- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-911-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42574-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio energija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 165,03 Eur skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-11-01, 122,31 Eur palūkanas, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 1994-10-19 atsakovui buvo išduotos techninės sąlygos buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, kurios metu buto šildymo sistema turėjo būti atjungta nuo bendros namo šildymo sistemos, tačiau šios techninės sąlygos nebuvo įvykdytos, tik buvo nupjauti šildymo sistemos vamzdžiai, einantys virš atsakovui priklausančio buto. Atsakovas privalo mokėti už buto šildymą, kadangi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297, nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos nesilaikymas suteikia ieškovui pagrindą skaičiuoti ir reikalauti sumokėti mokesčius už gyvenamosios patalpos šildymą.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad jo butas nenaudoja šilumos iš centralizuotų sistemų, bute nupjauti šildymo sistemos vamzdžiai, butas šildomas elektra, tai patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Todėl atsakovas neprivalo mokėti už paslaugas, kurios jam nesuteiktos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-29 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 287,34 Eur skolą, penkių procentų metines palūkanas už priteistą 1 287,34 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2014-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas 1994-10-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu išduoti technines sąlygas buto rekonstrukcijai, kurios metu būtų atjungtas buto šildymas iš centralizuotų sistemų. 1994-10-19 atsakovui buvo išduotos techninės sąlygos, tačiau šių sąlygų atsakovas neįvykdė. Atsakovas privalėjo parengti pastato šildymo sistemos rekonstrukcijos projektą, apskaičiuoti likusios pastato šildymo sistemos instaliuotą šilumos galingumą, projektas ir skaičiavimo rezultatai privalėjo būti suderinti su ieškovu ir su pastato šildymo sistemą eksploatuojančia organizacija, privalėjo būti demontuoti šildymo prietaisai ir izoliuoti šildymo sistemos stovai, kurie liks po šildymo prietaisų atjungimo, privalėjo būti izoliuotos patalpų statybinės atitvaros, skiriančios nuo kaimyninių šildomų patalpų, jei patalpos bus šildomos elektra ar dujomis, privalėjo būti gautos techninės sąlygos iš elektros ar dujų tiekimo įmonių, atlikus montavimo darbus ir techninę išpildomąją dokumentaciją, darbai privalėjo būti priduoti ieškovui.
Kadangi atsakovas pažeidė šilumos įrenginių atjungimo tvarką, nuo 2011-01-01 atsakovui buvo pradėti skaičiuoti mokesčiai už šildymą, o 2010-12-01 atsakovas informuotas, kad išlieka šilumos vartotoju.
Teismas nurodė, kad šilumos vartotojai (patalpų savininkai) turi teisę atjungti savo šildymo sistemą nuo bendros namo šildymo sistemos, laikydamiesi teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Pastato, pastato butų ir kitų patalpų karšto vandens įrenginiai pripažįstami rekonstruoti nuo Valstybinės energetikos inspekcijos karšto vandens įrenginių techninės būklės patikrinimo - akto gavimo ir tinkamais naudoti akto pasirašymo dienos (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297, 200 p.). Kadangi nebuvo surašyti ir teismui bei kitoms institucijoms pateikti dokumentai, kurie nurodyti Taisyklėse ir būtini įgyvendinti teisę atjungti buto šildymo sistemą nuo bendros namo šildymo sistemos, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr.7 buvo atjungtas, laikantis galiojančių teisės aktų, nuo gyvenamojo namo bendros šildymo sistemos. Dėl to ieškovui išlieka teisė reikalauti, o atsakovui išlieka pareiga atsiskaityti už šilumos energijos tiekimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2014-12-30 išrašas patvirtina, kad atsakovo bute įrengtas vietinis šildymas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad į atsakovo butą ieškovas tiekia centralizuotą šildymą. Nuo 1994 m. pabaigos, kai atsakovo butas buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos, iki 2011-01-01 atsakovui nebuvo išrašomos sąskaitos už šilumos energiją. Ieškovo darbuotojai 1998 m. gruodžio mėn. nupjovė nenaudojamus šildymo trasos įvadinius vamzdžius, ėjusius pastogėje virš butų, esančių virš butų Nr.8, Nr.9 ir Nr.9, tuo patvirtindamas faktą, kad šilumos energija nėra tiekiama atsakovo butui. Nupjovus šildymo sistemos įvadinius vamzdžius, neliko jokių ieškovui priklausančių „šilumos nešėjų“, o namo dalį, kurioje yra atsakovo butas, nuo namo dalies, kurioje yra šilumos vamzdžiai, skiria kapitalinė siena, todėl šilumos patekimas per ją yra praktiškai negalimas. Aplinkybę, kad atsakovo bute nėra šildymo sistemos įvadinių (centrinių) vamzdžių, patvirtina ir 2010 m. gruodžio mėn. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Laikotarpiu nuo 1995 m. vasario mėn. iki 2011 m. sausio mėn. sąskaitos už šilumos energiją atsakovui nebuvo išrašomos, tokiais veiksmais atsakovas pripažino, kad atsakovo butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Apeliacinio skundo teiginys, kad 1994 metais galiojantys teisės aktai nereglamentavo atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarkos gali būti laikomas teisingu tik ta prasme, kad tuo metu nebuvo specialaus atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos reglamentuojančio teisės akto, tačiau toks atsijungimas iki 2010 m. Statybos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo buvo laikomas bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų rekonstravimu, o statinio rekonstravimo teisinius santykius detaliai reglamentavo kiti tuo metu galioję teisės aktai.
Reikalavimai teisėtam atsijungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos atsakovui buvo puikiai žinomi, todėl jis 1994-10-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu išduoti technines sąlygas buto rekonstrukcijai, kurios metu butas būtų atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Atsakovo pateiktas įrašas Nekilnojamojo turto registre atsirado Deklaracijos apie statybos užbaigimą 2012-11-26 Nr. 1 (b.l. 24-26) pagrindu. Šią deklaraciją pateikė pats atsakovas. Deklaracijoje nurodyti statybos dokumentai: 1994-10-03 pareiškimas, techninės sąlygos 1994-10-19 Nr. 2-1545, 1998-12-10 pranešimas. Nei Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas–pažyma, nei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemos išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas neminimi.
Šios bylos kontekste ta aplinkybė, kad butas faktiškai atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos neturi jokios reikšmės, nes kol atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pabaigęs buto šildymo sistemos atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos procedūros, jis yra šilumos energijos vartotojas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai ginčo patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos.
Ieškovas ir iki 2011-01-01 turėjo daryti atsakovui priskaitymus už šilumos energiją, tačiau nepagrįstai to neatliko. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tokie pažeidimai turėtų tęstis ir ateityje, nes būtų pažeistas principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir butas). Ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo 1 165,03 Eur skolą už buto šildymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-11-01. Atsakovas teigia, kad buto šildymas dar 1994 metais buvo atjungtas nuo centralizuotos namo šildymo sistemos, butas yra šildomas elektra, todėl mokėti už šilumos energiją atsakovas neturi pagrindo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad butas 1994 m. pabaigoje – 1995 m. pradžioje buvo atjungtas nuo centralizuotos namo šildymo sistemos, ir ieškovui tai buvo žinoma.
1994-10-03 pareiškimu atsakovas kreipėsi į AB „Panevėžio šilumos tinklai“ (dabar – AB „Panevėžio energija“) su prašymu išduoti technines sąlygas butų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, kurios metu butuose būtų atjungta šiluma. 1994-10-19 AB „Panevėžio šilumos tinklai“ išdavė atsakovui technines sąlygas Nr.2-1545. Nuo 1995 m. vasario mėn. atsakovui nebuvo išrašomos sąskaitos už buto šildymą. AB „Lesto“ 2013-02-19 rašte Nr.55710-257 nurodyta, kad atsakovui buvo išduotos techninės sąlygos butų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, įrengiant juose elektrines virykles ir šildymą elektra, šio techninės sąlygos buvo įvykdytos 1995-02-09.
1998-12-10 pranešimu AB „Panevėžio šilumos tinklai“ atsakovas nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) palėpėje, virš atsakovui priklausančių patalpų, praeina nenaudojami, bet esantys po spaudimu šildymo sistemos vamzdžiai, kuriuos prašoma leisti nupjauti. Šiame prašyme yra AB „Panevėžio šilumos energija“ abonentų tarnybos meistro 1998-12-10 įrašas „stovai izoliuoti, šildymo sistemos vamzdžiai nupjauti“. AB „Panevėžio šilumos tinklai“ 1998-12-17 raštu sutiko, kad būtų atjungti nenaudojami šildymo sistemos vamzdžiai.
(duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2012-07-10 rašte nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini) yra trijų laiptinių, namo dalis, kurioje yra negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), yra su atskira laiptine, ši namo dalis atjungta nuo namo centrinio šildymo sistemos; pastogėje virš minėtų negyvenamųjų patalpų ir butų centrinio šildymo iš centralizuotos šildymo sistemų vamzdynų nėra, negyvenamosiose patalpose ir butuose centralizuotos šildymo sistemos stovų bei vamzdynų nėra, negyvenamosiose patalpose ir butuose įrengtas vietinis elektrinis bei dujinis šildymas.
Aplinkybes, kad butuose (duomenys neskelbtini) nėra centralizuotos šildymo sistemos stovų bei vamzdžių, kad šie butai yra šildomi gamykliniais elektriniais-tepaliniais radiatoriais, o karštas vanduo pašildomas boileriu, taip pat, kad į butus patenkama iš vienos laiptinės, kurioje yra tik šie butai, patvirtina antstolio A. B. 2010-12-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Taigi, atsakovas objektyviai neturi galimybės prisijungti prie namo (duomenys neskelbtini) centralizuotos šildymo sistemos, nes namo dalyje, kurioje yra atsakovui priklausantis butas Nr.7, šildymo sistemos įvadiniai vamzdžiai yra nupjauti, ir šiame procese dalyvavo pats ieškovas.
Nekilnojamojo turto registro 2014-12-30 išraše nurodyta, kad bute yra vietinis centrinis šildymas, šis įrašas padarytas 2012-11-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.1 pagrindu, kurioje statybą leidžiančiais dokumentais nurodyti 2014-10-03 pareiškimas, 1994-10-19 techninės sąlygos Nr.2-1545 ir 1998-12-10 pranešimas.
Įstatymu Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos galimybė numatyta tik 2003-05-20 Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-24 nutarimu Nr.704 patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų pertvarkymo į kitos paskirties patalpas tvarkos ir gyvenamųjų patalpų naudojimo komercinei ūkinei veiklai taisyklių 3 p. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-09-17 nutarimo Nr.723 redakcija) reglamentuoja patalpų inžinerinės įrangos bei tinklų pakeitimo ar perprojektavimo, o ne atjungimo nuo centralizuotų tinklų tvarką.
Šalių teisiniams santykiams dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, jų tikrumui, apibrėžtumui ir stabilumui svarbūs ir šioje byloje nustatyti ieškovo veiksmai, kad nuo 1995 m. vasario mėn. iki 2011 metų, t.y. 16 metų, atsakovui nebuvo skaičiuojamas mokestis už šildymą ir išrašomos sąskaitos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, atsakovo butas 1994 m. pabaigoje – 1995 m. pradžioje teisėtai, dalyvaujant ieškovui, buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-669-603/2016, esant iš esmės analogiškoms kaip ir šio ginčo aplinkybėms ir įrodymams, pripažino, kad 1994 metais nuo namo (duomenys neskelbtini)centralizuotos šildymo sistemos buvo atjunta buto (duomenys neskelbtini) šildymo sistema (duomenys iš Liteko sistemos).
Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 d.).
Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d., 98 str.).
Kadangi ieškinys atmestas, iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas 73,24 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 968 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Panevėžio energija“ atsakovo V. K. naudai 1 041,24 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.