Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, išlaidų atlyginimo, transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nuostatos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. B., J. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1. Pakeisti 2019-10-31 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nuostatą „Transporto priemonės kaina 3 000,00 Eur, trys tūkstančiai eurų“ į „Transporto priemonės kaina 6 000,00 Eur, šeši tūkstančiai eurų“;

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Ieškovas papildomai paaiškino, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbo matematikos mokytoju, dabar išėjęs į pensiją, su automobiliais nieko bendro neturi apart vairavimo. Ieškojo, kad automobilis būtų ne senesnis nei 6 m., kadangi norėjo pasinaudoti valstybės parama ir gauti 1 000 Eur. Automobilio paieškos metu automobilio kaina turėjo būti iki 7 000 Eur. Automobilio ilgai neieškojo, atradęs norimą automobilį, paskambino atsakovui, nuvyko iš Klaipėdos į Gargždus susitikti dėl automobilio apžiūros, apžiūrėjo išvaizdą, išbandė pravažiuodamas apie 5-7 km. Susiderėjo kainą – 6 000 Eur. Automobilį apžiūrėjo kartu su žmona. Tokiu būdu dar nėra pirkęs automobilio. Perkant automobilį paklausė, ar nėra gedimų, ir buvo patikintas, kad gedimų nėra, pasitikėjo atsakovu. Pasirašė sutartį po automobilio apžiūros, ją parengė atsakovas, kaina įrašyta nebuvo, kopijos negavo, sumokėjo avansą 1 000 Eur. Likusius pinigus už automobilį (5 000 Eur) sumokėjo tą pačią dieną vėliau Klaipėdoje, prie VĮ „Regitra“, tada gavo ir sutartį. Turėjo 6 000 Eur sumą, tai buvo santaupos, 2 000 Eur turėjo namie ir 4 000 nuėmė iš bankomato. Pasiėmęs sutartį pamatė, kad sutartyje nurodyta automobilio kaina – 3 000 Eur, bet kadangi buvo jau sumokėjęs pinigus šio klausimo nebekėlė. Pardavęs automobilį atsakovas priemonę tą pačią dieną išregistravo, o jam to padaryti nepavyko. Lapkričio 1 d. (kitą dieną) po įsigijimo užvedęs automobilį ir šiek tiek pavažiavęs, pajuto, kad kažkas negerai su pavarų dėže. Lapkričio 1 d. internetiniame portale, sumokėjęs už paslaugą, pasitikrino ginčo automobilio ridą, kuri prieš patekdama į Lietuvą buvo beveik 400 000 km. Parašė SMS žinutę atsakovui, jokio atsakymo negavo. Nusprendė nuvežti automobilį į autoservisą, tačiau po valstybinių švenčių, lapkričio 4 d. automobilis nebeužsivedė išvis, teko tralu automobilį nuvežti apžiūrai. Iš viso automobiliu po įsigijimo pravažiavo apie 13 km. Bandė susisiekti su atsakovu tą patį vakarą, tačiau jis nekėlė ragelio, su atsakovu pavyko susisiekti tik paskambinus žmonai, jai buvo atsakyta, kad ieškovas jokių įrodymų neturi. Lapkričio mėn. išsiuntė pretenziją atsakovui, jokio atsakymo negavo. Lapkričio 13 d. kreipėsi į policiją dėl ridos klastojimo, ikiteisminis tyrimas šiai dienai yra sustabdytas. Vėl bandė kreiptis į atsakovą, tačiau negavo jokio atsakymo. Taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl galimo atsakovo mokesčių slėpimo.

Liudytojas H. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepažįsta nei ieškovo, nei atsakovo, dirba „Volkswagen“ automobilių servise, Klaipėdoje nuo 2005 m., kuris yra oficialus „Volkswagen“ automobilių gamintojo atstovas Lietuvoje. Įgijo inžinieriaus specialybę ir „Volkswagen“ centre dirba vyr. meistru. Ieškovas atvežė ginčo automobilį „Volkswagen“ markės į automobilių centrą, kadangi jis nebeužsivedė, automobiliui buvo atlikta diagnostika. Dalyvavo nustatant gedimus, kartu su kitu darbuotoju – diagnostiku ir kartu aptarė gedimus ir pateikė išvadą. Nurodė, kad automobilis buvo senas, sudėvėtas, neužsivedė, nes buvo nusėdęs akumuliatorius, akumuliatorius ne „Volkswagen“ gamintojo, o „Ford“, automobilį buvo įmanoma užvesti tik laikant jį pajungtą laidais. Automobilį pakrovus ir galiausiai užvedus, buvo atlikta diagnostika, kurios metu nustatyta, kad greičių dėžėje nėra slėgio, tepalo siurblys dėžėje buvo kartu su mechatroniku; taip pat buvo nustatytas trečiojo cilindro nesudirbimas, jį galėjo sąlygoti: vožtuvų nesandarumas, purkštukų nesandarumas arba kompresijos nebuvimas trečiajame cilindre. Akumuliatorių taip pat būtina keisti. Oficialioje Volkswagen programoje, kurioje vedama automobilio istorija, automobilio pagaminimo metai 2012 m. balandžio mėn., o rida paskutinį kartą fiksuota 2014 m. balandžio mėn., ji siekė 141 000 km, tokia rida 2 metų senų automobiliui yra didelė. Tikėtina priežastis lėmusi šio („Volkswagen“ markės) automobilio gedimus – didelė rida, o rida, esanti šiuo metu, greičiausiai yra suklastota. Esant nustatytiems gedimams automobilio naudoti pagal paskirtį neįmanoma. Šiuo atveju būtina pakeisti greičių dėžės mechatroniką (valdymo bloką), automobilio variklį, reikėtų pradėti keisti nuo variklio purkštukų, nes jie tuo metu buvo nesandarūs. Išvadoje nurodyta tik dalių, kurias reikia pakeisti, kaina. Papildomai tektų mokėti ir už darbą, jų preliminari kaina – 600 Eur. Be to atliekant automobilio remonto darbus yra didelė tikimybė, kad paaiškėtų esant ir kitų gedimų. Greičio dėžės ir variklio gedimai nėra tarpusavyje susiję. Ieškovas, pirkdamas automobilį, gal ir galėjo nepastebėti greičio dėžės gedimo (pavaros persijungia esant didesniam sūkiui arba veikia kas antra pavara), tačiau variklio gedimą – turėjo, kadangi variklis turėjo drebėti, galėjo būti ir užsidegusi variklio lemputė, tačiau išbandant automobilį prieš perkant jį, jei tai paslėptas gedimas, gedimo galėjo ir nepastebėti. Techninės apžiūros metu yra tikrinama tik važiuoklės būklė, stabdžiai ir automobilio žibintai, variklis ir greičių dėžė – netikrinami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. 2019-10-31 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas pardavė ieškovui automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rida 164767 km, sutartis surašyta atsakovo, nurodant, jog transporto priemonės kaina 3000,00 Eur, sutartyje nepažymėti jokie transporto priemonės trūkumai.

Iš automobilio pardavimo skelbimo portale www.autoplius.lt matyti, jog automobilis buvo parduodamas už 6 499,00 Eur, nurodoma, jog automobilio pagaminimo data 2013-01, rida 165000 km, be defektų, pastabose papildomai nurodoma, jog automobilis techniškai tvarkingas, važiuoja gerai. Iš skelbimo portalo www.autogidas.lt matyti, jog analogiško modelio ir panašių pagaminimo metų automobilio rinkos kainą nuo 4550,00 Eur iki 7450,00 Eur, www.autopliusas.lt matyti, jog automobilio rinkos kaina priklausomai nuo pagaminimo metų svyruoja nuo 3800,00 Eur iki 8950,00 Eur.

Iš Klaipėdos Volkswagen centro UAB „Baltic Auto“, oficialus automobilių gamintojo Volkswagen atstovas Lietuvoje 2019-11-04 automobilio remonto rekomendacijoje, nustatyta, jog ieškovui parduoto automobilio rida yra suklastota, nes automobilio registracijos data 2012-04-23, o 2014-04-02 rida jau buvo 141 555 km, remiantis oficialia VW istorija. Po šios datos automobilis oficialiame VW centre nebesilankė, daugiau duomenų apie automobilio ridą Volkswagen neturi. Tai patvirtina ir Volkswagen gamintojo ElzaPro pateikti duomenys apie automobilio istoriją. Iš ieškovo pateiktų duomenų iš portalo VIN- Info matyti, jog 2018 m. vasario mėn. yra fiksuota 399 990 km automobilio rida.

Dėl senaties

Teismas nurodo, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškinys teismui yra pareikštas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų už sumokėtą automobilį priteisimo. Taigi atsižvelgus į tai, kad ieškinio pašalinti automobilio trūkumus ieškovas teismui nereiškė, nėra pagrindo taikyti ir sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2006).

CK 6.338 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje 2019-10-31 transporto priemones pirkimo pardavimo sutartyje nėra numatytas kokybės garantijos terminas ar tinkamumo naudotis automobiliu terminas, dėl šios priežasties, laikytina, kad šioje byloje taikytinas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Dėl šios priežasties atsižvelgus į tai, jog automobilio pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių pasirašyta 2019-10-31, o ieškovas automobilio trūkumus pastebėjo jau kitą dieną 2019-11-01, o ieškinį teismui pateikė 2020-08-12, t.y. praėjus 10 mėn., laikytina, kad ieškovas nepraleido 2 metų senaties termino ieškiniui pareikšti. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos aktyviai stengėsi ginti savo, kaip pirkėjo teises, t.y. 2019-11-01 kreipėsi į atsakovą telefonu pranešti jam dėl nekokybiškos prekės; siuntė pretenzijas ieškovui 2019-11-07 (pakartotinai siųsta 2020-04-14), 2020-07-01, tačiau atsakovas nors pretenzijas gavo, tačiau į jas neatsakė, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to, ieškovas 2019-11-13 kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, jog ieškovas stengėsi aktyviais veiksmais apginti savo teises tokiais būdais, kuriuo tuo metu manė esant teisingais. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino eigai reikšmės turi ir ieškovo kreipimasis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, kadangi ieškinio senaties termino eiga nutraukiama tyrimo baudžiamojoje byloje laikotarpiui (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-810-524/2013). Byloje nustačius, jog ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra sustabdytas, bet nenutrauktas, darytina išvada, kad ieškovas nepraleido termino pasinaudoti CK 6.334 straipsniuose nustatytais pirkėjo teisių gynimo būdais – šiuo atvejus grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, todėl nėra pagrindo ieškinį atmesti dėl senaties.

Dėl pirkimo pardavimo sutarties kainos

CK 6.305 straipsnio 1 dalies, 6.313 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai reikalauja, kad pirkimo – pardavimo sutartyje turi būti nurodyta teisinga ir reali daikto pardavimo kaina. Bylos duomenimis transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2019-10-31 Gargžduose, sutartį surašė atsakovas (pardavėjas) ir ieškovas sumokėjo jam 1 000 Eur avansą, vėliau tą pačią dieną po pietų šalys susitiko prie VĮ Regitra Klaipėdoje, ieškovas teigia, jog sumokėjo likusią (5 000 Eur) pinigų sumą už automobilį. Atsakovui atidavus ieškovui sutartį, ieškovas atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra įrašęs automobilio kainą 3 000,00 Eur, kai tuo tarpu šalys buvo susitarusios automobilio kainą 6 000,00 Eur. Tačiau ieškovas ką tik sumokėjęs už automobilį 6 000,00 Eur dėl nurodytos vertės nebeprieštaravo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų minimo automobilio kaina rinkoje svyruoja nuo 4 000 Eur iki 7 000 Eur. Ieškovas ir trečiasis asmuo R. B. teismo posėdžio metu aiškino, jog atsakovas sutiko automobilį parduoti už 6 000,00 Eur ir kainos daugiau nemažino. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog pardavinėjo automobilį už 6 499 Eur, tačiau su ieškovu po automobilio apžiūros sutarė automobilio pardavimo kainą už 3 000,00 Eur, kainą sumažino derybų dėl kainos metu, be to atsakovas įvertino, kad už šį automobilį pats buvo sumokėjęs 3 000 Eur, todėl jokio nuostolio nepatyrė, kainą sumažindamas 54 procentais, tačiau teismas tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai. Visų pirma, akivaizdu, jog pirkimo pardavimo - sutartyje nurodyta automobilio kaina iš esmės neatitinka ginčo automobilio kainos, nurodytos jo pardavimo skelbime portale www.autoplius.lt. Antra, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatitinka tokio automobilio rinkos kainos, o kainos nuleidimas 54 procentais prieštarauja elementariems rinkos dėsniams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas 2020-01-19 Liudytojo apklausos protokole nurodė, jog jis pats remontavo automobilio važiuoklę, todėl įvertinus šią aplinkybę, jog atsakovas turėjo patirti ir tam tikrų išlaidų su automobilio eksploatacija, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog automobilio pardavimas už mažesnę nei rinkos kainą ir patyrus tam tikrų eksploatacinių išlaidų yra nelogiška. Trečia, teismas vertina ir atsakovo į bylą pateiktą ginčo automobilio skelbimą, pagal kurį atsakovas įsigijo automobilį iš UAB „Sajus ir Ko“, skelbime automobilio pardavimo kaina nurodyta 6 800 Eur. Ketvirta, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas pildydamas automobilio pardavimo skelbimą interneto portale nurodė netikslius duomenis apie automobilį - pagaminimo datą, ridos dydį. Penkta, iš į bylą pateiktų trečiojo asmens R. B. 2019 m. spalio mėn. banko sąskaitų išrašų, matyti, kad 2019-10-27 ir 2019-10-29 buvo išgryninti 2 200 Eur, kadangi, kaip nurodė trečiasis asmuo R. B., ieškovas kartu su ja iš anksto ruošėsi pirkti automobilį, tad norėjo turėti grynųjų pinigų iš anksto, įvertinę banko taikomus grynųjų pinigų išėmimo dienos limitus; ieškovui 2019-10-30 atradus automobilį internete ir nusprendus jį apžiūrėti, 2019-10-30, vakare 18.41 val., iš trečiojo asmens banko sąskaitos buvo išgryninti dar 1 000 Eur, atsakovas taip pat nurodė aplinkybę, kad ieškovas su juo susisiekė dėl automobilio apžiūros 2019-10-30 vakare; o 2019-10-31, po automobilio apžiūros ryte, 11.57 val. išgrynino 2 000 Eur iš AB „Swedbank“ ir 1 000 Eur iš AB „SEB“ banko. Šešta, atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kartu su ieškovu dalyvavo VĮ “Regitra” Klaipėdos filiale perregistruojant transporto priemonę ieškovo vardu ir ieškovas turėjo bei galėjo matyti, kokia yra nurodyta perkamos transporto priemonės kaina, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jog jis pats transporto priemonę išregistravo, tačiau nedalyvavo kartu perregistruojant automobilio ieškovo vardu, priešingai, nurodė, jog ieškovui pasiūlė atvykti užregistruoti automobilį savo vardu kitą dieną.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas teikė teismui nenuoseklius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, pastarieji vertintini kritiškai ir kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo. Teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus bei nuoseklius ieškovo bei trečiojo asmens R. B. paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ieškovas ruošėsi automobilio pirkimui, kurio kaina yra 6 499 Eur, o derybų metu buvo nuleista kaina nuo 6 499 Eur iki 6 000 Eur atitinka protingumo kriterijus ir elementarius rinkos dėsnius. Visų šių aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog sutartyje nurodyta 3 000 Eur kaina vis dėl to neatitinka tikrojo šalių susitarimo dėl kainos, t. y. 6 000 Eur ir jos sumokėjimo.

Byloje konstatavus, kad bylos šalys realiai susitarė dėl 6 000 Eur ginčo automobilio pardavimo kainos ir automobilis buvo parduotas už 6000,00 Eur, o sutartyje atsakovui nurodžius 3 000 Eur sumą, yra pagrindas pakeisti 2019-10-31 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nuostatą „Transporto priemonės kaina 3 000,00 Eur, trys tūkstančiai eurų“ į „Transporto priemonės kaina 6 000,00 Eur, šeši tūkstančiai eurų“.

Dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

Teismas nurodo, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų įtvirtintos CK 6.327 straipsnyje. Pirma, parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Antra, pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitiktį sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Trečia, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Šioje normoje nurodyti neigiami padariniai pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). Ketvirta, pardavėjas atsakingas už bet kokius daiktų trūkumus, kurie buvo daikto perdavimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Už daiktų trūkumus, atsiradusius po jų perdavimo momento, pardavėjas atsako, jeigu šie trūkumai yra bet kokios jo prievolės pažeidimo padarinys, inter alia, atsako už pirkėjui suteiktos garantijos, kad prekės bus tinkamos naudoti ir atitiks sutartyje aptartus kokybės reikalavimus tam tikrą laiką, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. CK 6.431¹ straipsnyje numatyta, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Nagrinėjamu atveju, parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog automobilis neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turėjo (turi) įrodyti pirkėjas (ieškovas). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. O pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, turi įrodyti, kad pardavė daiktą be defektų, o esminiai daikto trūkumai atsirado dėl pirkėjo kaltės.

Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises naudodamasis įstatyme ir sutartyje nustatytais teisių gynimo būdais. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios pirkėjo teisės, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šių alternatyvių pirkėjo pažeistų teisių gynimo priemonių pasirinkimas priklauso nuo pirkėjo valios. Tačiau negalima manyti, kad pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimo teisė yra absoliuti. Iškilus teisminiam ginčui dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, teismas, išanalizavęs konkrečias faktines aplinkybes ir ištyręs įrodymus, turi įvertinti, ar pirkėjo pasirinktas ir įgyvendintas vienoks ar kitoks įstatyme ar sutartyje numatytas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas tikrai laikytinas pagrįstu, teisingu ir sąžiningu pardavėjo atžvilgiu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, jog jis buvo iš esmės suklaidintas pardavėjo sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, kadangi parduota netinkamos kokybės transporto priemonė ir ji negali būti naudojama pagal paskirtį, be to sutartyje nurodyta neteisinga kaina, rida, metai, todėl prašo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją, automobilį grąžinti atsakovui, o jam grąžinti jo sumokėtą sumą.

Papildomai teismo posėdžio metu liudytojas H. T. parodė, jog pavairavus ieškovo nupirktą automobilį nepatyrusiam vairuotojui galima ir nesuprasti, jog yra pavarų dėžės gedimas, nurodydamas, kad ginčo automobilio skydelyje taip pat nėra ir tokį gedimą žyminčio šviesos signalo, kitokiu būdu nei atlikti diagnostiką ir nustatyti tokį gedimą nėra. Dėl automobilio variklio defekto neveikiant trečiajam cilindrui, liudytojas nurodė, kad toks gedimas galėjo būti jaučiamas, kadangi variklis turėjo drebėti, galėjo būti ir užsidegusi variklio lemputė, tačiau išbandant automobilį prieš perkant jį, jei tai paslėptas gedimas, ieškovas gedimo galėjo ir nepastebėti. Abejoti ir (ar) netikėti nurodytų ieškovo pateiktų įrodymų tikrumu, liudytojo duotų parodymų teisingumu, teismas neturi jokio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Taip pat CK 6.431¹ straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad pardavėjas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis. Sutartyje atsakovas, kaip pardavėjas, nurodė, jog parduodamo ginčo automobilio rida yra 164 767,00 km, tačiau tikroji automobilio rida pardavimo momentu buvo ženkliai didesnė, t.y. remiantis internetinio portalo VIN info duomenimis - 399 990 km, kuri buvo nustatyta dar 2018 m. vasario mėn. atliekant automobilio techninę apžiūrą. Nors atsakovas nurodo, jog šių įrodymų šaltinis yra abejotinas, tačiau teismas vertina visų byloje esančių įrodymų visumą, t.y. automobilio pirmosios registracijos data – 2012-04-23, dar 2014-04-02, remiantis oficialia „Volkswagen“ automobilių centro duomenų baze, ginčo automobilio rida buvo 141 555 km. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad mažai tikėtina, jog automobilis per penkerius metus būtų nuvažiavęs tik 23 212 km.

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog aptarti automobilio gedimai galėjo būti paslėpti ir ieškovo nepastebėti išbandant perkamą automobilį. Teismo vertinimu atsižvelgus į anksčiau išdėstytą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas žinojo apie esamą automobilio automatinės pavarų dėžės ir variklio gedimus, tačiau šių aplinkybių ieškovui (pirkėjui) neatskleidė, priešingai juos nuslėpė nuo ieškovo ir tokiu būdu suklaidino jį dėl parduodamo automobilio techninės būklės.

Taigi ieškovas įrodė, jog atsakovas pardavė automobilį su gana dideliais techniniais trūkumais, t. y. netinkamos kokybės automobilį, kurio automatinės pavarų dėžės ir variklio defektai iš esmės buvo paslėpti (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas, o atliekant automobilio techninę apžiūrą negali būti nustatomas), ieškovui tapo žinomas iš karto kitą dieną po sutarties sudarymo, – kai ieškovas nuvažiavo automobiliu nedidelį atstumą ir nors automobilį, esant šiam gedimui galima dar eksploatuoti, tačiau jį būtina šalinti, nes toks gedimas toliau progresuoja ir automobilio nebebus galima naudoti pagal tikslinę jo paskirtį (važiuoti), o šio defekto šalinimas gana brangiai kainuoja (CPK 185 straipsnis, CK 6.327 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovas, pirkimo – pardavimo sutartyje garantavęs ieškovui automobilio kokybę, ieškovui nurodžius minėtus automobilio defektus, byloje nepateikė jokių įrodymų, jog šis esminis daikto kokybės trūkumas atsirado dėl to, jog ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsakovas turėjo galimybę atlikti ekspertizę, kurios metu butų buvę galima nustatyti, kokios trukmės yra gedimai, tikslią automobilio ridą, tačiau jokių šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo. Taigi atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės dėl nekokybiško daikto pardavimo, privalėjo įrodyti, kad automobilis sugedo dėl ieškovo kaltų veiksmų, o tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas būtų pažeidęs automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles.

CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Be to nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis), tačiau tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo 2018-12-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1656-273/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėj byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas yra garbaus amžiaus, buvęs matematikos mokytojas, nieko bendro neturėjęs su automobilių mechanika, ilgą laiką nevairavęs automobilio su automatine pavarų dėže, pirkdamas automobilį, jį kartu apžiūrėjo tik su trečiuoju asmeniu sutuoktine ir atsakovu; vairuodamas automobilį nepastebėjo pašalinių garsų ar kitokių akivaizdžių trūkumų, sugebėjo įvertinti tik automobilio bendrą būklę, o šalių sutartyje apie jokius automobilio defektus nurodyta nebuvo, priešingai atsakovas, parduodamas ieškovui automobilį, garantavo, jog jokių automobilio trūkumų nėra, teismas laiko, jog ieškovas šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamai rūpestingas ir sąžiningas pirkėjas, nes akivaizdu, jog tokių gedimų, kurie buvo atsakovo slepiami, negalėjo numatyti.

Teismo vertinimu byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, t. y. sąmoningai nutylėdamas automobilio defektus, apie šiuos defektus nenurodydamas sutartyje, priešingai automobilio pardavimo skelbime bei sutarties sudarymo metu, nurodydamas, jog automobilis tvarkingas, teismo posėdžio metu atsakovas taip pat dar kartą patvirtino, jog automobilis buvo tvarkingas ir prižiūrėtas ir jokių ieškovo nurodytų trūkumų nebuvo. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog atsakovas po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo su ieškovu gavęs SMS žinutes, pretenzijas jas ignoravo, neatsiliepė į ieškovo skambučius, vengė bendravimo ir bendradarbiavimo. Teismo vertinimu atsakovo veiksmai, t. y. nenurodydamas esminių automobilio trūkumų, neteisingos ridos įrašymas, neteisingų automobilio gamybos metų įrašymas, šalių sutartos kainos neįrašymas į pirkimo pardavimo sutartį rodo, jog atsakovas nebuvo sąžininga sutarties šalis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog nustatyti automobilio automatinės pavarų dėžės ir variklio defektai yra tokie, kurie lemia daikto kokybę tiek, jog daikto (lengvojo automobilio) neįmanoma naudoti pagal paskirtį (juo važiuoti, kol nebus suremontuota) ir toks pažeidimas - daikto neatitikimas kokybės reikalavimas yra esminis pirkimo pardavimo sutarties pažeidimas. Teismo vertinimu ieškovas pirkdamas, kad ir nenaują automobilį, tačiau atsakovui deklaruojant, jog automobilis yra geros kokybės, turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Tačiau realiai po sandorio sudarymo paaiškėjo, jog parduotas automobilis su gana dideliais techniniais trūkumais, kuris negali būti eksploatuojamas be brangaus remonto su intervencija į pagrindines automobilio dalis - greičio dėžę ir variklį. Dėl išvardintų priežasčių, darytina išvada, kad atsakovas pardavė visiškai nekokybišką ir neeksploatuotiną automobilį, kurio gedimų pataisymo tik minimalūs kaštai (reikiamų detalių kainos, be pačių darbų kainos) atitinka net 42 proc. paties automobilio vertės bei pardavimo kainos ((2 492,00 Eur Eur / 6 000,00 Eur) x 100 proc.). Tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, nes iš esmės negavo to, ko tikėjosi ir (ar) galėjo pagrįstai tikėtis iš šio sandorio, t. y. kokybiško ir papildomų tokių didelių investicijų nereikalaujančio automobilio. Taigi ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, turinčias teisines reikšmės apginti jo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos pagrindu, o atsakovas jų nepaneigė. Byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numatytas pasekmes pardavėjui pažeistai pirkėjo teisei apginti ir CK 6.327 straipsnio nustatytų pagrindų ir sąlygų jo, kaip pardavėjo, atsakomybei šalinti nėra. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, todėl yra pagrindas ją nutraukti.

Sutartį nutraukus dėl esminio pažeidimo, atsiranda įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų – restitucija. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalis, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, kai nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 212/2012; 2016-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016), o esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui, sutarties nutraukimas ir sumokėtos kainos grąžinimas laikytinas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjo teisės apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad automobilio trūkumai laikytini esminiais, kadangi dėl jų ieškovas nuo pat automobilio įsigijimo pradžios negali naudoti automobilio pagal paskirtį, taip pat esminiu sutarties pažeidimu laikytina ir tai, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi ir (ar) galėjo pagrįstai tikėtis iš šio sandorio, t. y., kokybiško ir papildomų tokių didelių investicijų nereikalaujančio automobilio.

Vadovaujantis anksčiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog yra pagrindas nutraukti 2019-10-31 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti restituciją natūra – ieškovas įpareigotinas grąžinti atsakovui automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo ieškovui priteistina 6 000,00 Eur (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl nuostolių

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti jo patirtas 70,00 Eur išlaidas, susijusias su ginčo sandoriu, kurias sudaro: 30,00 Eur už neužsivedančio ginčo automobilio transportavimą tralu į autoservisą diagnostikai atlikti; 40,00 Eur už automobilio gedimų diagnostikos atlikimą Volkswagen automobilių specializuotame autoservise UAB „Baltic Auto“.

Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

Ieškovas prašo priteisti patirtą 70,00 Eur žalą, kurią pagrindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovas įrodė, kad jam buvo parduotas automobilis netinkamas jį eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, ieškovas dėl tokių atsakovo atliktų veiksmų patyrė išlaidas, jei atsakovas nebūtų pardavęs netinkamos kokybės transporto priemonės, ieškovas nebūtų patyręs išlaidų dėl transporto priemonės gabenimo bei defektų nustatymo. Ieškovo patirtos išlaidos pripažintos pagrįstomis ir susijusiomis su atsakovo pažeista pareiga nurodyti parduodamo daikto trūkumus. Teismas, įvertinęs ieškovo turėtas išlaidas sprendžia, jog ieškovo 70,00 Eur išlaidos yra pagrįstos pateiktais apmokėjimais, kvitais, dėl šių nuostolių atsiradimo kaltas atsakovas, taigi tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, ieškovo patirtų išlaidų atsakovas ieškovui nėra atlyginęs, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovui atlygintini prašomi priteisti nuostoliai – 70,00 Eur (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 2 dalis, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Tenkinus ieškovo ieškinį visiškai yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui. Bylos duomenimis ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 4 646,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (137 Eur žyminis mokestis, ieškinio, dubliko parengimas ir kitų procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose).

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovo atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismui tenkinus ieškinį visiškai ieškovui iš atsakovo priteistina 4 646 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2019-10-31 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nuostatą „Transporto priemonės kaina 3 000 Eur, trys tūkstančiai eurų“ į „Transporto priemonės kaina 6 000 Eur, šeši tūkstančiai eurų“.

Nutraukti tarp ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2019-10-31 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą V. B. grąžinti atsakovui A. R. automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo A. R. priteisti ieškovui V. B. 6 000 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 70,00 Eur nuostolių ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai nuo 6070,00 Eur sumos nuo bylose iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 4 646 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.