Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Viktorijai Jurgelaitytei, Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovės G. S. atstovei advokatei Agnijai Frejerei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui M. S. M. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, –

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

-nutraukti G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. S. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- G. S. po santuokos nutraukimo palikti pavardę – S.;

-nepriteisti vienas kitam išlaikymo (b.l. 1-2, dok-6999; b.l.5 dok-49624).

Atsakovas yra užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis buvo atvykęs į Lietuvą dirbti. Ieškovei susipažinus su atsakovu, šalys viena kitai pajuto šiltus jausmus, kurį laiką artimai bendravo ir nutarė susituokti.

Po santuokos sudarymo sutuoktiniai kurį laiką gyveno kartu Lietuvoje, tačiau vieną dieną atsakovas nusprendė tiesiog išvykti į savo šalį ir nieko apie tai ieškovei nepaaiškino.

Ieškovė liko labai įskaudinta ir pradėjo aiškintis, kas nutiko. Paaiškėjo, kad atsakovas savo šalyje galimai turi dar vieną sutuoktinę. Ieškovė neturi tiesioginių įrodymų šiam faktui pagrįsti, tačiau vien žinojimas, kad taip gali būti, ieškovei yra stiprus pagrindas nutraukti santuoką su atsakovu.

CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių pareiga vienas kitą remti, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, ir būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 str. 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, pavyzdžiui, visiškas nesirūpinimas šeima, tenkinimas tik savo poreikių ir interesų, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir panašiai.

Ieškovė kreipėsi dėl privalomos mediacijos, tačiau mediacija neįvyko, nes sutuoktinis nepalaikė jokio kontakto. (duomenys neskelbtini) buvo išduota Pažymą dėl mediacijos atlikimo.

Taigi ieškovė neturėdama kito pasirinkimo ir išnaudojusi visas ikiteismines priemones santuoką nutraukti taikiai, teikia šį ieškinį teismui ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutinkamai su CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, po santuokos nutraukimo ieškovė prašo teismo palikti jai dabartinę pavardę – S.

Kreditorių bei kilnojamojo ir nekilnojamojo bei dalintino turto šalys neturi (CPK 382 str. 5 p.).

Atsakovas M. S. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, atsiliepimo į ieškinį teismui pateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvoje (CPK 130 str.) (b.l. 9) bei jų vertimas įteiktas atsakovui nurodytu elektroniniu paštu (b.l.10-11).

Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad atsakovas neatvyko/neprisijungė į teismo posėdį dėl nesvarbių priežasčių, jis pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismui nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)(įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas yra užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis buvo atvykęs į Lietuvą dirbti.

Šalys nepilnamečių vaikų, kilnojamojo ir nekilnojamojo bei kito dalintino turto, bendrų kreditorių neturi.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodė, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniai kurį laiką gyveno kartu Lietuvoje, tačiau po kuriuo laiko atsakovas išvyko iš Lietuvos. Paaiškėjo, kad atsakovas savo šalyje galimai turi dar vieną sutuoktinę. Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad sutuoktinių jausmai vienas kitam atšalo, vienas kitam vis mažiau skirdavo dėmesio. Šeimoje kildavo dažni pykčiai ir konfliktai. Atsakovas apleido šeimos pareigas ir išvyko iš Lietuvos, nenurodęs net jokių priežasčių. Nuo to laiko šalys nebendrauja, bendro ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko, susitaikymas neįmanomas, nes ieškovė nežino, kur ir kokioje šalyje šiuo metu gyvena atsakovas (galimai Kataro valstybėje).

Dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius bylos nagrinėjimo teisme ieškovės atstovės paaiškinimus, spręstina, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio supratimo, šiuo metu jie gyvena skirtingose valstybėse, santykiai yra nutrūkę, sutuoktiniai nebendrauja daugiau nei vienerius metus. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, pažymėtina, jog nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, nėra svarbu, kurio iš sutuoktinių kaltės yra didesnė. Tokiu atveju santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes su tuo sutiko tiek ieškovė, tiek atsakovas (prieštaravimų nepareiškė).

Duomenų apie atsakovo asmens kodą, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje gyventojų registre nėra.

Pagal CK 3.54 str. 4 d., jeigu termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas. Šiuo atveju galimybės susitaikyti su atsakovu nebėra ir santuokiniu ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas, nes nebeliko bendrų interesų, todėl terminas šalims susitaikyti neskirtinas (CK 3.54 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl kaltės, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovė teismo prašė po santuokos nutraukimo palikti jai dabartinę pavardę „S.“, atsakovui – dabartinę pavardę. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė nurodytą prašymą palaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo nebuvo gautas atsiliepimas į ieškinį, tarp šalių nesant ginčo, nutraukus santuoką, šalims paliekamos pavardės: ieškovei – „S.“, o atsakovui – dabartinę pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.

Dėl turto bei kreditorinio įsiskolinimo padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas nei bendrų kreditorinių įsiskolinimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintinas visiškai, t. y. 100 procentų.

Ieškovė patyrė 111 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Duomenų apie kitas patirtas išlaidas ieškovė teismui nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Vertinant, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylinėjimosi išlaidos, sudaro 50 proc. kiekvienai iš šalių ( po 55, 50 Eur žyminio mokesčio; 111 Eur : 2 ) ir priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (56 Eur) (CPK 79 str. 80 str., 93 str. 1-2 d.).

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra, nes byla elektroninė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. S. M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) piliečio, santuoką, įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti pavardę – „S.“, atsakovui M. S. M. A. – dabartinę pavardę- „A“.

Priteisti iš atsakovo M. S. M. A., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) piliečio, 56 Eur (penkiasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.