Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kameroje lovos buvo dviaukštės, tačiau nebuvo įrengtų kopėtėlių. Todėl kiekvieną kartą nulipant ir užlipant tekdavo pažadinti pirmame lovos aukšte miegantį asmenį ir dėl to kildavo konfliktai, atsirasdavo psichologinė įtampa. Kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo sistemos, todėl pagalbos būtų galima sulaukti ne iš karto.

Nurodė, kad į dušą buvo vedamas 2 kartus per savaitę. Išsimaudyti buvo skirta 15 minučių. Kadangi į dušą buvo vedami visi kameroje gyvenantys asmenys, tekdavo laukti, kol kiti išsimaudys, todėl maudantis tekdavo skubėti. Dušuose įrengti indeliai skystam muilui nebuvo užpildomi ir pirmomis savaitėmis, kol pareiškėjui nebuvo skirtos higienos priemonės, jis negalėjo tinkamai išsimaudyti.

Patalynė buvo keičiama vieną kartą per savaitę. Labai dažnai patalynė buvo suplyšusi. Čiužinys buvo labai senas, kuris buvo išgulėtas, todėl būdavo sunku užmigti. Nebuvo skiriamos priemonės kamerai valyti, buvo duodami tik neaiškios kilmės milteliai. Taip pat nurodė, kad kameroje išskalbus rūbus, susidaro didelė drėgmė, be to, išskalbtų rūbų nebuvo kur džiovinti.

Pažymėjo, kad 2023 m. liepos 21 d. rytą atsikėlė su gumbu ausyje, buvo nuvestas į medicinos skyrių. Ten dirbusi seselė pareiškėjui pasakė, kad penktadieniais gydytojos nėra, apžiūrėjo pareiškėją ir konstatavo, jog reikės siuntimo pas chirurgą, kurį gali išrašyti gydytoja, todėl reikės laukti pirmadienio. Pareiškėjas jautė, kad jam yra uždegimas, nes gumbas raudonavo ir greitai didėjo. Pareiškėjui turėjo būti iškviesta greitoji pagalba, kuri įvertintų situaciją ir nuspręstų, ką daryti toliau. Pareiškėjas tai paaiškino seselei, tačiau jam buvo atsakyta, kad reikia laukti pirmadienio. Tačiau gumbas sparčiai didėjo, kol sprogo. Pirmadienį pareiškėjas buvo nuvestas pas gydytoją, kuri pasakė, kad normalu, kai ant veido kyla gumbai ir patys sprogsta. Šiuo atveju pareiškėjas nesulaukė jokios pagalbos. Nurodė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžios gydytojos išvis nėra, taip pat nėra pavaduojančios gydytojos.

Nurodė, kad savaitgaliais pareigūnai neužrašo suimtųjų į jiems priklausančius užsiėmimus, todėl į juos suimtieji neišvedami, koridoriai 1 aukšte savaitgaliais būna prirūkyti, dažnai pareiškėjas nebūdavo išvedamas nurodytu laiku paskambinti artimiesiems. Be to, išsiunčiant laiškus neduodama pasirašyti registravimo žurnale, todėl neaišku, ar laiškas buvo išsiųstas ir kada buvo išsiųstas, taip pat laiško turinys gali būti skaitomas ir renkama asmeninė informacija apie pareiškėją ir jo šeimą.

Kauno kalėjime nevykdomas suimtųjų užimtumas už kameros ribų. Per savaitę pavyksta nueiti į 1 ar 2 užsiėmimus, kurie trunka 1 valandą vietoje 4 valandų.

Pažymėjo, kad pusantro mėnesio buvo dalijami nepilni maisto daviniai. Kiekvieną dieną kažko neduodavo – sūrio, dešros, duonos, pieno ar margarino. Rašomus skundus administracija grąžindavo atgal, problema išsispręsdavo tik kelioms dienoms. Dažnai pareiškėjas gaudavo supelijusį batoną. Taip pat veną kartą buvo patiekti burokėliai su keistu pelėsį primenančiu kvapu. Dažnai sriuboje randami plaukai. Buvo diena, kai vakarienės iš viso negavo.

Nurodė, kad Kauno kalėjime pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Bendro naudojimo duše nebuvo jokių užuolaidų. Pertvaros buvo įrengtos taip, kad pareiškėją besimaudantį matė kiti nuteistieji, pareiškėjas patirdavo patyčias ir užgauliojimus, buvo žeminamas pareiškėjo orumas. Dėl privatumo duše neužtikrinimo pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus bei emocinius išgyvenimus, pareiškėjas tapo uždaras, jautėsi nepilnavertiškas.

Kauno kalėjime maitinimas organizuojamas tris kartus per parą pagal Valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Periodiškai yra daromi gaminamo maisto tyrimai. Tyrimų metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energetinė vertė. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. Kauno kalėjime nuteistųjų, suimtųjų ir nuteistųjų areštu maitinimas yra orientuotas į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Duomenų, jog pareiškėjas buvo teikęs skundus įstaigos administracijai dėl netinkamos maisto kokybės, nėra.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam esant laikomam suimtam Kauno kalėjime.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimų kiemeliai labai maži, todėl išvedus pasivaikščioti visus kameroje gyvenančius asmenis, labai trūko vietos.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog per visą jo buvimo Kauno kalėjime laikotarpį nebuvo įjungta vėdinimo sistema, kameroje buvo blogas kvapas, kameroje išskalbus rūbus susidarydavo didelė drėgmė, koridoriai būdavo prirūkyti, nebuvo skiriamos priemonės kamerai valyti (buvo duodami tik neaiškios kilmės milteliai), patalynė buvo išduodama suplyšusi, čiužinys senas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (Higienos normos HN 134:2015 7 punktas). Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 37 punktu patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Atsakovės atstovė pateikė į bylą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) 2023 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80 Mr) PA-3752 (b. l. 24–36), iš kurio matyti, jog 2023 m. birželio 13 d. buvo atliktas Kauno kalėjimo 157 kameros patikrinimas. Minėtame patikrinimo akte užfiksuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 157 kameroje nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tačiau šias patalpas galima išvėdinti per langus. Taip pat nurodyta, jog rūkantiems nuteistiesiems yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos lauke. Kontrolės metu tikrintose kamerose tabako dūmų kvapo nesijautė, rūkančių asmenų, neįprastų aplinkybių ar požymių, kad patalpose yra rūkoma, nepastebėta. Taigi, NVSC patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų 157 kameroje nebuvo nustatyta. Aplinkybę, jog 157 kamerą galima vėdinti per atidaromą langą, patvirtina ir atsakovės atstovės pateiktos fotonuotraukos (b. l. 68, 72).

Dėl pareiškėjo argumento, jog nebuvo išduodamos valymo priemonės, pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerai valyti buvo išduodami mileliai. Ta aplinkybė, jog, pareiškėjo nuomone, išduodami milteliai netiko valyti ir grindims, ir tualetui, nesudaro pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 37 punkto pažeidimą.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas 2 metrų aukščio sienelėmis, kurios nesiekė iki lubų.

Pažymėtina, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas durimis uždaromomis pertvaromis, kurios nesiekia kameros lubų. Kaip minėta NVSC 2023 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80 Mr) PA-3752 konstatuota, kad galimybė išvėdinti kamerą per langą yra sudaryta.

Pažymėtina, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės privalomos tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas). Kauno kalėjimas pastatytas iki šių Įregimo ir eksploatavimo taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023). Įvertinus šias aplinkybes atsakovės neteisėti veiksmai dėl sanitarinių mazgų atitvėrimo ir nemalonaus kvapo kamerose nekonstatuotini.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad nebuvo kur džiovinti išskalbtų rūbų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Į bylą pateiktas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1-252 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašas (b. l. 60–64) patvirtina, kad asmeniniai rūbai yra skalbiami. Pagal minėto aprašo 4 punktą suimtieji ir nuteistieji šia paslauga gali pasinaudoti kartą per savaitę. Aprašo 12 punkte reglamentuota, jog nemokus suimtasis ar nuteistasis rašo prašymą dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) įstaigos skalbykloje. Su tokiu prašymu suimtasis, nuteistasis gali kreiptis ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o dėl striukių skalbimo – vieą kartą per sezoną. Byloje nepateikta įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėjas), jog neturėdamas asmeninių lėšų, būtų kreipęsis dėl viršutinių rūbų skalbimo. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytų sąlygų rūbų skalbimui ir džiovinimui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog atvykęs į Kauno kalėjimą parašė prašymą dėl būtiniausių higienos priemonių suteikimo, kadangi tuo metu asmeninėje sąskaitoje pinigų neturėjo, tačiau Kauno kalėjimas higienos priemonių neišdavė.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R- 444, 303 punktas nustato, kad pirmą kartą į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą atvykusiam suimtajam ar nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (2 ritinėliai), tualetinis muilas (90 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (20 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (50 ml), o jei suimtasis ar nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis ar nuteistasis neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji ir nuteistieji aprūpinami tik esant Taisyklių 304 punkte nustatytoms sąlygoms. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 304 punktą drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 310 punktu laikoma, kad suimtasis ar nuteistasis yra nemokus, kai per vieną mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietų įstaigai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis ar nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. Kauno kalėjimo viršininkui pateikė prašymą skirti jam būtiniausiais higienos priemones, nes 2023 m. gegužės 17 d. gavo suėmimą ir neturi higienos priemonių (b. l. 53). Į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta 2023 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SN-19-353 (b. l. 55–56), kuriame buvo nurodyta, kad higienos priemonės pareiškėjui nebus išduodamos, kadangi per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos pareiškėjo turima suma viršijo 0,5 bazinės socialinės išmokos ir sudarė 33,37 Eur.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog mėnesį iki prašymo išduoti higienos priemones suteikimo jo turima sąskaitoje lėšų suma viršijo 0,5 bazinės socialinės išmokos, tačiau nurodo, jog į Kauno kalėjimą jis buvo naujai atvykęs ir tai buvo jo nauja bausmė, o Kauno kalėjimo administracija nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo sistemos, todėl pagalbos būtų galima sulaukti ne iš karto.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11. punkte nustatyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad visose Kauno kalėjimo kamerose yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Be to, pareiškėjas išsakė tik hipotetinio pobūdžio argumentus, kad nesant pareigūnų iškvietimo sistemos pagalbos būtų galima sulaukti ne iš karto. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada ir dėl kokių konkrečių aplinkybių jam siekiant išsikviesti pareigūnus, šie neatėjo ir nesuteikė pagalbos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neįrengto iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į administraciją. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad dušu galėjo naudotis 2 kartus per savaitę tik 15 minučių, nes į dušą buvo vedami visi kameroje gyvenantys asmenys, todėl tekdavo laukti, kol kiti išsimaudys.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas nereiškia pretenzijų dėl naudojimosi dušu periodiškumo, teigia, jog dušu galėjo pasinaudoti du kartus per savaitę, tačiau nurodo, jog prausimosi laikas buvo per trumpas. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato minimalios maudymosi duše trukmės. Be to, pareiškėjas skunde detaliai neišdėstė aplinkybių, susijusių su jo subjektinių teisių pažeidimu dėl nepakankamos maudymosi duše trukmės, taip pat byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl to būtų reiškęs pretenzijas Kauno kalėjimo administracijai, kreipęsis į kompetentingas institucijas. Todėl šiuo aspektu pagal skunde išdėstytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina taip pat iš to, jog duše nebuvo užuolaidų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras ar atskiras dušo kabinas.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog dušuose esantys skysto muilo dozatoriai nebuvo užpildomi, atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog pasitaiko atvejų, kai nuteistieji netausoja muilo, kuris dažnu atveju baigiasi tik jį papildžius.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš dušo patalpose nepildomų kūno ir plaukų prausiklių dozatorių, tačiau nenurodo, kada konkrečiai kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai nebuvo užpildyti, nepateikia duomenų, kad dėl nepildomų dozatorių kreipėsi į Kauno kalėjimo pareigūnus tuo metu, kai toks pažeidimas įvyko. Nurodytų aplinkybių nekonkretizavus ir nedetalizavus, argumentai dėl dozatorių neužpildymo laikytini deklaratyviais, pernelyg abstrakčiais, todėl negali būti pagrindas atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Kano kalėjime jam nebuvo tinkamai suteiktos medicininės paslaugos, po to, kai 2023 m. liepos 21 d. jam ausyje iškilo gumbas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjui iškilus jo nurodytam sveikatos sutrikimui tą pačią dieną (penktadienį) buvo sudaryta galimybė patekti pas medicinos darbuotoją, kuri, apžiūrėjo pareiškėją ir konstatavo, kad nėra būtinybės kviesti greitąją medicininę pagalbą, taip pat pareiškėjas nurodo, jog pirmadienį tai pat buvo nuvestas pas gydytoją, kuri jam nesuteikė jokios pagalbos.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno kalėjime jam nebuvo užtikrinta teisė į užimtumą.

Atsakovės atstovė į bylą pateikė Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės 2023 m. spalio 25 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 39), kuriame nurodyta, kad suimtiesiems sudaromos galimybės mokytis, dalyvauti įstaigos darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų bei savanorių organizuojamose užimtumo priemonėse, kultūriniuose renginiuose, susitikimuose su tikėjimą liudijančiais savanoriais (sielovados popietės, pokalbiai), sporto renginiuose (varžybos, turnyrai) bei kitoje laisvalaikio veikloje. Suimtiesiems teikiama pagalba sprendžiant jų asmenines ir socialines problemas, suteikiama psichologinė pagalba bei taikomos kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų šiems asmenims resocializuotis.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš netinkamo maitinimo, teigdamas, kad buvo pateikiami nepilni maisto daviniai, maistas būdavo sugedęs, patiekiamas nehigieniškai.

Pareiškėjo teigimu, išsiunčiant laiškus neduodama pasirašyti registravimo žurnale, todėl neaišku, ar laiškas buvo išsiųstas ir kada buvo išsiųstas, taip pat laiško turinys gali būti skaitomas ir renkama asmeninė informacija apie pareiškėją ir jo šeimą.