Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB “Panevėžio energija” ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos už šilumos energiją, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1202-130/2012 pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį Atsakovui V. K. dėl 7641,23 Lt skolos priteisimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-1202-130/2012 priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. kovo 5 d. atsakovo atstovai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo iš civilinės bylos Nr. 2-2353-466/2014 gavo AB „Panevėžio butų ūkis“ atsiliepimą į ieškinį su priedais: 1993-01-06 Aktą patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos, 1992-12-07 Pareiškimą dėl patalpų adresu (duomenys neskelbtini) apšildymo ir karšto vandens atjungimo. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tokią susidariusią faktinę situaciją ir AB „Panevėžio butų ūkis" kitoje byloje pateiktus papildomus dokumentus atsakovas ir prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1202-130/2012. Atsakovas nurodė, kad procesą civilinėje byloje Nr. 2-1202-130/2012 prašo atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu - naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-23 nutartimi (b.l. 28-31, 3 tomas) pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Nurodė, kad teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo tvirtinimas, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo šildymo sistemos 1992-1993 m. tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat nurodė, kad 1993-01-06 aktas yra surašytas ne dėl atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos, o dėl termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonemento sistemos. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai ir leistinu būdu yra atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos, todėl šioje byloje naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis galėtų būti laikomos tokios aplinkybės, kurios pagrįstų atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos teisėtumą ir teisės aktų nustatytų procedūrų laikymąsi. Teismas nurodė, kad 1993-01-06 aktas dėl termofikacinio vandens išleidimo nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2353-466/2014, nes šis aktas nepatvirtina to, kad atsakovas būtų įvykdęs teisės aktų keliamus reikalavimus, siekiant teisėtai atjungti jam priklausančias patalpas nuo centrinės šildymo sistemos. Taip pat nurodė, kad 1992-12-08 pareiškimas dėl apšildymo atjungimo, skirtas VĮ „Butų ūkis“ yra pasirašytas paties atsakovo, todėl atsakovo teiginys, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, laikytinas nepagrįstu. Kadangi atsakovas pats surašė minėtą prašymą 1992 metais, todėl teismas laikė, kad atsakovui buvo žinoma apie šį prašymą bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovas V. K. atskiruoju skundu (b.l. 163-171, 3 tomas) prašo panaikinti 2014-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1202-130/2012. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, nevertino byloje pateiktų naujų įrodymų ir jų patvirtinamų naujų esminių tinkamam bylos išnagrinėjimui aplinkybių, o tik perrašė ieškovo 2014 m. birželio 27 d. atsiliepimo į atsakovo prašymą atnaujinti procesą argumentus. Nurodo, kad 1993-01-06 akte aiškiai konstatuota, kad „atjungta šildymo prietaisu M-140HO 49 sekcijas ir konvektoriai dvigubi 13, 20 metru. Taip pat atjungta 1 karšto vandens paėmimo taškas“. Kaip patvirtina šis AB „Panevėžio butų ūkis“ pateiktas 1993 m. sausio 6 d. Aktas - jame, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atspindimas ne termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento faktas, o šildymo prietaisu M-140HO 49 sekcijų ir konvektoriu dvigubu 13, 20 metru atjungimas, taip pat atjungimas 1 karato vandens paėmimo taško. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas turėjo žinoti apie 1992 m. gruodžio 8 d. atsakovo paties pasirašytą pareiškimą dėl patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos kadangi, nuo šio pareiškimo surašymo iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti praėjo beveik 20 metų. Antra, visą šį laikotarpį Ieškovas neteikė sąskaitų. Trečia, bylos, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu atsakovas, siekdamas įrodyti, kad patalpos teisėtai dar 1992 m. pab. - 1993 m. pr. atsijungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, 2013 m. kovo 7 d. kreipėsi ir į pastatą administravusią ir atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos vykdžiusią įmonę AB Panevėžio butų ūkis, prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su pastato (duomenys neskelbtini), šilumos sistemos priežiūra ir atsijungimu nuo centralizuotu šildymo sistemų nuo 1992 m. iki 1999 m. AB Panevėžio butų ūkis 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. 1.11 nurodė, kad dokumentų pateikti negali, nes dokumentai neišlikę, saugomi tik 10 metų.

2014-10-30 Vilniaus apygardos teisme buvo gauti apelianto papildomi paaiškinimai dėl ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ atsiliepimu (b.l. 46, 3 tomas) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovui buvo puikiai žinoma, kokią procedūrą reikia atlikti norint atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos. Jis pats yra teikęs pareiškimą dėl to (b.l. 189, 1 tomas), yra gavęs išduotas technines sąlygas (b.l. 190, 1 tomas). Atsakovui taip pat turi būti žinoma ir atsijungimo surašomo akto forma, nes jis pats jau yra tokį aktą pasirašęs ir tai matyti iš kartu su atsakovo 2012-01-06 raštu Nr. 009-371-2011 į byla pateikto 1999-10-22 akto. Akivaizdu, kad atsijungimo aktas visiškai skiriasi nuo Termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento sistemos Akto, kuris užpildomas visais atvejais, kai dėl pastato šildymo sistemos ar sistemos įrengimų - šildymo prietaisų remonto ar pakeitimo iš šildymo sistemos išleidžiamas termofikacinis vanduo (šilumnešis), kuris nuosavybės teise priklauso centralizuoto šildymo tiekėjui. Todėl išleidžiant iš pastato šildymo sistemos termofikacinį vandenį ir dalyvauja šilumos tiekėjo atstovas, surašo aktą, kuris yra pagrindas atsiskaityti už sunaudotą termofikacinį vandenį pagal pateiktą sąskaitą (kas ir nurodyta akte).

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų nesudaro.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas svarbių priežasčių atnaujinti procesą nebuvimu.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad procesą atnaujinti prašo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012).

Atskirasis skundas šioje byloje nagrinėjamas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Apeliantas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo du dokumentus. Pirmasis tai 1993-01-06 termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento sistemos aktas. Antrasis – 1992-12-08 apelianto prašymas adresuotas VĮ „Butų ūkis“, kuriuo apeliantas prašė jam priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) apšildymą atjungti, o taip pat atjungti ir karštą vandenį, nes naujomis kainomis mokėti atsiako. Apeliantas nurodė, kad šios aplinkybės paaiškėjo tik 2014-03-05, kuomet atsakovo atstovai gavo šiuos dokumentus ir kitos civilinės bylos. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pirmojo dokumento nurodė, kad 1993-01-06 aktas yra surašytas ne dėl atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos, o dėl termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonemento sistemos. Apeliantas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teikia minėto dokumento savo interpretaciją nurodydamas, kad šio dokumento turinys atspindi ne termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento faktą, o šildymo prietaisų atjungimą, taip pat 1 karšto vandens paėmimo taško atjungimą. Tačiau sutikti su minėto dokumento pateikiama apelianto interpretacija apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Minėto dokumento paskirtis yra nurodyta jo pavadinime, tai yra termofikacinio vandens išleidimo, nutekėjimo ir priėmimo iš abonento sistemos aktas. Jame nėra net užsimenama apie apelianto interpretacijoje nurodomas aplinkybes, kad ginčo patalpos yra atjungiamos nuo centrinio šildymo sistemos. Priešingai, minėtame akte yra aiškiai nurodoma, kad aktas yra sudaromas tam, kad buvo atjungti šildymo prietaisai. Taip pat atjungtas 1 karšto vandens paėmimo taškas. Iš byloje esančio apelianto prašymo (b.l. 189, 1 tomas) matyti, kad apeliantas 1994-10-03 kreipėsi į Panevėžio šiluminių tinklų vyr. inžinierių su prašymu išduoti jam technines sąlygas rekonstrukcijai jo bute. 1994-10-19 apeliantui buvo išduotos techninės sąlygos šiluminio punkto rekonstrukcijai ir šildymo sistemos rekonstrukcijai (b.l. 190, 1 tomas). Nėra aišku, kodėl daugiau kaip po metų, kuomet apelianto teigimu jo turtas buvo atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, jis kreipėsi į Panevėžio šilumos tinklus su prašymu išduoti technines sąlygas šildymo sistemos rekonstrukcijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo teigti, kad apelianto pateiktas 1993-01-06 aktas turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui.

Apeliantas naujai paaiškėjusia aplinkybe taip pat nurodo paties apelianto pasirašytą dokumentą - 1992-12-08 apelianto prašymas adresuotas VĮ „Butų ūkis“. Nurodo, kad po šio dokumento surašymo praėjo daugiau kaip 20 metų, todėl natūraliai gali būti pamirštama. Tačiau, kaip buvo nurodyta anksčiau, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Kadangi pateikiamas naujas dokumentas yra parengtas paties apelianto, neabejotina, kad apie jo egzistavimą apeliantui turėjo būti žinoma. Kita vertus, šis dokumentas tik išreiškia apelianto pageidavimą atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, bet apeliantas nepateikė duomenų, kad laikėsi atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos tvarkos, ką konstatavo bylą iš esmės nagrinėję teismai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė apie bylos nagrinėjimą. Patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK 370 str. 2 d. normos pažeidimą, kadangi priėmęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, teismas išsiuntęs jo kopijas šalims, nepranešė šalims prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datos. Tačiau teismas prašymą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nepažeisdamas nustatyto 14 dienų termino nuo prašymo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas buvo išnagrinėtas po daugiau kaip mėnesio nuo jo priėmimo dienos, per tą laiką apeliantas turėjo visas galimybes pasidomėti paties inicijuota byla, teikti papildomus dokumentus joje. Tokiu būdu vadovaujantis CPK 328 str. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliu, nepranešimo apie teismo posėdį, pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju nėra priežasčių konstatuoti absoliutaus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.