- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-2747-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., G. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-06-12 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys: G. K., G. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl palikimo priėmimo pateikti. Pareiškėja nurodė, kad ji ir G. V. buvo sutuoktiniai. Santuoka nutraukta 2016 m. G. V. mirė (duomenys neskelbtini). 2014-06-16 G. V. Kauno miesto 20-ajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausė jo mirties dieną, paliko pareiškėjai. Apie sudarytą testamentą jai nebuvo žinoma, todėl po G. V. mirties nesikreipė į notarą, tvarkantį palikimą. Kauno r. 5-ojo notaro biuro notarė Lijana Gačionienė siuntė jai 2024-11-05 pranešimą Nr. S-95 dėl informacijos pateikimo, t. y. kad mirusysis G. V. visą savo turtą paliko testamentiniam įpėdiniui, o 2024-11-12 9 val. bus paskelbtas mirusiojo testamento turinys bei paaiškinta jo prasmė ir pasekmės. Pareiškėjos teigimu, ji notarės pranešimo negavo, nuo 2024-11-08 iki 2024-11-11 buvo išvykusi į kelionę, o nežinodama apie testamento paskelbimą į notaro biurą nenuvyko ir prašymo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Apie gautą pranešimą sužinojo iš pašto dėžutėje rasto neadresuoto baltame voke laiško. Pašto dėžute dalinasi su kaimynais. 2024-12-06 susisiekus su Kauno r. 5-ojo notaro biuro notare Lijana Gačioniene, ji buvo informuota, kad praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl palikimo priėmimui pateikti, todėl ji turinti kreiptis į teismą. Palikimą priėmė testatoriaus dukros G. K. ir G. V.. Pareiškėjos teigimu, su G. V. nutraukusi santuoką, negalėjo numatyti, kad įgijo paveldėjimo teisę į buvusio sutuoktinio turtą. Notarės pranešimas 2024-11-05 data, tuo laikotarpiu ji buvo išvykusi į kelionę, registruoto pranešimo negavo, apie testamentą sužinojo 2024-12-06, o sužinojusi apie teises į G. V. palikimą, nedelsdama kreipėsi į teisininkus dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui priimti. 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2024-11-16, todėl terminas praleistas nežymiai. G. V., nebendravęs ir ryšio nepalaikęs su dukromis iš pirmos santuokos (suinteresuotaisiais asmenimis), testamentu laisva valia numatė, kad visą turtą jis nori palikti pareiškėjai, o tokiam testatoriaus sprendimui įtaką galėjo daryti tai, kad pareiškėja kartu vedė buitį ir prisidėjo prie testatoriaus turto išsaugojimo ir priežiūros.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo G. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti, palikimą po tėvo mirties priėmė laiku, notarė kiekvienai dukteriai išdavė po liudijimą. Apie tėčio mirtį dukroms pranešė pusseserė (tėčio sesers dukra), o tai rodo giminės iš tėvo pusės požiūrį į dukras ir jų teisę paveldėti šeimos turtą ir jų ryšį su giminėmis iš tėvo pusės. Iš „Lietuvos pašto“ siuntos įteikimo patvirtinimo, gauto iš notarės Lijanos Gačionienės, aiškiai matosi pareiškėjos vardas ir pavardė bei parašas, kaip laišką gavusio asmens 2024-11-07. Testamentą tėvas parašė pareiškėjai 2014 metais, kai buvo su ja susituokęs, tačiau 2016 metais jis išreiškė ir įgyvendino valią išsituokti su pareiškėja. 2015-07-03 jis sudarė dovanojimo sutartį dėl žemės dalies (duomenys neskelbtini), perleidimo pareiškėjai. Valią sudaryti šią dovanojimo sutartį neilgai trukus jis ginčijo, tačiau nesėkmingai. Po šio nesėkmingo noro atšaukti turto pareiškėjai dovanojimo sutartį, jis išsituokė. Pareiškėja G. V. nesirūpino, jo nepalaidojo, nepadengė laidojimo išlaidų, prie jų neprisidėjo, laidotuvėse nedalyvavo. Palikimą po tėvo mirties dukros priėmė laiku. Pareiškėja nuosavybės teise turi daug nekilnojamojo turto, todėl, suinteresuotojo asmens teigimu, jos turtiniai interesai nenukentės, o G. V. neturi turto, G. K. gyvena 2 kambarių bute, kuriame kitam asmeniui nustatyta uzufrukto teisė.
3. Suinteresuotasis asmuo G. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad palaiko suinteresuotojo asmens G. K. atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo pareiškimą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025-06-12 nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė, priteisė suinteresuotajam asmeniui G. K. iš pareiškėjos I. B. 2 330 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš pareiškėjos I. B. procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 15,86 Eur.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. V., taigi 3 mėnesių terminas jo palikimui priimti suėjo 2024-11-16. Palikėjas 2014-06-16 Kauno miesto 20-ajame notaro biure sudarytu testamentu visą savo turtą paliko sutuoktinei I. B.. Palikėjo ir pareiškėjos santuoka buvo nutraukta 2017-02-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2127-800/2017 (sprendimas įsiteisėjo 2017-03-27), t. y. iki palikėjo mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjo G. V. vardu yra įregistruotas žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, palikimą po G. V. mirties priėmė suinteresuotieji asmenys G. K. ir G. V..
6. Iš Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės 2024-11-05 rašto Nr. S-95 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad pareiškėjai buvo siunčiamas šis raštas, kuriame nurodyta, kad Kauno rajono 5-ajame notaro biure bus pradėta paveldėjimo byla po G. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; testamentu mirusysis G. V. visą savo turtą paliko testamentiniam įpėdiniui; 2024-11-12, 9.00 val. pareiškėjai notaro biure bus paskelbtas mirusiojo testamento turinys bei paaiškinta jo prasmė ir pasekmės. Iš AB „Lietuvos paštas“ siuntos įteikimo patvirtinimo matyti, kad siuntėjos Lijanos Gačionienės siunta gavėjai I. B. į (duomenys neskelbtini), įteikta 2024-11-07, siuntą priėmė I. B.. AB Lietuvos paštas rašte dėl informacijos apie siuntą nurodė, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. RS308660682LT, kurios siuntėja – Lijana Gačionienė, Gedimino g. 47, 44242 Kaunas, gavėja – I. B., (duomenys neskelbtini), 2024-11-07 gauta Kauno Šilainių siuntų centre. Tą pačią dieną siunta pristatyta nurodytu adresu ir įteikta gavėjai pasirašytinai. Praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo siuntos įteikimo, laiškininkas pakomentuoti siuntos įteikimo aplinkybių negalėjo, tačiau patikino, kad visada įsitikina, ar siuntą priimantis asmuo turi teisę priimti siuntą. Pašto siuntų pristatymo ir įteikimo tvarka įtvirtinta Pašto paslaugų teikimo taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių 7.1.1.1.2 punktu, registruotosios korespondencijos siuntos pristatomos gavėjui nurodytu adresu vieną kartą ir įteikiamos pasirašytinai, o jei gavėjo nerandama – korespondencijos siunta gali būti įteikiama pilnamečiui šeimos nariui arba gavėjo įgaliotam asmeniui. Siuntą atsiimantis asmuo bendrovės darbuotojui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir / arba turinio bei formos reikalavimus atitinkantį ir teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintą gavėjo įgaliojimą. Bendrovės duomenų bazėje nėra fiksuojami pateikiamo dokumento duomenys. Iš pridėto siuntos įteikimo pranešimo matyti, kad siunta gavėjai I. B. įteikta 2024-11-07, 12:20:14 val. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėja su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą kreipėsi 2024-12-23, t. y. praleidusi nustatytą terminą daugiau kaip 1 mėnesį (t. y. 37 dienas).
7. Pareiškėja pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2024-11-08 iki 2024-11-11 buvo išvykusi į kelionę, apie notarės pranešimą ir testamentą sužinojo tik 2024-12-06 iš pašto dėžutėje rasto neadresuoto baltame voke laiško, nežinodama apie testamento paskelbimą, į notaro biurą nenuvyko ir prašymo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo terminui atnaujinti.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, termino pareiškėjai palikimui priimti atnaujinimas ir tokiu sprendimu sukeltos teisinės pasekmės būtų neproporcingos, neadekvačios kitų sąžiningų suinteresuotųjų asmenų (pirmos eilės įpėdinių), kurios palaidojo palikėją (tėvą), padengė jo laidojimo išlaidas (šios aplinkybės byloje nepaneigtos), interesams ir neprotingai, neteisingai, nesąžiningai pareiškėjos interesus priimti palikimą iškeltų aukščiau priėmusių palikimą pirmos eilės įpėdinių (dukterų) interesų, jų teisėtų lūkesčių, be to, tokiu sprendimu būtų toleruojamas nerūpestingas, atsainaus pareiškėjos (kuri nurodė esanti įmonės vadovė, daug keliaujanti, skraidanti, aktyvi) pasyvus elgesys laiku priimti palikimą ir paneigtas teisinio tikrumo principas. Be to, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, suinteresuotojo asmens G. V. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, suinteresuotojo asmens G. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas. Tuo tarpu pareiškėjos vardu yra registruoti du žemės sklypai (vieno iš jų dalis padovanota pareiškėjai paties palikėjo G. V.), taip pat žemės sklypas su statiniais, pareiškėja yra darbinga, dirbanti (įmonės vadovė), nuomojanti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, pastatą), todėl termino neatnaujinimo atveju, nesant kitų reikšmingų duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad tai turėtų itin neigiamos įtakos jos interesams.
9. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šalių teisėtų interesų balansą, į pareiškime išdėstytas termino praleidimo priežastis, trukmę, teisingumo ir protingumo principus, pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo esmė.
10. Apeliantė (pareiškėja) I. B. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025-06-12 nutarties. Apeliantė prašo Kauno apylinkės teismo 2025-06-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, kadangi esminiai teismo argumentai, kuriais pareiškimas buvo atmestas, yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaida, jog registruota pašto siunta pareiškėjai buvo įteikta, nors I. B. pašto siuntos 2024-11-07 negavo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose vertino ir lygino pareiškėjos bei suinteresuotųjų asmenų turtinę būklę, tačiau toks vertinimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes praleisto termino atnaujinimo sąlygos grindžiamos ne asmenų socialine ir ekonomine padėtimi, o vertinimu, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas (galimai turėjus išlaidų dėl turto priežiūros ir išlaikymo), taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Toks teismo požiūris suponuoja skirtingą asmenų vertinimą, remiantis jų materialine padėtimi, todėl laikytinas ne tik teisiškai nepagrįstu, bet ir turinčiu diskriminacinio pobūdžio elementų, pažeidžiančių konstitucinius teisingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.
Šalies argumentai
12. Apeliantės vertinimu, prašymas atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi egzistuoja svarbios, objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastys, lėmusios termino praleidimą, o jo trukmė – nežymi. Be to, termino atnaujinimas užtikrintų aiškiai išreikštos palikėjo valios įgyvendinimą ir nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
13. Apeliantė nurodo, kad termino praleidimą nulėmė ne tik objektyvios ir nuo pareiškėjos nepriklausančios aplinkybės, bet ir tai, jog notarė, turėjusi teisės aktuose nustatytą pareigą laiku informuoti pareiškėją apie testamento egzistavimą ir turinį, šių veiksmų ėmėsi pavėluotai. Pagal CK 5.33 straipsnio nuostatas notaras, kai tik sužino apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo datą ir apie ją nedelsdamas informuoti žinomus įpėdinius bei kitus suinteresuotus asmenis. Šio straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti tų įpėdinių, kurie nedalyvavo testamento paskelbime, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Byloje nustatyta, kad testatorius mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai informacija apie testamentą išsiųsta tik 2024-11-05, t. y. likus 11-uolikai dienų iki įstatyme numatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti pabaigos, o testamento turinys paskelbtas 2024-11-12. Tokie notarės veiksmai, neatitinkantys įstatyme įtvirtintos nedelsiamo informavimo pareigos, prisidėjo prie to, kad pareiškėja negalėjo anksčiau imtis teisinių veiksmų, nes apie testamento turinį sužinojo per vėlai. Uždelstas pareiškėjos informavimas apie jos teisių įgyvendinimą nulėmė ir galimybę išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Dėl šių aplinkybių negali būti pareiškėjai taikomos tokios neigiamos pasekmės, juo labiau – atimta teisė į palikimą, kuris aiškiai buvo paskirtas būtent jai. Tai papildomai pagrindžia, kad pareiškėja dėl susiklosčiusių aplinkybių neturėjo realios galimybės laiku įgyvendinti teisės priimti palikimą ir kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotasis asmuo G. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Šalies argumentai
15. G. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nurodė, kad byloje esantys AB Lietuvos pašto duomenys patvirtina, jog notarės siunta pareiškėjai asmeniškai buvo įteikta 2024-11-07, 12:20:14 val. (dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui), pareiškėjai pasirašant, kad siuntą gavo. Šie duomenys nėra paneigti kitais byloje esančiais patikimais, objektyviais ir pakankamais duomenimis. Pareiškėjos pozicija, kad kažkas kitas galėjo priimti siuntą (pasirašyti) ir apsižiūrėjęs, kad siunta ne jam, įmesti voką į kaimynės pašto dėžutę, laikytina deklaratyvia ir niekuo nepagrįsta. Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad ji jau 2024-11-07 5 val. ryto išvyko į Rygą ir negalėjo priimti pašto siuntos taipogi nepagrįsti patikimais įrodymais.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotasis asmuo G. V. taip pat pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, jog palaiko suinteresuotojo asmens G. K. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą poziciją ir prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas visiškai tenkintinas.
17. Apeliantė (pareiškėja) prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nėra pagrindo šiam prašymui patenkinti. Dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos išsamiai paaiškintos procesiniuose dokumentuose, pareiškėja (apeliantė) nenurodė aplinkybių, kurioms išsiaiškinti reikėtų žodinio bylos nagrinėjimo. Pareiškėja nurodė, kad žodinio posėdžio metu ji ketinanti tiesiogiai paaiškinti skundą nagrinėjančiam teismui apie aplinkybes, kad 2024-11-07 ji išvyko į Rygą. Paminėtas aplinkybes pareiškėja galėjo išsamiai paaiškinti raštu procesiniuose dokumentuose. Tokių aplinkybių žodinis aiškinimas nėra būtinas. Todėl byla nagrinėjama rašytiniame teismo posėdyje.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, yra teisėta.
20. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
21. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju buvęs pareiškėjos sutuoktinis (palikėjas) G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo terminas pasibaigė 2024-11-18 (nes 2024-11-16 buvo šeštadienis). Pareiškėja nesitikėjo, kad jai testamentu bus paliktas palikėjo turtas, nes santuoka su palikėju buvo nutraukta 2017-02-22. Iš registruotos pašto siuntos įteikimo patvirtinimo (palikėjo dukterų G. K. ir G. V. atsiliepimo į pareiškimą priedas) matyti, kad notarės Lijanos Gačionienės pranešimas apie testamento paskelbimą įteiktas pareiškėjai 2024-11-07. Jei pareiškėja būtent 2024-11-07 būtų gavusi informaciją apie jai testamentu paliktą turtą, turėtų galimybę palikimą priimti laiku (iki 2024-11-18). Tačiau parašas ant pašto siuntos įteikimo patvirtinimo nebuvo ištirtas. Pareiškėja neigia, kad tai jos parašas. Įtarimą kelia ir pašto siuntos įteikimo patvirtinime išspausdinta įteikimo data. Kokiu būdu siuntą pristatęs pašto darbuotojas pristatymo vietoje galėjo išspausdinti įteikimo datą? Dėl šių aplinkybių spręstina, kad nėra patikimų duomenų apie siuntos įteikimo datą. Nėra pagrindo netikėti liudytojos T. R. parodymais, kad pareiškėjai adresuota siunta buvo rasta paminėtos liudytojos pašto dėžutėje ir 2024-11-13 perduota pareiškėjai. Kadangi kitokių siuntos gavimo aplinkybių niekas nenurodė, o pareiškėja neneigia, kad siuntą gavo, laikytina, jog siunta pareiškėjai galėjo būti perduota 2024-11-13. Paminėtą dieną sužinojusi apie jai testamentu paliktą turtą, pareiškėja galėtų suspėti laiku priimti palikimą. Tačiau ji palikimo laiku nepriėmė. Notarės Lijanos Gačionienės siųstame pranešime nėra nurodytas palikimo priėmimo terminas ir šio termino praleidimo pasekmės. Nėra duomenų, kad pareiškėja žinojo, kad norėdama paveldėti testamentu paliktą turtą, ji turi priimti palikimą ir per kokį terminą ji turi šį veiksmą atlikti. Tad netgi esant aplinkybėms, kad notarės pranešimas pareiškėjai įteiktas prieš pasibaigiant palikimo priėmimo terminui, šios aplinkybės nereiškia, kad pareiškėja galėjo priimti palikimą laiku. Nuo bet kurios iš galimų notarės pranešimo įteikimo dienos (2024-11-07 arba 2024-11-13) iki termino palikimui priimti pabaigos (2024-11-18) buvo itin trumpas laikotarpis. Kaip jau buvo minėta, notarės Lijanos Gačionienės siųstame pranešime nėra nurodytas palikimo priėmimo terminas ir šio termino praleidimo pasekmės. Tokiomis aplinkybėmis reikia tam tikro laiko, kad asmuo suvoktų, ką reiškia įpėdinio statusas ir kaip asmuo turėtų elgtis, atsiradus palikimui. Pareiškėja susisiekė su notare dėl palikimo 2024-12-06, 2024-12-10 pradėjo rengti pareiškimą dėl termino atnaujinimo, o 2024-12-23 šis pareiškimas buvo paduotas teismui. Šie veiksmai patvirtina, kad pareiškėja yra suinteresuota paveldėti jai testamentu paliktą turtą, po to, kai sužinojo jai aktualias aplinkybes apie palikimą ir išsiaiškino, kokius veiksmus turi atlikti, ilgai nedelsdama būtinus veiksmus atliko. Pažymėtina, kad sužinojimas apie pareiškėjai testamentu paliktą turtą ir paskutinės termino palikimui priimti dienos iš dalies sutapo su pareiškėjos suplanuota kelione į Turkiją. Ši aplinkybė sutrukdė pareiškėjai laiku ir tinkamai priimti palikimą. Aprašytų faktų visuma leidžia spręsti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: nesitikėjo, kad jai testamentu bus paliktas turtas, nuo sužinojimo apie testamentą iki termino palikimui priimti pabaigos buvo likę nedaug laiko, notarės pranešime nebuvo išsamios informacijos apie būtinus atlikti veiksmus, jų atlikimo terminą ir šio termino praleidimo pasekmes, per laiką nuo sužinojimo apie testamentą iki palikimo termino pabaigos pareiškėja vyko į iš anksto suplanuotą kelionę, kurios metu neturėjo galimybės priimti palikimo. Dėl šių svarbių priežasčių praleistas palikimo priėmimo terminas atnaujintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, nes ji priimta, neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai pritaikytos materialinės (paveldėjimo santykius reglamentuojančios CK 5.50, 5.57 strapsnių) teisės normos.
24. Apeliantė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė duomenų, kad jas patytė, todėl bylinėjosi išlaidos nepriteisiamos. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, suinteresuotųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus primosios instancijos teismo nutartį ir priėmus kitą nutartį, atitinkamai perskirstytinos dalyvavusių byloje asmenų turėtos bylinėjimos išlaidos. Pareiškėja už pareiškimą sumokėjo žyminį mokestį – 55 Eur, turėjo išaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti – 270 Eur. Bylą išsprendus pareiškėjos naudai, šios bylinėjimosi išlaidos (iš viso 325 Eur) priteisinos pareiškėjai lygiomis dalimis (po 162,50 Eur) iš siunteresuotųjų asmenų G. K. ir G. V., o pastarųjų bylinėjimos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Visiškai patenkinti apeliantės (apreiškėjos) I. B. atskirąjį skundą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025-06-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti pareiškėjai I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, likusiam po G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Priteisti pareiškėjai I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš suinteresuotųjų asmenų G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) iš kiekvieno šioje pastraipoje paminėto siunteresuotojo asmens.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.