- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-352-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03015-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio energija“
- Atsakovas
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio energija“ ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7641,23 Lt skolos, 27,32 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Panevėžio energija“ tiekė šilumos energiją negyvenamosioms patalpoms, (duomenys neskelbtini) kurių savininkas yra atsakovas. Pastarasis neapmokėjo už laikotarpyje nuo 2011-01-01 d. iki 2011-05-01 d. suvartotą šilumos energiją. Atsakovas su ieškovu nebuvo sudaręs individualios sutarties, todėl šalių santykius reglamentuoja LR ūkio ministro 2003-06-30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos. Ieškovas tvirtina, kad šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Atsakovas turėjo teisę atsijungti savo šildymo sistemą nuo bendro namo šildymo sistemos, tačiau tai padaryti jis galėjo tik laikantis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, ką numato ir LR energetikos ministro 2010-10-25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 200 p. Atsakovo šildymo prietaisai atjungti pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 7641,23 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją, kuri paskirstyta pagal metodą Nr. 4, priskaičiuotas 27,32 Lt palūkanas LR CK 6.38 str. ir 6.210 str., 6.384 str. 1d. pagrindu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas teisėtai, laikydamasis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, yra atjungęs savo patalpas nuo centrinio šildymo sistemos dar 1992-1993 m. Šias aplinkybes, atsakovo nuomone, patvirtina: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodyta, kad atsakovui priklausančiose patalpose yra įdiegtas „vietinis centrinis šildymas”, daugiabučio namo savininkų bendrijos 2010-11-15 d. raštas, antstolio A. B. 2010-11-23 d., 2010-11-29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 0025/10/00037, Nr. 0025/10/00038, atsakovo 1998-12-10 d. pranešimas ieškovui ir prašymas leisti nupjauti šildymo sistemos vamzdžius ir ieškovo leidimas tai atlikti. Atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes atsakovas nurodo, kad patalpos nebuvo ir nėra šildomos centralizuotai nuo 1992 m., todėl ieškovas ir neteikė sąskaitų už šildymą. Patalpų šildymo sistemos patikrinimą ieškovas atliko 2010-11-11 d., tačiau pirmąją sąskaitą pateikė tik 2011-01-31 d. Atsakovas nėra faktinis ieškovo tiekiamos šilumos energijos naudotojas, todėl konkliudentiniais veiksmais sutartis negalėjo būti sudaryta. Šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo ieškovui reikšti ieškinį ir prašyti priteisti iš atsakovo skolą už šilumos energiją, kuri nebuvo tiekiama, o taip pat ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų reikalaujamos 7641,23 Lt skolos apskaičiavimą, todėl prašė ieškininius reikalavimus atmesti.
3. Vilniaus miesto 3-as apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. K. 7641,23 Lt skolos, 27,32 Lt palūkanų, bylinėjimosi išlaidas, procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
5. Atsakovas procesą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodė du dokumentus: 1993 m. sausio 6 d. termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento sistemos aktą ir savo 1992 m. gruodžio 8 d. prašymą VĮ “Butų ūkis“, kuriuo prašė jam priklausančiose patalpose šildymą atjungti, taip pat atjungti ir karštą vandenį, nes naujomis kainomis mokėti atsisako. Atsakovas nurodė, kad šios aplinkybės paaiškėjo tik 2014 m. kovo 5 d., kai atsakovo atstovai gavo šiuos dokumentus iš kitos civilinės bylos. Atsakovo teigimu, nurodyti dokumentai patvirtina, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo centralizuoto šildymo sistemos atjungtos dar 1993 m. sausio 6 d., kai patalpos priklausė valstybinei įmonei „Viltis“; jeigu šios aplinkybės būtų žinomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir pateikti šie įrodymai, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas – ieškinys atmestas.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą, 2014 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs atsakovo kasacinį skundą, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (c. b. Nr. 3K-3-473-684/2015) nusprendė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1202-130/2012 pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos už šilumos energiją, palūkanų priteisimo procesą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovui priteista 2805,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-05-01 įgijo pareigą sumokėti už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tiektą šilumos energiją, kadangi toks ieškovo ieškinio patenkinimas iš esmės paneigtų Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo įsiteisėjusią nutartį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai išnagrinėta atsakovo naujai pateiktų įrodymų reikšmė ir pasisakyta dėl prietaisų atjungimo teisėtumo. Kadangi atsakovas nenaudojo šilumos energijos laikotarpiu, už kurį ieškovas prašė priteisti skolą ieškinys atmestas.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovo naudai priteista 1810 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šalių teisiniams santykiams taikytinas teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas teisėtai atsijungė nuo šilumos tinklų. Kadangi atsakovas neteisėtai atsijungė nuo šilumos tinklų, jis turi atsiskaityti su ieškovu už pateiktą šilumos energiją. teismas nekreipė dėmesio į tai, jok šioje byloje ginčas buvo kilęs dėl šilumos tiekimo į du pastatus: (duomenys neskelbtini), o 1993 m. sausio 6 d. aktas buvo surašytas tik dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes atsakovui priklausančios patalpos yra teisėtai atjungtos nuo ieškovo šilumos tinklų. Šią aplinkybę patvirtino tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek kiti iš esmės analogiškas bylas tarp šalių nagrinėję teismai.
Šalies argumentai
13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovo atsakovui iš viso priteisti 4615,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jam nepriteisė visų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 1810 Eur didesnės, nei priteisė teismas, todėl ir ši suma turi būti priteista iš ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
14. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
17. Šioje byloje yra paduoti du apeliaciniai skundai – ieškovo ir atsakovo, todėl teismas atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš jų.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
18. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jok šioje byloje ginčas buvo kilęs dėl šilumos tiekimo į du pastatus: (duomenys neskelbtini), o 1993 m. sausio 6 d. aktas buvo surašytas tik dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl patalpų, esančių abiejose minėtuose pastatuose.
Dėl šilumos energijos tiekimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini)
19. Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas, šioje byloje pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-473-684/2015) nurodė, kad: 1993 m. sausio 6 d. akte aiškiai nurodyta, kad „atjungta šildymo prietaisų M-140HO 49 sekcijos ir konvektoriai dvigubi 13, 20 metru. Taip pat atjungta 1 karšto vandens paėmimo taškas“, be to, jis patvirtina, kad atliekant nurodytus atjungimo veiksmus dalyvavo ginčo patalpų tuometinis savininkas valstybinė įmonė „Viltis“, Panevėžio šiluminių tinklų (dabar – AB „Panevėžio energija“), Butų ūkio tarnybos (BŪT) Nr. 1 (dabar – AB “Panevėžio butų ūkis“) atstovai, taigi atjungimas vyko ne savavališkai, o dalyvaujant ir ieškovės atstovams, kurie prieštaravimų nepareiškė. <...> Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad 1992–2010 m. (18 metų) ieškovė neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovui sąskaitų už šildymą, taigi aptariamo dokumento, patvirtinančio abiejų šalių dalyvavimą atliekant šildymo prietaisų atjungimo veiksmus, reikšmė vėlesniems šalių teisiniams santykiams, jų tikrumui, apibrėžtumui ir stabilumui neabejotina.
20. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje yra konstatavęs, kad atsijungimas nuo šilumos tinklų, pastate (duomenys neskelbtini), nebuvo savavališkas, o vyko ir dalyvaujant ieškovo atstovams.
21. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-669-603/2016 ir 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje e2A-911-565/2016, 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1987-467/2016, esant iš esmės analogiškoms kaip ir šio ginčo aplinkybėms bei įrodymams, jau yra pripažinęs, kad 1994 metais nuo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungtos šio namų buto sistemos.
22. Kadangi neginčijamai įrodyta, jog atsijungimas nuo šilumos tinklų pastate (duomenys neskelbtini) nebuvo neteisėtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl mokesčio už tiektą šilumą patalpoms, esančioms šiame pastate priteisimo.
Dėl šilumos energijos tiekimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini)
23. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Panevėžys, buvo neteisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos 1993 m. sausio 8 d.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžys, patalpos atjungtos paties atsakovo prašymu, t. y. V. K. individualios įmonės „Viktorija“ savininkas V. K. 1992 m. gruodžio 8 d. valstybinei įmonei „Butų ūkis“ (dabar - AB „Panevėžio butų ūkis“) pateikė pareiškimą (III t., b.l 13), kuriame nurodoma: „prašau man priklausančiose parduotuvėse esančiose Panevėžys, (duomenys neskelbtini) patalpų apšildymą atjungti, o taip pat atjunkite ir karštą vandenį nes naujomis kainomis mokėti atsisakome.“
25. Aplinkybę, kad pagal tuo laiku galiojusią tvarką šildymo prietaisai (duomenys neskelbtini) buvo atjungti V. K. prašymu, suderinus su Panevėžio šiluminių tinklų atstovais, patvirtino pats AB „Panevėžio butų ūkis“, kuriam ir buvo adresuotas nurodytas pareiškimas, kurį ir pateikė minėta bendrovė (t. III, b.l. 10-11).
26. Rašytiniai įrodymai - patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos aktas (t. II, b.l. 99) ir techninė dokumentacija - (t. II, b.l. 98-114) patvirtina, kad patalpos buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos.
27. Taigi, byloje esantis (duomenys neskelbtini) Panevėžys, projektas — techninė dokumentacija ir Panevėžio m. valstybinės įmonės „ Butų ūkis“ atliktų paslaugų - darbų aktas - kvitas Nr. 1072, patvirtina, kad valstybinė įmonė „Butų ūkis“ vykdė patalpų, (duomenys neskelbtini) apšildymo prietaisų (radiatorių) atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos. Apšildymo prietaisų ( radiatorių) atjungimas, buvo įvykdytas 1993 m. sausio mėn. 8 d. ir pasirašytas atliktų paslaugų-darbų aktas Nr. 1072. Atsakovas sumokėjo 3.370 talonų už atliktus atjungimo darbus. Kaip matyti, atjungimą vykdė pastato administratorius valstybinė įmonė „Butų ūkis“.
28. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje yra nurodęs, kad atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad 1992–2010 m. (18 metų) ieškovė neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovui sąskaitų už šildymą <...> reikšmė vėlesniems šalių teisiniams santykiams, jų tikrumui, apibrėžtumui ir stabilumui neabejotina.
29. Pažymėtina, kad ir dėl pastato, esančios (duomenys neskelbtini), yra būtina laikytis šios nuostatos, nes atsijungimas nuo šilumos vyko iš esmės tuo pačiu laiku.
30. Esant šioms aplinkybėms bei aptariamiems įrodymams, darytina išvada, kad nuo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo šilumos tinklų taip pat buvo atjungtos teisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas nors tiesiogiai ir nenurodydamas, bet pagrįstai nepriteisė ir už teiktą šilumos energiją šioms patalpoms.
31. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais šioje byloje. Taigi, skundžiamo sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
32. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu jam nebuvo priteista 1810 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. papildomu sprendimu šį klausimą išsprendė ir papildomai iš ieškovo atsakovui priteisė 1810 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovo apeliaciniu skundu keliamas bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo visiškai išspręstas pirmosios instancijos teismo, apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo dar kartą pasisakyti dėl šio klausimo ir todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
33. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą dėl ieškinio atmetimo, atsakovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas patyrė 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą nurodomus dydžius už atsiliepimus į apeliacinius skundus, tai ji mažinama iki 1000 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Panevėžio energija“ atsakovui V. K. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.