Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-400-773/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-14
Bylos Nr.: 2A-400-773/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00939-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „A. M. transportas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-400-773/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00939-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.7.5.9; 1.3.7.7; 1.3.7.8; 3.3.1.18.3. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. M. transportas“ dėl darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo pakeitimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“ priešieškinį ieškovui D. S. dėl darbo ginčų komisijos 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo bei žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. DGKS-5503 ir: 1) pripažinti, kad 2016 m. liepos 12 d. bankiniu pavedimu pervesta 1900,57 Eur suma, įvardyta kaip 378,57 Eur atlyginimas ir 1 522 Eur dienpinigiai, yra atsiskaitymas už DAF servise Truckland Z.Holland, esančiame Roterdamo mieste Nyderlanduose, sutaisytą atsakovės automobilį DAF XF105; 2) priteisti iš atsakovės UAB „A. M. transportas“ ieškovo D. S. naudai neišmokėtą 499,75 Eur darbo užmokestį ir 158,47 Eur dienpinigius; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 4 463,37 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 5 d.; 4) priteisti 4463,37 Eur sumą už vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsikaityti laiką; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2016 m. gegužės 26 d. darbo sutartį pas atsakovę dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta 2017 m. balandžio 4 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovo teigimu, atsakovė, atleidusi ieškovą iš darbo, su juo atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė. Pažymėjo, kad DGK 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo D. S. prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, nes prašymas buvo pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir DGK jo neatnaujino. Ieškovas nurodė, kad jis nesutinka, jog iš atsakovės 2016 m. liepos 12 d. bankiniu pavedimu gavo 378,57 Eur darbo užmokestį ir 1522 Eur dienpinigius. Šiuos pinigus atsakovė pervedė ieškovui būnant komandiruotėje, o jis juos išleido DAF servise taisant atsakovei priklausančią transporto priemonę, nes keitė stabdžių diskus, kaladėles, cilindrukus, už automobilio remontą sumokėjo 1841,66 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad jis nežinojo, jog mokėjimo pavedimu buvo sumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, todėl šių pinigų dalį –1841,66 Eur pervedė už atsakovės automobilio remontą. Tik grįžęs iš komandiruotės ir patikrinęs sąskaitos išrašą sužinojo, kad šie pinigai buvo ieškovo atlyginimas ir dienpinigiai. Ieškovo teigimu, atsakovė nutraukdama darbo sutartį su ieškovu neatsiskaitė ir liko skolinga 658,22 Eur (12947,60 Eur (ieškovo gauti pinigai) – 11764,16 Eur (ieškovas turėjo gauti darbo užmokesčio ir dienpinigių) – 1841,66 Eur (automobilio remontas), kurią sudaro nesumokėto darbo užmokesčio 499,75 Eur (319,66 Eur – 180,09 Eur) ir nesumokėtų dienpinigių 158,47 Eur (658,22 Eur – 499,75 Eur) suma. Be to, atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškovu, todėl turi pareigą sumokėti ieškovui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), viso – 4 463,37 Eur (1 t., b. l. 160-163).

2. Atsakovė UAB „A. M. transportas“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) panaikinti DGK 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. DGKS-2628; 2) priteisti iš ieškovo D. S. atsakovės UAB „A. M. transportas“ naudai 3 248,65 Eur žalos atlyginimo; 3) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo reikalavimo pareiškimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) žyminį moketį bei visas kitas atsakovės turėtas bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, vykdydamas darbo funkcijas, 2017 m. sausio 5 d. pasikrovė krovinį su maisto produktais, kurie buvo sukrauti ant europadėklų. Ieškovui 2017 m. sausio 6 d. pristačius krovinį jo gavėjui, pastarasis krovinį priimti atsisakė, nes krovinys buvo sugadintas. Atsisakius priimti krovinį, jis buvo nukreiptas iškrauti į laikiną iškrovimo sandėlį, iš kur vėliau buvo pervežtas atgal krovinio siuntėjui. Krovinio sugadinimo aplinkybėms ir žalai įvertinti buvo paskirtas ekspertas „Dekra Experts“ iš Roterdamo p. COR Kooyman, kuris pateikė ataskaitą, jog dėl žalos yra atsakingas ieškovas (vairuotojas). Krovinio užsakovas „Alcion Holland B V“ 2017 m. lapkričio 21 d. išrašė sąskaitą padarytai žalai atlyginti – 3 248,65 Eur. Ši suma „Alcion Holland BV“ buvo išskaityta iš atsakovės 2018 m. sausio 12 d., t. y. minėtą dieną atsakovė gavo mokėjimo pavedimą, kuriame nurodyta, kad minusuojama žala pagal Alcion sąskaitą Nr. 79555. Atsakovė nurodo, kad už šią patirtą žalą yra atsakingas ieškovas, vykdęs darbo funkcijas. Pažymėjo, kad DGK atsisakė nagrinėti atsakovės prašymą, nes jis pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas priteisė iš ieškovo D. S. atsakovės UAB „A. M. transportas“ naudai 3248,65 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo reikalavimo pareiškimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97 Eur žyminio mokesčio ir 178,83 Eur už vertimo paslaugas. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo valstybės naudai 13,28 Eur pašto išlaidų.

Šalies argumentai

4. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl DGK sprendimo panaikinimo kreipėsi 2018 m. kovo 20 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas 2017 m. balandžio 4 d., todėl sprendė, kad ieškovas 3 metų ieškinio senaties termino nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas vertino, kad ieškovas, laikydamas, jog jis neatsakingas už padarytą žalą, turi teisę reikalauti jo padengtos žalos atlyginimo sumos išieškojimo regreso tvarka, bet ne reikalauti antrą kartą sumokėti darbo užmokestį ir dienpinigius, kurie jam buvo sumokėti tinkamai ir laiku. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo teisę veikti darbdavio vardu, t. y. apmokėti darbdaviui skirtas sąskaitas už automobilio remontą. Teismas sprendė, kad atsakovė kaip darbdavys tinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimu, nes juos sumokėjo laiku, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo ieškovui reikalauti antrą kartą priteisti tai, ką atsakovė buvo sumokėjusi. Teismas pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai – mokėjimo pavedimai patvirtina, jog darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo mokami laiku, todėl sprendė, kad taip pat nėra pagrindo priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

6. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į DGK yra procedūrinis ir tuo atveju, jei toks terminas yra praleistas, tokio termino pasibaigimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į jo pažeistų teisių gynybą teisme. Teismas taip pat pažymėjo, kad darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti teisme taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra pasibaigęs ar praleistas, todėl ginčas tarp šalių nagrinėtinas teisme.

7. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje šalys yra darbdavys ir darbuotojas, o ne CMR konvencijos narės, todėl nagrinėdamas ginčą nesivadovavo CMR konvencijos nuostatomis.

8. Teismas nurodė sutinkantis su DGK sprendime nurodytomis išvadomis, jog egzistuoja visos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: 1) atsakovė patyrė materialinę žalą, kuri atsirado dėl krovinio iš automobilio priekabos vagystės, nes transporto priemonė buvo palikta be priežiūros; 2) žala padaryta ieškovo neteisėta veika, pažeidžiant pareiginės instrukcijos 4.6 punktą; 3) ieškovo neteisėti veiksmai turi tiesioginį ryšį su žalos atsiradimu; 4) ieškovas kaltas dėl atsiradusios žalos; 5) ieškovas ir atsakovė žalos atsiradimo momentu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalą ieškovas padarė vykdydamas darbines funkcijas. Teismas sprendė, kad žala atsirado dėl ieškovo kaltų veiksmų – neatsargumo dėl nerūpestingumo, todėl atsakovės priešieškinį laikė pagrįstu ir įrodytu bei jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas D. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, o priešieškinio neatmetus, sumažinti atlygintinos žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neįvertino, kad dienpinigiai nebuvo mokami laiku. Dienpinigiai buvo mokami ne pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašyme numatytą tvarką, kurios 9 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios turi būti išmokėta ne mažiau kaip 50 procentų už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas, o 10 dalyje numatyta, kad darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Ieškovas nurodo, kad jo pirmoji komandiruotė buvo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. liepos 3 d., už kurią atsakovė jam turėjo išmokėti 2146 Eur dienpinigių sumą, 50 procentų suma – 1073 Eur turėjo būti išmokėta iki 2016 m. gegužės 28 d., o likusi suma iki 2016 m. liepos 3 d. Už komandiruotę laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 17 d. turėjo būti sumokėta 756 Eur dienpinigių suma, kurios 50 procentų – 378 Eur turėjo būti sumokėta iki 2016 m. liepos 4 d., o likusi dienpinigių suma – iki 2016 m. liepos 17 d., t. y. iki 2016 m. liepos 17 d. ieškovui turėjo būti sumokėti 2902 Eur, bet buvo sumokėta tik 1672 Eur. Kita komandiruotė buvo nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d., už kurią atsakovė turėjo sumokėti 2 436 Eur dienpinigių. Apie šią komandiruotę atsakovei dar nebuvo žinoma, tačiau ji jau 2016 m. liepos 19 d. sumokėjo 1890 Eur.

1.2. Teismas neatsižvelgė, kad dienpinigiai ir darbo užmokestis buvo pervesti tą pačią dieną, kai buvo taisomas įmonės automobilis. Teismas sprendime rėmėsi tik atsakovės pateiktais paaiškinimais ir neįvertino ieškovo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis sugedo dėl ieškovo kaltės ir kad ieškovas žinojo, jog jam 2016 m. liepos 12 d. pervesti pinigai buvo ne už automobilio remontą, o tai buvo jo darbo užmokestis ir dienpinigiai. Ieškovo teigimu, jį darbdavys apgavo, nes ieškovas visą laiką tikėjosi, jog jo sumokėti pinigai už įmonės automobilio remontą bus grąžinti.

1.3. Teismas neteisingai vertino atsakovės nurodytą argumentą, jog įmonė vairuotojams duodavo korteles, kuriomis jie atsiskaitydavo už komandiruotės metu atsiradusias išlaidas: kurą, aikšteles ir kt. Ieškovas pažymi, kad automobiliui, kuriuo jis naudojosi, kortelės buvo išduotos tik 2017 d. liepos 16 d., kai automobilį jam teko remontuoti 2016 m. liepos 12 d..

1.4. Teismas neteisingai sprendė, kad krovinys buvo sugadintas dėl ieškovo kaltės. Ieškovas pažymi, kad jis nebuvo informuotas, jog krovinį reikia vežti atsargiai ir tai nebuvo pažymėta krovinio važtaraštyje. Atsakovė krovinio važtaraščio teismui nepateikė, todėl nėra aišku, ar šios atžymos buvo padarytos. Individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties 6 dalyje numatyta, kad darbuotojas neatsako, jei žala padaryta ne dėl jo kaltės. Be to, šioje sutartyje numatyta, kad vairuotojas atsako už krovinį nuo CMR važtaraščio pasirašymo iki krovinio pristatymo į paskirties vietą. Kadangi Jūrinio tyrimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad krovinys buvo sugadintas jo pakrovimo metu, apelianto kaltės dėl krovinio nėra. Ieškovas pažymi, kad perimdamas krovinį, jis vizualiai nematė jo pažeidimų, jam nebuvo žinoma, ar krovinys buvo teisingai pakrautas, nes kontroliuoti, kaip turi būti sukrautas krovinys nėra jo pareiga. Nesant ieškovo kaltės, nėra visų materialinės atsakomybės sąlygų.

1.5. Teismas neįvertino, kad atsakovė ir jos vadovas nebuvo atidūs ir rūpestingi – jie nebuvo apdraudę krovinio, o gavę pranešimą apie krovinio sugadinimą neatvyko jo apžiūrėti, nesiaiškino, kokia žala buvo padaryta, ar jos apskaičiavimas ir dydis atitinka tiesą. Ieškovas pažymi, kad Jūrinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, jog buvo sugadinta 117 dėžių „Gesneden Macaroni“ (dėžėje buvo 18 pakuočių po 500 g) bei 9 dėžės „Spaghetti“, kurių dėžėje buvo 24 vnt. po 500 g. Pakuotės kaina buvo nurodyta 0,2690 Eur, todėl vienos dėžės, kurioje buvo „Gesneden Macaroni“ kaina yra 4,842 Eur, o dėžės, kurioje buvo „Spaghetti“, kaina buvo 6,456 Eur, todėl viso sugadinto krovinio vertė pritaikius 3 proc. maržą buvo ne 775,665 Eur, o 606,429 Eur.

1.6. Ieškovas pažymėjo, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jam nuosavybės teise priklauso tik 1/5 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., bei nuosavybės teise priklauso 2005 m. automobilis Opel Zafira-A, kurio vertė yra apie 1000 Eur, be to, ieškovas gauna 431 Eur darbo užmokesčio. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal DK 257 straipsnio 5 dalį, darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „A. M. transportas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovės teigimu, ieškovas ydingai vertina, jog pervesti 378,57 Eur atlyginimas ir 1522 Eur dienpinigiai nėra darbo užmokestis. Atsakovė nurodo, kad vien tai, jog ieškovas išleido šiuos pinigus jo pasirinktu tikslu, nepaneigia pačio fakto, kad su ieškovu atsakovė atsiskaitė.

2.2. Atsakovė taip pat nesutinka, kad pervesta 1900,57 Eur suma buvo skirta remonto išlaidoms padengti, nes visų pirma, tai būtų nurodyta mokėjimo pavedime. Antra, automobiliui galiojo gamyklinė garantija, todėl esant gedimams, dėl kurių nėra valdytojo kaltės, garantinis remontas atliekamas neatlygintinai. Be to, jeigu dėl automobilio defektų būtų atsakinga atsakovė, tai dėl remonto darbų ir kainos ji būtų tarusis pati, nes būtų suinteresuota, kad remonto išlaidos būtų kuo mažesnės. Atsakovė pažymi, kad automobilis garantinis ir turi būti remontuojamas tik autorizuotame servise, dėl ko atsakovei užsakius bet kokius remonto darbus, jokie pinigai tiesiogiai remontą atlikusiai bendrovei nėra mokami ir mokėjimas vyksta per jų paskirtą atstovą Lietuvoje UAB „Centrako“, kuriam atsakovė moka papildomai ir administravimo mokesčius. Be to, net jei už remonto darbus turėjo mokėti atsakovė, tokiu atveju ji būtų pinigus pervedusi pati. Atsakovė pažymi, kad ieškovas bendrovėje nėra paskirtas atsakingu ir turinčiu teisę atsiskaityti įmonės vardu. Ieškovui kaip ir kitiems asmenims buvo išduotos kortelės, kuriomis darbuotojai atlikdavo atsiskaitymus. Atsakovės teigimu, jei 2016 m. liepos 12 d. mokėjimas būtų atliktas remonto paslaugoms apmokėti, tai suma būtų sutapusi su remonto kaina. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas, 2016 m. liepos 12 d. paskambinęs į buhalteriją nurodė, kad jam reikia pinigų ir paprašė atsakovės pervesti jam avansu darbo užmokestį ir dienpinigius. Vėliau paaiškėjo, kad susidėvėjus stabdžių kaladėlėms ir laiku ieškovui nenuvykus į servisą, kad jos būtų pakeistos, buvo sugadinta visa stabdžių sistema, dėl ko ieškovas, jausdamasis dėl to kaltas ir atsakingas, savo lėšomis savanoriškai atlygino žalą, už remontą sumokėdamas iš jam pervesto darbo užmokesčio ir dienpinigių. Teismui buvo pateikta UAB „Centrako“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobiliui galioja garantinis terminas, bei kad automobilyje yra gamykliškai sumontuota stabdžių kaladėlių nusidėvėjimo indikatorius, kuris prietaisų skydelyje iš anksto (prieš kelis tūkstančius kilometrų) informuoja vairuotoją apie stabdžių kaladėlių nusidėvėjimą ir būtinumą jas keisti.

2.3. Atsakovės vertinimu, net jei ieškovas būtų įrodęs, kad jis iš savo asmeninių lėšų atliko mokėjimą už remonto darbus, už kuriuos atsakomybė tenka atsakovei, ieškovas tokiu atveju būtų galėjęs reikšti reikalavimą priteisti regreso tvarka jo sumokėtą sumą iš atsakovės, tačiau ne antrą kartą reikalauti sumokėti darbo užmokestį ir dienpinigius bei reikalauti kompensacijos, kai darbo užmokestis ir dienpinigiai ieškovui buvo sumokėti laiku.

2.4. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, netinkamai atlikęs savo pareigas, privalo ją atlyginti žalą, patirtą dėl netinkamo pareigų atlikimo. Nurodė, kad atsakovė nedalyvauja krovinio pakrovime, gabenime ir jo iškrovime, visa tai atlieka ieškovas kaip vairuotojas, tad tuo atveju, jeigu krovinio pakrovimo metu krovinys buvo pakrautas su vizualiai matomais defektais, tokio krovinio gabenti ieškovas neturėjo priimti ir apie tokias aplinkybes turėjo informuoti atsakovę, kuri būtų sprendusi su siuntėju iškilusius klausimus. Tačiau ieškovas apie jokius trūkumus, pažeidimus atsakovės neinformavo ir krovinį priėmė gabenimui. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis priimamą gabenti krovinį apžiūrėjo, tačiau jokių vizualių pažeidimų nematė, tokie ieškovo aiškinimai prieštarauja „Dekra Experts“ tyrimo ataskaitai, kurioje nurodyta, kad yra mechaniniai pažeidimai, kurie vizualiai matomi.

2.5. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra atsakingas, jog viso krovinio gabenimo metu krovinys būtų vežamas tinkamai bei sustojimų metu būtų tikrinama krovinio kokybė. Teismo posėdžio metu buvo teigiama, kad sustojimų metu buvo patikrinta gabenamo krovinio kokybė, bet jokių pažeidimų nebuvo. Atsakovės vertinimu, jei būtų buvę taip, kaip teigia ieškovas, ir vežant krovinys deformavosi arba buvo pažeistas, šiuos pažeidimus ieškovas turėjo pastebėti, nes ataskaitoje nurodyta, kad pažeidimai yra vizualiai matomi.

Šalies argumentai

2.6. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė buvo neapdairi, nes nenuvyko apžiūrėti sugadinto krovinio. Atsakovės teigimu, iš 2017 m. lapkričio 17 d. „Alcion Holland BV“ rašto matyti, kad 2017 m. sausio 16 d. el. paštu atsakovė buvo informuota, jog patikrinimui ir įvertinimui bus nusiųstas inspektorius, kuris gins tiek „Alcion Holland BV“, tiek ir atsakovės interesus. Minėtame rašte taip pat pateikta informacija, kad atsakovė 2017 m. sausio 16 d. el.paštu informavo „Alcion Holland BV“, kad sutinka, jog „Alcion Holland BV“ parinktų inspektorių, kuris atstovautų atsakovės interesus. „Dekra Experts“ inspektorius iš Roterdamo p. C. K. atstovavo atsakovės interesus.

2.7. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikia neteisingus skaičiavimus, nurodydamas, kad sugadinto krovinio vertė buvo ne 775,665 Eur, o 606,429 Eur. Atsakovė pažymi, kad ataskaitoje nurodyta, jog makaronų kartoninės dėžės kaina atėmus 3 proc. pelno maržą yra 6,268 Eur. Buvo sugadinta 117 dėžių, todėl gaunama 733,356 Eur suma, o Spagečių dėžės kaina 4,701 Eur, kuria padauginus iš 9 sugadintų dėžių gaunama 42,309 Eur kaina. Dėl to sudėjus abi šias sumas gaunama 775,665 Eur, kas atitinka ataskaitoje nurodytą sumą.

2.8. Atsakovė prašo nepriimti naujai pateiktų įrodymų, susijusių su ieškovo turtine padėtimi, nes ieškovas pirmosios instancijos teismui šių įrodymų neteikė, o vien tik pateikti VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras išrašai tikrosios ieškovo turtinės padėties neatskleidžia. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas gauna tik 431 Eur darbo užmokesčio ir pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovas be darbo užmokesčio gauna ir dienpinigius, kurie sudaro didžiąją dalį ieškovo gaunamų pajamų. Atsakovė pažymi, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie sąskaitas banke.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių visišką materialinę darbuotojo atsakomybę bei visišką atsiskaitymą su darbuotoju jo atleidimo dieną, taikymo.

13. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas D. S. pagal 2016 m. gegužės 26 d. darbo sutartį įsidarbino pas atsakovę UAB „A. M. transportas“ vairuotoju – ekspeditorumi (1 t., b. l. 20-22). Darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. balandžio 4 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (1 t., b. l. 39, 65-66). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių darbo santykiai pasibaigė 2017 m. balandžio 4 d., galiojant ankstesnės redakcijos Darbo kodekso (DK 2002), nagrinėjant šią bylą, vadovaujamasi minėta Darbo kodekso redakcija.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centras 2018 m. lapkričio 20 d. išrašą ir VĮ Regitra 2018 m. lapkričio 14 d. pažymą (2 t., e. b. l. 85-90). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė šių įrodymų neprijungti, nes ieškovas pirmosios instancijos teismui šių įrodymų neteikė, o vien tik pateikti VĮ Regitra ir VĮ Registrų centras išrašai tikrosios ieškovo turtinės padėties neatskleidžia.

15. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015)

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau vėlesnis jų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl asižvelgiant į spręstinų klausimų pobūdį, įrodymus priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl visiško atsiskaitymo su darbuotoju jo atleidimo dieną

18. DK 141 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra visiškai atsiskaityta, tenka darbdaviui (CPK 178 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktą; 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 36 punktą).

20. Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017, 23 punktas).

21. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu siekė įrodyti, kad atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, atsakovė 2016 m. liepos 12 d. bankiniu pavedimu pervedusi 378,57 Eur darbo užmokestį ir 1522 Eur dienpinigius, viso 1 900,57 Eur (1 t., b. l. 48), juos pervedė už atsakovei priklausančios transporto priemonės remontą, kainavusį 1 841,66 Eur (2 t., b. l. 1) ir liko skolinga ieškovui 658,22 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovė dėl šios priežasties turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 5 d., viso – 4463,37 Eur. Atsakovė su tuo nesutiko ir teigė, jog su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi.

22. Teisėjų kolegija nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

14.1. UAB „A. M. transportas“ direktoriaus 2016 m. liepos 1 d. įsakymu dėl komandiruotės Nr. 16/07/01-1 D. S. buvo išsiųstas į komandiruotę nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 17 d. maršrutu Lietuva-Nyderlandai-Lietuva, komandiruotės tikslas – tarptautinis krovinių vežimas keliais (1 t., b. l. 41).

14.2. 2016 m. liepos 12 d. „Truckland Zuid-Holland B. V.“ išrašė sąskaitą – faktūrą UAB „A. M. transportas“ už atliktus transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, kurių vertė 1 841,66 Eur (tvarkytos galinės ašies kairės pusės stabdžių kaladėlės, stabdžių diskas, suportas bei kt.) (2 t., b. l. 1-2).

14.3. Iš pateikto D. S. banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. S. 2016 m. liepos 14 d. sumokėjo „Truckland Zuid-Holland B. V.“ 1841,66 Eur (1 t., b. l. 9).

14.4. UAB „Centrako“ 2018 m. spalio 5 d. pažymoje nurodyta, kad sunkvežimiui, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 12 d. galiojo gamybinė garantija, minėtame sunkvežimyje yra gamykliškai sumontuotas stabdžių kaladėlių nusidėvėjimo indikatorius, kuris prietaisų skydelyje iš anksto (prieš kelis tūkstančius kilometrų) informuoja vairuotoją apie stabdžių kaladėlių nusidėvėjimą ir būtiną jų keitimą. Indikacija nustoja šviesti pakeitus stabdžių kaladėles į naujas (2 t., b. l. 14).

14.5. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė sutinkantis, kad jam atsakovė turėjo sumokėti 3348,16 Eur darbo užmokesčio ir 8 416 Eur dienpinigių, iš viso 11 764,16 Eur bei pažymėjo, kad iš atsakovės gavo 12 947,60 Eur, įskaitant 475,20 Eur atlyginimo, kuriuos gavo iš kasos (1 t., b. l. 161-162). Teismas iš D. S. banko sąskaitos išrašo nustatė, kad atsakovė pervedė D. S. į banko sąskaitą iš viso 9780 Eur dienpinigių (150 Eur + 1522 Eur + 1890 Eur + 200 Eur + 2051 Eur + 400 Eur + 2067 Eur + 500 Eur + 1000) ir 2 275,40 Eur darbo užmokesčio (378,57 Eur + 220,54 Eur + 322,04 Eur + 278,10 Eur + 335,09 Eur + 323,59 Eur + 417,47 Eur). Teismas konstatuoja, kad iš viso atsakovė sumokėjo ieškovui 2750,60 Eur (2 275,40 Eur + 475,20 Eur) darbo užmokesčio ir 9 780 Eur dienpinigių, iš viso – 12 530,60 Eur (2750,60 Eur + 9 780 Eur).

23. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentą, jog dienpinigiai ir darbo užmokestis jam buvo pervesti tą pačią dieną, kai buvo taisomas įmonės automobilis, todėl atsakovė 1900,57 Eur pervedė būtent už automobilio remontą, pažymi, kad atsakovės 2016 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedime ieškovui yra nurodyta, jog pervedama 1900,57 Eur, iš kurių 378,57 Eur yra darbo užmokestis, o 1522 Eur – dienpinigiai (1 t. b. l. 48). Be to, automobilio remonto darbų vertė (1841,66 Eur) neatitinka atsakovės pervestos sumos (1900,57 Eur). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės automobilio stabdžių sistemos gedimo metu jai galiojo gamyklinė garantija (2 t., b. l. 14). Be to, apie stabdžių kaladėlių nusidėvėjimą prietaisų skydelyje vairuotojas yra informuojamas prieš kelis tūkstančius kilometrų (2 t., b. l. 14). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo įgaliotas veikti už darbdavį ir atsiskaityti įmonės vardu už darbdaviui priklausančios transporto priemonės remontą, o taip pat, kad darbdavį informavo apie sugedusią transporto priemonę ir gavo nurodymą už remontą atsiskaityti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų kaip labiau tikėtiną vertinti ieškovo poziciją, kad atsakovė 1900,57 Eur pervedė už transporto priemonės remontą, o ne kaip atsiskaitymą už atliktą darbą (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas bei atsakovės atsiskaitymus su ieškovu už atliktą darbą ir jų dydį, sprendžia, kad atsakovė ieškovo atleidimo dieną buvo visiškai atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178 straipsnis).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas atsakovės neatsiskaitymo su juo faktą bylos nagrinėjimo metu siejo išimtinai su 2016 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimu pervesta 1900,57 Eur suma, kurią laikė atsiskaitymu už apmokėtus atsakovei priklausančios transporto priemonės remonto darbus, o ne atsiskaitymu už ieškovo atliktą darbą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl netinkamai mokamų dienpinigių už komandiruotes atmeta kaip nesudarančius pagrindo spręsti, kad atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu ir dėl to nuo ieškovo atleidimo dienos jam priklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (CPK 178 straipsnis).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei ieškovas laiko, jog jis nėra atsakingas už atsakovei priklausančios transporto priemonės gedimą ir neturi pareigos sumokėti už šio gedimo tvarkymo darbus, jis turi teisę pareikšti reikalavimus atsakovei apmokėti už atsakovei priklausančios transporto priemonės remontą, tačiau ne teisę antrą kartą reikalauti sumokėti darbo užmokestį DK 141 straipsnio tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teisė reikalauti atsakovės apmokėti už atsakovei priklausančios transporto priemonės remontą negali paneigti atsakovės atlikto darbo užmokesčio sumokėjimo, šios prievolės nėra vienarūšės, todėl ieškovas negalėjo CK 6.130 straipsnio tvarka atlikti įskaitymo ir iš sumokėto darbo užmokesčio atskaičiuoti sumokėtą remonto darbų kainą bei vėl reikalauti sumokėti likusią darbo užmokesčio dalį.

Dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės taikymo

26. Pagal DK 245 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis).

27. DK 255 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

28. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaroma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

29. Teisėjų kolegija nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

21.1. 2016 m. gegužės 26 d. ieškovas su atsakove pasirašė individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį (toliau – Sutartis) (1 t., b. l. 136). Šios Sutarties 1 punktu ieškovas įsipareigojo saugoti nuo sužalojimo, sunaikinimo, kitokio jų vertės sumažinimo ar jų praradimo jam patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių išvengti bet kokių nuostolių, laiku informuoti darbdavį apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę darbdavio vertybių saugojimui. Pagal Sutarties 4 punktą, darbuotojui visiška materialinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai nustatomas turto, gauto iš darbdavio ar trečiųjų asmenų, trūkumas, jo sugadinimas ar pabloginimas. Darbuotojas neatsako, jei žala padaryta ne dėl jo kaltės (Sutarties 6 punktas). Sutarties 8 punkte nustatyta, kad vairuotojas – ekspeditorius laikomas priėmęs savo žinion vežamą krovinį nuo CMR važtaraščio pasirašymo už jį yra visiškai materialiai atsakingas iki krovinio pristatymo į paskirties vietą. <...> Apie pastebėtus krovinio pažeidimus tokiu atveju krovinį perimantis vairuotojas – ekspeditorius prieš tai privalo įrašyti į CMR važtaraštį bei informuoti darbdavį.

21.2. Pagal 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovės direktoriaus įsakymu patvirtintų Vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų (2 t., b. l. 67-72), su kuriais ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas 2016 m. gruodžio 8 d. (2 t., b. l. 16) 10 punktą, vairuotojas turi užtikrinti autotransporto ar kito jam perduoti turto saugumą. Prieš pradedant važiuoti vairuotojas turi <...> patikrinti ir įsitikinti, ar krovinių tvirtinimo elementai (diržai ir kt.) atitinka saugumo reikalavimus, ar jie yra nenusidėvėję, kokybiški. Esant neatitikimams, informuoti tiesioginį vadovą, kad transporto priemonė būtų aprūpinta tinkamais krovinio tvirtinimo diržais (Nuostatų 14 punktas). Po kiekvieno sustojimo vairuotojas privalo apeiti autotransportą, vizualiai ar kitu galimu būdu įvertinti jo ir krovinio būklę. Apie pastebėtus pažeidimus informuoti įmonės vadovą ar jo įgaliotą asmenį (Nuostatų 16 punktas). Pakraunant ir iškraunant krovinius vadovautis krovos darbų organizavimo reikalavimais (Nuostatų 22 puktas). Saugiai atlikti pakrovimo, tvirtinimo, iškrovimo darbus, patikrinti, ar jo kiekis atitinka lydimųjų dokumentų duomenis (Nuostatų 24 punktas). Baigus automobilių pakrovimo darbus patikrinti, ar teisingai ir patikimai sukrauti ir pritvirtinti automobiliai, įsitikinti, kad pakrautas krovinys nekels pavojaus saugiam eismui (Nuostatų 25 punktas). Reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu. Saugoti, kad nenukentėtų vežamas krovinys, jo kokybė (Nuostatų 27 punktas). Vairuotojas atsako už saugų krovinio vežimą, teisingą ir saugų krovinio pakrovimą, tvirtinimą ir iškrovimą (Nuostatų 69.1 ir 69.4 punktai).

21.3. 2017 m. sausio 17 d. Jūrinio tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad „krovinys (tešlos produktai), supakuoti į vartotojams skirtas pakuotes, buvo rastas supakuotas į kartonines dėžes. Dėžės buvo sukrautos ant europinio tipo padėklų, iš viso 33, įvairaus aukščio, priklausomai nuo turinio ir svorio. Padėklai buvo apvynioti plėvele. Vykdant iškrovimą, be krovinio ant padėklų buvo rastos atskiros dėžės, kurios buvo išsimėčiusios priekaboje, ir, ko gero, bet kaip sukrautos ant padėklų viršaus. Vykdant iškrovimą rastos mechaniškai pažeistos (vizualiai praplėštos/deformuotos) dėžės buvo pažymėtos taip: „Gesneden Macaroni 18 x 500 gr“ – 117 dėžių, o „Spaghetti 24 x 500 gr“ – 9 dėžės. Pagal pažeidimo pobūdį manome, kad su kroviniu buvo elgiamasi grubiai ir (arba) netinkamai. Dėl spaudimo, trynimosi ir (arba) braižymo įpakavimas buvo pažeistas (1 t., b. l. 147-148).

21.4. 2017 m. lapkričio 17 d. Alcion Holland BV rašte nurodyta, kad 2017 m. sausio 5 d. į atsakovės sunkvežimį buvo pakrautas krovinys su maisto produktais ant europinių padėklų, o atvykus 2017 m. sausio 6 d. į pristatymo vietą, gavėjas atsisakė krovinio, nes dalis kartoninių dėžių buvo sulūžusios. Pažymėjo, kad Alcion pakvietė „Dekra Eksperts“ inspektorių iš Roterdamo p. C. K. Nurodė, kad ataskaitoje nustatyta neigiama išvada vairuotojui / vežėjui, todėl pateikia sąskaitą už visas patirtas išlaidas, viso 3248,65 Eur. Rašto priede nurodyta, kad iš viso išlaidas sudaro: 266,71 Eur neapmokėtas transportas, 1595,27 Eur sugadintas krovinys + pervežimo iš St Truiden atgal į Roeselare išlaidos ir 1386,67 Eur tikrinimo išlaidos, atėmus 21 proc. PVM (1 t., b. l. 140-143).

21.5. 2017 m. lapkričio 21 d. Alcion Holland BV atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00079555 dėl 3 248,65 Eur apmokėjimo (1 t., b. l. 149-150), o 2018 m. sausio 12 d. apmokėjo atsakovei 12 359,52 Eur už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodyme pažymėdami, kad suma pagal „Alcion 79555“ yra atskaityta nuo mokėtinos sumos (1 t., b. l. 151).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismams nustatant visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygos prasmę, turi būti atsižvelgiama į sutartyje vartojamą terminiją, materialinių vertybių įvardijimą, subjektą, kuriam nuosavybės teise jos priklauso, turto patikėjimo aplinkybes, tikslus ir kt. Iš šių sutarties sąlygų konkrečiu atveju spręstina, ar darbuotojas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už konkretų turtą. Pavyzdžiui, ar pagal sutarties sąlygas tai materialinės vertybės, kurios yra darbdavio nuosavybė, ar apima ir kitų asmenų darbdaviui perduotą (saugoti, prižiūrėti, gabenti ar kt.) nuosavybę, o darbuotojas vykdo su tomis vertybėmis susijusias funkcijas; ar tai darbuotojui perduotos ar kitaip patikėtos darbo priemonės, įrankiai (transporto priemonės, staklės, programinė įranga ir kt.), ar tai ir gamybos procese naudojamos materialinės vertybės (žaliavos, detalės, gaminių sudėtinės dalys, eksploatacijos medžiagos ir kt.). Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sąlygos, kad darbuotojas visiškai atsako už jam perduotas ar patikėtas materialines vertybes, turtą, darbdavio ar klientų nuosavybę, turi būti pakankamos išvadai, jog dėl konkretaus turto sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tam, kad būtų įvykdyti aiškumo ir tikslumo reikalavimai, bendrosios taisyklės išimtį įtvirtinančiose nuostatose turėtų būti įvardytos tokios reikšmingos aplinkybės kaip materialinių vertybių nuosavybė (darbdavio, klientų, kitų darbdaviui turtą patikėjusių asmenų ir pan.), patikėjimo ar perdavimo aplinkybės, tikslai (taisyti, perdirbti, gabenti, parduoti, t. y. darbo funkcijoms atlikti ir pan.) ir pan. Sudarydamas visiškos materialinės atsakomybės sutartį darbuotojas turi suprasti, už kokias materialines vertybes jis prisiima visos žalos apimties atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-695/2018).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių sudarytos 2016 m. gegužės 26 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties (1 t., b. l. 136) turinys leidžia daryti išvadą, jog darbuotojas pagal sutartį įsipareigojo saugoti nuo sužalojimo, sunaikinimo, kitokio jų vertės sumažinimo ar jų praradimo jam patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių išvengti bet kokių nuostolių, laiku informuoti darbdavį apie visas aplinkybes, keliančias grėsmę darbdavio vertybių saugojimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutartyje ieškovui aiškiai ir suprantamai nustatyta, kad vairuotojas – ekspeditorius, priėmęs krovinį nuo CMR važtaraščio pasirašymo už jį yra visiškai materialiai atsakingas iki krovinio pristatymo, o visiška materialinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai nustatomas turto, gauto iš darbdavio ar trečiųjų asmenų, trūkumas, jo sugadinimas ar pabloginimas. Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovas krovinį (dėžes su tešlos produktais) priėmė vežimui, o atvežus į pristatymo vietą – „Aldi SA“, įmonė krovinį priimti atsisakė, nes krovinys buvo pažeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 29.1-29.2 papunkčiuose nurodytos visiškos materialinės sutarties ir vairuotojo pareiginių nuostatų sąlygos yra pakankamos išvadai, kad ieškovui yra taikoma visiška materialinė atsakomybė už jam patikėtos materialinės vertybės – krovinio neišsaugojimą – jo pažeidimą (DK 255 straipsnio 3 dalis).

32. Apeliantas pažymi, kad Jūrinio tyrimo ataskaitoje buvo nurodyta, jog krovinys buvo sugadintas pakrovimo metu. Nurodė, kad kontroliuoti, kaip krovinys turi būti sukrautas, nėra jo pareiga, todėl nėra ieškovo kaltės dėl atsakovės patirtos žalos. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą ir pažymi, kad pagal ieškovo pareiginius nuostatus, vairuotojas – ekspeditorius turi saugiai atlikti pakrovimo, tvirtinimo, iškrovimo darbus (Nuostatų 24 punktas), o baigus automobilių pakrovimo darbus patikrinti, ar teisingai ir patikimai sukrauti ir pritvirtinti automobiliai, įsitikinti, kad pakrautas krovinys nekels pavojaus saugiam eismui (Nuostatų 25 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas teigia, kad jam nebuvo žinoma, ar krovinys buvo teisingai pakrautas, pagal jo pareiginius nuostatus būtent ieškovo pareiga yra pakrauti krovinį, todėl net jei krovinį pakrovė kiti asmenys, ieškovas turėjo patikrinti, ar krovinys teisingai sukrautas, įsitikinti, ar jis nekels pavojaus saugiam eismui ir kt., o nustačius krovinio trūkumus – atsisakyti krovinį priimti ir dėl to informuoti darbdavį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos: 1) žala (atsakovė patyrė materialinę žalą, kuri pasireiškė užsakovės neapmokėjimu už atsakovės suteiktą vežimo paslaugą, nes jos metu buvo sugadintas užsakovės krovinys); 2) neteisėti veiksmai (žala padaryta neteisėta veikla, pažeidžiant Visiškos materialinės sutarties 1 ir 8 punktus bei Nuostatų 10, 14, 16, 22, 24, 25, 27 punktus); 3) priežastinis ryšys (ieškovo neteisėti veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su žalos atsiradimu, nes nepatikrinus krovinio tvirtinimo tinkamumo ir kt., krovinys vežant buvo sugadintas, kas sukėlė žalą); 4) ieškovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos; 5) ieškovas ir atsakovė žalos atsiradimo momentu buvo susiję darbo santykiais (1 t., b. l. 20-22); 6) žalą ieškovas padarė vykdydamas darbines funkcijas – buvo išvykęs į komandiruotę, kurios metu vykdė krovinio pervežimą pagal užsakymą (DK 246 straipsnis).

Dėl žalos dydžio

33. DK 257 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis).

34. Apeliantas skunde prašo sumažinti priteistinos žalos dydį, įvertinus jo sunkią materialinę padėtį bei tai, kad, viso sugadinto krovinio vertė pritaikius 3 proc. maržą buvo ne 775,665 Eur, kaip nurodyta Jūrinio tyrimo ataskaitoje, o 606,429 Eur.

35. Teisėjų kolegija iš 2017 m. sausio 17 d. Jūrinio tyrimo ataskaitos nustatė, kad brokuoto krovinio, makaronų ir spagečių, vertė yra 26,90 Eur už 100 vnt., atitinkamai 6,456 Eur ir 4,842 Eur už dėžę. Ataskaitoje nurodyta, kad „nors negrįsta įrodymais, pasak „Sourby“ sandoriuose su „Aldi“ paprastai gaunama 3 proc. pelno marža. Produktų pakeitimo vertė atėmus pelno maržą skaičiuojama taip: makaronai 6,268 Eur/kartoninė dėžė, spagečiai – 4,701 Eur/kartoninė dėžė, atmesto krovinio pakeitimo vertė yra 775,66 Eur“ (1 t., b. l. 148). Teisėjų kolegija nustatė, kad Jūrinio tyrimo ataskaitoje sugadinto krovinio vertė – 775,665 Eur yra apskaičiuota jau atėmus 3 proc. pelno maržą, todėl sugadinto krovinio vertė nustatyta teisingai. Pažymėtina, kad tarp šalių yra nustatyta 6,456 Eur kaina už makaronų dėžę, o 6,842 Eur kaina už spagečių dėžę, todėl neatėmus 3 proc. pelno maržos, sugadinto krovinio vertė būtų 795,69 Eur (6,456 Eur x 117 dėžių + 4,842 Eur x 9 dėžės), o ne 775,66 Eur (6,268 Eur x 117 dėžių + 4,701 Eur x 9 dėžės). Dėl šios priežasties apelianto argumentas dėl 3 proc. pelno maržos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bet kokios ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų, inter alia, nuo žalos padarymo tretiesiems asmenims grėsmės (rizikos). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją). Darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas išaiškino, kad darbdavio vykdomos veiklos pobūdis (pavojingumas) yra neatsiejamai susijęs su žalos atsiradimo tikimybe, todėl DK 257 straipsnio 5 dalies prasme laikytinas kriterijumi, kurio pagrindu gali būti mažinamas darbdaviui priteistinas žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat nustatęs, jog krovinių pervežimo veikla yra didesnio pavojaus aplinkiniams veikla, o vairuotojo – ekspeditoriaus darbo funkcijų vykdymas yra neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė UAB „A. M. transportas“ užsiima tarptautiniu krovinių pervežimu, todėl ši veikla pripažintina didesnio pavojaus aplinkiniams veikla. Ieškovas yra atsakovės darbuotojas, kurio pareigos yra vairuotojas – ekspeditorius (1 t., b. l. 20-22), todėl jo darbo funkcijų vykdymas yra neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, atlikdamas savo darbo funkcijas, vežė krovinį, kurį pristačius buvo nustatyta, jog krovinys sugadintas ir dėl šios priežasties priimtas nebuvo; dėl to ieškovo darbdavė atsakovė patyrė žalą, nes iš jos atlyginimo už suteiktas vežimo paslaugas buvo išskaičiuota 3248,65 Eur suma, susijusi su krovinio pakeitimo, žalos nustatymo ir kitomis išlaidomis. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovui priklauso 1/5 statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. (VĮ Registrų centro 2018 m. lapkričio 20 d. išrašas), bei 2005 m. automobilis Opel Zafira-A (VĮ Regitra 2018 m. lapkričio 14 d. pažyma). Ieškovas nurodė, kad per mėnesį gauna 431 Eur darbo užmokesčio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo turtinė padėtis pagal pateiktus įrodymus yra bloga, be to, darbuotojo funkcijos buvo susiję su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat įvertina, kad atsakovė yra sėkmingai veikianti įmonė, užsiimanti krovinių pervežimo veikla ir pažymi, kad ji kaip darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas atsakovei žalą padarė tyčia, remdamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad iš ieškovo priteistas žalos atlyginimas yra mažintinas 30 procentų, t. y. 974,59 Eur (3248,65 Eur x 30 proc. / 100 proc.) ir nustatoma, kad ieškovas turi atlyginti atsakovei 2 274,06 Eur žalą (3248,65 Eur – 974,59 Eur) (DK 257 straipsnio 5 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo atleidimo dieną atsakovė buvo visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys yra atmestas, palieka nepakeistą. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, tačiau nepagrįstai neįvertino, kad krovinių pervežimo veikla yra didesnio pavojaus aplinkiniams veikla ir tai sudaro pagrindą mažinti ieškovo atsakomybės dydį. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinis buvo patenkintas visiškai, keistina, nustatant, kad atsakovės priešieškinis yra tenkinamas iš dalies, o atsakovei iš ieškovo priteisiama 2 274,06 Eur žalos atlyginimo. Tai sudaro pagrindą keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur už ieškinio surašymą (1 t., b. l. 24), 27 Eur už vertimo paslaugas (2 t., b. l. 5), 60 Eur už ieškovo atstovavimą 2018 m. spalio 8 d. teismo posėdyje, 60 Eur už ieškovo atstovavimą 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, 100 Eur už prašymo darbo ginčų komisijai parengimą ir 50 Eur už ieškovo atstovavimą darbo bylos nagrinėjime 2018 m. gegužės 17 d. (2 t., b. l. 10-11), 60 Eur už ieškovo atstovavimą 2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje (2 t., b. l. 12-13).

43. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 97 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (1 t., b. l. 128), 178,83 Eur išlaidos už vertimo paslaugas, viso – 275,83 Eur (2 t., b. l. 57-58),

44. Valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 15,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas šią sprendimo dalį palieka nepakeistą, iš atsakovės ieškovo naudai nepriteisia ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su ieškinio pateikimu (200 Eur už ieškinio parengimą) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nepriteisia išlaidų, susijusių su darbo ginčo nagrinėjimu Darbo ginčų komisijoje (100 Eur už prašymo darbo ginčų komisijai parengimą ir 50 Eur už atstovavimą darbo bylos nagrinėjime 2018 m. gegužės 17 d.), nes pagal DK 217 straipsnio 3 dalį, darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

46. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose, nustatė, kad 2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdis vyko 9 minutes, 2018 m. birželio 20 d. teismo posėdis vyko 3 minutes, 2018 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdis vyko 3 minutes, 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdis vyko 1 valandą 13 minučių, 2018 m. spalio 8 d. teismo posėdis vyko 1 valandą ir 2 minutes. Teisėjų kolegija nustatė, kad iš viso teismo posėdžiai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko 2 valandas ir 30 minučių (9min. + 3min. + 3min. + 1 val. 13 min. + 1 val. 2 min.). Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.19 punktą, maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme valandą dydis yra 0,1. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punkto nuostatomis ir įvertinus užpraeito ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio dydį, spręstina, kad už 3 valandų atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma yra 207,15 Eur (0,1 x 690,5 Eur x 3). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos už jo atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijos nustatytų dydžių, todėl laikytinos atlygintinomis, kaip ir išlaidos už vertimo paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš viso – 207 Eur (60 Eur x 3 + 27 Eur).

47. Įvertinus tai, kad atsakovės priešieškinis yra tenkinamas 70 procentų, teisėjų kolegija priteisia iš atsakovės ieškovo naudai 30 procentų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 62,14 Eur (207 Eur x 30 proc./100 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė patyrė iš viso 275,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, 70 procentų jų priteisia iš ieškovo atsakovės naudai, viso – 193,08 Eur (275,83 Eur x 70 proc./100 proc.). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistinos 130,94 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (193,08 Eur – 62,14 Eur).

48. Teisėjų kolegija, nustatydama, kad atsakovės priešieškinis yra tenkinamas 70 procentų, iš atsakovės valstybės naudai priteisia 30 procentų, t. y. 4,56 Eur (15,23 Eur x 30 proc. / 100 proc.) o iš ieškovo – 70 procentų, t. y. 10,66 Eur (15,23 Eur x 70 proc. / 100 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, tiek atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su jų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 5,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 100). Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, o priešieškinio neatmetus, sumažinti atlygintinos žalos dydį ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą sumažinti atlygintinos žalos dydį, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas tenkina 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, priteisia iš ieškovo ir atsakovės po 2,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

51. Teisėjų kolegija nustato, kad iš viso valstybės naudai iš ieškovo priteistina 13,32 Eur (10,66 Eur + 2,66 Eur), o iš atsakovės 7,22 Eur (4,56 Eur + 2,66 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Iš ieškovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“, j. a. k. 151443625, priteisti 2 274,06 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 6 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo reikalavimo pareiškimo teisme – 2018 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“, j. a. k. 151443625, naudai 130,94 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo D. S., a. k (duomenys neskelbtini), 13,32 Eur (trylika eurų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“, j. a. k. 151443625, 7,22 Eur (septyni eurai 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas Šimonis. Egidijus Tamašauskas