turto padalijimo tvarka, priešieškiniu prašo nutraukti santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, padalinti bendrą sutuoktinių turtą priteisiant atsakovui trijų korpusų plūgą, kurio vertė yra 100 Eur, nurodo, kad vieno korpuso plūgas yra nedalintinas, kadangi jis nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai, prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 3735 Eur piniginę kompensaciją už jam priklausančią ½ dalį kilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti vandens šildytuvą, kurio vertė yra 80 Eur, dujinę viryklę, kurios vertė yra 250 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė yra 300 Eur, hidroforą (vandens siurblį), kurio vertė yra 80 Eur, šaldiklį, kurio vertė 50 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 200 Eur, melžimo aparatą, kurio vertė yra 500 Eur, kratytuvą, kurio vertė yra 150 Eur, komodą, kurios vertė yra 50 Eur, 7 tonas grūdų, kurių vertė yra 700 Eur, 3000 vnt. silikatinių plytų, kurių vertė 180 Eur, grūdų malūną, kurio vertė yra 80 Eur, automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 350 Eur, automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300 Eur, nurodo, kad dalį piniginės kompensacijos ieškovė gavo pardavusi / perleidusi galvijus, iš viso 4300 Eur, ieškovei atiteko kilnojamojo turto už 3270 Eur, prašo nustatyti nepilnametės dukros Karolinos gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, dukros piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pripažinti, kad paimtas greitasis kreditas iš UAB „4finance“ yra ieškovės asmeninis įsipareigojimas.
Atsakovas, jo atstovas teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje išdėstytus argumentus, prašė tenkinti atsakovo priešieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Atsakovas santuokos iširimo priežastimi nurodė ieškovės neištikimybę – nurodė, kad ieškovė vėlai grįždavo į namus būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nepaaiškindavo, kur taip ilgai užtrukdavo ir su kuo vartodavo alkoholinius gėrimus, atsakovui bendraujant su ieškove dažnai atsakovą pavadindavo kitu vardu. Atsakovas yra radęs namuose ieškovę su kitu vyriškiu, matęs, kaip ieškovė vairavo automobilį išgėrusi. Nurodė, kad ieškovė visiškai neskyrė dėmesio atsakovui, nesirūpindavo juo, nenorėdavo praleisti laisvalaikio kartu. Paaiškino, kad 2015 m. balandžio 7 d. su broliu J. V. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią susitarė su broliu, kad jis paskolins atsakovui 1800 Eur traktoriaus įsigijimui, pinigus pagal paskolos sutartį atsakovas grąžins broliui per 3 metus, mokant po 600 Eur, tačiau traktorius bus įregistruotas brolio vardu ir perregistruotas tik atsakovui sumokėjus pasiskolintus pinigus, atsakovui traktorius tuo laikotarpiu bus perduotas naudoti ūkio veikloje. Nurodė, kad nei atsakovas, nei ieškovė nesumokėjo pinigų nei pagal paskolos sutartį, nei pagal traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį ir jų sumokėti neketina, todėl traktorius negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsakovas J. V. atsiliepimu nesutinka su ieškovės ieškiniu dalyje dėl 2015 m. balandžio 29 d. tarp atsakovų J. V. ir Z. N. sudarytos traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo apsimestine. Nurodo, kad nei ieškovė, nei atsakovas nuo sutarties sudarymo dienos iki šiol nesumokėjo nė vieno euro už pagal pirkimo – pardavimo sutartį įsigytą traktorių, už traktorių pinigus sumokėjo atsakovas ir juo šiuo metu naudojasi jis. Atsakovas J. V. taip pat nurodo, kad nei atsakovas R. V., nei ieškovė V. V. nesumokėjo pinigų jam ir pagal 2015 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, jie nėra atsakovui skolingi, ši paskolos sutartis yra negaliojanti.
Teismo posėdžių metu atsakovas J. V. palaikė savo atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį išdėstytus argumentus, prašė netenkinti ieškovės ieškinio dalyje dėl traktoriaus pirkimo – pardavimo sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu.
Atsakovė Z. N. atsiliepimu nesutinka su ieškovės ieškiniu dalyje dėl 2015 m. balandžio 29 d. tarp jos ir atsakovo J. V. sudarytos traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo apsimestine ir traktoriaus pripažinimo bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo R. V. nuosavybe. Nurodo, kad ieškovė pateikė argumentus tik dėl vienos sandorio šalies, t. y. atsakovų R. V. ir J. V. susitarimų bei kitokių ketinimų dėl sandorio, tačiau neįrodė atsakovės Z. N. ketinimų sudaryti kitą nei traktoriaus pardavimo sandorį ar sutartimi išreikštos atsakovės valios ydingumo. Nurodo, kad atsakovei nėra ir nebuvo žinoma apie jokią atsakovų sudarytą paskolos sutartį ar kitokius jų tarpusavio susitarimus, atsakovė sąžiningai susitarė dėl sutarties objekto ir neturėjo jokių kitų tikslų ar ketinimų sudaryti jokį kitą sandorį su jokia kita šalimi.
Ieškovė V. V. ir atsakovas R. V. bylos nagrinėjimo teisme metu 2017 m. spalio 30 d. sudarė taikos sutartį dalyje dėl nepilnametės dukros K. V. gyvenamosios vietos ir atsakovo R. V. bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, kurią prašo teismo patvirtinti.
Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą bei patikslintą išvadą byloje, kuria pritaria ieškovės reikalavimui dėl nepilnametės dukros K. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei šalies ekonominę padėtį, pritaria ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 140 Eur priteisimo iš atsakovo R. V.. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžiuose palaikė išvadoje bei patikslintoje išvadoje išdėstytą poziciją, pritarė ieškovės V. V. ir atsakovo R. V. sudarytai taikos sutarčiai dalyje dėl nepilnametės dukros K. V. gyvenamosios vietos ir atsakovo R. V. bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Atstovė nurodė, kad, skyriaus nuomone, ieškovė geba ir gebės valdyti dukros išlaikymui skirtas lėšas, o atsakovo siūlomas išlaikymo teikimo modelis, kai dalis lėšų mokama pinigais, o dalis vaikui nuperkamais daiktais nėra labiausiai vaiko interesus atitinkantis variantas, kadangi vėliau gali kilti ginčų dėl teikiamo išlaikymo daiktais ir bus sunku kontroliuoti tokio modelio išlaikymo teikimą. Nurodė, kad Karolina yra vienintelis atsakovo vaikas, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi savo gyvenamąją vietą, todėl jam nereikia skirti papildomų pajamų būsto nuomai.
Liudytoja byloje apklausta V. V. parodė, kad yra atsakovo R. V. mama. Parodė, kad jos sūnus alkoholio kasdien nevartojo ir nevartoja, išgeria tik per šventes, ji jo nemato išgėrusio, nėra vartojęs smurto ieškovės ir jos vaikų atžvilgiu, vaikai jai nėra sakę, kad tėtis juos muša. Nurodė, kad įtarė, jog jos marti (ieškovė) gali būti sūnui neištikima, kadangi nuo 2016 m. liepos mėnesio ji pradėjo dažnai vėlai grįžti iš darbo – dažnai grįždavo iš darbo apie 23 h, nors anksčiau iš darbo grįždavo apie 20-21 h. Palikdavo vaikus jai prižiūrėti ir pati išvažiuodavo ilgam laikui be svarbios priežasties. Liudytoja parodė, kad anksčiau ūkininkavo, tačiau nutraukus ūkinę veiklą visą turėtą žemės ūkio techniką (kultivatorių, akėčias, šieno grėbiamąją, bulviakasę, šienapjovę, vieno korpuso plūgą) naudojimuisi perdavė sūnui Raimondui ir ieškovei. Jai yra žinoma, kad ieškovės ir atsakovo šeima gyveno sunkiai, tačiau pinigų iš jos nesiskolino, buvo nusipirkę naują skalbimo mašiną, vandens šildytuvą, dujinę viryklę, sūnus jai (R. V.) yra sakęs, kad parsivežė malkų, prikūlė 9 t grūdų, kurių dalį sunaudojo ūkio reikmėms, 7 t grūdų liko. Ji sau miegojimui buvo nusipirkusi lovą, sofą, kurią atidavė ieškovės dukrai Danielei miegoti, du fotelius, jaunuolio komplektą, vėliau, šeimoje prasidėjus konfliktams, lovą pasiėmė sau atgal.
Liudytoja byloje apklausta A. D. parodė, kad yra ieškovės kaimynė, gyvena name priešais ~ 50 metrų atstumu, mato, kas vyksta ieškovės namuose. Parodė, kad nemato, jog ieškovės namuose nuolat gyventų svetimų vyriškių, buvo vyriškis, kuris malkas supjovė, žolę kaimynas nupjovė. 2016 m. prieš Kalėdas pas ją atėjusi ieškovė guodėsi, kad šąla vaikai, neturi malkų, liudytoja davė ieškovei karutį malkų, sušelpė malkų ir kiti kaimynai, vėliau malkų atvežė buvęs ieškovės vyras D. D.. Liudytoja parodė, kad ieškovė nevartoja alkoholio. Liudytoja parodė, kad nėra pati mačiusi, kad atsakovas R. V. vartotų alkoholį. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė iš darbo grįždavo iki 22 h, apie tai, kad būtų grįžusi iš darbo 24 h ar 1 h nėra mačiusi.
Liudytoju byloje apklaustas J. J. parodė, kad gyvena kaimynystėje, apie 1,5 km nuo ieškovės. Su ieškove ir atsakovu jį sieja tai, kad buvo išnuomojęs jiems 3 ha žemės grūdams sėti. 2016 m. gruodį atsakovas R. V. buvo atvažiavęs pas jį ir prašė sutaikyti jo su ieškove šeimą, laikinai pavyko – Raimondas grįžo į namus, tačiau netrukus vėl iš jų išėjo. 2017 m. pavasarį padėjo R. V. išsivežti baldus iš ieškovės namų, patvirtino, kad tada buvo atvažiavusi policija, tačiau nežino, dėl kokios priežasties. Liudytojas patvirtino, kad 2-3 kartus šiais metais yra matęs pravažiuodamas, kad ieškovės sodyboje yra vyriškis.
Liudytoja byloje apklausta V. T. parodė, kad yra ieškovės darbdavė – ieškovė jos ir vyro ūkyje dirba karvių melžėja. Liudytoja parodė, kad ieškovę gali apibūdinti tik gerais žodžiais, ji nevartoja alkoholio, laiku atvažiuoja į darbą, rūpinasi savo vaikais. Ieškovės darbas ryte prasideda 5 h ryto, o vakare prasideda nuo 16.30–17 h ir baigiasi apie 21 h, tačiau, būna, kad užtrunka ir ilgiau iki 22 h, kai genda technika. Liudytoja patvirtino, kad ieškovės 30 metų proga darbo kolektyvas jai dovanojo dovanų – kiek pamena, dovanų čekį daiktams įsigyti, tačiau nepamena, kokiai sumai.
Liudytoja byloje apklausta A. M. parodė, kad yra ieškovės šeimos socialinė darbuotoja, taikia šeimai socialines paslaugas nuo tada, kai šeimoje prasidėjo konfliktai dėl bendravimo su vaikais, nuo 2017 m. vasario mėnesio. Liudytoja parodė, kad atsakovas R. V. su ieškove nebegyvena nuo 2017 m. kovo ar balandžio mėnesio, ieškovės namuose nuo 2017 m. vasario vienu metu yra mačiusi kitą vyriškį, tačiau vėliau jo nebebūdavo. Patvirtino, kad ieškovė vaikais rūpinasi ir dėl jų labai stengiasi, bendrauja su vaikų mokyklos darbuotojais. Atsakovo R. V. mokyklos darbuotojai nepažįsta. Liudytoja parodė, kad ieškovės sūnus Gabrielius jai yra pasakojęs, kad R. V. prieš jį pakėlė ranką, jis labai verkė, o ieškovės dukra Danielė yra sakiusi, kad tėvas negerai elgiasi su mama, Danielė labai gailėjosi mamos. Ieškovės ir atsakovo dukra Karolina bendraudama būdavo labai įsitempusi, jos savijauta pablogėjo, kai prasidėjo tėvų turto dalybos. Vaikas yra sakęs psichologei, kad buvo išvežta jos lovytė, tėtis neatvažiuoja, jos nelanko ir jai neskambina. Liudytoja taip pat parodė, kad ieškovė apie 11 h būna namie, namuose būna ir apie 16.30 h., dukrą Karoliną jai grįžus mokyklos prižiūri ir brolis, kuris yra 16 metų.
Pagal liudytojo A. K., kuris yra ieškovės brolis, notariškai patvirtintus rašytinius parodymus, nuo ieškovės santuokos su atsakovu R. V. sudarymo dienos liudytojas gyveno kartu su jais, patvirtino, kad jų šeimoje dirbo tik ieškovė, atsakovas R. V. nuo pat pradžių padirbdavo tik apie du mėnesius, ilgai būdavo registruotas darbo biržoje ir, kiek jam žinoma, niekada finansiškai nepadėjo išlaikyti savo šeimos. Nurodė, kad atsakovas R. V. pradėjo dažnai išgėrinėti ir jam priekaištaudavo, todėl jis išėjo gyventi pas įtėvius. Kai prasidėjo ieškovės ir atsakovo R. V. skyrybos, atsakovas išsivežė techniką, malkas, bulves, puodus, mėsą ir nebegrąžino, tada ieškovė pardavė liudytojui už 400 Eur kainą keturis galvijus ir liudytojas šeimai atvežė malkų, taip pat dar malkų atvežė D. D. (ieškovės buvęs vyras), kadangi matė, kad jo vaikai šąla. Liudytojo parodymais, malkos, kurias pirko ieškovė, kainavo 280 Eur, dar liko 120 Eur, už kuriuos ieškovė nupirko 10 maišų anglių, visas kainas liudytojas žino, kadangi pats padėjo parvežti malkas ir anglis, už likusius 40 Eur ieškovė nupirko maisto. Liudytojas parodė, kad jam žinoma, jog R. V. 2016 m. buvo prikūlęs apie 3 tonas grūdų, nors teigė prikūlęs 7 tonas.
Pagal liudytojos R. B. notariškai patvirtintus parodymus liudytoja yra ieškovės draugė ir ieškovei ne kartą įvairiomis progomis yra dovanojusi dovanas daiktais ir pinigais, žino, kad ieškovė rūpinasi savo vaikais, nuolat dirba, žino, kad jos sutuoktinis ilgą laiką niekur nedirbo ir finansiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo. Liudytoja yra skolinusi pinigų maistui vaikams ir skalbimo mašinai įsigyti.
Pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 27 d. pateiktą papildomą informaciją byloje, iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės pokalbio su ieškovės sūnumi G. D. duomenų nustatyta, kad nepilnametis G. D. sakė, jog atsakovas R. V. jį mušdavo nuolat, daug kartų, trenkdavo su ranka į veidą, R. V. tikrindavo, ar Gabrielius pagirdė karvę ir, jei karvė kuri turėjo būti pagirdyta, vėl išgerdavo visą kibirą, jis gaudavo į „kailį“. Gabrielius prisiminė, kad yra gavęs mušti ir už suvalgytus saldainius, anot Gabrieliaus, R. V. mušdavo ir seserį Danielę, dukros Karolinos neskriausdavo. Paskutinis kartas, kai R. V. mušė Gabrielių, buvo 2016 m. lapkričio mėn. – supyko ant Gabrieliaus, kad jis išvažiavo su traktoriumi parvežti šieno, trenkė jam į veidą, jis apvirto, pamatęs, kad R. V. paėmė šakę, pabėgo, nes bijojo, kad darė kartą trenks su šake. Apklausos metu Gebrielius nurodė, kad žino, jog mama skiriasi su R. V., vyksta teismas, tvirtino, kad nežinojo apie būsimą apklausą dėl patirto smurto, mama jam apie tai nesakė.
(duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 6 d. K. V. charakteristikos duomenimis, pokalbio su K. V. metu išaiškėjo, kad mergaitė bijo bendrauti su tėvu, todėl, kad yra mačiusi, kaip tėtis mušė vyresnę sesę ir brolį, Karolinos teigimu, tėtis vyresnei sesei per veidą trenkė todėl, kad ji nesitvarko kambario, o brolį kumščiavo lauke prie traktoriaus. K. V. taip pat papasakojo, kad ji labai išsigando tada, kai tėtis ją pasiėmė ir buvo išsivežęs, nenorėjo vežti atgal namo pas mamą kai ji to prašė. Projekcinėmis metodikomis išsiaiškinta, kad tėtis labai mažai rūpinosi vaiku, nepalaikė glaudžių emocinių santykių su vaiku, todėl vaikas tėčio nepripažįsta kaip savo artimo šeimos nario.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2009 m. rugpjūčio 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-442-98/2009 nutraukta ieškovės ir D. D. santuoka, padalintas santuokos metu įgytas turtas, nepilnamečių vaikų G. D. ir D. D. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; 2) 2010 m. vasario 12 d. ieškovė ir atsakovas R. V. sudarė santuoką, kuri įregistruota Skuodo rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 8; 3) 2010 m. birželio 21 d. ieškovei V. V. ir atsakovui R. V. gimė dukra K. V.; 4) atsakovas R. V. su atsakovu J. V. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį J. V. R. V. 2015 m. balandžio 7 d. paskolino 1800 Eur su sąlyga, kad skolą grąžins per 3 metus iki 2018 m. gegužės 1 d., per metus grąžindamas po 600 Eur; 5) 2015 m. balandžio 29 d. tarp atsakovų J. V. ir Z. N. buvo sudaryta traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos prikimo – pardavimo sutartis (toliau – traktoriaus prikimo – pardavimo sutartis), pagal kurią J. V. iš Z. N. už 500 Eur sumą įsigijo traktorių „T-40, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 6) traktorius „T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 29 d. buvo įregistruotas J. V. vardu; 7) automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2016 m. birželio 8 d. už 300 Eur, įregistruotas ieškovės V. V. vardu 2016 m. birželio 21 d., parduotas 2017 m. gegužės 4 d. už 100 Eur, pardavimo sutartyje pažymėta informacija apie automobilio trūkumus – „surūdijusi“, o automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2016 m. gruodžio 6 d. už 100 Eur, įregistruotas ieškovės V. V. vardu 2016 m. gruodžio 17 d., 2017 m. gegužės 4 d. parduotas už 80 Eur, sutartyje pažymėta informacija apie automobilio trūkumus – „kėbulo defektai“; 8) 2016 m. gruodžio 30 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, ieškovė V. V. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. gaudavo nuo 74,38 Eur iki 95 Eur bruto darbo užmokestį, kaip nurodė ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu jai nuo 2016 m. gruodžio 1 d. nustatytas 285 Eur bruto darbo užmokestis, jokių kitų pajamų negauna; 9) atsakovas R. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2010 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir iš viso 2010 m. turėjo 3786,06 Lt draudžiamųjų pajamų, 2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir iš viso 2011 m. turėjo 3556,04 Lt draudžiamųjų pajamų, 2012 m. dirbo pas R. Š., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje bei (duomenys neskelbtini) ir iš viso 2012 m. turėjo 3791,20 Lt draudžiamųjų pajamų, 2013 m. dirbo (duomenys neskelbtini) bei S. J., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje ir iš viso 2013 m. turėjo 3995,29 Lt pajamų, 2014 m. dirbo S. J., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje iš viso 2014 m. turėjo 3406,46 draudžiamųjų pajamų, 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir iš viso per 2015 m. turėjo 408,02 Eur draudžiamųjų pajamų, 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir S. J., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje ir iš viso 2016 m. turėjo 2745,93 Eur draudžiamųjų pajamų bei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. dirbo S. J., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje ir per šį laikotarpį turėjo 190 Eur pajamų; 10) 2017 m. balandžio 19 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis atsakovas R. V. dirba S. J., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje ir už laikotarpį nuo 2017 m. sausio – kovo gaudavo nuo 190 Eur iki 380 Eur bruto darbo užmokestį; 12) pagal (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 18 d. pateikiamos R. V. charakteristikos duomenis, R. V. yra baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs staliaus specialybę, seniūnijoje yra žinomas kaip darbštus, nekonfliktinis, alkoholiu nepiktnaudžiaujantis, šeima besirūpinantis, gyvendamas kartu su žmona Virginija augino gyvulius, dirbo žemę, tuo prisidėdamas finansiškai prie šeimos biudžeto, nuo 2016 m. gruodžio vidurio R. V. gyvena atskirai nuo žmonos jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) kaime, nusiskundimų iš kaimynų R. V. atžvilgiu seniūnija nėra gavusi; 13) Ūkininko S. J. pateikiamos 2017 m. balandžio 26 d. charakteristikos duomenimis, R. V. ūkyje dirba nuo 2016 m. gruodžio 11 d., neblaivus darbe nepastebėtas, konfliktų darbe nebuvo, su bendradarbiais sutaria; 14) (duomenys neskelbtini) pateikiamos 2017 m. vasario 8 d. R. V. charakteristikos duomenimis, R. V. bendrovėje dirbo darbininku nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d., labai pareigingas, ramaus būdo, niekada į darbą nebuvo atėjęs neblaivus, darbo metu niekada nevartojo alkoholio, nerūkė, kolektyvo mėgstamas, draugiškas, darbštus; 15) V. V. ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašo duomenimis, ieškovės ir atsakovo santuokos metu atvestos: • karvė, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 12 d. paskersta AB „Krekenavos agrofirma“, telyčaitė, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 12 d. paskersta AB „Krekenavos agrofirma“, 2016 m. gruodžio 12 d. už paskerstus gyvulius gauta 666 Eur suma; • buliukas, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 15 d. paskerstas UAB „Pajūrio mėsinė“; • karvė, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 5 d. paskersta G. Š. IĮ; • karvė, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitės, kurių identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buliukas, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 6 d. išvyko pas A. K.; • telyčaitė, atvesta 2017 m. balandžio 22 d., kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 4 d. paskersta G. Š. IĮ; • karvė, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 21 d. atvyko pas ieškovę iš A. K.; 16) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 19 d. pranešimo duomenimis, 2017 m. balandžio 18 d. apie 15.03 val. buvo registruotas informacinis pranešimas, kurio pranešėja V. V., policijos pagalba buvo reikalinga adresu (duomenys neskelbtini), į šį pranešimą reagavo policijos pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies
Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, turto teisinio režimo bei jo padalijimo, išlaikymo dydžio vaikui nustatymo, traktoriaus pirkimo – pardavimo sandorio dalies galiojimo ir jo sudarymo teisinių pasekmių.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš šios teisės normos dispozicijos darytina išvada, kad sutuoktinio pripažinimui kaltu dėl santuokos iširimo turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo. Pažymėtina, jog esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškovė nurodo, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, girtavo, naudojo fizinį smurtą jos ir jos sūnaus Gabrieliaus atžvilgiu. Atsakovas neigia, šias aplinkybes ir teigia, kad santuokos metu prisidėjo prie šeimos išlaikymo tiek darbu šeimos ūkyje, tiek pinigais, gaunamais iš darbo užmokesčio, niekada negirtavo – išgeria tik per šventes, nevartojo smurto nei ieškovės, nei jos sūnaus atžvilgiu.
Atsakovas santuokos iširimo priežastimi nurodo ieškovės neištikimybę – nurodo, kad ieškovė vėlai grįždavo į namus būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nepaaiškindavo, kur taip ilgai užtrukdavo, atsakovas yra radęs namuose ieškovę su kitu vyriškiu, dažnai atsakovą pavadindavo kitu vardu. Ieškovė vartodavo alkoholį ir vairuodavo automobilį išgėrusi. Nurodo, kad ieškovė visiškai neskyrė dėmesio atsakovui, nesirūpindavo juo. Ieškovė neigia, šias aplinkybes ir teigia, kad santuokos metu rūpinosi šeima, jos finansine gerove, vaikais, daug dirbo, todėl vėlai grįždavo iš darbo, darbe kartais užtrukdavo dėl technikos gedimų užtrukus darbams.
Aplinkybes, kad atsakovas santuokos metu neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir finansinės gerovės kūrimo byloje patvirtino liudytojai A. K. ir R. B., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šie liudytojai yra susiję artimais ryšiais (ieškovės brolis ir draugė) su ieškove ir jų parodymuose nurodytų aplinkybių teismas nevertina kaip objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nepakankamo prisidėjimo prie šeimos finansinės gerovės. Byloje apklausti kiti liudytojai (V. V., A. D., J. J., V. T., A. M.) aplinkybių apie atsakovo R. V. nepakankamą prisidėjimą santuokos metu prie šeimos finansinės gerovės nenurodė. Iš į bylą atsakovo pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenų apie atsakovo darbovietes ir turėtas draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. matyti, kad atsakovas, nors ir ne visą laiką, tačiau santuokos metu dirbo ir gaudavo pajamų. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad prie šeimos finansinės gerovės prisidėjo darbu šeimos ūkyje – šios aplinkybės ieškovė neneigė, iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad šeima gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 18 d. R. V. charakteristikoje nurodoma, kad R. V. gyvendamas kartu su žmona Virginija augino gyvulius, dirbo žemę, tuo prisidėdamas finansiškai prie šeimos biudžeto. Taigi, teismo vertinimu, konstatuoti, kad, atsakovas neprisidėjo pagal galimybes prie bendrų šeimos poreikių patenkinimo nėra pagrindo. Viena iš sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta, kokio konkretaus dydžio finansiniu indėliu ar kokia dalimi kiekvienas iš sutuoktinių turi prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai, ar atsakovo gautos pajamos ir jo indėlis į šeimos finansinę gerovę buvo pakankamas, yra subjektyviai pačių sutuoktinių vertinama aplinkybė, tačiau vien tai, kad vieno iš sutuoktinių manymu kito sutuoktinio indėlis į šeimos finansinę gerovę yra nepakankamas, negali būti pagrindas konstatuoti vieno iš sutuoktinio santuokinių pareigų kitam sutuoktiniui santuokos metu pažeidimą.
Ieškovės nurodomą aplinkybę, kad atsakovas R. V. girtavo patvirtino liudytojas A. K., tačiau, kaip nurodyta aukščiau, šis liudytojas yra ieškovės brolis ir jo parodymų nurodytų aplinkybių teismas nevertina kaip objektyvių duomenų dėl atsakovo girtavimo. Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. birželio 7 d. išvadoje nurodyta, kad skyrius neturi duomenų, jog šeimoje būtų piktnaudžiaujama alkoholiu, pagal (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 18 d. pateikiamos R. V. charakteristikos duomenis, R. V. alkoholiu nepiktnaudžiauja, ūkininko S. J. pateikiamos 2017 m. balandžio 26 d. charakteristikos duomenimis, R. V. neblaivus darbe nepastebėtas, (duomenys neskelbtini) pateikiamos 2017 m. vasario 8 d. R. V. charakteristikos duomenimis, R. V. niekada į darbą nebuvo atėjęs neblaivus. Byloje apklausti kiti liudytojai (V. V., A. D., J. J., V. T., A. M.) aplinkybių apie atsakovo R. V. girtavimą nenurodė. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovas R. V. girtavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuoti, kad, atsakovas girtavo ir tokiu būdu pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nėra pagrindo.
Ieškovė, kaip pagrindą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo nurodo ir tai, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą jos ir jos sūnaus Gabrieliaus atžvilgiu. Pažymėtina, kad iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės pokalbio su ieškovės sūnumi G. D. duomenų nustatyta, kad nepilnametis G. D. sakė, jog atsakovas R. V. jį mušdavo nuolat, net dėl tokių priežasčių, kaip neva netinkamo karvės pagirdymo ar saldainių suvalgymo, mušdavo ir seserį Danielę, ieškovės sūnus pokalbio metu patvirtino ir ieškovės ieškinyje nurodomą aplinkybę dėl konflikto su juo 2016 m. lapkričio mėn. dėl važiavimo traktoriumi, kai atsakovas trenkė jam į veidą. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 6 d. K. V. charakteristikos duomenimis, atsakovo dukra K. V. bijo bendrauti su tėvu, todėl, kad yra mačiusi, kaip tėtis mušė vyresnę sesę ir brolį, Karolinos teigimu, tėtis vyresnei sesei per veidą trenkė todėl, kad ji nesitvarko kambario, o brolį kumščiavo lauke prie traktoriaus, tėtis labai mažai rūpinosi vaiku, nepalaikė glaudžių emocinių santykių su vaiku, todėl vaikas tėčio nepripažįsta kaip savo artimo šeimos nario. Liudytoja byloje apklausta atsakovo ir ieškovės šeimai socialines paslaugas teikianti socialinė darbuotoja A. M. parodė, kad ieškovės sūnus Gabrielius jai yra pasakojęs, jog R. V. prieš jį pakėlė ranką, jis labai verkė, o ieškovės dukra Danielė yra sakiusi, kad tėvas negerai elgiasi su mama, Danielė labai gailėjosi mamos. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas netinkamai elgėsi su savo šeimos nariais, juos žemino (nors ieškovės vaikai yra iš pirmos santuokos, tačiau jie gyveno kartu su atsakovu ir laikytini atsakovo šeimos nariais). Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodė, kad taip nesielgė. Teismo vertinimu, išdėstyti byloje surinkti įrodymai dėl atsakovo elgesio, nepriimtino teisės ir moralės požiūriu jo šeimos narių (ieškovės vaikų) atžvilgiu sudaro pagrindą taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytą prezumpciją, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. V. kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas santuokos iširimo priežastimi nurodo ieškovės neištikimybę – nurodo, kad ieškovė vėlai grįždavo į namus ir nepaaiškindavo, kur taip ilgai užtrukdavo. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė vartodavo alkoholį. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta ieškovės darbdavė V. T. patvirtino, kad ieškovės darbas baigiasi apie 21 h, tačiau, būdavo ir būna, kad užtrunka ir ilgiau iki 22 h, kai genda technika, liudytojo nurodė, kad ieškovė nevartoja alkoholio. Liudytoja A. D. patvirtino, kad ieškovė iš darbo grįždavo iki 22 h, apie tai, kad būtų grįžusi iš darbo 24 h ar 1 h nėra mačiusi. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė ir nepatvirtino, kad ieškovė vartojo ar vartoja alkoholį, Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. birželio 7 d. išvados duomenimis, skyrius neturi duomenų, jog šeimoje būtų piktnaudžiaujama alkoholiu. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto – byloje tokių duomenų nepateikta. Nors liudytoja V. V. parodė, kad įtarė, jog ieškovė gali būti neištikima, šie jos parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytoja yra atsakovo mama ir, nepateikiant jokių ieškovės neištikimybę patvirtinančių objektyvių įrodymų, tai yra liudytojos subjektyvus vertinimas. Liudytojos A. D. parodymais, ji nematė, jog ieškovės namuose nuolat gyventų svetimų vyriškių, ir, nors liudytojas J. J. parodė, kad 2-3 kartus šiais metais yra matęs pravažiuodamas, kad ieškovės sodyboje yra vyriškis, tai, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad ieškovė atsakovui buvo neištikima. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – neįrodyti ieškovės neištikimybės faktas, tai kad ieškovė vartodavo alkoholį ar ieškovė visiškai neskyrė dėmesio atsakovui, nesirūpindavo juo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina konstatuojant iširus ją dėl atsakovo R. V. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, nekaltoji šalis gali reikalauti kaltojo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat gali prašyti grąžinti jai dovanotas dovanas, tačiau tokių reikalavimų ieškovė byloje neteikė.
Šalių prašymu jiems paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – „V.“, „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sutuoktinių V. V. ir R. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. lapkričio 10 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodyta, nuo kada šalys kartu nebegyveno nuo 2016 m. lapkričio 10 d. – bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad sutuoktiniai kurį laiką dar gyveno kartu ir 2016 m. gruodžio mėnesį, todėl tenkinti šio ieškovės reikalavimo nėra pagrindo.
Dėl traktoriaus pirkimo – pardavimo sandorio dalies pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių perkėlimo
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti apsimestine nuo sutarties sudarymo momento tarp atsakovų J. V. ir Z. N. 2015 m. balandžio 29 d. sudarytos traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties dalį, pagal kurią J. V. įsigijo traktorių „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir perkelti pirkėjo teises pagal šią sutartį atsakovui R. V. bei pripažinti ratinį traktorių „T-40 Lipecko TG (LTZ)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nustatyti, kad prievolė grąžinti paskolą J. V. pagal 2017 m. balandžio 7 d. paskolos raštą yra solidari abiejų šalių V. V. ir R. V., ir prievolinius įsipareigojimus vykdys R. V.. Atsakovai J. V., Z. N., R. V. su šiais ieškovės reikalavimais nesutinka.
CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).
Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).
Pažymėtina, jog pagal teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, būtina įrodyti abiejų sandorio šalių bendrą melą sudarant sandorį, kuriuo iš tiesų siekiama pridengti kitą tų pačių šalių sudarytą sandorį. Šiuo atveju traktoriaus prikimo – pardavimo sutartis, kurios dalį prašoma pripažinti apsimestine, buvo sudaryta tarp atsakovų J. V. ir Z. N.. Bylos nagrinėjimo teisme metu iš šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas J. V. ir R. V. traktoriaus pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu šiuo sandoriu siekė kitokių tikslų dėl sandorio objekto (traktoriaus) nuosavybės įgijimo – traktorių nuosavybės teise siekė įgyti atsakovas R. V., traktorius jam buvo perduotas naudojimui, tačiau nuosavybės teisė įregistruota atsakovo J. V. vardu ir, kaip paaiškino bylos šalys, taip buvo padaryta J. V. siekiant užsitikrinti R. V. paskolintų piniginių lėšų pagal 2015 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį grąžinimą. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad antroji sandorio, kurio dalį prašoma pripažinti apsimestine, šalis atsakovė Z. N. turėjo kitokių ketinimų, nei parduoti nuosavybės teise turėtą traktorių „T-40 Lipecko TG (LTZ), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar sudaryti su atsakovu J. V. kitą, nei traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartis, sandorį. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė Z. N. su atsakovu J. V. buvo sudariusi ar būtų ketinusi sudaryti kitą, nei traktoriaus pirkimo – pardavimo, sutartį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys buvo sudariusios apsimestinę pirkimo – pardavimo sutartį kitam sandoriui (-iams) pridengti.
Ieškovė neįrodė, kad ginčijama 2015 m. balandžio 29 d. tarp atsakovų J. V. ir Z. N. sudarytos traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties dalis, pagal kurią J. V. įsigijo traktorių „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apsimestinė (CPK 178 straipsnis), atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų perkelti pirkėjo teises pagal šią sutartį atsakovui R. V. bei pripažinti ratinį traktorių „T-40 Lipecko TG (LTZ)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, taip pat nustatyti, kad prievolė grąžinti paskolą J. V. pagal 2017 m. balandžio 7 d. paskolos raštą yra solidari abiejų šalių V. V. ir R. V., ir prievolinius įsipareigojimus vykdys R. V..
Dėl turto teisinio režimo bei dalintino bendro turto balanso
Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovei priteisiant 50 Eur vertės dujinę viryklę, 400 Eur vertės karvę (melžiamą), kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės melžimo aparatą, 80 Eur vertės grūdų malūną, atsakovui R. V. priteisiant 1800 Eur vertės ratinį traktorių „T-40 Lipecko TG (LTZ)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės plūgą (trijų korpusų), 80 Eur vertės plūgą (vieno korpuso).
Atsakovas padalinti bendrą sutuoktinių turtą prašo priteisiant atsakovui trijų korpusų plūgą, kurio vertė yra 100 Eur, nurodo, kad vieno korpuso plūgas yra nedalintinas, kadangi jis nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai, prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 3735 Eur piniginę kompensaciją už jam priklausančią ½ dalį kilnojamojo turto, po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti vandens šildytuvą, kurio vertė yra 80 Eur, dujinę viryklę, kurios vertė yra 250 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė yra 300 Eur, hidroforą (vandens siurblį), kurio vertė yra 80 Eur, šaldiklį, kurio vertė 50 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 200 Eur, melžimo aparatą, kurio vertė yra 500 Eur, kratytuvą, kurio vertė yra 150 Eur, komodą, kurios vertė yra 50 Eur, 7 tonas grūdų, kurių vertė yra 700 Eur, 3000 vnt. silikatinių plytų, kurių vertė 180 Eur, grūdų malūną, kurio vertė yra 80 Eur, automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 350 Eur, automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300 Eur, nurodo, kad dalį piniginės kompensacijos ieškovė gavo pardavusi / perleidusi galvijus, iš viso 4300 Eur, ieškovei atiteko kilnojamojo turto už 3270 Eur.
Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo prašomi į bendrą turtą įtraukti vandens siurblys „Hidroforas“ ir šaldiklis buvo priteisti ieškovei 2009 m. rugpjūčio 5 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus ieškovės ankstesnę santuoką su D. D., todėl šis turtas į bendrą dalytino turto balansą netrauktinas.
Žemesnės instancijos teismas
Traktorius „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į bendrą dalintino turto balansą netrauktinas, kadangi byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ir atsakovas R. V. jį būtų įsigiję bendrojo jungtinėn nuosavybėn santuokos metu ar būtų sumokėję už traktorių jo įsigijimo kainą. Pagal byloje surinktus įrodymus šis traktorius yra J. V. nuosavybė.
Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Ieškovė nurodė, kad skalbimo mašiną ir vandens šildytuvą ji buvo nusipirkusi iš jai gimtadienio proga dovanotų lėšų, todėl šis turtas nedalintinas. Pažymėtina, jog, nors liudytoja V. T. byloje patvirtino, kad ieškovės bendradarbiai jai gimtadienio proga dovanojo dovanų, liudytoja R. B. parodė, kad yra dovanojusi ieškovei dovanojusi dovanas daiktais ir pinigais, tačiau tai, teismo vertinimu, neįrodo, kad ieškovė dovanai gautas lėšas panaudojo skalbimo mašinai ir vandens šildytuvui įsigyti. Akcentuotina tai, kad pati ieškovė 2017 m. liepos 10 d. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad šiuos daiktus įsigijo, kadangi šeimai buvo reikalinga skalbimo mašina ir vandens šildytuvas. Tai patvirtina, kad ieškovės valia buvo skalbimo mašiną ir vandens šildytuvą įsigyti ne asmeninėn, o bendrojon nuosavybėn. Teismas, vadovaudamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, kad skalbimo mašina bei vandens šildytuvas priklauso asmeninei ieškovės nuosavybei ir buvo išreikšta ieškovės valia įsigyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn, byloje nepaneigus turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, skalbimo mašiną ir vandens šildytuvą pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsakovas į bendrą dalintiną turtą taip pat prašo įtraukti komodą, kurios vertė yra 50 Eur, ieškovė teigia, kad komoda yra jos dukros D. D. asmeninė nuosavybė, kuri jai atiteko kaip tėvo D. D. dovana nutraukus santuoką su ja. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią ieškovės nurodytą aplinkybę, komoda pagal savo prigimtį nėra išimtinai asmeninio pobūdžio turtas, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad komoda yra asmeninė D. D. nuosavybė ir turėtų būti netrauktina į bendrą dalintino turto balansą.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas.
Atsakovas į bendrą dalintiną turtą prašo įtraukti kratytuvą, kurio vertė yra 150 Eur, tačiau ieškovė nurodo, kad kratytuvo jų šeima santuokos metu neįgijo ir iš viso nėra turėję. Atsakovas, kaip įrodymą, kad jų šeima kratytuvą santuokos metu buvo įgijusi, pateikia S. K. 2017 m. liepos 17 d. surašytą raštą, kuriuo patvirtinama, jog 2016 m. lapkričio 17 d. ji pardavė ieškovei mėšlo kratytuvą, už kurį ieškovė jai sumokėjo 150 Eur. Teismas atmeta atsakovo pateiktą S. K. 2017 m. liepos 17 d. surašytą raštą kaip įrodymą, kadangi jis neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus – surašytas vienašalis dokumentas – raštas – nėra patvirtintas notariškai, jame nurodytų faktų tikrumo nėra galimybės patikrinti kitais leistinais rašytiniais įrodymais, šį dokumentą surašiusi S. K. nėra apklausta ir prisiekusi kaip liudytoja, ji nėra teisės aktų nustatyta tvarka įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog santuokos metu ieškovė ir atsakovas buvo realiai įgiję kratytuvą, kurio vertė 150 Eur, ir jis yra dalintinas.
Atsakovas prašo ieškovei priteisti 7 tonas grūdų, kurių vertė yra 700 Eur bei 3000 vnt. silikatinių plytų, kurių vertė 180 Eur. Kaip nurodyta aukščiau, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas, procesinė pareiga pateikti įrodymus dėl turto realaus egzistavimo ir pateikti informaciją apie esamo turto kiekį priklauso sutuoktiniams. Ieškovė nurodė, kad grūdų 2016 m. rugsėjį buvo prikulta apie 3 tonas, o ne 7 tonas, be to, gyvenant kartu su atsakovu ir vėliau jais buvo šerti gyvuliai. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo turtas – 7 tonos grūdų, kurių vertė yra 700 Eur, bei 3000 vnt. silikatinių plytų, kurių vertė 180 Eur šiuo metu realiai egzistuoja, atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į turto kilmę – grūdai yra sunaudojamas daiktas, ūkinėje veikloje jie šiuo metu realiai gali būti sunaudoti kaip nurodė ieškovė. Atsakovas nurodė, kad buvo 3000 vnt. plytų, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad tikslaus esamo pas ieškovę plytų kiekio negali nurodyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atsakovui neįrodžius, kad turtas – 7 tonos grūdų, kurių vertė yra 700 Eur bei 3000 vnt. silikatinių plytų, kurių vertė 180 Eur –, yra realiai egzistuojantis, jis į bendrą dalintino turto balansą negali būti įtraukiamas.
Ieškovė nurodo, kad vieno korpuso plūgą įgijo su atsakovu iš bendrų lėšų santuokos metu. Atsakovas nurodo, kad vieno korpuso plūgas priklausė jo motinai. Liudytoja apklausta atsakovo motina patvirtino šią aplinkybę. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl vieno korpuso plūgo įsigijimo iš bendrų lėšų ir santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, vieno korpuso plūgas į bendrą dalintino turto balansą netrauktinas.
Atsakovas prašo į bendrą dalintiną turtą įtraukti automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 350 Eur, automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300 Eur. Ieškovė nurodė, kad automobiliai Renault Megane ir VW Polo 2017 m. gegužės 4 d. buvo parduoti kaip metalo laužas atitinkamai už 100 Eur ir 80 Eur (ieškovė pateikė automobilių pirkimo – pardavimo sutartis), kadangi automobilį VW Polo 2017 m. gegužės 3 d. vykstant į darbą, sumėtė ir ieškovė nuvažiavo į griovį, dėl to automobilis buvo sugadintas nepataisomai, o automobiliui Renault Megane buvo reikalingas remontas (vietomis labai surūdijęs) ir nemažos lėšos. Automobilis „VW Polo“ laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi šalių turtas įgytas 2016 m. gruodžio 6 d., nors kaip nurodė ieškovė ieškinyje šalys santuokinio gyvenimo nebegyveno nuo 2016 m. lapkričio 10, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šalys pripažino, kad atsakovas su ieškove dar gyveno kartu iki 2016 m. gruodžio vidurio, ši aplinkybė patvirtinta ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 18 d. R. V. charakteristikoje, taigi šis turtas yra įgytas iš lėšų, kurios yra bendros, kad būtų priešingai, ieškovė neįrodė. Automobilis Renault Megane Scenic įsigytas 2016 m. birželio 8 d. ir taip pat laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Akcentuotina tai, kad ieškovė šiuos automobilius pardavė 2017 m. gegužės 4 d., t. y. jau iškėlus teisme 2017 m. balandžio 13 d. santuokos nutraukimo bylą pagal ieškovės ieškinį, atitinkamai už 100 Eur ir 80 Eur. Ieškovė nurodė priežastis, kodėl automobiliai buvo parduoti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad už automobilių pardavimą gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinio turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl automobilių pardavimo bendroji jungtinė nuosavybė sumažinta neteisėtai ir tai yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovui 180 Eur kompensaciją už parduotus automobilius (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
Byloje tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl ūkyje laikytų galvijų pardavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 12 d. AB „Krekenavos agrofirma“ paskersta karvė bei telyčaitė, už paskerstus gyvulius gauta 666 Eur suma, tačiau, kaip nurodyta aukščiau ieškovė ir atsakovė tuo metu dar gyveno kartu, todėl, vadovaujantis CK 3.92 straipsniu, preziumuotina, kad dėl šių gyvulių pardavimo buvo atsakovo sutikimas, atsakovas nepateikė priešingų įrodymų, gyvulių pardavimo sandoriui sudaryti nėra reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. gegužės 4 d. UAB „Pajūrio mėsinė“ ir G. Š. IĮ paskersti buliukas ir 2 karvės, tačiau byloje nėra įrodymų, kokią sumą ieškovė už juos gavo, karvė, 2 telyčaitės, buliukas, 2017 m. vasario 6 d. išvyko pas A. K., tačiau byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, išskyrus paties liudytojo A. K., kuris yra ieškovės brolis ir kurio parodymų teismas nevertina kaip objektyvių duomenų, už kokią pinigų sumą ieškovė pardavė A. K. galvijus. Ieškovė nurodė, kad iš už galvijų pardavimą gautų lėšų pirko šeimai malkų, anglių, maisto, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, išskyrus liudytojo A. K. parodymus. Nors liudytoja A. D. patvirtino, kad šeimai žiemą trūko malkų ir kaimynai skolino malkų ieškovei, tačiau šie liudytojos parodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad būtent už galvijų pardavimą gautas lėšas ieškovė panaudojo malkų, anglių įsigijimui. Akcentuotina tai, kad bylos šalys – nei ieškovė, nei atsakovas –, nepateikė rašytinių įrodymų, kuriuose būtų nurodyti objektyvūs duomenys, kokia pinigų suma už galvijų (išskyrus 2016 m. gruodžio 12 d. parduotus galvijus) pardavimą buvo gauta ar galėjo būti gauta pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas. Nesant byloje tokių įrodymų, nėra pagrindo iš ieškovės atsakovui priteisti kompensaciją už bendro turto sumažinimą.
Beveik visi šeimos laikyti galvijai yra parduoti ar paskersti, abi šalys pripažįsta, kad viena karvė, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra likusi pas ieškovę. Priteisiamas yra tik realiai egzistuojantis turtas, taigi tik minėta karvė, kuri yra pas ieškovę, įtrauktina į bendrą dalintino turto balansą.
Civilinio kodekso 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios abi šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Ieškovė turto vertę nurodė paaiškindama, kad jos įsitikinimu tokia yra turto vertė, nurodė, kad turto įsigijimo dokumentų neišsaugojo, atsakovas turto vertę taip pat nurodė savo nuožiūra nepateikdamas jokių objektyvių duomenų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, nustatydamas turto vertę, skaičiuoja sekančiai: sudeda abiejų šalių nurodytas turto vertes ir išveda vidurkį.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybe yra įgijusios ir į bendrą dalintino turto balansą įtrauktinas toks ir tokios vertės turtas: 1) vandens šildytuvas (vertė (80 Eur + 50 Eur)/2 = 65 Eur); 2) dujinė viryklė (vertė (250 Eur + 50 Eur)/2 = 150 Eur); 3) skalbimo mašina (vertė (300 Eur + 150 Eur)/2 = 225 Eur); 4) melžimo aparatas (vertė (500 Eur + 200 Eur)/2 = 350 Eur); 5) grūdų malūnas (vertė (80 Eur + 80 Eur)/2 = 80 Eur); 6) trijų korpusų plūgas (vertė (100 Eur + 100 Eur)/2 = 100 Eur); 7) karvė (melžiama), kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur).
Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo būdo ir turto dalių
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kt.).
Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo teismo ieškovei natūra priteisti vandens šildytuvą (vertė 65 Eur), dujinę viryklę (vertė 150 Eur), skalbimo mašiną (vertė 225 Eur), melžimo aparatą (vertė 350 Eur), grūdų malūną (vertė 80 Eur), karvė (melžiama), kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur), taigi ieškovei priteistinas šis turtas natūra (1270 Eur vertės), o atsakovui abi šalys prašo priteisti trijų korpusų plūgą (vertė 100 Eur). Atsakovui natūra priteisto turto vertė yra 100 Eur, o ieškovei atitenka turto natūra už 1270 Eur.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Pažymėtina, jog šiuo atveju byloje konstatuota, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo R. V. kaltės taikant CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, natūra priteisiamas ieškovei turtas yra tokio pobūdžio, kad jis bus naudojamas neabejotinai ir šalių nepilnametės dukros interesais (vandens šildytuvas, dujinė viryklė, skalbimo mašina, priteisiama karvė (jos pienas) ir ūkio įranga (melžimo aparatas, grūdų malūnas) šiai karvei prižiūrėti, ieškovės gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra nedidelės – 285 Eur neatskaičius mokesčių, byloje jai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Akivaizdu, kad priteisus ieškovei sumokėti 1170 Eur atsakovui už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį, nukentėtų ir nepilnamečio vaiko interesai, tai neatitiktų teisingumo principo. Taigi teismo nuomone, šiuo atveju yra būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, be to, įvertinant, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų, turi savo būstą, bylos nagrinėjimo teisme metu iš šalių ir liudytojų pateiktų žodinių paaiškinimų (liudytojų J. J., V. V., A. M.) nustatyta, kad atsakovas dalį kilnojamojo turto, kuris buvo buvusiuose šeimos namuose, kaip priklausantį jam asmeniškai ar jo mamai, išsivežė dar iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 2 dalimi nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisia didesnės vertės turtą natūra nepriteisiant iš ieškovės mokėti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto natūra dalį.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Ieškovė taip pat nustatyti, kad prievolė grąžinti paskolą trečiajam asmeniui UAB „4finance“ pagal 2015 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 9954437001 yra solidari abiejų šalių V. V. ir R. V.. Ieškovė pagal 2015 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 9954437001 buvo paėmusi 700 Eur kreditą, bendra kredito gavėjo mokama kredito su palūkanomis suma – 1398,96 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad šią sumą kreditorei yra sumokėjusi, todėl reikalavimo dėl prievolių kreditorei vykdymo po santuokos nutraukimo nebereiškia. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „4finance“ paliekamas nenagrinėtu.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Ieškovė V. V. ir atsakovas R. V. bylos nagrinėjimo teisme metu 2017 m. spalio 30 d. sudarė taikos sutartį dalyje dėl nepilnametės dukros K. V. gyvenamosios vietos ir atsakovo R. V. bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, kurią prašo teismo patvirtinti. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškovės ir atsakovo sudarytai taikos sutarčiai pritarė. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo nėra.
Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia ieškovės, atsakovo ir jų nepilnamečio vaiko teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina, nepilnametės K. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove V. V., teismo sprendimu tvirtina šalių sudarytoje taikos sutartyje bendru sutarimu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka.
Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Atsakovas gimimo liudijime įrašytas K. V., gim. 2010 m. birželio 21 d., tėvu, jis turi tėvo teises ir pareigas. Abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje teigiama, kad vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. V. nepilnametei dukrai K. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 140 Eur nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo R. V. nepilnametei dukrai 520,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. imtinai.
Atsakovas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, teismo posėdžių metu sutiko teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur, papildomai už 40 Eur sumą nuperkant vaikui rūbų ar kitų reikalingų priemonių. Ieškovė yra dirbanti, dirba G. T. ūkyje ir jos pajamas šiuo metu sudaro jos gaunamas, neatskaičius mokesčių, 285 Eur darbo užmokestis, kitų išmokų ieškovė negauna. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba S. J., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje ir už laikotarpį nuo 2017 m. sausio – kovo gaudavo nuo 190 Eur iki 380 Eur bruto darbo užmokestį. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos.
Be to, vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju su ieškove gyvena ir po santuokos nutraukimo gyvens nepilnametė šalių dukra, todėl ieškovei teks didžiausioji rūpinimosi K. V. našta.
Teismas nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės prašomo dydžio išlaikymą dukrai teikti galėtų, tačiau nepasitiki ieškove, kad ji tinkamai naudos vaikui skirtas lėšas ir siūlo teikti išlaikymo dalį pinigais, o kitą nupirkti vaikui reikalingų daiktų. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, tiek liudytoja byloje apklausta šeimai socialines paslaugas teikianti darbuotoja patvirtino, kad ieškovė tinkamai valdo pinigines lėšas ir rūpinasi vaikais. Teismas netikėti šių asmenų patvirtinimu neturi pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovo siūlomas išlaikymo teikimo modelis, kai dalis lėšų mokama pinigais, o dalis vaikui nuperkamais daiktais nėra labiausiai vaiko interesus atitinkantis, kadangi nebus galima kontroliuoti atsakovo teiktino vaikui daiktais išlaikymo ir užtikrinti tokio modelio išlaikymo teikimo priverstinį vykdymą. K. V. yra vienintelis atsakovo vaikas, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turi profesiją – yra baigęs Skuodo verslo paslaugų ir amatų mokyklą ir įgijęs staliaus specialybę –, bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teise jis valdo nuosavą būstą, todėl jam nereikia skirti papildomų pajamų būsto nuomai. Ieškovės prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydis (140 Eur per mėnesį), teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius (maistas, rūbai, avalynė, higienos, švaros priemonės, lavinimas, žaislai, vaikui tenka tam tikra šeimos mokesčių dalis), šalies ekonominę situaciją, yra protingas, ieškovės prašomam priteisti išlaikymui bei jo dydžiui pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovo nepilnametės K. V. išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters K. V. pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises ir interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo priteisti iš atsakovo R. V. nepilnametei dukrai 520,10 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. imtinai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. V. per šį laikotarpį yra sumokėjęs ieškovei 180 Eur išlaikymo vaikui. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsakovas vaikui ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. imtinai išlaikymą teikė nepilnai (140 Eur × 5 mėn. = 700 Eur – 180 Eur = 520 Eur), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina ieškovė V. V.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsisikolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Teismas, priimdamas sprendimą, išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, jai 2017 m. sausio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.
CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas.
Pateikiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės už reikalavimą nutraukti santuoką mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Už ieškinio reikalavimą padalinti turtą mokamas žyminis mokestis kaip už turtinį reikalavimą ir žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo bendros dalintino turto vertės, šiuo atveju nustatyta, kad bendra dalintino turto vertė sudaro 1370 Eur, taigi nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis – 41 Eur (1370 × 3 % = 41) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pateikiant dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis – 31 Eur. Ieškinio reikalavimas dėl traktoriaus pirkimo – pardavimo sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių į traktorių perkėlimo yra turtinis, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis pagal traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą įsigyto traktoriaus vertę (500 Eur) ir sudaro 15 Eur (500 × 3 % = 15), pateikiant reikalavimą elektroninių ryšių priemonėmis – 11 Eur. Kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo nutraukti santuoką, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas. Vadinasi, už ieškovės ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 117 Eur žyminis mokestis.
Ieškinį tenkinus iš dalies, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, priteisiamas iš atsakovo R. V. proporcingai teismo patenkintų ieškovės reikalavimų daliai (ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas 50 procentų – vienas ieškinio reikalavimas ieškovės prašymu paliktinas nenagrinėtu, dėl dviejų reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį, taigi iš 7 likusių ieškovės reikalavimų 3 reikalavimai patenkinti visiškai, 3 reikalavimai netenkinti, 1 reikalavimas tenkintas iš dalies)) (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, iš atsakovo valstybei priteistinas 58 Eur žyminis mokestis.
Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 567,39 Eur, kurių dalis proporcingai ieškovės patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (50 procentų) priteistinos iš atsakovo – 283,69 Eur, likusi dalis valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).
Iš atsakovo taip pat priteistina 50 procentų teisme patirtų 11,99 Eur dydžio išlaidų (5,99 Eur), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011-11-07 Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Likusi dalis valstybės patirtų pašto išlaidų apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys).
Atsakovas už priešieškinio byloje pateikimą buvo sumokėjęs 50 Eur žyminį mokestį, likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, už priešieškinio pateikimą byloje mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas už ieškinio pateikimą. Vadinasi atsakovas už priešieškinio pateikimą turėjo sumokėti 117 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo valstybei priteitina 67 Eur už priešieškinio pateikimą nesumokėto žyminio mokesčio.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas J. V. pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 542,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai. Kadangi ieškovės reikalavimai šio atsakovo atžvilgiu buvo atmesti visiškai, šios atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
Atsakovas R. V. pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovo priešieškinio reikalavimų patenkinta 25 procentų reikalavimų (teikti 6 reikalavimai, iš jų dėl 2 šalys sudarė taikos sutartį, 2 reikalavimai netenkinti visiškai, 2 reikalavimai patenkinti iš dalies). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui R. V. priteistina 375 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės V. V. ieškinį ir atsakovo R. V. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2010 m. vasario 12 d., Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 8, dėl atsakovo R. V. kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę „V.“, atsakovui – „V.“.
Netenkinti ieškovės reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sutuoktinių V. V. ir R. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. lapkričio 10 d.
Netenkinti ieškovės reikalavimo pripažinti 2015 m. balandžio 29 d. tarp atsakovų J. V. ir Z. N. sudarytos traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties dalį, pagal kurią J. V. įsigijo traktorių „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine ir reikalavimų perkelti pirkėjo teises pagal šią sutartį atsakovui R. V. bei pripažinti ratinį traktorių „T-40 Lipecko TG (LTZ)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, taip pat nustatyti, kad prievolė grąžinti paskolą J. V. pagal 2017 m. balandžio 7 d. paskolos raštą yra solidari abiejų šalių V. V. ir R. V., ir prievolinius įsipareigojimus vykdys R. V..
Iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl bendro turto natūra padalinimo ir priteisti ieškovei V. V. natūra vandens šildytuvą (vertė 65 Eur), dujinę viryklę (vertė 150 Eur), skalbimo mašiną (vertė 225 Eur), melžimo aparatą (vertė 350 Eur), grūdų malūną (vertė 80 Eur), karvę, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 400 Eur).
Iš dalies tenkinti atsakovo R. V. priešieškinio reikalavimus dėl bendro turto natūra padalinimo bei kompensacijos priteisimo ir priteisti atsakovui R. V. natūra trijų korpusų plūgą (vertė 100 Eur), 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) kompensaciją iš ieškovės V. V. už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 140 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 520,10 Eur (penki šimtai dvidešimt eurų ir dešimt euro centų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. imtinai.
Paskirti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. V. skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.
Palikti nenagrinėtu ieškovės ieškinio reikalavimą dėl prievolių ir įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „4finance“ vykdymo.
Patvirtinti ieškovės V. V. ir atsakovo R. V. sudarytą taikos sutartį, žemiau nurodytomis sąlygomis:
Šalys susitarė, kad nepilnametės dukros K. V., gim. 2010 m. birželio 21 d., gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. V..Šalys susitarė ir nusistatė šią atsakovo R. V. ir nepilnametės dukros K. V., gim. 2010 m. birželio 21 d., bendravimo tvarką:R. V. turi teisę bendrauti su dukra Karolina, gim. 2010 m. birželio 21 d., kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 17 val. į jos gyvenamąją vietą;R. V. turi teisę praleisti su dukra Karolina, 2010 m. birželio 21 d., paimant vaiką švenčių dienų išvakarėse 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val., lyginiais metais šias šventes :Sausio 1 d. – Naujieji metai;Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;Kovo 11 d. – Nepriklausomybės diena;Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbo diena;Birželio 24 dieną – Joninių (Rasų) diena;Liepos 6 dieną – Valstybės dieną;Rugpjūčio 15 dieną – Žolinė;Lapkričio 1 dieną – Visų Šventųjų diena;Gruodžio 24-26 dieną (Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos).R. V. jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su dukra Karolina, gim. 2010 m. birželio 21 d., Birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventes dienos 19 val.;R. V. turi teisę bendrauti su dukra K. V., gim. 2010 m. birželio 21 d., per vasaros atostogas nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą. Nepertraukiamo iki 30 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jos gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; R. V. turi teisę bendrauti su dukra Karolina, gim. 2010 m. birželio 21 d. per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba kitos jos buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūrą pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;Jeigu dukros K. V., gim. 2010 m. birželio 21 d., susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampa su R. V. bendravimo su dukra dienomis, R. V. bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;R. V. turi teisę kas antrą dukros gimtadienį, t. y. birželio 21 d., praleisti su dukra, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną, jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas.įpareigoti V. V. nedelsiant informuoti R. V. apie vaiko susirgimo atvejus;įpareigoti V. V. netrukdyti vaiko išvykai pas R. V. ir sudaryti visas reikalingas sąlygas (surinkti vaiko drabužius, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir pan.).įpareigoti V. V. laikinai išvežant vaiką į užsienio valstybę, įspėti R. V. apie išvykimą prieš 7 kalendorines dienas;Uždrausti V. V. be rašytinio R. V. sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų, ir nepakeitus šioje byloje būsimu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę.R. V. atsižvelgiant į dukros užimtumą, gali kiekvieną dieną bendrauti su dukra telefonu ir/ar internetu programinės „SKYPE“ ar „VIBER“ įrangos pagalba.Šalių susitarimu, R. V. gali bendrauti su dukra ir kitu laiku.Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir panašiai) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir panašiai), esminius dukros gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.
Priteisti iš atsakovo R. V. valstybei 58 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, 67 Eur už priešieškinio pateikimą valstybei nesumokėto žyminio mokesčio pateikimą, 5,99 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, ir 283,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti iš ieškovės V. V. atsakovui J. V. jo turėtų 542,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai.
Priteisti iš ieškovės V. V. atsakovui R. V. jo turėtų 375 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.