Vilniaus apygardos teismo nutartis

2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 2.6.2.2.; 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11.

2019 m. gruodžio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „BnP Finance“ ieškinį atsakovams UAB „Dairana“ ir A. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsakovai UAB „Dairana“ ir A. A. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.

11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo 2017 m. liepos 14 d. apeliantės ir atsakovės UAB „Dairana“ sudarytos paskolos sutarties Nr. AF-H7R9CNB6 sąlygas, taip pat 2017 m. liepos 14 d. apeliantės ir atsakovo A. A. sudarytos laidavimo sutarties Nr. BPVL2017-07/09 sąlygas, atsakovų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo aplinkybes bei pagrįstai priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 2 139,10 Eur negrąžintos paskolos, 36,49 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, 60,56 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 4,52 Eur kompensacinių palūkanų. Nei ieškovė, nei atsakovai sprendimo už akių dalyje dėl nurodytų sumų priteisimo neginčijo. Kita vertus, apeliantė nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija nepriteisti 306,45 Eur administravimo mokesčio, taip pat su teismo sprendimu mažinti apeliantei priteistinas ikiteisminio skolos išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidų sumas, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako būtent dėl šių aspektų.

13. Kaip pagrįstai nurodoma ir apeliaciniame skunde, 2017 m. liepos 14 d. paskolos sutarties Nr. AF-H7R9CNB6 bendrųjų sąlygų 1.3. punkte numatyta, jog paskolos sutarties specialiosios sąlygos – šios sutarties sąlygos, kuriose nustatomos paskolos gavėjo ir paskolos davėjo (sutarties šalių) sudarytos paskolos sutarties esminės sąlygos: paskolos suma, mokėjimo periodas, vienkartinis paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos administravimo mokestis, metinė palūkanų norma, bendra palūkanų suma, mokėjimų skaičius, sutarties šalių kontaktiniai duomenys. Tuo tarpu šių sąlygų 3.3.10. papunktyje nurodyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja visiškai atlyginti paskolos davėjo patirtas išlaidas, atsiradusias dėl įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo, susijusias tiek su ikiteisminiu bei teisminiu skolos išieškojimu, tiek kitas paskolos davėjo patirtas išlaidas. Be to, sutarties 7.2. punktas numato, kad 7.2. paskolos gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal paskolos sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, paskolos davėjas turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą (paskolą ar jos dalį/mokėjimo (pelno) palūkanas ar jų dalį/periodinį mokėjimą ar jo dalį/ kompensacines palūkanas ar kitas pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas), o paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas paskolos gavėjui siunčiamame dokumente. Iš nurodytų sutarties sąlygų nuostatų akivaizdu, kad sutartis numato atsakovės UAB „Dairana“ įsipareigojimą apmokėti tiek sutarties administravimo, tiek ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas net ir tuo atveju, jeigu sutartis yra nutraukiama.

14. Aptariamos paskolos sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog sutarties šalių sutartas administravimo mokestis – 1 103,22 Eur (mokėjimų grafike numatytas mėnesinis administravimo mokesčio dydis 61,29 Eur). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 306,45 Eur administravimo mokestį nagrinėjamu atveju nėra įrodytas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija sutinka.

15. Kaip skundžiamame sprendime nurodo ir bylą nagrinėjęs teismas, nėra aiški nei administravimo mokesčio paskirtis, nei už ką šis mokestis yra mokamas, nei šio mokesčio apskaičiavimo tvarka. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantė papildomai nurodė (ieškinyje nedetalizavo administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos), kad šis mokestis skaičiuojamas sistemos automatiškai (individualiai kiekvienu atveju) bei taikomas ir mokamas už kiekvieno kliento paskolos priežiūrą (sąskaitų generavimą, išsiuntimą, suderinimo aktų generavimą, konsultavimą kredito klausimais ir pan.). Vis dėlto, nors apeliantė UAB „BnP Finance“ ir nurodė, kaip skaičiuojamas administravimo mokestis, nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad apeliantė realiai patyrė 306,45 Eur administravimo išlaidas atsakovei UAB „Dairana“ nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ar po to kai 2018 m. spalio 9 d. sutartis dėl esminių pažeidimų nutraukta. Ieškovė pateiktame ieškinyje paprasčiausiai nurodė paskolos sutarties sąlygas, kurios numatė administravimo mokesčio priteisimą, tačiau konkrečių įrodymų, patvirtinančių administravimo išlaidas bylą nagrinėjusiam teismui nepateikė. Tuo tarpu ir nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Įvertinusi nagrinėjamus bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė šiuo atveju įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, o pats administravimo mokesčio skaičiavimo numatymas sutartyje šios bylos kontekste nėra pakankamas tokiam mokesčiui priteisti.

16. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pati apeliantė UAB „BnP Finance“ pripažįsta, kad atsakovė yra padengusi net 796,77 Eur sutarties administravimo mokesčio, taip pat 149,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio, t. y. iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Dairana“ jau yra sumokėjusi itin didelę sumą, kuri buvo skirta sutarties administravimui ar sutarties sudarymo administravimui (sprendimu už akių, be kita ko, tenkintas reikalavimas dėl likusios nesumokėtos sutarties sudarymo mokesčio sumos priteisimo). Be to, kaip nurodė pati apeliantė ieškinyje, ji kreipėsi į skolų išieškojimo ir administravimo bendrovę UAB „Legal Balance“ dėl ikiteisminio susidariusios skolos išieškojimo, kuri ketino siūlyti skolos restruktūrizavimo galimybę, taikų situacijos išsprendimo būdą, kas iš esmės atitinka, pavyzdžiui, apeliantės atliekamą vieną iš skolos administravimo dalių – skolos administravimo konsultavimą kredito klausimais. Tuo tarpu iš bylos duomenų nėra aišku, kuo ir kaip, šiuo konkrečiu atveju, skyrėsi skolos administravimas ir ikiteisminis skolos išieškojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „Legal Balance“ taip pat yra ir skolų administravimo bendrovė, o bylos duomenimis su atsakovais apskritai nepavykdavo susisiekti, į raginimus jie nereaguodavo. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir 2018 m. spalio 3 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. BnPJI000704 apeliantei buvo išrašyta už ikiteisminis skolos išieškojimą ir administravimą (nors ir nėra aišku, kokius skolos administravimo veiksmus atliko UAB „Legal Balance“). Todėl, nesant jokių duomenų apie realiai apeliantės atliktus skolos administravimo veiksmus 306,45 Eur sumai, nepagrindus tokių veiksmų atlikimo būtinybės po sutarties nutraukimo, reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

17. Teisėjų kolegija taip pat pilnai sutinka ir su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, jog šioje byloje yra teisinis pagrindas sumažinti apeliantės prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas iki 30,00 Eur. Bylą nagrinėjęs teismas detaliai išanalizavo UAB „Legal Balance“ atliktus veiksmus vykdant skolos išieškojimą ir nustatė, kad ši skolų išieškojimo ir administravimo bendrovė parengė pretenziją, išsiuntė aštuonis itin lakoniškus elektroninius laiškus (apsiribojama vienu - trim sakiniais). Apeliantė apeliaciniame skunde papildomai nurodė, kad visą ikiteisminio skolos išieškojimo laikotarpį atsakovai su apeliante geranoriškai nebendradarbiavo, neinformavo apie sunkią finansinę padėtį, tačiau apeliantė atsakingai skambindavo, rašydavo, ieškodavo atsakovų kontaktų. Šiuo atveju toks apeliacinio skundo argumentas apskritai yra prieštaraujantis pradinei apeliantės pozicijai, kadangi šiuo atveju teigiama, jog ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus atliko ne UAB „Legal Balance“, o pati apeliantė (kas be kita ko, rodo pačios apeliantės gebėjimą puikiai atlikti skolos išieškojimo veiksmus, net ir nesinaudojant skolų išieškojimo bei administravimo bendrovės paslaugomis, juolab įvertinus ir pačios apeliantės patirtį suteikiant kreditus, Lietuvos teismuose vestų ir šiai dienai vedamų civilinių bylų skaičių etc.). Be to, net ir tuo atveju, jeigu skambučius būtų atlikusi UAB „Legal Balance“, nei jų atlikimas, nei kontaktinių duomenų ieškojimas, nei atsakovų nebendradarbiavimas nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju 121,00 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra pagrįstos, protingos ir sąžiningos bei buvo iš tiesų būtinos.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Be to, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos 40,00 Eur sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kreditoriaus (nukentėjusio asmens) patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra: 1) priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Teismas, spręsdamas, prašomos atlyginti išlaidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių išlaidų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutarties (bylos numeris 3K-3-174-701/2016) 35 punktas). Taigi, ir kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog apeliantės teisė į ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą nėra absoliuti, t. y. apeliantė turi teisę į nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka atlyginimu, tik tuo atveju, jei tokios išlaidos atitinka kasacinio teismo nurodytus kriterijus, o nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, net 121,00 Eur siekiančios ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos negali būti laikomos nei būtinomis, nei protingomis ar sąžiningomis atsakovų atžvilgiu.

19. Pagaliau, apeliaciniame skunde ginčijama ir pirmosios instancijos teismo pozicija išlaidas už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą sumažinti iki 150,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti UAB „BnP Finance“ reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pilna apimtimi, o apeliacinio skundo argumentai dėl apeliantei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos laikytini nepagrįstais ir deklaratyviais.

20. Spręsdamas dėl apeliantei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nuostatomis.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Be to, ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Nepriteistos išlaidos, kaip išlaidavimo nuostoliai, liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

22. Iš teismui kartu su ieškiniu apeliantės pateiktos 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitos – faktūros serija BPJ Nr.: 0000071 matyti, kad sąskaitą faktūrą 605,00 Eur sumai išrašė advokato padėjėja M. J., tačiau iš šios sąskaitos faktūros nėra aišku, kiek valandų buvo rengiamas ieškinys (taip pat ar pati advokato padėjėja M. J. rengė procesinį dokumentą). Teismui pateiktas ieškinys sudarė keturis su puse lapo, motyvai lakoniški, argumentacija nesudėtinga, priteistina skolos suma nors ir ženkli, tačiau nėra itin didelė, teisiniai santykiai tarp šalių taip pat nesudėtingi, todėl spręstina, kad tokio procesinio dokumento parengimui nebuvo sugaišta daug laiko, jo parengimas nereikalavimo didelių intelektualinių resursų. Įvertinus šias aplinkybes, ieškinio turtinį, nėra pagrindo spręsti, kad teismui pateikto procesinio dokumento (ieškinio) kokybinės charakteristikos atitinka net 605,00 Eur sumą (procesas taip pat nebuvo ilgas, byloje priimtas sprendimas už akių). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad nagrinėjama byla negali būti laikoma sudėtinga. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantė UAB „BnP Finance“ nuolat teikia kreditus, sutarčių sąlygos įprastai yra standartinės (nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad šiuo atveju būtų kitaip), nuolat bylinėjasi su skolininkais dėl negrąžintų skolų priteisimo, o ją daugybėje bylų atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, todėl ir teismui pateikiami procesiniai dokumentai iš esmės yra standartiniai, o tai be kita ko reiškia, kad naujų procesinių dokumentų parengimas nereikalauja tokių didelių sąnaudų.

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus apeliantės UAB „BnP Finance“ patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumui įvertinti reikšmingus aspektus, pagrįstai sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų UAB „Dairana“ ir A. A. 605,00 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį yra nepagrįstas, ir šiuo atveju yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą mažinti iki 150,00 Eur. Nors apeliantė ir remiasi argumentu, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nurodomų maksimalių dydžių, tačiau bet kuriuo atveju tokios išlaidos turi būti proporcingos, atitikti protingumo kriterijų, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši byla negali būti laikoma sudėtinga, o rekomendacijos nenumato minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos ribos už ieškinio surašymą, reglamentuoja tik maksimalius priteistinus dydžius.

24. Apeliacinės instancijos teismui nepagrįstais pripažinus visus apeliantės UAB „BnP Finance“ apeliacinio skundo reikalavimus, nėra pagrindo keisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos bei tenkinti apeliantės reikalavimo dėl visos žyminio mokesčio sumos priteisimo jos naudai.

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

26. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė, duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.