Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-720-432/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-08
Bylos Nr.: e2A-720-432/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Ieškovas: N. L.
Atsakovas: A. L.
Trečiasis asmuo: S. R., K. R.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-29 sprendimo civilinėje pagal ieškovės N. L. ieškinį ir jo patikslinimą atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei N. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, pagal trečiųjų asmenų S. R. ir K. R. savarankišką reikalavimą ieškovei N. L. ir atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškiniu ir 2024-02-08 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2015-01-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 28, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes – L., L.; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nustatyti šalių nepilnametės dukros K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. L. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2024-01-01 po 315 Eur kas mėnesį, o nuo 2024-01-01 iki dukros pilnametystės iš atsakovo priteisti po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: dukra K. L. bendrauja su tėvu A. L. kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo kito mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pirmo savaitgalio) šeštadienį nuo 11 val. ryto iki 20 val. vakaro ir sekmadienį nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro. Motina N. L. įpareigojama perduoti dukrą tėvui kas antrą šeštadienį 11 val. ryto ir sekmadienį 10 val. ryto, o A. L. įpareigojamas pristatyti dukrą K. L. motinai šeštadienį 20 val. ir sekmadienį iki 18 val. vakaro; dukros K. L. gimimo dieną tėvas A. L. bendrauja su dukra 3 val. Tėvo gimimo dieną A. L. turi teisę bendrauti su dukra neribotą laiką, bet ne vėliau nei iki 20 val. vakaro ir tik tuo atveju, jei ta diena nesikerta su dukros mokslo ir popamokinės veiklos grafiku; Tėvo dieną A. L. bendrauja su dukra neribotą laiką, bet ne ilgiau nei iki 19 val. vakaro; dukros ir tėvo bendravimas telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis ar kompiuterinių programėlių pagalba neribojamas ir priklauso tik nuo dukros ir tėvo valios; Kalėdas dukra sutinka su tėvu – bendravimas šią dieną tęsiasi nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro; Velykų dieną dukra sutinka su tėvu kas antrus metus (skaičiuojant, jog pirmos po teismo sprendimo įsiteisėjimo Velykos sutinkamos su tėvu, bendraujant nuo 11 val. ryto iki 20 val. vakaro); visais atvejais, kur bendravimas su dukra nurodytas nuo tam tikros valandos iki tam tikros valandos, N. L. yra įpareigojama perduoti dukrą tą nustatytą valandą tėvui, o A. L. įpareigojamas nustatytą valandą grąžinti dukrą į jos gyvenamą vietą ir perduoti motinai N. L.; 6) padalinti santuokos metu įgytą turtą: nustatyti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – dviračių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis po ½ kiekvienam sutuoktiniui. Nustačius sutuoktinių dalis, priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise visą nurodytą nekilnojamąjį turtą, o atsakovui iš ieškovės priteisti 31 729 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį; automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2002 m., rinkos vertė 600 Eur, registruotą ieškovės vardu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise; - automobilį BMW 5ER GRANTURISMO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2010 m., vidutinė rinkos vertė 11 000 Eur, registruotą atsakovo vardu, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; motorolerį KYMCO SUPER 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2009 m., vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur, registruotą atsakovo vardu, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; įskaičius vertes, už didesnės vertės kilnojamąjį turtą, atitenkantį atsakovui, iš atsakovo ieškovei priteisti 5 700 Eur kompensaciją; 7) priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys šeimą sukūrė mylėdami vienas kitą, tikėdami jos ateitimi. Nemažą laikotarpį šeimyninis gyvenimas klostėsi normaliai, augino dukrą K. L.. Tačiau nuo 2021 metų pabaigos pastebėjo, kad vyras darosi uždaresnis, po darbo nebegrįžta namo. Atsakovas pradėjo pateikinėti įvairiausias priežastis, kodėl jam reikia išeiti iš namų net savaitgaliais; ėmė vengti vykdyti sutuoktinio pareigas, kol 2022-04-18 atsakovas išėjo iš namų, palikdamas ieškovę ir dukrą. Po kurio laiko atsakovas prisipažino, jog turi kitą moterį ir kad jiems 2022 metų spalį turi gimti vaikas. (duomenys neskelbtini), atsakovui gimė nesantuokinė dukra I. L.. Ieškovė mano, kad jų šeimą sugriovė atsakovas, savo kaltais vienašaliais veiksmais iš esmės pažeisdamas savo kaip sutuoktinio pareigas ir duotą priesaiką. Būdamas neištikimas ir išeidamas iš namų, atsakovas sukėlė didelį skausmą ir sielvartą jai ir dukrai, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Atsakovo neištikimybės faktas, pasibaigęs nesantuokinės dukros atsakovui gimimu, jam esant santuokoje, taip pat atsakovo išėjimas iš namų, paliekant šeimą, ieškovei sukėlė ir iki šiol sukelia didelius emocinius išgyvenimus ir stresą. Dėl patirtos išdavystės, bejėgiškumo jausmo ir patirto emocinio sukrėtimo ieškovė patyrė emocinę depresiją, pasireiškusią psichologinėmis problemomis. Iki šiol ieškovė yra priversta naudotis psichologo pagalba bei vartoti psichotropinius vaistus. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės gyvenimas pasikeitė iš esmės, ieškovė iki tol būdama pozityvus ir laimingas žmogus, dėl atsakovo elgesio patyrusi dvasinius išgyvenimus ir emocinius sukrėtimus, prarado norą bendrauti su aplinkiniais, suprastėjo miegas, atsirado apatiškumo jausmas. Nurodytas aplinkybes ieškovė vertina kaip patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Po santuokos nutraukimo dukros K. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Išėjimu iš namų ir dukros palikimu atsakovas jau yra parodęs, jog su tokia vaiko gyvenamąja vieta sutinka.

3. Pradiniu ieškiniu ieškovė nereiškė reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, kadangi ginčo dėl to nebuvo, atsakovas su dukra bendravo tiek, kiek jis nori ar gali, ir tada, kada pats nori ir gali. Tokį reikalavimą ieškovė pareiškė 2023-06-02 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Ieškovė dėl šio reikalavimo nurodė, kad ji pastebėjo dėsningą atsakovo elgesį, jog artėjant kiekvienam paskirtam teismo posėdžiui, padažnėja atsakovo įvairaus pobūdžio reikalavimai „duoti“ dukrą pvz. savaitei arba visam savaitgaliui, nors prieš tai dukra nesidomėjo, nebendravo ir nekontaktavo. Neracionalūs atsakovo reikalavimai prasilenkia tiek su vaiko mokslo ir popamokinių užsiėmimų grafiku, tiek su vaiko teisėmis į ugdymui ir gyvenimui bei higienai tinkamų sąlygų užtikrinimu. Atsakovas nuomojasi vieno kambario butą, kuriame gyvena su savo meiluže ir su ja susilaukta dukra. Realių galimybių užtikrinti šalių dukrai gyvenimo sąlygų ir bent minimalios asmeninės erdvės bei elementarios lovos ir stalo viename kambaryje, kuriame gyvena dar 3 asmenys, atsakovas neturi. Atsakovo pastovūs neadekvatūs reikalavimai „duoti“ dukrą peraugo į ieškovės persekiojimą, pasireiškiantį psichologiniu smurtu bei įvairaus pobūdžio grasinimais susidoroti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimų apimtį, pridėdama reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Šalies argumentai

4. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ieškovė ieškinyje, 2023-05-08 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad namų apyvokos daiktus šalys yra pasidalinusios ir dėl to ginčo nėra. Šalių butas nėra taip suprojektuotas, jog, netrukdydamos viena kitai, atskirai savo dalimis galėtų naudotis dvi šeimos (kuo po skyrybų laikytini buvę sutuoktiniai). Ieškovė nesutinka, kad šeimos turtas – butas atitektų atsakovui, o ieškovei už jos buto dalį būtų priteista kompensacija. Ieškovės nurodomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas labiausiai atitiktų dukros teisėtus lūkesčius (būtų užtikrinama vaiko teisė į vystymosi sąlygas atitinkančio gyvenamo ploto turėjimą) ir atsakovo realias finansines galimybes. Priešingai nei ieškovė, atsakovas būtinybės visą butą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise neargumentuoja ir neįrodinėja, neteikia įrodymų apie turtinę būklę ir realias galimybes išmokėti kompensacijas. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovas neturi galimybių išmokėti kompensacijų ir tuo pačiu teikti išlaikymą šalių dukrai, kadangi be darbo pajamų atsakovas daugiau turto neturi. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas neginčija ieškinio reikalavimo dėl kilnojamųjų daiktų (transporto priemonių) padalijimo, 5 700 Eur kompensacijos ieškovei priteisimo.

5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2015-01-14, bendru sutarimu (dėl abiejų sutuoktinių kaltės); 2) skirti sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) kompleksinę teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizę, santuokos iširimo priežastims nustatyti; 3) nustatyti nepilnametės dukros K. L. gyvenamąją vietą su motina N. L.; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukra K. L. tvarką, pagal kurią: tėvas A. L. bendrauja su dukra iš anksto su ieškove suderintu konkrečiu būdu ir laiku, kai tai netrikdo mokyklos lankymo, popamokinės veiklos tvarkos, nakties miego; dėl bendravimo su vaiku tvarkos švenčių metu (Kalėdos, Velykos, vaiko gimtadienis, Tėvo diena, Motinos dienas ir pan.) šalys susitaria ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki šventės; 5) priteisti iš atsakovo dukters K. L. išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; 6) padalinti santuokos metu įgytą turtą: priteisti iš atsakovo ieškovei 5 700 Eur kompensaciją už kilnojamąjį turtą; priteisti iš atsakovo ieškovei 31 500 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priklausančią ieškovei.

Atsiliepimas

6. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės reikalavimas, kad santuoka turi būti nutraukiama tik dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ne tik atsakovas, bet ir ieškovė nevykdė sutuoktinės pareigų: gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, būti vienas kitam lojaliais ir tolerantiškais, gyventi su šeimos vertybėmis suderinamą gyvenimą. Santuoka negali būti nutraukiama tik dėl atsakovo kaltės, nes jis nei žiauriai elgėsi su sutuoktine ar kitais šeimos nariais, nei paliko šeimą anksčiau, negu buvo nutrauktas santuokinis ryšys. Ieškovės kaltė pasireiškė lojalumo, pagarbos, meilės atsakovui nebuvimu, pavydu. Atsakovas ne kartą bandė išsaugoti santuoką, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes mano, kad santuoka faktiškai nutrūko dėl to, kad abi šalys pažeidė pagarbos, lojalumo, pasitikėjimo pareigas. Atsakovo nuomone, psichologinės ieškovės problemos galėjo būti santuokos nutraukimo priežastimis. Jos tikrai neatsirado, faktiškai nutraukus gyvenimą kartu. Galimi psichologiniai sutrikimai ieškovei pasireiškė netrukus po santuokos sudarymo. Santuokos nutraukimo priežastims nustatyti prašė abiem sutuoktiniams skirti kompleksinę teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizę. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi atsakovas mano, jog būtent ieškovės elgesys nutraukė santuoką, pažeidė santuokines vertybes, šeimos ryšius. Atsakovas sutinka, kad nutraukus santuoką, dukra liktų gyventi su motina. Dėl bendravimo su dukra tvarkos atsakovas, viena vertus, nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovas negali tinkamai su dukra bendrauti, palaikyti normalių ryšių, nes tai draudžia ieškovė, kuri bet kokiais būdais stengiasi atitolinti tėvą nuo dukros. Kita vertus, atsakovas mano, kad dėl dukters bendravimo tvarkos su motina bėdų kilti neturėtų, todėl mano, kad bendravimo tvarka galėtų vykti bendru šalių sutarimu. Atsakovas sutinka dukrai skirti po 220 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokamą išlaikymą. Mano, kad 220 Eur suma yra teisinga, be to, vaikas gauna papildomai 80 Eur vaiko pinigų, todėl gaunama suma tikrai užtikrins vaiko poreikius. Atsakovas nesutinka, kad dukros išlaikymas būtų priteistas atsakovui tenkančiu turtu – ½ nuosavybės teise priklausančiu turtu (butu), (duomenys neskelbtini). Šio turto bendra vertė – 63 000 Eur. Dėl turto padalijimo nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinyje nurodomu santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo būdu ir sutinka sumokėti ieškovei 5 700 Eur kompensaciją. Kadangi atsakovas nesutinka, kad išlaikymas vaikui būtų priteistas iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto dalies, atsakovas sutinka sumokėti ieškovei 31 500 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančią turto dalį. Sumokėjus kompensaciją, po santuokos nutraukimo, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis, priklausanti ieškovei, atitenka atsakovui.

Šalies argumentai

7. 2023-09-11 pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo atsakovas prašė: nustatyti nepilnametės dukros K. L. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės dukrai K. L. išlaikyti kas mėnesį mokamas 220 Eur dydžio periodines išmokas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į atsakovo nurodytą banko sąskaitą; išlaikymo lėšomis atsakovas disponuoja uzufrukto teise. Atsakovas pareiškime nurodė, kad ieškovė, pas kurią šiuo metu gyvena dukra, manipuliuoja vaiku, daro žalą vaiko harmoningam vystymuisi, bendravimui su tėvu ir aplinkiniais, nuteikinėja dukrą prieš tėvą, neleidžia tinkamai su juo bendrauti. Atsakovas pastebėjo, kad dėl nuolatinio ieškovės spaudimo dukrai, ji tapo dirgli, uždara, bijo atvirai bendrauti su tėvu, todėl yra visi požymiai, kad dukrai yra daroma žala. Dukra kaip įrankis yra naudojama ginčui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo spręsti. Ieškovė, drausdama tinkamai bendrauti su dukra, siekia priversti atsakovą sutikti su jos pateiktomis sąlygomis, tam įtraukdama ir ieškovės tėvus S. R. ir K. R., kurie savavališkai šiuo metu yra užėmę atsakovui priklausančią buto, (duomenys neskelbtini), dalį, uždrausdami atsakovui naudotis butu. Atsakovui priklauso buto (duomenys neskelbtini), ½ dalis. Jame yra sudarytos visos sąlygos vaikui gyventi ir vystytis. Atsakovas yra dirbantis, neturintis žalingų įpročių, juos su dukra sieja šilti, draugiški santykiai, kuriuos norima sugadinti. Mano, kad, jei teismas nustatytų dukros gyvenamąją vietą su tėvu, dukros išlaikymui iš ieškovės turėtų būti priteista 220 Eur suma, kurios pakaktų, kad dukra būtų tinkamai aprūpinta.

8. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Dėl santuokos iširimo priežasčių ir kaltės nurodė, kad, esant akivaizdžiai atsakovo neištikimybei, kuri apima ir visų įmanomų sutuoktinio pareigų bei duotos priesaikos ieškovei sulaužymu, ciniškas atsakovo bandymas kaltinti ieškovę dėl santuokos iširimo, nepateikiant įrodymų, atskleidžia atsakovo nesąžiningumą, apibūdina atsakovą kaip asmenį, kuriam negalioja bendražmogiškos vertybės, visuomenėje nusistovėję standartai. Taip pat nurodė, kad atsakovo reikalavimas priteisti dukrai 220 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra suformavęs taisyklę, jog, siekiant nustatyti ar pakeisti vaiko išlaikymo dydį, bylose turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.461 straipsnyje numatytu reglamentavimu, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą.

9. Tretieji asmenys S. R. ir K. R. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės tretiesiems asmenims skolą – 20 250 Eur, priteisti iš atsakovo tretiesiems asmenims skolą – 20 250 Eur, priteisti iš ieškovės ir atsakovo 5 proc. priteistos sumos dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2019 metais ieškovė su atsakovu nusprendę įsigyti butą, kreipėsi į juos, prašydami padėti įsigyti šeimai būstą. Šalys paprašė paskolinti 40 000 Eur butui įsigyti. Su dukra ir žentu buvo sutarę, kad skolos grąžinimo termino nenustato, tačiau skola bus grąžinama, kai ieškovė su atsakovu „atsistos ant kojų“ ir stabilizuos savo finansinę padėtį. Kadangi paskoliniai santykiai klostėsi su artimais žmonėmis – dukra ir žentu, rašytinės sutarties nesudarė, bet tam, kad realiai galėtų paskolinti pinigus, ieškovė su atsakovu S. R. išdavė notarinį įgaliojimą, kuriuo, be kita ko, suteikė įgalinimus savo nuožiūra nupirkti turtą ar sudaryti preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį ir atlikti atitinkamus mokėjimus. Veikdama pagal įgaliojimą, 2019-09-19 su pardavėju UAB „Arkada“ S. R. sudarė preliminarią buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį bei preliminariąją nekilnojamojo daikto (dviračių saugyklos) pirkimo – pardavimo sutartį. Vykdydama iš preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties kilusias prievoles, S. R. 2019-09-27 iš savo sąskaitos „Swedbank“, AB atliko 30 000 Eur avansinį mokėjimą pardavėjui, likusius 10 000 Eur avanso sumokėjo ieškovės tėvas K. R.. Be to, pagal preliminariosios sutarties dėl dviračių saugyklos nuostatas K. R. atliko kitą avansinį mokėjimą – 500 Eur. Nors preliminariojoje sutartyje pirkėja buvo nurodyta S. R., tačiau pagrindinėje sutartyje buto (duomenys neskelbtini) ir dviračių saugyklos pirkėju buvo nurodytas atsakovas A. L.. Pagrindinės pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos preliminariosiose sutartyse nustatytomis sąlygomis. Pasirašant pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas patvirtino, kad iki jos pasirašymo yra atlikti avansiniai mokėjimai – 40 000 Eur, dėl kurių pardavėjas pretenzijų neturi, kaip neturi ir pretenzijų dėl kainos sumokėjimo, perkant dviračių saugyklą. Taigi šalys nusipirko butą (duomenys neskelbtini), už 60 000 Eur, iš kurių 40 000 Eur sumokėjo ieškovės tėvai. Šalys taip pat nusipirko dviračių saugyklą už 1 500 Eur, iš kurių 500 Eur taip pat paskolino ieškovės tėvai. Kadangi nutraukdamos santuoką, šalys kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo klausimo nekelia, tretieji asmenys gina savo teises, reikšdami ieškinį (savarankišką reikalavimą) dėl skolos priteisimo.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepime į trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą nurodė, kad savarankiškuose reikalavimuose nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, atsakomybės kreditoriams ieškovė nevengia, todėl ieškovė savarankiškus reikalavimus pripažįsta ir prašo juos patenkinti. Ieškovė patvirtino, jog iš tiesų ji ir atsakovas butą, kuris privalo būti padalintas šioje byloje, pirko iš pasiskolintų iš ieškovės tėvų pinigų. Kreipdamasi į savo atstovą dėl teisinės pagalbos, ieškovė dėl sunkios emocinės ir psichologinės būsenos (dėl iširusios šeimos ir sutuoktinio neištikimybės) šių aplinkybių atstovui nenurodė, todėl ieškovės tėvai nebuvo įtraukti į procesą, o skolinių įsipareigojimų padalinimo klausimas ieškinyje liko neatkleistas ir neaptartas.

11. Atsakovas pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą, kuriame nurodė, jog trečiųjų asmenų reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad teikdama ieškinį teismui ieškovė nurodė, jog sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi, o tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nėra niekam skolingas. Ar yra susiklostę paskoliniai santykiai tarp ieškovės ir jos tėvų, atsakovui nėra žinoma. Atsakovas taip pat nurodė, kad, nors tretieji asmenys į bylą pateikė bankinių pavedimų kopijas apie sumokėtus pinigus už perkamą butą, tačiau tai nėra įrodymai, patvirtinantys paskolos suteikimą. Atsakovas ir ieškovė nuo 2013 metų gyveno ir dirbo Danijoje. Atsakovas gavo stabilias ir pakankamai dideles pajamas (pensiją), kuriomis išlaikė sutuoktinę bei prisidėjo prie trečiųjų asmenų įgyto ir vėliau parduoto buto Taikos gatvėje, Klaipėdos miete. 2019 m. atsakovas su šeima nusprendė grįžti į Lietuvą gyventi, todėl, iki bus sutvarkyti išvykimo iš Danijos ir darbo dokumentai, atsakovas ir ieškovė išdavė S. R. įgaliojimą jų vardu nupirkti turtą bei perdavė pinigų sumą butui įgyti. 2019-10-25 buvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas kartu su ieškove įsigijo butą. Po buto įsigijimo tretieji asmenys nepareiškė pretenzijų dėl to, kad atsakovas ir ieškovė yra skolingi 40 500 Eur, nes visi pinigai buvo perduoti dar iki išduodant įgaliojimą. Tretieji asmenys, pareikšdami reikalavimą dėl skolos, elgiasi nesąžiningai, jų ieškinys turi būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos advokatas L. V. patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė visiškai juos patenkinti, o priešieškinio reikalavimus prašė atmesti, su trečiųjų asmenų reikalavimu dėl skolos priteisimo sutiko.

13. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimą nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat nurodė sutinkantis mokėti dukrai išlaikymą po 300 Eur per mėnesį, tokį išlaikymą teikia ir šiuo metu. Su ieškovės prašoma nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarka nesutiko, mano, kad vaiko priežiūrą šalys turėtų dalintis per pusę. Su ieškovės nurodytomis transporto priemonių vertėmis, padalinimo būdu, iš jo priteistinos kompensacijos dydžiu sutiko. Butą ir dviračių saugyklą iš pradžių prašė padalinti šalims natūra po ½ dalį, vėliau nurodė, kad buto jam nereikia, sutiko, kad butas atitektų ieškovei, tačiau nesutiko su jam mokėtinos kompensacijos dydžiu, mano, kad buto vertė didesnė (apie 100 000 Eur). Su trečiųjų asmenų reikalavimais nesutiko, nurodė, jog nebuvo paskolos, buvo bendras šeimos (jo, ieškovės, ieškovės tėvų) planas įsigyti butą. Pripažįsta, kad tretieji asmenys prisidėjo piniginėmis lėšomis prie buto įsigijimo, tačiau buvo ir jo bei ieškovės pinigų, turėjo santaupų grynaisiais.

14. Atsakovo atstovas advokatas V. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies, trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą prašė atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys S. R. ir K. R. palaikė pareikštą reikalavimą dėl skolos iš ieškovės ir atsakovo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-11-29 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės N. L. ir atsakovo A. L. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 28, dėl atsakovo A. L. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei N. L. paliko pavardę L., atsakovui A. L. paliko pavardę L. Priteisė iš atsakovo A. L. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei N. L.. Nustatė nepilnamečio vaiko K. L. gyvenamąją vietą su motina, ieškove N. L.. Priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. L. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-25) iki 2023-12-31 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315 Eur, o nuo 2024-01-01 iki vaiko pilnametystės – po 354 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę N. L.. Į priteistą išlaikymą įskaitė atsakovo A. L. sumokėtą (teiktą) išlaikymą vaikui per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-25) iki teismo sprendimo priėmimo (2024-11-29). Nustatė atsakovo A. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. L. tvarką, pagal kurią: 1) A. L. būnant Lietuvoje, A. L. bendrauja su dukra K. L. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., tėvui paimant vaiką ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. 2) A. L. būnant Lietuvoje, K. L. gimimo dieną tėvas bendrauja su dukra 3 val., konkretų laiką suderinus su vaiko motina N. L., atsižvelgiant ir į vaiko nuomonę. 3) A. L. būnant Lietuvoje, tėvo A. L. gimimo dieną (rugpjūčio 20 d.) tėvas turi teisę bendrauti su dukra K. L. nuo 10.00 val. iki 19.00 val. 4) A. L. būnant Lietuvoje, birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) tėvas turi teisę bendrauti su dukra K. L. nuo 10.00 val. iki 19.00 val. 5) A. L. būnant Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko norą, A. L. bendrauja su dukra K. L. kiekvienais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 20.00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val. 6) A. L. būnant Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko norą, A. L. bendrauja su dukra K. L. kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val.; Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki kitos dienos (Šv. Velykų antrosios dienos) 10.00 val. 7) Visais atvejais, kur bendravimas su dukra nurodytas nuo tam tikros valandos iki tam tikros valandos, N. L. yra įpareigojama perduoti dukrą tą nustatytą valandą tėvui, o A. L. įpareigojamas nustatytą valandą grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą ir perduoti motinai N. L.. 8) Dukros ir tėvo bendravimas telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis ar kompiuterinių programėlių pagalba neribojamas ir priklauso tik nuo dukros ir tėvo valios. 9) Šalys gali bet kuriuo metu geranoriškai tarpusavyje susitarti dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu ir kitu, šioje tvarkoje nenustatytu laiku, atsižvelgiant į šalių galimybes ir nepilnamečio vaiko poreikius bei norus. Padalino ieškovei N. L. ir atsakovui A. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: priteisė ieškovei N. L. asmeninės nuosavybės teise: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63 000 Eur vertės; negyvenamąją patalpą – dviračių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės; automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės; priteisė atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise: automobilį BMW 5ER GRANTURISMO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 11 000 Eur vertės; motorolerį KYMCO SUPER 8 125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės; priteisė atsakovui A. L. iš ieškovės N. L. 26 550 Eur kompensaciją už ieškovei natūra atitenkančią didesnę dalintino turto dalį. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei N. L. iš atsakovo A. L. 1 886 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui A. L. iš ieškovės N. L. 315,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą patenkino. Priteisė iš ieškovės N. L. skolą – 20 250 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 250 Eur sumą nuo savarankiško reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme (2023-02-08) iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo, 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims S. R. ir K. R.. Priteisė iš atsakovo A. L. skolą – 20 250 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 250 Eur sumą nuo savarankiško reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme (2023-02-08) iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo, 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidų tretiesiems asmenims S. R. ir K. R.. Priteisė iš ieškovės N. L. 223 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo A. L. 1 268 Eur žyminio mokesčio ir 21,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

17. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo 2015-01-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 28. Dar iki santuokos šalys susilaukė dukros K. L.. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2019-10-25 pirkimo-pardavimo sutartį; negyvenamoji patalpa – dviračių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 2020-08-07 pirkimo –pardavimo sutartį; automobilis OPEL CORSA-C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis BMW 5ER GRAN TURISMO REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) motoroleris KYMCO SUPER 8 125, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys kartu negyvena nuo 2022-04-18. Iki atsakovo išsikėlimo šalys, o ieškovė su dukra ir šiuo metu, pagal panaudos sutartį gyvena bute, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise registruotas ieškovės motinos S. R. vardu. Ieškovės tėvai tretieji asmenys S. R. ir K. R. faktiškai gyvena šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas, nenutraukęs santuokos su ieškove, 2022-10-08 su kita moterimi (A. L.) susilaukė dukros I. L.. Šią aplinkybę vertintino kaip ieškovės įrodytą atsakovo neištikimybę sutuoktinei. Nors atsakovas teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, tačiau atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių, su kuriomis gali būti siejama ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo ir nepateikė ieškovės kaltės įrodymų, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Paaiškėjus atsakovo neištikimybei, atsakovas santykių su dabartine sugyventine nenutraukė, o paliko šeimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas buvo neištikimas savo sutuoktinei, todėl pažeidė sutuoktinio pareigą būti lojaliam bei ištikimam šeimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.28 straipsnis, 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos nenuginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Šalies argumentai

19. Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, yra pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo neištikimybė ieškovei sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą, ką iš dalies patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai dėl psichologo konsultacijų, vaistų vartojimo. Įvertinęs faktines santuokos iširimo priežastis, tai, kad atsakovas, nenutraukęs santuokos, pradėjo gyventi su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko, į šalių bendrą gyvenimo santuokoje trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis vertintinas kaip protingas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, todėl šalių dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, atsakovo sutinkamą teikti išlaikymo dydį, minimalios mėnesinės algos dydį, atsižvelgęs į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, vaiko amžių, į tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, nusprendė, kad yra pagrindas šalių dukrai priteisti iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio išlaikymą ir nepilnametei K. L. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-11-25) iki 2023-12-31 iš atsakovo priteisė išlaikymą 315 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2024-01-01 iki vaiko pilnametystės – 354 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

22. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, siekiant vaiko interesų užtikrinimo, protingos šalių interesų pusiausvyros. Atsakovo priešieškinio atitinkamą reikalavimą atmetė, kadangi atsakovo siūloma bendravimo tvarka itin abstrakti, stokoja apibrėžtumo ir kyla pagrįstų abejonių dėl tokios tvarkos priverstinio vykdymo galimybės. Atsakovo siūloma nekonkreti bendravimo tvarka, nenumatant konkrečių sąlygų, galėtų būti nustatyta, tik nesant šalių ginčo šiuo klausimu, o šioje byloje toks ginčas kilo.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškovei natūra asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63 000 Eur vertės, ir negyvenamąją patalpą – dviračių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės, o atsakovui už šį ieškovei atitenkantį turtą priteista 32 250 Eur kompensacija ((63 000 Eur + 1 500 Eur) : 2 = 32 250 Eur). Dėl šalims priklausančių transporto priemonių padalijimo būdo, vertės ginčo nebuvo, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistas automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas automobilis BMW 5ER GRANTURISMO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur vertės, bei motoroleris KYMCO SUPER 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės. Kadangi atsakovui natūra atiteko didesnė dalis dalintino kilnojamojo turto, kurio vertė 11 400 Eur (12 000 Eur - 600 Eur), ieškovei iš atsakovo priteista 5 700 Eur (11 400 Eur : 2) kompensacija. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas už santuokoje įgytą dalintiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 26 550 Eur (32 250 Eur – 5 700 Eur) kompensaciją.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tretieji asmenys S. R. ir K. R. įvykdė dalį šalių prievolės už jų įsigytą ir šioje byloje dalintiną nekilnojamąjį turtą, todėl tretieji asmenys įgijo teisę reikalauti iš šalių grąžinti sumokėtas lėšas, o šalys turi pareigą kompensuoti 40 500 Eur sumą tretiesiems asmenims už sumokėtą nekilnojamojo turto kainos dalį. Pirmosios instancijos teismas patenkino trečiųjų asmenų reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretiesiems asmenims iš ieškovės ir iš atsakovo lygiomis dalimis priteisė 40 500 Eur skolą, t. y. po 20 250 Eur iš kiekvieno. Taip pat pirmosios instancijos teismas paminėtiems tretiesiems asmenims iš ieškovės ir iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo 2023-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (po 416,50 Eur iš ieškovės ir iš atsakovo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Apeliantas (atsakovas) teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-29 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. L. tretiesiems asmenims S. R. ir K. R. priteista 20 250 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 20 250 Eur sumą nuo savarankiško reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme (2023-02-08) iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo, 416,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pakeisti ir dėl šios dalies nuspręsti: ,,Trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą, kuriuo jie prašo priteisti iš atsakovo tretiesiems asmenims 20 250 Eur skolą, 5 proc. priteistos sumos dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-29 sprendimo dalį, kuria ieškovei N. L. asmeninės nuosavybės teise priteistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63 000 Eur vertės, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitas 2024-11-29 sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti iš ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliantui apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalyje dėl iš A. L. priteistos 20 250 Eur skolos pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti. Apelianto vertinimu, byloje šalys skirtingai aiškina pinigų pervedimų aplinkybes, sandorio sudarymo/nesudarymo aplinkybes, ketinimus ir tikslus, todėl tikrajai šalių valiai nustatyti būtina įvertinti įrodymus. Nurodo, kad iš trečiųjų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tikroji jų valia neatitinka išorinės jų dabar teismo posėdžiuose deklaruotos valios – suteikti atsakovui paskolą. Apeliantas nuosekliai visuose posėdžiuose tvirtino, kad, pervesdami pinigus už perkamą butą, veikdami pagal jiems suteiktą įgaliojimą, tretieji asmenys neketino sukurti teisinių padarinių, paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Tretieji asmenys pervedė lėšas už perkamą butą, tačiau nėra pagrindo, dėl ko jie A. L. ir N. L. būtų turėję pervesti lėšas kaip paskolą. Nėra duomenų, kuriais būtų užfiksuota išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, aplinkybės nepatvirtina, kad trečiojo asmens pervestą sumą sutuoktiniai Artūras ir N. L. įsipareigojo grąžinti. Remdamiesi mokėjimo pavedimu, tretieji asmenys neįrodo esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Dėl to paskolos sutartis pripažintina nesudaryta.

27. Apelianto vertinimu, trečiųjų asmenų padaryti pinigų pervedimai, atsakovui perkant butą, pagrindžia tik pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką. Šalys yra šeiminiais santykiais susiję asmenys, kaip atsakovas nurodė, jų buvo ,,bendras šeimos biudžetas“, įsipareigojimų sudaryti paskolos sutartį šalys neturėjo.

28. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bylos įrodymus, padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą motyvuoti sprendimą, pažeidimus, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų sprendimais šios kategorijos bylose.

29. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Sprendė, kad buto vertė yra 63 000 Eur, nors tokia vertė nustatyta 2019-07-05, t. y. prieš 5 metus.

30. Trečiasis asmuo S. R. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl trečiųjų asmenų reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą.

31. Nurodo, kad trečiųjų asmenų manymu, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamos sprendimo dalies dėl patenkintų trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų. Nurodomi apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, jų tyrimo, įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, neatitikimo teismų praktikos, nėra nulemti realiai egzistuojančių aplinkybių, o pateikti, siekiant apeliantui naudingų tikslų, nesant tam teisinių prielaidų. Tretieji asmenys mano, kad teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius dėl trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo ir sutinka su teismo argumentais bei išvadomis.

32. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nevertė atsakovo įrodinėti, kad nebuvo paskolinių santykių, kurių jis negalėjęs paneigti dėl apsunkinto įrodinėjimo. Nepriklausomai nuo apelianto teiginių apie tariamą netinkamą atstovavimą teisme, apeliantas du kartus buvo baustas už nedalyvavimą teismo posėdžiuose, kai jo dalyvavimas procese buvo pripažintas būtinas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ne jo atstovas, bet pats apeliantas nesirūpino ir nesidomėjo procesu, į jį šaukiamas neatvykdavo, neteikė įrodymų, dėl kokių priežasčių nedalyvauja teismo posėdžiuose ir dėl pasyvaus bei abejingo požiūrio į bylos nagrinėjimą nesurinko ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo faktinių aplinkybių interpretacijas.

33. Ieškovė N. L. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-29 sprendimą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Ieškovė nurodo, jog apeliaciniu skundu yra kvestionuojamos teismo sprendimo dalys, kurios yra susijusios ne tik su ieškovės pareikštais reikalavimais, bet ir su trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais, ieškovė atsiliepimu pasisako tik dėl tų skundo argumentų, kurie susiję su jos ieškinio ir priešieškinio reikalavimais.

35. Ieškovė nurodo, kad apeliantas kvestionuoja ir laiko nepagrįstu ne teismo pritaikytą nekilnojamojo turto padalinimo būdą, o apeliantui iš ieškovės priteistą kompensacijos dydį, už ieškovei po santuokos nutraukimo atitekusią apelianto ½ dalį turto. Kaip patvirtina skundo turinys, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalintino turto vertę, dėl to priteisė apeliantui netinkamą kompensacijos sumą. Ieškovė su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

36. Ne ieškovė, bet atsakovas (apeliantas) pateikė dalintino turto (buto, (duomenys neskelbtini)) vertės – 63 000 Eur įrodymus. Šia verte ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Padalinti šį turtą tokiu būdu, jog vienam sutuoktiniui atitektų butas, o kitam sutuoktiniui būtų išmokėta pusė šio turto vertės, t. y. 31 500 Eur 2023-03-21 priešieškiniu, pasiūlė atsakovas (apeliantas). Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog dalintino turto vertė – 63 000 Eur (ką patvirtina byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas). Nebuvo šalių ginčo dėl buto vertės, o vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis dėl turto vertės pasiūlė apeliantas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

38. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-29 sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė.

39. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia tik sprendimo dalį dėl buto padalijimo (nesutinka, kad bustas kainavo 63 000 Eur) ir sprendimo dalį dėl skolos tretiesiems asmenims (ieškovės tėvams S. R. ir K. R.) priteisimo.

40. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė įrodymų dėl buto vertės, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, jį ragindamas pateikti atitinkamus įrodymus (2024-04-16 vykusio teismo posėdžio metu, teismui aiškinantis atsakovo reikalavimų apimtis ir įrodymus, kuriais atsakovas grindžia savo reikalavimus byloje, teismas nuo 49 min 14 sek. iki 49 min. 23 sek. atsakovui siūlė pateikti įrodymus dėl dalintino turto vertės, arba kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo ekspertizės paskyrimo. Teismas išsakė atsakovui ir jo atstovui pastebėjimą, kad byla teisme nagrinėjama jau 1,5 metų, o atsakovas, jeigu nesutinka su turto verte, iki šiol nėra pateikęs įrodymų, nors galėjo tą padaryti. Į šias teismo pastabas ir siūlymus atsakovas nurodė teismui, jog greitu laiku pateiks įrodymus arba prašymą paskirti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti (garso įrašo 1 val. 4 min. 20 sek.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovas nepateikė įrodymų apie tariamai didesnę, nei 63 000 Eur turto vertę, bet priešingai 2024-06-19 teismo posėdžio metu nurodė (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 15 min. 27 sek.), jog sutinka su savo priešieškinyje nurodyta turto verte, ginčo dėl turto vertės nebekelia, teismo ekspertizės atsisako. Be to, baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas prašė remtis aktualiu VĮ Registrų centro vertės nustatymu, sprendžiant dėl buto vertės (2024-10-28 teismo posėdžio garso įrašas nuo 56 min. 10 sek. iki 56 min. 49 sek.). Buto vertės įrodymų atsakovas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo aktyvumas šeimos bylose turi ribas, teismas neprivalo už šalis rinkti įrodymų, kuriuos gali gauti pati šalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie buto ir dviračių saugyklos vertę nusprendė pagal byloje buvusius įrodymus.

41. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei N. L. asmeninės nuosavybės teise priteistas butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63 000 Eur vertės. Apeliantas nenurodė, kokio teismo sprendimo šiuo klausimu siekia ir kodėl, jo manymu, sprendimas priteisti butą ieškovei yra nepagrįstas. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų reikalavimo formuluotės galima spręsti, jog šią sprendimo dalį atsakovas (apeliantas) laiko nepagrįsta dėl, jo manymu, neteisingai nustatytos buto vertės. Buto vertės klausimas išnagrinėtas ankstesnėse šios nutarties pastraipose, todėl, nesant pagrindų šioje nutarties pastraipoje nurodytai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai panaikinti, šis atsakovo (apelianto) reikalavimas taip pat atmetamas.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino trečiųjų asmenų S. ir K. R. bei ieškovės ir atsakovo teisinius santykius kaip trečiųjų asmenų prievolės įvykdymą ir iš šio įvykdymo kilusią teisę atgauti šiai prievolei vykdyti skirtus pinigus.

43. CK 6.50 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalys).

44. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama, įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad tretieji asmenys įvykdė dalį šalių prievolės už jų įsigytą ir šioje byloje dalintiną nekilnojamąjį turtą, todėl tretieji asmenys įgijo teisę reikalauti iš šalių grąžinti sumokėtas lėšas, o šalys turi pareigą kompensuoti 40 500 Eur sumą tretiesiems asmenims už sumokėtą nekilnojamojo turto kainos dalį.

46. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-690/2014; 2023-03-02 nutartis Nr. e3K-3-79-1120/2023).

47. Teisėjų kolegija nurodo, jog tretiesiems asmenims S. R. ir K. R. priteistos lėšos yra bendroji jungtinė S. ir K. R. nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, nurodant, kad iš atsakovo A. L. S. R. ir K. R. priteisiamos lėšos, perduotos vykdant trečiųjų asmenų prievoles, po 10 125 Eur kiekvienam trečiajam asmeniui, 5 proc. dydžio metinės palūkanos kiekvienam trečiajam asmeniui už priteistas sumas (po 10 125 Eur kiekvienam trečiajam asmeniui) nuo 2023-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos po 208,25 Eur kiekvienam trečiajam asmeniui.

48. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovas neįgijo teisės į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų – 1 500 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Bylą išsprendus ne apelianto naudai, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 500 Eur.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą dėl ginčo esmės išsprendė teisingai, o teismo motyvai patikslinami. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-29 sprendimą, nurodant: iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos lėšos, perduotos vykdant trečiųjų asmenų prievoles, po 10 125 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) kiekvienam trečiajam asmeniui, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas po 10 125 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) kiekvienam trečiajam asmeniui nuo 2023-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos po 208,25 Eur (du šimtus aštuonis eurus dvidešimt penkis euro centus) kiekvienam trečiajam asmeniui.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-29 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Visvaldas Kazakiūnas