- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-312-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00608-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- S. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3927-841/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Ž. ieškiniu prašė teismo priteisti jam iš atsakovės S. D. 15 457 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-12-23 paskolino atsakovei 16 344 Eur sumą, atsakovė ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2019-12-27 besąlygiškai sumokėti ieškovui 16 3454 Eur. Atsakovė yra gražinusi skolos dalį - 887 Eur ir liko jam skolinga 15 457 Eur. Pažymėjo, kad jis pats gyvena ir dirba užsienyje, dėl negrąžintų pinigų pagal vekselį įpareigojo į notarę kreiptis savo mamą, kuri 2020-01-06 kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą paprastajame neprotestuotiname vekselyje dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes vekselyje buvo įrašas, kad vekselis patektas apmokėti vekselio išrašymo dieną, tą pačią dieną atliktas dar vienas įrašas, kuriuo vekselio davėjui pranešama, kad vekselis yra neapmokėtas, dėl šių aplinkybių notarė atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą. Nurodė, kad atsakovė savo buvusiam darbdaviui UAB (pavadinimas neskelbtinas) buvo skolinga apie 30 000 litų, būtent dėl šios sumos grąžinimo atsakovės prašymu jai paskolino pinigų pagal 2014-12-23 vekselį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu iš dalies sutiko. Nurodė, jog iš ieškovo skolinosi 15 000 Lt, pagal kursą tai sudarytų 4 344,30 Eur. Kitoje dalyje ieškinio nepripažino. Patvirtino, kad ieškovo pateiktame vekselyje ji pati ranka parašė savo vardą, pavardę ir datą, tačiau teigė apie vekselio tekstą nežinojusi, nurodė, kad ieškovui vekselį buvo pasirašiusi, tačiau 15 000 Lt, ne eurų sumai. Prašė teismo tenkinti ieškinį iš dalies, dėl 3 367,30 Eur, likusioje dalyje ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad vekselio tokiai didelei sumai eurais pasirašyti negalėjo, mano, kad vekselis neatitinka reikalavimų, todėl galimai yra suklastotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui M. Ž. iš atsakovės S. D. 15 247 Eur skolos ir 464 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pagrindiniai teismo motyvai:
4.1. Akivaizdu, kad ieškovas, pateikdamas reikalavimą teisme dėl skolos pagal vekselį priteisimo iš vekselio davėjo, neturi pareigos įrodinėti nei šiame vekselyje įtvirtintos prievolės atsiradimo priežasties, t. y. iš kokių santykių ir kada atsirado tokia mokėjimo prievolė, nei tokios prievolės galiojimo.
4.2. Teismas laiko labiau tikėtina, kad atsakovė, būdama ne tik skolinga UAB (pavadinimas neskelbtinas) 30 000 Lt, bet ir turėdama kitų kreditorių, tarp kurių buvo ir ieškovas, išrašė vekselį būtent 15 000 Eur sumai. Atsakovės teiginys, kad eurai tuo metu nebuvo oficiali valiuta, nėra reikšmingas, nes tuo metu 2014 m. pabaigoje jau buvo visuotinai žinoma, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. euras tampa oficialia Lietuvos Respublikos valiuta, todėl akivaizdu, kad išduodant vekselį, kuris turėjo būti visiškai apmokėtas iki 2019-12-27, vekselyje nurodyta valiuta yra eurai, o atsakovės teiginį, kad valiuta turėjo būti litai, teismas laiko atsakovės pasirinkta gynybine pozicija.
4.3. Teismas, įvertinęs tai, kad į bylą pateiktas vekselio originalas atitinka turinio ir formos reikalavimams bei atsižvelgęs į prievolės, kylančios iš vekselio, abstraktų pobūdį, laiko, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė skolą. Kadangi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė po ieškinio padavimo ieškovui yra padariusi 3 bankinius pavedimus, pagal kuriuos ji yra ieškovui sumokėjusi viso 210,00 eurų, teismas priteistinos skolos sumą sumažino, (15 457-210 = 15 247), ir ieškovui iš atsakovės priteisė 15 247 Eur skolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantė S. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyje dėl 11 999,70 Eur priteisimo ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti bei tuo pačiu išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą arba panaikinus ginčijamą sprendimą bylą gražinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei leisti pateikti papildomai rašytinius įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Ieškovo nurodytos sumos nėra skolinga ir apie tai nurodė prieštaravimuose - skolinosi iš ieškovo viso 15 000 Lt, pagal kursą tai būtų 4 344,30 Eur. Į teismą pakviesti liudytojai patvirtino su atsakovu buvusius artimus santykius, ir būtent šios labai svarbios aplinkybės teismas neįvertino, nes ieškovas pasinaudojo atsakovės sąžiningumu, patiklumu ir savaime aišku tai lėmė patį ginčo pobūdį bei dalyje nepagrįstų reikalavimų pateikimą. Vekselyje yra atsakovės ranka įrašyta tik vardas, pavardė ir data. Daugiau viskas vekselyje yra atspausdinta. Skolinimosi suma privalėjo būti tvirtinama pas notarą. Vekselyje parašyta, kad atsakovė nuo 2015-01-01 iki 2019-12-27 d. moka kas mėnesį po 227 Eur. Paskaičiavus mėnesių skaičių, matyti, kad visą suma, mokant per nurodytą laikotarpį - 59 mėn., turėjo būti pilnai ieškovui sumokėta. Tačiau matematiškai skaičiuojant sumą, kurią pagal vekselyje išdėstytas sąlygas atsakovė turėjo sumokėti, gaunasi, kad atsakovė turėjo ieškovui sumokėti ne jo reikalaujamą 16 344 Eur sumą, bet 13 393 Eur. Tai rodo, kad vekselis buvo suklastotas ir pats ieškovas, klastodamas vekselį, susipainiojo. Į tai pirmos instancijos teismas dėmesio neatkreipė.
5.2. Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintą rungimosi principą, nes nesudarė atsakovei galimybės paklausti ieškovo apie jo neigiamas aplinkybes, tuo pačiu nesudarė galimybių įrodinėti aplinkybių, kuriomis rėmėsi atsakovė ginčydama ieškovo ieškinio dalyką bei pagrindą. Ieškovas viso proceso metu slėpė savo gyvenamąją vietą, jis teismui nurodė kad dirba ir gyvena užsienyje, bet kur tiksliai, nuo teismo ir tuo pačiu atsakovės slėpė. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes įrodo byloje esanti ir papildomai teikiama medžiaga. Dėl minėtų esminių procesinės teisės pažeidimų buvo netinkamai taikytos ir materialinės teisės normos ginčijamoje dalyje, priimtas neteisingas sprendimas taip pat neatskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atsakovės S. D. apeliacinį skundą, atsakovas M. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą, priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus ir apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:
6.1. Atsakovė apeliaciniame skunde teisiškai neargumentuotai nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, nepagrįstai teigia, kad vekselyje yra jos ranka įrašyta tik jos vardas, pavardė ir data. Daugiau neva viskas vekselyje yra atspausdinta ir jeigu atsakovė būtų mačiusi, koks visas vekselio turinys, jokiu būdu nebūtų vekselio pasirašiusi. Šalis pasirašydama vekselį privalo elgtis apdairiai ir atsakingai ir pilnai susipažinti su jo turiniu prieš dėdama parašą. Atsakovei niekas nedraudė susipažinti su vekselio turiniu prieš jį pasirašant. Be to atsakovė ne vieną vekselį jau buvo išdavusi UAB (pavadinimas neskelbtinas) ir turėjo žinoti kaip jis atrodo, kokia yra jo forma ir turinys, ir kokias pasekmes jo pasirašymas savo parašu sukelia. Tuo pačiu atsakovė klaidina teismą teigdama, kad skolinimosi suma privalėjo būti tvirtinama pas notarą. Vekselio pasirašymo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 23 d. skolos sumai notarinio patvirtinimo nereikėjo.
6.2. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo pateiktas vekselis yra suklastotas ir vekselio prašo nelaikyti įrodinėjimo priemone, tačiau nesutikdama mokėti pagal vekselį, turėjo teikti įrodymus, kurie pagrįstų prievolės pasibaigimą ar neegzistavimą arba įrodinėti sandorio ar paties vekselio negaliojimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista skola pagal vekselį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė pateikia savo poziciją, prašo priimti naujus įrodymus ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Tuo tarpu ieškovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, pateiktus argumentus laiko gynybine versija, sutinka, kad teismas priimtų atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
12. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti prie civilinės bylos pateiktus naujus rašytinius įrodymus – jos ir ieškovo susirašinėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja jų ryšį su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta, kad šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl atsakovės pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis), tačiau vertina tik tiek, kiek tai susiję su ginčo esme.
Dėl atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
13. Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliantė S. D. prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė jokių tokio savo prašymo motyvų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka nelaikytinas tikslingu ir būtinu, byla, atsižvelgiant į civilinio proceso taisykles, nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos esmės
15. Byloje tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą. Atsakovė su pareikštu ieškovo reikalavimu nesutinka, savo pozicija grindžia tuo, kad vekselis buvo suklastotas, tokios sumos ji grąžinti neįsipareigojo, be to, vekselis turėjo būti patvirtintas notarine tvarka. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintą rungimosi principą, nes nesudarė atsakovei galimybės paklausti ieškovo apie jo neigiamas aplinkybes, tuo pačiu nesudarė galimybių įrodinėti aplinkybių, kuriomis rėmėsi atsakovė ginčydama ieškovo ieškinio dalyką bei pagrindą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tai, jog tarp šalių buvo artimi santykiai.
16. Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2020-02-03 ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė jam priteisti iš skolininkės 15 457 Eur negrąžintos skolos ir 116 Eur už teismo įsakymą sumokėto žyminio mokesčio, teismas 2020-02-04 priėmė teismo įsakymą, 2020-02-20 teismas priėmė atsakovės prieštaravimus (1-50 b. l.). Atsakovė 2014-12-17 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB (pavadinimas neskelbtinas) 4 344,30 Eur sumai, pagal šį vekselį 2015-07-14 išduotas vykdomasis įrašas dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš atsakovės (21-22 b. l.). Ieškovė 2015-01-01-2020-02-20 buvo skolinga ir mokėjo įmokas UAB „4finance“, UAB „Nordecum“, IPF Digital Lietuva, UAB, UAB „Credit service“, mokėjo skolą UAB (pavadinimas neskelbtinas) taip pat pervedinėjo įvairias sumas ieškovui, nurodydama „S., skola“ jai įvairias sumas ne kartą pervedė ieškovas, kartais nurodydamas mokėjimo paskirtyje „papildomas skolinimas“, kitais kartais - be paskirties (24-50 b. l.). 2014-12-23 atsakovė S. D. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodė: „Pagal šį paprastąjį vekselį aš, S. D. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), be sąlygų privalau sumokėti iki kiekvieno mėnesio 27 dienos po 227 Eur (72 mokėjimai) nuo 2015-01-01 iki 2019-12-27 M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Ši pinigų suma 16 344 Eur bus visiškai sumokėta 2019-12-27. Pinigai bus pervedami į šią sąskaitą (duomenys neskelbtini) (pavadinimas neskelbtinas).“ (90 b. l.). Atsakovė 2014-10-27 sumokėjo UAB (pavadinimas neskelbtinas) 14 999,86 Lt (4344,26 Eur) (93-96, 103-110 b. l.). 2014-10-22 ieškovas M. Ž. atliko 3 329,99 Lt pervedimą MCB Finance UAB, mokėjimo paskirtyje nurodytas atsakovės asmens kodas (120 b. l.). Laikotarpiu nuo 2018-11-29 iki 2020-11-29 atsakovė ieškovui pervedė 870,00 Eur, 2020-11-26 pervedė ieškovui 60 Eur, 2020-10-02 pervedė ieškovui 120 Eur (124-126 b. l.).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Šiuo atveju atsakovė neneigia, kad daiktų iš ieškovo visai negavo ar kad jų nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo pareiga atsakovei atsiskaityti su ieškovu.
18. Atsakovė nurodo eilę aplinkybių, dėl ko jos manymu ji nėra skolinga ieškovui vekselyje nurodytos sumos. Visgi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė, būdama ne tik skolinga UAB (pavadiniams neskelbtinas) 30000 Lt, bet ir turėdama kitų kreditorių, tarp kurių buvo ir ieškovas, išrašė vekselį būtent 15000 Eur sumai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta išsamiai ištyrus į bylą pateiktus įrodymus ir sulyginus juos su liudytojų paaiškinimais teismo posėdžių metu, t. y. nepažeidžiant ir nenukrypstant nuo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų bei jų aiškinimo praktikos. Nors atsakovė nurodo, kad vekselis yra suklastotas, ji tik padėjo parašą, o ieškovas užpildė vekselio turinį su norima pinigine suma, tačiau teisėjų kolegija nelaiko šių atsakovės argumentų patikimais. Atsakovė nuo pat vekselio pasirašymo 2014 m. gruodžio 23 d. iki pat atsakovo kreipimosi į teismą 2020 m. vasario 3 d. dienos vekselio neginčijo ir neprašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kaip ir neteikė tuo pagrindu byloje priešieškinio.
19. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl privalomojo vekselio patvirtinimo notarine tvarka, nes toks reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2015 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių 2014 m. rugsėjo 18 d. pakeitimo įstatymas Nr. XII-1093), kai tuo tarpu vekselis 15 000 Eur sumai pasirašytas 2014 m. gruodžio 23 d.
20. Kritiškai vertinti ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintą rungimosi principą, nes nesudarė atsakovei galimybės paklausti ieškovo apie jo neigiamas aplinkybes, tuo pačiu nesudarė galimybių įrodinėti aplinkybių, kuriomis rėmėsi atsakovė ginčydama ieškovo ieškinio dalyką bei pagrindą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tai, jog tarp šalių buvo artimi santykiai.
21. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys; teismas savo sprendime negali remtis šalių nenustatytais faktais arba ignoruoti jų nustatytų faktų; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva; teismas negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo. Proceso rungimosi principas apima šalių galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus pateiktus įrodymus ar pastabas, siekiant paveikti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog įrodinėjimo procese atsakovė (apeliantė) buvo pastatyta į aiškiai nepalankesnę padėtį negu priešinga ginčo šalis, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neproporcingai apribota atsakovės galimybė žinoti ir komentuoti įrodymus byloje. Šiuo aspektu, pastebėtina, kad esant įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytam rašytiniam dokumentui – vekseliui, atsakovės pageidavimas įrodinėti ieškovo ieškinio nepagrįstumą vien tik žodiniais paaiškinimais, siekiant užduoti klausimus atsakovui, nelaikomas rungimosi principo pažeidimu. Dar daugiau, teismas neprivalo vertinti šalių tarpusavio asmeninių santykių ginčo situacijos kontekste. Papildomai pastebėtina ir tai, kad atsakovė pateikdama naujus įrodymus kartu su apeliaciniu skundu – šalių tarpusavio susirašinėjimą, nenurodė, kaip jie susiję su ginčo klausimu, kokias aplinkybes jie įrodo ir kaip įtakoja tarp šalių pasirašyto 2014 m. gruodžio 23 d. vekselio galiojimą (negaliojimą).
22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
23. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pareikšto ieškinio. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.