- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-2270-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08031-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance”
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance” ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Legal Balance“ (toliau ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Š. (toliau ir atsakovas) 292,32 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 262,80 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (18 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą).
2. Ieškovė nurodė, kad tarp UAB „Be kredito“ (toliau ir Pradinė kreditorė) ir atsakovo 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-025404, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomoti kilnojamieji daiktai (baldai) 12 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 31,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Nurodė, kad Pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, todėl 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu Pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kitas) į 742 Pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 16 d. atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė Pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Be to, ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė Sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas, tinkamai vykdęs Sutartį, turėjo teisę įsigyti daiktą, sumokėdamas 1 Eur mokestį.
3. Atsakovas V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam tinkamai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 292,32 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (292,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 51,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 13,44 Eur pašto išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra pilnai įvykdęs savo pinigines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 292,32 Eur skolą tenkintinas visiškai.
6. Teismas pažymėjo, kad Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju kreditas suteiktas lizingo būdu. Teismas vertino, kad standartinė sutarties sąlyga dėl netesybų, kuri viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKĮ) leistiną 0,05 proc. dydį, teisme jau buvo pripažinta niekine. Teismas vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17338-1089/2022). Nurodė, kad dėl to sutarties sąlyga, nustatanti didesnę nei leistina 0,05 proc. delspinigių normą, negali būti taikoma, todėl reikalavimą priteisti delspinigius atmetė.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad prašomos priteisti 242 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neprotingai didelės. Teismas pažymėjo, kad nustatant protingas išlaidas už ieškinio parengimą atsižvelgtina į aukštesniųjų instancijų suformuotą praktiką: tokio pobūdžio bylos, kuriose kreditorius reiškia piniginį reikalavimą pagal kredito sutartį praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, laikytos nesudėtingomis. Pavyzdžiui, byloje dėl solidarios atsakomybės juridiniam asmeniui ir jo vadovui pagal verslo kredito ir laidavimo sutartis, bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą buvo laikytinos pagrįstos 150 Eur dalyje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1694-855/2019). Analogiškose bylose bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą buvo laikytinos pagrįstos 182 Eur dalyje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1737-619/2018). Teismas priėjo prie išvados, kad ši byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių žinių, išankstinio pasirengimo, reikalavimas pareikštas dėl praleisto piniginės prievolės įvykdymo termino, kilusio iš vartojimo kredito sutarties, procesinių dokumentų parengimas tokio pobūdžio bylose užima nedaug laiko, parengtas naudojant šabloną, dėl to protingos išlaidos už ieškinio parengimą laikytinos 80 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (52,66 proc.), teismas priteisė ieškovei 51,61 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti ieškovei 262,80 Eur delspinigių, pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei 260 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
8.1. Teismas nepagrįstai LR VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymi, kad Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius Sutartį, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur, tokiu būdu atsakovui buvo suteikta teisė išsipirkti nuomojamą daiktą. Teigia, kad tik tuo atveju, jeigu Sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, jog atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Apeliantė sutinka, kad tarp Pradinio kreditoriaus ir Atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
8.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymi, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.
8.3. Teismas nepagrįsta sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 260 Eur iki 51,61 Eur. Teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsakovas V. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo už akių dalis, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimo dėl sutartimi numatytų delspinigių priteisimo už atsakovo, taip pat pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius (ne)pagrįstumo
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bylos medžiaga nustatyta, kad Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2021 m. sausio 19 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025404, kuria atsakovui 12 mėnesių terminui buvo išnuomoti kilnojamieji daiktai – baldai. Pagal nuomos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 31,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį 12 mėnesių. Atsakovui nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį, sutartis buvo nutraukta 2021 m. gegužės 13 d.; savo ruožtu Pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. sudarė su ieškove UAB „Legal Balance“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-06/01, kuria Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovą. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 292,92 Eur skolos ir 262,80 Eur delspinigių.
14. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisė ieškovei 292,32 Eur skolos. Dėl delspinigių teismas sprendė, kad standartinė sutarties sąlyga dėl netesybų, kuri viršija VKĮ leistiną 0,05 proc. dydį, teisme jau buvo pripažinta niekine ir rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17338-1089/2022. Teismas pripažino, kad sutarties sąlyga, nustatanti didesnę nei leistina 0,05 proc. delspinigių normą, negali būti taikoma, todėl reikalavimą priteisti delspinigius atmetė.
15. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu už akių, apeliantė UAB „Legal Balance“ nurodė, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, kad ginčo sutartis negali būti vertinama, kaip vartojimo kredito sutartis ir jai netaikomos VKĮ nuostatos, neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą ir tai, kad atsakovas, sudarydamas ginčo Sutartį, joje įtvirtintus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, tačiau laiku negrąžino nei skolos, nei nuomojamo daikto. Pasak apeliantės, VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis.
16. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, o pasibaigus sutarties terminui, įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2064-880/2022). Tokia išvada padaryta, įvertinus sutarties sudarymo tikslą (atsakovo kaip nuomininko tikslą gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti) bei ieškovės elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų reiškiamas reikalavimas grąžinti jam išnuomotą, o nuosavybėn perduotą daiktą.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentas, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, nepaneigia ginčą nagrinėjančio teismo pareigos sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Šioje nutartyje jau konstatuota, kad šiuo atveju tarp šalių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams privalomai taikomos VKĮ nuostatos, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šiuo konkrečiu atveju nustatant netesybų dydį, turėjo būti atsižvelgiama į aptartas VKĮ nuostatas.
20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pripažintina, kad egzistuoja teisinis pagrindas 2021 m. birželio 11 d. nuomos sutarties Nr. BK-025404 bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovės prašomos priteisti delspinigių sumos. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo sprendimo už akių motyvuose nurodyta, jog sutarties sąlyga, nustatanti didesnę nei leistina 0,05 proc. delspinigių normą, teisme jau buvo pripažinta niekine. Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-17338-1089/2022 išdėstytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-17338-1089/2022 buvo analizuojami visiškai kitus, nei nagrinėjamoje byloje, asmenis, saistantys sutartiniai santykiai, tuo tarpu sutarties sąlygų vertinimas sąžiningumo aspektu yra atliekamas kiekvienu atveju individualiai. Taigi ir nagrinėjamoje byloje teismas turėjo atlikti sutarties sąlygų vertinimą (ne)sąžiningumo aspektu. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-17338-1089/2022 pripažino delspinigių dydį apibrėžiančią sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio, savaime nesudarė savarankiško pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą priteisti prašomą 262,80 Eur dydžio delspinigių sumą šioje byloje.
21. Išdėstytų aplinkybių pagrindu egzistuoja pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą už akių nurodant, kad Sutarties sąlyga dėl 0,5 procento delspinigių pripažintina kaip nesąžininga ir negaliojanti ab initio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme
22. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti 242 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 80 Eur, tuo tarpu ieškinį patenkinus iš dalies (52,66 proc.), teismas priteisė ieškovei 51,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sumažindamas priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nurodė, kad ieškinio parengimas šiuo konkrečiu atveju nereikalavo specialių žinių, išankstinio pasirengimo, procesinių dokumentų parengimas tokio pobūdžio bylose užima nedaug laiko. Nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo dalimi apeliantė nurodo, kad jai priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
23. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
24. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą, už ieškinį priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, už ieškinio parengimą ji patyrė 242 Eur (su PVM) išlaidų, ieškinys parengtas 2022 m. kovo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. III ketvirtį buvo 1 598,10 Eur, taigi maksimali už ieškinį priteistina suma yra 3996,75 Eur, todėl, viena vertus, ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamoje byloje nėra keliami išskirtinio sudėtingumo teisės taikymo ir aiškinimo klausimai ir byloje pareikštas ieškinys (jo parengimas) iš tiesų nereikalauja itin didelių laiko sąnaudų ir pastangų, tačiau šios aplinkybės negali savaime paneigti ieškovės teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumą, todėl skundžiamas sprendimas už akių keistinas, ieškovės naudai priteistina 242 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, jog ieškinys tenkintas iš dalies (52,66 proc.), todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 136,92 Eur ((18 Eur žyminis mokestis + 242 Eur atstovavimo išlaidų) x 52,66 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, teisingai sprendė, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės prašomos delspinigių sumos, tačiau nepagrįstai nevertino delspinigius apibrėžiančios sąlygos jos sąžiningumo aspektu, taip pat netinkamai aiškino bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, kadangi pakeista skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų, priteistinų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymą, vadovaujasi šios nutarties 23 punkte nurodyta proporcija (52,66 proc.). Apeliantė pateikė įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 21 Eur sumokėtas žyminis mokestis, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 11,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (21 Eur x 52,66 proc.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą už akių pakeisti.
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 19 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-025404 Specialiųjų sąlygų grafoje „Nuomininkas moka“ ir Bendrųjų sąlygų skiltyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas V. Š. privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai 292,32 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 292,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136,92 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,44 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.