- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- TA-341-624/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01299-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 18 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose, 15 ir 17 kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Teigė, kad patalpose liuminescencinės lempos buvo be gaubtų, ant nevarstomų langų buvo grotos, patalpų sienos apipelijusios, sanitarinis mazgas netinkamos naudoti būklės, jame nebuvo ventiliacijos, lentynėlės, nebuvo sėdimo unitazo. Abiejose kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, buvo netinkama ventiliacija, temperatūra bei netinkamas oro kiekis. Be to, patalpos buvo pradėtos remontuoti, todėl pareiškėjas kentė nuolatinį triukšmą ir smarvę. Taip pat akcentavo, kad kameros duryse buvo normalaus dydžio langelis, kuris neturėjo nei mažytės lentynėlės, nei staliuko, ant kurio būtų galima pastatyti lėkštę ar puoduką priimant maistą. Pažymėjo, jog gultai buvo dviaukščiai, o kopėtėlių užlipti į antrą aukštą nebuvo. Nurodė, kad pareigūnų elgesys su nuteistaisiais netinkamas. Tokios kalinimo sąlygos nežmoniškos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sėdimo tualeto įrengimas nėra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus. Už patalpų tvarkymą yra atsakingi patys nuteistieji. Pabrėžė, jog Visuomenės sveikatos centras jokių higienos normos pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per langus, taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Gyvenamųjų patalpų trūkumai yra nedelsiant šalinami. Pagal teisės aktų reikalavimus, iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės pataisos namų kalėjimo režimo patalpose (areštinės patalpos) yra įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ir sistemingai gadina iškvietimo mygtukus, kuriuos stengiamasi nedelsiant sutvarkyti, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad šie mygtukai nuolatos funkcionuotų. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato laiptelių dviaukštėse lovose įrengimo. Remontas kalinimo įstaigoje buvo vykdomas tik dienos metu. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.) Viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad patalpų sienos buvo apipelijusios, netinkama ventiliacija bei temperatūra, lempos be apsauginių gaubtų, sanitarinis mazgas netinkamos naudoti būklės, surūdijęs, nebuvo jame lentynėlės higienos priemonėms susidėti, pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Šios normos 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias, pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Pagal minimos Higienos normos 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 34 p.).
9. Teismas iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir NVSC) 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80) PA-1326 matyti, kad, NVSC specialistams 2019 m. kovo 6 d. atlikus operatyvią valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatyta, jog Marijampolės PN 15 kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, esantys įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, nuteistiesiems švarai palaikyti buvo skirtos valymo priemonės, temperatūra siekė 19,1–19,5 °C, santykinė oro drėgmė – 41,9–42,8 proc., kameroje buvo įrengti varstomi langai, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nebuvo, kameros patalpa buvo švari, t. y. atitiko Higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus. Minėtu aktu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 80–81).
10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, kad 15 kameroje ant liuminescencinių lempų nebuvo gaubtų, tačiau NVSC patikrinimo metu minėtoje kameroje Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo nenustatė. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tiek 15 kameroje, tiek 17 kameroje ant lempų yra gaubtai (b. l. 96, 101). Jokių savo argumentus patvirtinančių objektyvių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais įrodymais.
11. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetai buvo tupimi, jais naudotis jam buvo sunku, nes turėjo sveikatos problemų. Be to, sanitariniame mazge nebuvo lentynėlės higienos priemonėms susidėti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.5 punkte numatyta, kad kameros sanitarinio mazgo kabinoje turi būti įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9.1 punkte numatyta, kad kameros sanitarinis mazgas turi būti aprūpinamas klozetu (gali būti ir tupimas) ir praustuve.
14. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui naudotis tupimu tualetu buvo sunku ar neįmanoma. Teismas pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenumato pareigos kalinimo įstaigai įrengti lentynėlę kameros sanitarinio mazgo kabinoje, tačiau iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Marijampolės PN 15 ir 17 kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengtos lentynėlės higienos priemonėms susidėti (b. l. 95, 104), todėl teismas jokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu nenustatė.
15. Teismas iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 91, 94, 99–100, 102) sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl surūdijusio sanitarinio mazgo, neatidaromų langų ir apipelijusių sienų neatitinka tikrovės. Nuotraukose užfiksuota, kad kamerų aplinka tvarkinga, langai pritaikyti vėdinimui, sanitarinis mazgas suremontuotas, o pareiškėjo teiginius paneigia ir atsakovo atstovo pateiktas NVSC 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo aktas Nr. (4-12 4.80) PA-1326 (b. l. 80–81). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pataisos namuose įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 98, 106). Jokių savo argumentus patvirtinančių objektyvių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti bylos medžiaga.
16. Teismas, vertindamas skundo teiginius dėl remonto darbų keliamo triukšmo ir smarvės, dėl kurių pareiškėjui susidarė emocinis diskomfortas, pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu pataisos namuose buvo atliekami įvairūs remonto darbai (b. l. 86–89). Atsakovo atstovas nurodė, jog darbai buvo atliekami tik dienos metu, pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjas, skųsdamasis dėl atliekamų remonto darbų, tačiau tuo pačiu kritikuodamas kalinimo (buities, patalpų įrengimo) sąlygas, pats sau prieštarauja. Teismas akcentavo, jog atliekami remonto darbai buvo skirti pagerinti nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo, gyvenimo sąlygas, o triukšmas ir kvapai remonto metu yra natūralus reiškinys, kurį patiria tiek laisvėje gyvenantys asmenys, tiek laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, todėl nurodė, kad pareiškėjui remonto metu nebuvo sudarytos išimtinai blogesnės sąlygos negu kitiems, taip pat ir laisvėje gyvenantiems asmenims.
17. Teismas, pasisakydamas dėl aplinkybės, jog kamerose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl teko belsti į duris, pažymėjo,kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 7 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. su skundais dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų 17 kameroje nebuvimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją (b. l. 25, 27). Pareiškėjui Marijampolės PN direktorius 2019 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 20/07-675 paaiškino, jog patalpos įrengtos vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, tačiau kamerose įrengta pareigūnų iškvietimo sistema yra nuteistųjų sąmoningai gadinama. Pastebėjus ar gavus pranešimą, kad neveikia pareigūnų iškvietimo sistema, gedimai nedelsiant tvarkomi (b. l. 26). Taip pat 2019 m. balandžio 23 d. Marijampolės PN direktoriaus raštu Nr. 20/07-528 pareiškėjas buvo informuotas, jog iškvietimo sistemos taisymas reikalauja didelių finansinių investicijų, todėl ji taisoma ir atnaujinama palaipsniui. Vykdant kamerų planinius remontus, suremontuotose kamerose įrengiama prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Baigus remontuoti kameras, iškvietimo sistema artimiausiu metu veiks visose kamerose (b. l. 28).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 16.11 punkte numatyta, jog kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kadangi atsakovo atstovas nurodė, kad kamerose yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau patys nuteistieji mygtukus piktybiškai ir sistemingai sugadina (b. l. 43), aplinkybė, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, nebuvo veikiančios aliarminio iškvietimo sistemos, vertintina kaip Taisyklių 16.11 punkto reikalavimų pažeidimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.
19. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tvirtina dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo patyręs daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, nebuvo galimybės laiku ir tinkamai prisišaukti pagalbą. Kita vertus, net ir pripažįstant, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo neveikianti aliarminio iškvietimo sistema ir tai neatitiko teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju vertintina, jog pareiškėjas neįrodė, jog dėl to jam kilo kokių nors neigiamų pasekmių, t. y. kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir pan. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo) poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Tai, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje yra užfiksuoti tam tikri jo sveikatos sutrikimai, nesant atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų išvadų apie šių sutrikimų priežastis, nereiškia, kad šiuos sutrikimus lėmė netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimas. Taigi, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, taip pat nėra duomenų, kad dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjas patyrė išgyvenimų, galinčių būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
20. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam paskirtos miegamosios vietos (jis miegojo lovos antrame aukšte, dėl turimų sveikatos sutrikimų teko dažnai naudotis tualetu, o gultai buvo be laiptelių, todėl patyrė nepatogumų ir kančių), pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio modelio lovos turi būti įrengtos laisvės atėmimo vietų miegamosiose patalpose, taip pat nėra reglamentuoti konkretūs jų parametrai, nėra nurodyta, ar lovos turi būti su kopėtėlėmis. Todėl dviaukščių lovų su kopėtėlėmis ar be kopėtėlių įrengimas per se (pats savaime) nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu. Pareiškėjas skunde teigė, kad keletą kartų lipdamas iš lovos nukrito bei patyrė sužalojimų (b. l. 5). Į bylą pateiktoje asmens sveikatos istorijoje yra užfiksuota, kad pareiškėjas miega lovos antrame aukšte, taip pat kad buvo iškritęs iš lovos, skundėsi galvos skausmu (b. l. 18). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualu tai, ar atsakovo atstovo veiksmuose (neveikime) yra neteisėtumo požymių. Teismas vertino tai, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, žinodamas, jog lova be kopėtėlių, privalėjo būti atsargus ir lipdamas į lovos antrą aukštą ar nusileisdamas iš antro aukšto elgtis atsakingai. Teismas pažymėjo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja pataisos namų pareigūnų, jog jie prižiūrėtų nuteistuosius, kada jie lipa į lovos antrą aukštą ar išlipa iš antro aukšto, ar privalėtų veikti kitaip, apsaugant, kad nuteistieji, besinaudojantys gulimu inventoriumi, būtų atidūs ir išvengtų nelaimingų atsitikimų. Teismas nurodė, jog duomenų, kad pareiškėjui būtų rekomenduota pakeisti miegamąją vietą, byloje nėra, darė išvadą, kad atsakovo atstovas veikė teisėtai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
21. Teismas, vertindamas aplinkybę, jog kameroje ant nevarstomų langų buvo grotos, pažymėjo, jog Taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Teismas pažymėjo, kad apsauginių grotų languose įrengimas nustatytas teisės aktuose, todėl, gyvenamųjų patalpų languose įrengus apsaugines grotas, Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko.
22. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl lentynėlės ar staliuko, ant kurio būtų galima pastatyti lėkštę ar puoduką, nebuvimo prie kameros durų langelio, teismas pažymėjo, kad Taisyklių 17.3 punktas numato, jog viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės. Teismas nurodė, kad byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad Marijampolės PN nepažeidžia numatytų reikalavimų ir tinkamai juos įgyvendina (b. l. 90, 98), todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Šalies argumentai
23. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dažnai pareigūnų elgesys buvo netinkamas, tačiau neįvardijo jokių konkrečių prieš jį neteisėtus veiksmus vykdžiusių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, konkretaus laiko, kada, kokiu būdu tai pasireiškė, nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Pareiškėjo pateikti abstraktūs argumentai ir samprotavimai nepatvirtina, kad pataisos namų pareigūnai padarė neteisėtus veiksmus, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad pataisos namų pareigūnai neleisdavo jam patekti pas medicinos darbuotojus, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui, o ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas nurodė, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
25. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 18 d., būtų kreipęsis į psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pareiškėjas psichologo konsultacijos kreipėsi vėliau, ne ginčo laikotarpiu), Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 31 d. pažymoje Nr. 14/07-4263 (b. l. 50) nurodoma, kad atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė, taip pat pažymima, kad pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojų 13 kartų dėl nugaros skausmų, rūgštingumo, taip pat psichiatro buvo skirtas medikamentinis gydymas. Be to, į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į gydytojus dėl prasto miego, karščiavimo, galvos skausmų (b. l. 14–20). Teismas vertino, kad pareiškėjo patirti sveikatos sutrikimai niekuo nesiskiria nuo laisvėje gyvenančių asmenų, todėl šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Teismas padarė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas, nes byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 str.). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
III.
26. Pareiškėjas V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais; nurodyti, ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neišreikalavo iš atsakovo reikalingų įrodymų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, kad sanitarinio mazgo būklė ginčo laikotarpiu atitiko atsakovo pateiktas kameros nuotraukas, kadangi, pareiškėjo teigimu, nuotraukos darytos po remonto, o iki to laiko sanitarinis mazgas buvo labai apleistas, nehigieniškas, jo nebuvo galima išvalyti, sanitarinio mazgo sienos buvo supelijusios, ir tai pareiškėjui sukėlė neigiamus išgyvenimus ir neturtinę žalą, tačiau į pareiškėjo skundus nebuvo atsižvelgiama. Pareiškėjo teigimu, tai, kad sąlygos kamerose neatitiko higienos reikalavimų, patvirtina aplinkybė, jog nuo 2019 m. vasario 13 d. kameroje Nr. 17, o nuo 2019 m. kovo 13 d. – kameroje Nr. 17 buvo vykdomas remontas, keičiami klozetai ir kt.
28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl remonto metu keliamo triukšmo, bei pabrėžia, jog jis atlieka bausmę kalėjimo rėžimu, kameroje yra laikomas 24 valandas, todėl buvimas nuolatiniame triukšme, bei nuolat jaučiant dažų kvapą sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes.
29. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, jog vėdinimas kamerose buvo vykdomas išimant langų stiklą (kadangi mechaninė oro šalinimo sistema kamerose Nr. 15 ir Nr. 17 neveikė), ir tai kėlė pavojų kalinių sveikatai. Pareiškėjas nurodo, kad informacija apie jo patirtus fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus yra pateikta byloje, tačiau teismas ją vertino netinkamai, neatsižvelgdamas į pareiškėjo amžių ir kt.
30. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovo teiginiai, jog po remonto kamerose veiks pareigūnų iškvietimo mygtukai, neatitinka tikrovės, nes ir po remonto ši sistema neveikia, ir tai kelia pareiškėjui daug nepatogumų ir išgyvenimų, nes jis negali laiku išsikviesti medicininės pagalbos, ir kt., tačiau teismas šių aplinkybių nepagrįstai neįvertino. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nei jis, nei kartu kameroje buvę kiti nuteistieji kameros daiktų ir įrangos negadino. Pareiškėjas teigia, kad patiria nuolatinį stresą ir nemigą dėl netinkamų dviaukščių gultų, kurie visiškai nepritaikyti ilgalaikių bausmių atlikimui, ypač tais atvejais, kai pareiškėjui pasireiškė radikulito priepuoliai ar kiti negalavimai.
31. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. balandžio 4 d. Marijampolės PN lankėsi Seimo kontrolierių įstaigos atstovai, atliekantys tyrimą dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas kontrolieriaus išvados prie bylos neprijungė, ir jame nurodytų išvadų nevertino. Pareiškėjas pažymi, kad į Europos komiteto prieš kankinimą, ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą yra atsižvelgiama nagrinėjant bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme, bei Lietuvis teismų jurisdikcijoje, todėl, pareiškėjo manymu, byloje turėjo būti vertinamos pareiškėjo skunde šiam komitetui nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas pažymi, kad tinkamas kalinimo sąlygas turi užtikrinti įstaigos administracija, todėl Marijampolės PN neveikimas pareiškėjo atžvilgiu vertintinas kaip neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Pareiškėjas pažymi, kad ir tarptautiniuose, ir Lietuvos teisės aktuose nurodoma, kad kaliniui turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o jos neužtikrinus asmuo patiria neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pagal EŽTT formuojamą praktiką, pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Marijampolės PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir todėl atmestinu.
33. Atsakovas nurodo, kad visi nesutikimo su pareiškėjo skundu motyvai yra nurodyti jo teiktame atsiliepime, kuriame išsamiai bei detaliai atsakyta į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius. Atsakovo nuomone Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo V. V. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas teigia patyręs jį laikant Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis, pagrįstumo.
35. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą nenustatęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi tik atsakovo paaiškinimais, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).
38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018).
39. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašo prijungti prie bylos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įtaigos rekomendacijas Kalėjimų departamentui ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui, kurios buvo teikiamos dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN, tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia aplinkybių, kad naujų įrodymų ištyrimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo netenkina.
40. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas.
43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamos naudoti būklės, surūdijęs, nevertino kameros būklės iki remonto, todėl padarė nepagrįstas išvadas jog higienos normų reikalavimai dėl tinkamo sanitarini mazgo įregimo nebuvo pažeisti.
44. Iš bylos duomenų (b. l. 47-48; 86-89) nustatyta, kad pareiškėjas neremontuotoje kameroje Nr. 15 buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 12 iki 2019 m. kovo 13 d., vėliau perkeltas į suremontuotą kamerą Nr. 17. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas atliko patikrinimą Marijampolės pataisos namuose 15 kameroje tuo metu, kai joje buvo laikomas pareiškėjas, ir 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) PA-1326 (b. l. 80–81) nurodė, kad patikrinus kameroje esančių įrengimų būklę, konstatuota, jog jie techniškai tvarkingi, atitinka higienos normų HN 134:2015, 12 punkto reikalavimus, apšvieta ir šiluminė kameros aplinka atitinka higienos normų HN 134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimus, vėdinimas per atsidarančius langus atitinka higienos normų HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, kamera švari, nėra vizualiai matomo pelėsio, t. y. higienos normų HN 134:2015 39 punkto reikalavimai nepažeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas įvertino minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvadas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl surūdijusio sanitarinio mazgo, neatidaromų langų ir apipelijusių sienų jam kalint neremontuotoje 15 kameroje, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
45. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl neveikusios ventiliacijos sistemos trečiame aukšte, 15 ir 17 kamerose, kadangi kamera buvo vėdinama ne atidarant langą, o išimant lango stiklą, ir šią aplinkybę, pareiškėjo teigimu, patvirtina tai, jog atliekant minėtų kamerų remontą, buvo keičiami langų stiklo paketai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas 17 kameroje buvo laikomas jau po joje atlikti remonto, o tai, jog 15 kamera buvo vėdinama atidarant langus, patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. kovo 5 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 4.80) PA-1326, nurodęs, jog kameroje įrengti varstomi langai ir sudaryta galimybė gyvenamąsias patalpas vėdinti per langus, ir tai atitinka higienos normos HN134:2015, 17 punkto reikalavimus. Duomenų, jog 17 kameroje po joje atlikto remonto nebuvo galimybės vėdinti patalpos atidarant langus, byloje nėra.
46. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis nepatyrė neturtinės žalos naudodamasis antrame lovos aukšte esančiu gultu, taip pat dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūno iškvietimo mygtukas, dėl įkalinimo įstaigoje atliekamo remonto metu keliamo triukšmo ir dažų kvapo, bei nurodo, jog dėl to jis patyrė daug nepatogumų, tai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti pareiškėjo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl minėtų pažeidimų ir nenustatė, kad pareiškėjui dėl to padaryta neturtinė žala.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte numatyta, jog kamerose turi būti, be kita ko, pritvirtintos prie grindų metalinės lovos. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.).
48. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį pareiškėjo reikalavimą, konstatavo, jog į bylą pateiktoje asmens sveikatos istorijoje yra užfiksuota, kad pareiškėjas miega lovos antrame aukšte, taip pat kad buvo iškritęs iš lovos, skundėsi galvos skausmu, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų rekomenduota pakeisti miegamąją vietą. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją su skundu, jog naudojantis dviaukščiais gultais be apsaugų ir kopėtėlių kyla nepatogumai, ir (ar) su prašymu įrengti tokias konstrukcijas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus.
49. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas ir dėl to pareiškėjas, negalėdamas laiku išsikvieti pareigūnų, patyrė nepatogumų, neturtinę žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, pažymėtina, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).
Žemesnės instancijos teismas
50. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 7 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. su skundais dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų 17 kameroje nebuvimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, atsakovas taip pat nurodė, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema atnaujinama palaipsniui, konstatavo, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, nebuvo veikiančios aliarminio iškvietimo sistemos, ir neatitiko Taisyklių 16.11 punkto reikalavimų, numatančių, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog dėl pareigūnų iškvietimo sistemos nebuvimo jis patyręs daug neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, nebuvo galimybės laiku ir tinkamai prisišaukti pagalbą, konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, jog dėl to jam kilo kokių nors neigiamų pasekmių, t. y. kokia nors neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sveikatos istoriją, ir nenustatė, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą būtent minėtų netinkamų kalinimo sąlygų (pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo) poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčo laikotarpiu dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir pan., t. y. nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu.
51. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečių datų, įvykių, kada jis negalėjo laiku išsikviesti pareigūnų, ir dėl to patyrė žalą, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas konstatuoti, kad jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas nebuvo užtikrintos, kadangi asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą.
52. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė patirtos neturtinės žalos, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kad jis nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų ir kt. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjui galimai padarytą žalą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl anksčiau minėtų aplinkybių ir plačiau dėl jų nepasisako, juolab kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturtinės žalos, suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
53. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.