Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-383-798/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-05-17
Bylos Nr.: e2A-383-798/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01006-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: A. K., I. K.
Atsakovas: A. G., K. G.

Kategorijos

2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai

Civilinė byla Nr. Nr.e2A-383-798/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01006-2012-7Procesinio sprendimo kategorija:2.1.3.3.1.;2.1.5.1.; 2.5.18.3.; ;3.3.1.14.;3.3.1.21.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K., I. K. ir atsakovų A. G., K. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir I. K. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų A. G. ir K. G..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai A. K., I. K. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su pareiškimu, išduoti teismo įsakymą dėl 170 600,00 Lt (49 409,18 EUR) skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo išieškojimo iš atsakovo A. G. ir dėl 44 200,00 Lt (12 801,20 EUR) skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo iš atsakovo K. G. bei išieškoti iš skolininkų 993,00 Lt (287,59 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė 2014-09-26 teismo įsakymą dėl ieškovų prašomų sumų išieškojimo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-26 nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui pagal teismingumą.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-01-19 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-26 teismo įsakymą panaikino, ieškinį priėmė nagrinėti.

Šalies argumentai

Ieškovai A. K., I. K. pateiktu teismui ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. G. 170 600,00 Lt (49 409,18 EUR) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2) priteisti iš atsakovo K. G. – 18 150,00 Lt (5 256,60 EUR) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai 2015-09-21 pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų bei prašė priteisti iš atsakovo K. G. 28 266,91 EUR (97 600,00 Lt) sumą, sumokėtą pagal 2007-06-27 vekselį, ir 5 256,60 EUR, sumokėtų už trinkelių klojimą, o iš A. G. priteisti 49 409, 16 EUR (170 600 Lt). Kitos ieškinio dalies, dėl 7 544,60 EUR priteisimo iš atsakovo K. G. ,ieškovai atsisakė.

Atsiliepimas

Atsakovai A. G., K. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį ir jos pakeitimą ieškovai susitarė su atsakovais dėl namo su žemės sklypu įsigijimo kainos už 750 000 Lt (217 215,01 EUR) kainą. Iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ieškovai sumokėjo tik 170 600 Lt. Vėliau, pagal notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo 400 000 Lt ir papildomai už atliktus įrengimo/apdailos darbus sumokėjo dar 44 200 Lt. Atsakovų nuomone, ieškovai, reikalaudami tinkamo preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo (namo įrengimo), dar turėtų sumokėti 135 200 Lt. Teigė, kad atsakovai savo prievolę įvykdė tinkamai, šalys nebuvo susitarusios dėl namo įrengimo/apdailos darbų išankstinio apmokėjimo. Darbų apmokėjimo faktas patvirtino, kad visi sutarti darbai buvo atlikti ir priimti, darbų trūkumai, jei tokių ir buvo, atsiskaitymo už darbus metu buvo įvertinti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-11 nutartimi sujungė civilines bylas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-7396-512/2015 prijungė prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-883-524/2015.

Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-883-524/2015 ieškovė I. K. patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl sudarytų sutarčių ir sumokėtų pinigų (400 000 Lt ir 214 800 Lt) atsakovams bei papildomai nurodė, kad atsakovui K. G. papildomai sumokėjo 130 000 Lt. Šią aplinkybę patvirtino 2007-06-27 neprotestuotinas vekselis. Dalis minėtos sumos (32 400,00 Lt) buvo skirta rangos darbų finansavimui, kita dalis 97 600,00 Lt liko atsakovui. Kadangi atsakovas jokių darbų neatliko, todėl 97 600,00 Lt sumą privalėjo grąžinti.

Atsiliepimas

Atsakovas K. G. su ieškiniu nesutiko tais pačiais motyvais, kaip ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-883-524/2015 atsakovų pateiktame atsiliepime į ieškinį. Nesutiko, kad 2007-06-27 vekselis įrodo, jog ieškovė papildomai sumokėjo atsakovui 130 000 Lt prie jos kartu su sutuoktiniu A. K. sumokėtos atsakovams 614 800 Lt sumos, kadangi patys ieškovai nei ieškinyje, nei dublike nenurodė tokios aplinkybės ir tik bylą pradėjus iš esmės nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme pakeitė savo reikalavimų pagrindą ir dalyką aplinkybėmis, kurios jiems turėjo būti žinomos 8 metus. Kadangi ieškovės reikalavimas kildinamas iš rangos santykių, kuriam numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl prašė jį taikyti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį dėl 49 409,16 EUR (170 600 Lt) priteisimo iš atsakovo A. G. atmetė. Ieškinio dalį dėl 33 523,52 EUR (97 600 Lt ir 18 150 Lt) priteisimo iš atsakovo K. G. tenkino iš dalies: ieškovams I. K., A. K. iš atsakovo K. G. priteisė 18 303,99 EUR (63 200 Lt) ir 5 256,60 EUR (18 150 Lt) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 5 256,60 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki šios sprendimo dalies visiško įvykdymo. Kitą šio ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovams I. K. ir A. K. iš atsakovo K. G. 443,53 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 423,58 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį. Priteisė atsakovams A. G. ir K. G. iš ieškovų I. K. ir A. K. 1 583,10 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Priėmė ieškovų I. K. ir A. K. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 7 544,60 EUR (26 050 Lt) sumos priteisimo iš K. G. ir šią bylos dalį nutraukė. Grąžino ieškovams I. K. ir A. K. 127,32 EUR nuo šios ieškinio dalies sumokėto valstybei žyminio mokesčio ir šią sprendimo dalį pavedė vykdyti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Sprendimui įsiteisėjus panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo A. G. turtui 2015-04-09 nutartimi, ir grąžino atsakovui iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos 2015-01-05 įmokėtą 2 781 EUR ir 2015-04-10 įmokėtą 928 EUR sumas.

Dėl ieškinio dalies, dėl 49 409, 16 EUR (170 600 Lt) priteisimo iš A. G., atmetimo

Teismas iš preliminariosios sutarties 17 punkto nustatė, kad pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai turėjo būti sumokėję 680 000 Lt, įskaitant avansinius mokėjimus. Likusią 70 000 Lt kainos dalį ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2007-08-25 sąmatos pasirašymo ir raktų perdavimo; šiuo punktu šalys susitarė, kad parduodamo turto kaina pirkimo – pardavimo sutartyje bus nurodoma 400 000 Lt.

Konstatavo, jog byloje įrodytas atsakovo motyvas, jog šalys buvo sutarusios dėl parduodamos namų valdos kainos už 750 000 Lt ir raštu buvo sutarusios nerodyti tikrosios kainos, t. y. pažeisti viešosios teisės normas. Tokios ieškovų pozicijos civilinės teisės prasme nelaikė teisėta ir ieškinį dėl 49 409,16 EUR (170 600 Lt) priteisimo atmetė.

Ieškovų poziciją, jog jie permokėjo atsakovui ginčo sumą, teismas vertino kaip nepagrįstą. Papildomas susitarimas prie preliminariosios sutarties įrodė, jog šalys susitarė, kad 2007-06-12 sumokėto avanso suma 170 600 Lt, o 2007-06-27 sudaroma pagrindinė sutartis, kurioje šalys susitarė nerodyti tikrosios parduodamo - perkamo objekto kainos ir tą pačią dieną ieškovė išdavė atsakovui K. G. vekselį 130 000 Lt sumai. Teismo vertinimu, 2007-07-12 mokėjimo pavedimai įrodė, jog ieškovai sumokėjo A. G. 400 000 Lt. Todėl sprendė, kad šie ieškovų veiksmai ir rašytinis preliminariosios sutarties tekstas įrodė, kad ieškovai pirko namą ne už 400 000 Lt, kadangi ieškovai prieš ir po sutarčių sudarymo atsakovui A. G. sumokėjo 570 600 Lt, o K. G. – 130 000 Lt. Vertino, jog ieškovai namų valdą susitarė pirkti už 400 000 Lt, nes pakankamai protingas ir apdairus žmogus, įvykdęs tokios didelės, 170 600 Lt sumos, permoką, kaip nurodė ieškovai, nebūtų 2007-06-27 pasirašęs vekselio 130 000 Lt sumai ir jį per trumpą laikotarpį apmokėjęs. Įvertinęs visas ieškovų sumokėtas sumas padarė išvadą, kad iš viso ieškovai sumokėjo atsakovams 700 600 Lt (170 600 Lt + 130 000 Lt + 400 000 Lt).

Teismo vertinimu, vekselio pasirašymas buvo sąlygotas preliminariosios sutarties 17 punkto, jog pagrindinės sutarties pasirašymo metu ieškovai turėjo būti sumokėję 680 000 Lt, tačiau iš bylos medžiagos nustatė, kad didžiausią pinigų sumą – 400 000 Lt jie sumokėjo 2007-07-12, todėl pagrindinės sutarties pasirašymo dieną (2007-06-27), jie išdavė vekselį, įvertindami ir 400 000 Lt banko paskolos ateityje pervedamą sumą. Esant nustatytai aplinkybei, dėl susitarimo pirkimo–pardavimo sutartyje rodyti beveik dvigubai mažesnę kainą, teismas negalėjo padaryti priešingos išvados ir konstatuoti, kad perkamo objekto kaina buvo 400 000 Lt bei priteisti ieškovų nurodomą permoką, t. y. pagal ieškinyje nurodomą aplinkybę, jog 170 600 Lt nebuvo įtraukti į 400 000 Lt namų valdos kainą.

Teismas buvo pasiūlęs ieškovams skirti ekspertizę sutartų ir atliktų ar netinkamai atliktų rangos darbų mastui nustatyti, tačiau ieškovai 2015-06-11 raštu atsisakė visų reikalavimų, kildinamų iš statybos rangos darbų trūkumų. Todėl teismas sprendė, jog šioje byloje ieškovai neįrodė, kad ginčo suma – 170 600 Lt galėtų būti sumažinta pirkimo – pardavimo kaina dėl rangos objekto nesukūrimo ar netinkamo jo sukūrimo.

Dėl rangos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių, dėl 33 523,52 EUR (97 600 Lt ir 18 150 Lt) priteisimo

Konstatavo, kad preliminariosios sutarties 2 punkto nuostatos, dėl rangos teisinių santykių, šalims yra privalomos. Šis susitarimas dėl rangos išplėtotas šalių sudarytoje 2007-06-27 rangos sutartyje. Be to, šalys pripažino aplinkybę, jog tarp jų buvo susiklostę ir statybos rangos teisiniai santykiai, už kuriuos atsakingas buvo K. G.. Ieškovai atsisakė visų reikalavimų, susijusių su statybos rangos trūkumais name.

Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus dėl šalių sutartinių rangos santykių, padarė išvadą, jog dėl aplinkos darbų masto ir įkainių šalys buvo susitarusios žodžiu, nes iš atsakovo K. G. paaiškinimo nustatė, jog jis pripažino nepastatęs tvoros, neišklojęs trinkelių, tačiau buvo įdiegęs drenažo sistemą ir atvežęs juodžemio. Šis atsakovo paaiškinimas leido teismui padaryti išvadą, jog dėl ieškovų įrodinėjamų aplinkos darbų šalys buvo susitarusios žodžiu. Be to, preliminariosios sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja teisiškai įregistruoti nebaigtą įrengti parduodamą namą. Todėl, teismo vertinimu, šis sutarties punktas įrodė, jog name atsakovas turėjo įrengti visus įvadus, prijungti prie vandens, nuotekų valymo, elektros tinklų ir atiduoti vertinti komisijai.

Sprendė, jog ginčo šalys susitarė dėl rangos darbų preliminariojoje sutartyje raštu, o dėl ieškovo nurodomų aplinkos sutvarkymo darbų sudarė žodinę sutartį, nes atsakovas K. G. neneigė, kad buvo įsipareigojęs tokius darbus atlikti, 2007-06-27 rangos sutartyje padarytas įrašas dėl papildomų darbų – trinkelių paklojimo – patvirtino šalių paaiškinimus, o ieškovai įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos apmokėti.

Byloje nustatė, kad dėl aplinkos darbų, jų masto ir įkainių šalys buvo susitarusios žodžiu. Šalys 130 000 Lt vekselį pasirašė ir po poros dienų jį apmokėjo K. G., kuris buvo atsakingas už ieškovų namo įrengimą, todėl šią sumą vertino visų rangos darbų verte, nes kitų įrodymų šalys neteikė. 2007-06-27 rangos sutartyje bendra rangos sutarties kaina yra 130 000 Lt be papildomų mokėjimų, 2007-06-11 sąmatoje nurodyta, jog medžiagos namo įrengimui kainuos 34 400 Lt. Kadangi 34 400 Lt sumos ieškovai neginčijo, padarė išvadą, jog likusi 63 200 Lt suma buvo skirta aplinkai sutvarkyti ir šių darbų atlikimo atsakovas neįrodė. Teismo vertinimu, vien tik paaiškinimo dėl tinkamo rangos sutarties įvykdymo nepakanka, nes atsakovas jokio darbų ir pinigų balanso nevedė. Iš atsakovo paaiškinimo nustatė, jog jis tvoros nepastatė ir trinkelių neišklojo, todėl sprendė, jog yra pagrindas priteisti 18 303, 99 EUR (63 200 Lt). Taip pat 2007-06-27 rangos sutartyje buvo padarytas atsakovo prierašas, jog jis papildomai gavo 5 256, 60 EUR (18 150 Lt) už 165 kv. m trinkelių išklojimą, tačiau pripažino, jog šių darbų neatliko. Sprendė, kad yra pagrindas priteisti ir šią pinigų sumą, kaip gautą papildomai.

Atsiliepimas

Byloje nustatė, kad ieškovai atsakovams sumokėjo 700 600 Lt ir kitas sumas, nurodytas 2007-06-27 rangos sutartyje, t. y. už laiptus, trinkeles, pirtį. Atsakovų pozicija, išreikšta atsiliepime į ieškinį ir triplike, buvo tokia, jog ieškovai nebuvo iki galo atsiskaitę su jais iki 750 000 Lt sutartos kainos, todėl ir rangos darbai buvo nebaigti. Kadangi atsakovai priešieškinio ieškovams nepareiškė ir nepateikė įrodymų, jog atliko sutartus raštu ir žodžiu rangos darbus, už kuriuos ieškovai buvo sumokėję, todėl padarė išvadą, jog atmesti ieškinio dalį atsakovų nurodomu pagrindu nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi 2015-09-21 teismo posėdyje ieškovai pateikė atsisakymą nuo 7 544,60 EUR (26 050 Lt) priteisimo iš atsakovo K. G. ir prašė šią bylos dalį nutraukti, teismas šį prašymą tenkino ir bylą dalyje nutraukė; ieškovams grąžino 127,32 EUR sumokėto nuo šios ieškinio dalies žyminio mokesčio.

Dėl procesinių palūkanų ir ieškovų reikalavimų

2015-09-21 teismo posėdyje ieškovai pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir galutinių reikalavimų atsakovams suformulavimo, kuriame nepasisakė dėl procesinių palūkanų, todėl teismas 5 procentų procesines palūkanas priteisė tik nuo 18 150 Lt priteistos sumos, nes tokį reikalavimą ieškovai buvo suformulavę 2014-11-25 ieškinyje ir jo neatsisakė, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-7396-512/2015, kurioje ieškovė I. K. buvo pareiškusi ieškinį K. G. dėl 28 266,91 EUR (97 600 Lt) skolos priteisimo, nebuvo suformuluotas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl nuo šios sumos jų nepriteisė. Be to, šioje byloje ieškinį reiškė viena ieškovė I. K., tačiau 2015-09-21 pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo pasirašė abu ieškovai ir prašė 97 600 Lt priteisti abiem ieškovams, todėl šią sumą priteisė abiem ieškovams, nes jie neprašė priteisti ginčo sumų konkrečiomis dalimis, todėl priteistinos sumos kaip solidarusis reikalavimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai A. K. ir I. K. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir ieškovų pareikštus reikalavimus atsakovams tenkinti bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Dėl reikalavimų atsakovui K. G..

Žemesnės instancijos teismas

Pirma. Klaipėdos apygardos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovų įsigyto namo aplinkos sutvarkymui skirtą piniginių lėšų sumą, be to pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ir kai kurias kitas faktines aplinkybes. Paaiškino, kad 28 266,91 Eur (97 600 Lt) suma šalys įvertino namo aplinkos sutvarkymo kainą. Kadangi jokie namo aplinkos sutvarkymo darbai (tai sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas) nebuvo atlikti, ieškovai pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo visą šią sumą. Klaipėdos apygardos teismas, apskaičiuodamas aplinkos sutvarkymui skirtą sumą, iš 97 600 Lt papildomai atėmė ir 2007-06-11 sąmatoje nurodytą 34 400 Lt sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių logiškų argumentų, dėl kurių tenkinama reikalavimo dalis papildomai mažinama šia suma. Mano, jog, 2007-06-27 rangos sutarties turinys aiškiai rodo, jog 28 266,91 Eur (97 600 Lt) suma yra namo aplinkos sutvarkymo kaina. Tai, kad ieškovai atsisakė reikalavimų, susijusių su netinkamai atliktais darbais, nereiškia, kad pasikeitė šalių numatyta namo aplinkos sutvarkymo kaina.

Antra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje sprendinio dalyje visiškai nepagrįstai nurodė, esą pagrindinėje sutartyje šalys susitarė nerodyti tikrosios namų valdos kainos. Teigia, jog byloje nepateikta įrodymų apie darbų atlikimą, tačiau byloje esančiais įrodymais nustatytas faktas, jog darbai, numatyti šalių susitarimuose neatlikti.

Dėl reikalavimų atsakovui A. G..

Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo principus bei bendruosius civilinės teisės principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje ir nepagrįstai šalių sudarytus susitarimus aiškino tik atsakovų naudai, t. y. teismas: 1) nepagrįstai nurodė, jog ieškovai dalyvavo susitarime, kuriuo pažeidžiamos viešosios teisės normos, 2) netiksliai apskaičiavo ieškovų atsakovams sumokėtas sumas, 3) neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovams buvo parduotas ne visiškai, o dalinai baigtas ir dalinai įrengtas namas, 4) ieškovams susitarimas dėl įsigyjamo gyvenamojo namo kainos nuslėpimo būtų visiškai nenaudingas, o priešingų aplinkybių ieškovai neįrodinėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai A. G. ir K. G. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, jog ieškovai savo skunde apskritai nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų konkrečių esminių procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų, t. y. apeliacinis skundas nepagrįstas teisiškai, jų skundas grįstas vien išnagrinėtų faktinių aplinkybių sau naudingu vertinimu.

Nurodo, kad bendra rangos darbų sutarties kaina su darbais, medžiagomis ir gerbūviu sudaro 37 650 EUR (130 000 Lt), ką neva patvirtina 2007-06-27 rangos sutartis, tačiau „užmiršta“ 2007-05-09 preliminariąją sutartį, kurios pagrindu ir sąlygomis buvo sudaromi susitarimai dėl rangos darbų, kurioje buvo detaliai aptartos mokėtinos sumos. Pagal preliminarią sutartį notarinės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną ieškovai turėjo būti sumokėję 680 000 Lt, o likusią 70 000 Lt kainos dalį sumokėti iki 2007-08-25 pasirašant pirkėjo ir pardavėjo suderintą ir atskirai pasirašytą sąmatą. Šalys pasirašė 2007-06-11 sąmatą 34 400 Lt darbams, o 2007-06-27 – 32 400 Lt, t. y. iš viso 68 800 Lt, kas iš esmės atitinka preliminariosios sutarties nuostatas dėl 70 000 Lt likusios sumos. Vekselyje nurodytas atsiskaitymo terminas – 2007-07-15, kai pagal 2007-06-27 rangos sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2007-08-25. Tai parodo, kad vekselis buvo išrašytas ne dėl rangos darbų, o kaip gautinų sumų dalies užtikrinimo priemonė, nes pasirašant 2007-06-27 notarinę pirkimo - pardavimo sutartį ieškovai vietoje 680 000 Lt tebuvo sumokėję tik 170 600 Lt. Be to, ieškovai pradiniame ieškinyje 170 600 Lt paskirtį nurodė rangos darbams, o vėliau jau bylą nagrinėjant iš esmės dėl šios sumos pakeitė tiek reikalavimo pagrindą, tiek dalyką ir ėmė teigti, kad ši suma privalo būti grąžinta kaip namo pirkimo - pardavimo kainos permoka, kurią šalių žodiniu susitarimu atsakovai neva įsipareigojo grąžinti. Pažymėjo, kad ieškovai iš savo teigiamų daugiau kaip 220 000 Lt išlaidų tesugebėjo pagrįsti 3 236 Lt už smulkius kiemo ir vidaus dujotiekio montavimo darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovų nauja versija dėl 176 000 Lt yra protingai neįtikinama, kadangi neįtikėtinai atrodo paaiškinimas, pagal kurį, iš vienos pusės, ieškovams neva turėjo būti grąžinti 170 600 Lt, ir iš kitos pusės, ieškovai tuo pat metu turėjo sumokėti atsakovams 130 000 Lt plius 400 000 Lt pagal notarinę sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovai teigia, kad teismas neva neteisingai apskaičiavo jų sumokėtas sumas, tačiau patys jas neteisingai skaičiuoja. Netgi nevertinant tos aplinkybės, kad ieškovai 130 000 Lt pagal vekselį nepagrįstai skaičiuoja kaip atskirą sumą ir prideda ją prie sumokėtų pinigų, jie į tą sutartą pirkimo-pardavimo 750 000 Lt kainą įskaito ir 44 200 Lt, į kuriuos įeina ir apmokėjimas už papildomus, t. y. preliminarioje sutartyje į 750 000 Lt kainą neįtrauktus, darbus, todėl visiškai nepagrįstai teigia, neva liko skolingi tik 200 Lt.

Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu visi rangos darbai nebuvo atlikti, namas nebuvo 750 000 Lt vertės. Atskiro turto įvertinimo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dienai daryti nebuvo pagrindo, kadangi šalys kainą nustatė rašytiniu susitarimu dar preliminariojoje sutartyje, todėl kalbėti apie kainos nuslėpimą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Ieškovų teiginys, neva su atsakovais buvo sutarta, kad 170 600 Lt bus grąžinta, ne tik kad nepagrįstas absoliučiai jokiais įrodymais, protingai neįtikinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, bet tiesiogiai prieštarauja pačių ieškovų ankstesniems raštu pradiniame ieškinyje išdėstytiems teiginiams dėl šios sumos.

Apeliaciniu skundu atsakovai A. G. ir K. G. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015m. spalio 12 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys buvo iš dalies tenkintas ir ieškinį atmesti, o sprendimo dalį, kuria dalis ieškovų reikalavimų buvo atmesta – palikti nepakeistą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi vien ieškovų nelogiškais paaiškinimais, visiškai atmesdamas atsakovų paaiškinimus, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, pažeidė rangą reglamentuojančias materialinės teisės normas, ribojančias užsakovų galimybę remtis darbų trūkumu faktu, taip pat užsakovų teisių gynybos būdus reglamentuojančias materialinės teisės normas, rangos teisinių santykių šalių pareigas reglamentuojančias materialinės teisės normas, visiškai nesprendė atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Paaiškino, kad ieškovai prievolę pilnai įrengti gyvenamąjį namą grindė 2007-05-09 preliminaria sutartimi, taip pat šios sutarties 2007-06-12 pakeitimu. 2007-05-09 preliminarios sutarties 1 punkte nustatyta namo su žemės sklypu kaina – 750 000 Lt, o 17 punkte nustatyta, kad 680 000 Lt (įskaitant avansinius mokėjimus) turi būti sumokėti, iki notarinės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo. Iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ieškovai tebuvo sumokėję iš viso tik 170 600 Lt. 400 000 Lt ieškovai sumokėjo pagal 2007-06-27 pasirašytą notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tą pačią dieną pasirašė vekselį 130 000 Lt sumai. Apeliantų (atsakovų) nuomone, vekselyje nurodytas atsiskaitymo terminas 2007-07-15, kai pagal 2007-06-27 rangos sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2007-08-25, taigi tai tik parodo, kad vekselis buvo išrašytas ne dėl rangos darbų, o kaip gautinų sumų dalies užtikrinimo priemonė, nes pasirašant 2007-06-27 notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovai vietoje 680 000 Lt tebuvo sumokėję 170 600 Lt. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ir I. K. 2015-04-28 pareikštame ieškinyje pagal vekselį teigiama, jog 170 600 Lt buvo užskaityti kaip dalinis apmokėjimas už darbus. Reali pirkimo - pardavimo sandorio kaina buvo nustatyta preliminarioje sutartyje – 750 000 Lt neišskiriant rangos darbų. Taigi ieškovų teiginiai, neva buvo sutarta, kad jų sumokėtas 170 600 Lt avansas turėjo būti grąžintas, yra niekuo nepagrįstas ir prieštarauja šalių pasirašytos preliminarios sutarties nuostatoms. Pagal preliminarią sutartį notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną ieškovai turėjo būti sumokėję 680 000 Lt, o likusią 70 000 Lt kainos dalį sumokėti iki 2007-08-25 pasirašant pirkėjo ir pardavėjo suderintą ir atskirai pasirašytą sąmatą. Šalys pasirašė 2007-06-11 sąmatą 34 400 Lt darbams, o 2007-06-27 – 32 400 Lt, t. y. iš viso 68 800 Lt, kas iš esmės atitinka preliminariosios sutarties nuostatas dėl 70 000 Lt likusios sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nenurodė kurį iš išvardintų užsakovų teisių gynimo būdų taikė ir nepagrindė jo konkrečia materialine teisės norma, apsiribodamas bendra sutartinės atsakomybės nuostata, kad verslininko atsakomybės. Mano, kad teismas taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. darbų kainos sumažinimą, arba CK 6.665 straipsnio 2 dalį – žalos (nuostolių) atlyginimą. Bet kuriuo atveju sprendimas laikytinas nemotyvuotu – teismui konstatavus, jog ieškovų reikalavimas kildinama iš rangos teisinių santykių, teismas sprendimo nepagrindė konkrečia materialinės teisės norma. Teismas rėmėsi įstatymo nuostatomis dėl darbų priėmimo - perdavimo, tačiau visiškai nesivadovavo specialiąja darbų priėmimo - perdavimą reglamentuojančia įstatymo nuostata – CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą).

Teismas sprendime konstatavęs, kad šalių reikalavimai dėl 33 523,52 EUR (97 600 Lt ir 18 150 Lt) priteisimo kildinamas iš rangos teisinių santykių, sprendimo motyvuojamoje dalyje visiškai neužsiminė apie atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nors apie tokį reikalavimą paminėjo sprendimo aprašomojoje dalyje.

Apeliantų įsitikinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo senaties klausimo, sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Mano, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo vien dėl to, kad teismas apie tai nepasisakė, neatitiktų protingumo, bei proceso operatyvumo principų, kadangi šį teisės klausimą gali išspręsti pats apeliacinės instancijos teismas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su atsakovų teiginiais, kad 130 000 Lt vekselis buvo gautinų sumų dalies užtikrinimo priemonė. Teigia, jog 130 000 Lt suma buvo sumokėta atskirai atsakovui K. G., o pats vekselis, kuriame ši suma nurodoma negali būti pripažintas tik ieškovų pateiktu papildomu mokėjimų užtikrinimu. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė gavęs pinigus pagal vekselį. Pažymėjo, jog šioje byloje ieškovai neprašo nei atlyginti atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų, nei priteisti nuostolius. Vertina, kad atsakovų teiginiai apie 18 150,00 Lt sumos įskaitymą padengiant ieškovų įsiskolinimą už kitus atliktus darbus yra nepagrįsti, nes pagal 2007-06-27 sutartyje esantį įrašą ši suma buvo skirta konkrečiai įvardintiems darbams - trinkelių išklojimui, o jokio susitarimo dėl šios sumos įskaitymo kaip mokėjimo už kitus darbus nebuvo.

Dėl aplinkybių, kurios sąlygojo ilgą nesikreipimą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo paaiškino: 1) nutrūkus namo įrengimo darbams, dalį laiko atsakovas K. G. žadėjo juos pratęsti, kai baigs kitų objektų statybą, 2) vėliau ieškovai susidūrė su finansiniais sunkumais, sugaišo nemažai laiko, kol surado advokatą ir dokumentus. Teigia, kad pretenzijas atsakovas reiškė žodžiu ir nemanė, jog atsakovai, kurie dalį žodžiu sudarytų susitarimų vykdė, pasinaudos susitarimų ir pretenzijų neįforminimu raštu ir bandys vengti atsakomybės. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo. Teigia, kad, ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, o tuo atveju, jei buvo praleistas, mano, jog šis terminas turi būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovė I. K., atsakovas A. G., tarpininkaujant „AGENCY VESTUS“ IĮ, sudarė 2007-05-09 preliminarią sutartį Nr.070509/1R-A, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir jame esantį namą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esančius .(duomenys neskelbtini), už 750 000 Lt kainą (preliminarios sutarties 1 punktas), taip pat atsakovas įsipareigojo užbaigti namo statybą, namą įrengti, jį teisiškai įregistruoti (preliminarios sutarties 2.1 punktas); susitarė, kad parduodamo turto kaina pirkimo - pardavimo sutartyje bus nurodoma 400 000 Lt (preliminarios sutarties 17 punkto 2 papunktis).

Ieškovė I. K., atsakovas A. G., tarpininkaujant „AGENCY VESTUS“ IĮ, sudarė 2007-05-09 preliminarios sutarties 2007-06-12 pakeitimą, kuriuo susitarė, jog šio susitarimo pasirašymo metu ieškovė sumokėjo atsakovui 170 600 Lt avanso.

Ieškovai A. K., I. K. ir atsakovas A. G. sudarė 2007-06-27 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su I. K. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), ir jame esantį nebaigtą statyti namą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), už 400 000,00 Lt (115 848,00 EUR), o žemės sklypą – už 75 000 Lt kainas (sutarties 2, 2.1. punktai).

Ieškovė I. K. 2007-06-27 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu atsakovui K. G. sumokėjo 130 000 Lt sumą.

Ieškovai ir atsakovas K. G. sudarė 2007-06-27 rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus: šiauriniame fasade lauko laiptų įrengimą, apskardinimą, pamato aptinkavimą, kanalizacijos įjungimą, lietaus kanalizacijos, taip pat atlikti kitus papildomus darbus, po kurių ieškovų įsigytas namas turėjo būti iki galo įrengtas.

Dėl reikalavimo priteisti 33 523,52 Eur (115 750 Lt)

Nagrinėjamojoje byloje ieškovai reiškia atsakovui K. G. reikalavimą dėl 33 523,52 Eur (115 750 Lt) priteisimo: 1) 28 266,91 Eur (97 600 Lt) sumos, sumokėtos pagal 2007-06-27 vekselį ir 2) 5 256,60 Eur (18 150 Lt) papildomos sumos, sumokėtos už trinkelių paklojimą. Ieškovai atsisakė savo reikalavimo dalies dėl 7 544,60 Eur (26 050 Lt) sumos priteisimo iš atsakovo K. G..

Byloje nustatyta, jog ieškovė I. K. 2007-06-27 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu perdavė atsakovui K. G. 130 000 Lt sumą.

Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, esminė reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009).

Atsakovas K. G. pripažįsta 130 000 Lt gavimo faktą; apie pinigų gavimą raštu patvirtino ir 2007-06-27 vekselyje.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo paprastai turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas pagal šį vertybinį popierių prasidėjusi išieškojimo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007;2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje. 3K-3-59-695/2016).

Kita vertus, pripažįstama ir tai, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Todėl ir vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio faktinio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-59-695/2016).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas K. G., pagal vekselį gavęs 130 000 Lt, buvo atsakingas už ieškovų įsigyto namo įrengimą, todėl šią sumą laikė visų rangos darbų verte, nes kitų įrodymų šalys neteikė.

Konstatuotina, kad 130 000 Lt suma atsakovui sumokėta ne pagal 2007-06-27 rangos sutartį dėl darbų (aplinkos sutvarkymo, namo įrengimo ir kt.) atlikimo, o 2007-06-27 paprastojo vekselio pagrindu. 2007-06-27 paprastasis neprotestuotinas vekselis galioja, dėl jo teisėtumo ginčo tarp šalių nėra.

Dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinę praktiką, pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos). Kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali būti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais būdais. Pažymėtina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, jog vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją), pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę priimti vekselius iš kredito gavėjo ir kitų asmenų, siekdamas užtikrinti, jog vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį bus įvykdyti. Taigi, vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą. Vekselio, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013; 2014m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į susiklosčiusią teismų praktiką, į atsakovo K. G. prisiimtus įsipareigojimus pagal 2007-06-27 rangos sutartį atlikti namo įrengimo ir gerbūvio (pvz., laiptų įrengimo, plytelių išklijavimo, elektros, dujų, vandentiekio pajungimo, tvoros aptvėrimo ir kt.) sutvarkymo darbus, konstatuoja, jog 2007-06-27 vekselis laikytinas prievolių, prisiimtų 2007-06-27 rangos sutartimi, užtikrinimo priemone.

Atsakovų argumentai, jog vekselis buvo išrašytas ne dėl rangos darbų užtikrinimo, o kaip gautinų sumų dalies užtikrinimo priemonė atmestinas. Pirma, pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienai ieškovai atsakovams buvo sumokėję 570 600 Lt (170 600 Lt avanso + 400 000 Lt). Antra, vekselis tiesiogiai susietas su rangos sutartimi, t. y. 2007-06-27 vekseliu gauta 130 000 Lt suma perkelta į 2007-06-27 rangos sutartį (bendra sutarties kaina su darbais, medžiagomis ir gerbūviu 130 000 Lt).

Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog namo aplinkos sutvarkymo kaina yra 28 266,91 Eur (97 600 Lt) (130 000 Lt - 32 400 Lt), o pirmosios instancijos teismas šią sumą mažindamas iki 18 303,99 EUR (63 200 Lt) nepateikė jokių argumentų.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot.k. - ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).

Ieškovai apeliacinės instancijos teismui nepateikė detalizuotų duomenų apie namo įrengimui ir aplinkos sutvarkymui panaudotas medžiagas (kiekius ir kainas) ir atliktų darbų apimtį (kiekius ir kainas), iš kurių būtų galima pamatyti, kad 2007-06-11 sąmatoje nurodyta 34 400 Lt suma už medžiagas yra įskaičiuota į 2007-06-27 rangos sutartyje išvardintų įrengimo darbų 32 400 Lt kainą (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, jog pagrindinėje 2007-06-27 pirkimo – pardavimo sutartyje šalys neaptarė (neišreiškė valios) dėl sąmatų surašymo ir rangos sutarčių sudarymo. 2007-05-09 preliminarioje sutartyje šalys sulygo, jog statybos darbai, susiję su namo įrengimu bus atliekami pagal pirkėjo ir pardavėjo suderintą ir atskirai pasirašytą sąmatą (preliminarios sutarties 2.1., 2.3. punktai). Iš 2007-06-12 susitarimo prie 2007-05-09 preliminarios sutarties nustatyta, jog šiuo susitarimu šalys pasirašė 2007-06-11 sudarytą sąmatą, kuri laikoma susitarimo neatskiriama dalimi. 2007-06-11 sąmata atsakovas įsipareigojo atlikti namo pirmo ir antro aukšto vidaus ir išorės apdailos darbus iki 2007-08-25; medžiagų kainą (įskaičiuotą į rangos kainą) nurodė 34 400 Lt. 2007-06-27 rangos sutarties 1 - 20 punktuose išvardinti namo įrengimo darbai iš viso sudarė 32 400 Lt sumą.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė iš 130 000 Lt sumos atimti 2007-06-11 sąmatoje nurodytą 34 400 Lt medžiagų kaina ir 2007-06-27 rangos sutartyje nurodytą 32 400 Lt atliktinų darbų kainą bei priteisti ieškovams iš atsakovo K. G. 18 303,99 EUR (63 200 Lt) sumą, skirtiną gerbūvio (aplinkos) sutvarkymui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo paradyta išvada, jog yra pagrindas 5 256, 60 EUR (18 150 Lt) sumą priteisti ieškovams iš atsakovo, kadangi 2007-06-27 rangos sutartyje buvo padarytas atsakovo prierašas, jog jis papildomai gavo 5 256, 60 EUR (18 150 Lt) už 165 kv. m trinkelių išklojimą ir atsakovas pripažino aplinkybę, kad trinkelių už gautą sumą neišklojo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas K. G. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, susijusių su prisiimtų įsipareigojimų pagal rangos sutartį, užtikrintų vekseliu, tinkamu įvykdymu (CPK 178 straipsnis), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė 23 560,59 Eur (18 303, 99 EUR + 5 256,60 EUR) sumą priteisti ieškovams Irenai ir A. K. iš atsakovo K. G..

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo ir ieškinio senaties atnaujinimo aplinkybės yra fakto klausimai, kurie tirtini ir apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties nepasisakė, atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, taikytiną esant rangos teisiniams santykiams.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą senaties terminas pagal CPK 1.125 straipsnio 1 dalį yra dešimt metų. Kadangi ieškovai kreipės į teismą su reikalavimu priteisti piniginę sumą už neatliktus darbus, susijusius su namo įrengimu ir aplinkos sutvarkymu, kurie buvo užtikrinti 2007-06-27 vekseliu, įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti 49 409,16 EUR (170 600 Lt)

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenimis, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, sudaro pagrindą spręsti, kad CK normomis, atsižvelgiant į civilinėje teisėje vyraujantį dispozityvųjį metodą, nesiekiama detaliai sureguliuoti visų sutartinių teisinių santykių formų.

Iš 2007-05-09 preliminarios sutarties 1 punkto nustatyta, jog ieškovai įsipareigojo nupirkti, o atsakovas A. G. įsipareigojo parduoti žemės sklypą ir jame statomą gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), už 750 000 Lt. Preliminarios sutarties 12 punktu ieškovai (pirkėjai), užtikrinant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, šios sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui A. G. 5 000 Lt avanso; iki 2007-06-09 ieškovai įsipareigojo papildomai sumokėti atsakovui 100 000 Lt avanso. Sumokėta avanso suma yra įskaitoma į 1 punkte nurodytą turto pirkimo – pardavimo kainą (750 000 Lt) (preliminarios sutarties 13 punktas). Preliminarios sutarties 17 punktu šalys sulygo dėl papildomų sąlygų: 1) pasirašant notaro patvirtintą turto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovai turi būti sumokėję atsakovui 680 000Lt, įskaitant avansinius mokėjimus; likusią kainos dalį 70 000 Lt, ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2007-08-25, pasirašant šalių suderintą ir atskirai pasirašytą sąmatą ir perduodant raktus nuo turto; 2) parduodamo turto kaina pirkimo – pardavimo sutartyje bus nurodoma 400 000 Lt. 2007-06-12 susitarimu prie 2007-05-09 preliminarios sutarties šalys susitarė, jog šio susitarimo pasirašymo metu ieškovai papildomai sumokėjo atsakovui 165 600 Lt avanso; iš viso sumokėto avanso suma 2007-06-12 sudarė 170 600 Lt.

Šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, laikomas preliminariąja sutartimi (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, preliminarioji sutartis yra sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tiek suformuotoje teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje, pažymima, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu – consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.

Būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1 – 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Pastebėtina ir tai, kad, nepaisant pirmiausiai įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013).

Iš 2007-06-27 nekilnojamojo turto notarinės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, jog nekilnojamieji daiktai parduoti už šalių nustatytą 400 000 Lt kainą (pirkimo – pardavimo sutarties 2 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. paaiškino, kad preliminarioji sutartis su K. G. buvo sudaryta dėl 750 000 Lt vertės namo ir žemės sklypo, tačiau pagrindinė sutartis buvo sudaryta dėl 400 000 Lt ir atskirai buvo sutarta sumokėti atsakovui 130 000 Lt už rangos darbus. Atsakovas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad slėpė tikrą namo kainą, todėl pasirašė sutartį dėl 400 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs tokius atsakovo veiksmus (mokesčių mokėjimo vengimą), 2015 m. spalio 12 d. atskirąja nutartimi informavo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gargždų skyrių apie ieškovų Irenos ir A. K., tarpininkaujant IĮ „AGENCY VESTUS“ ir atsakovų Alfonso ir K. G. sudarytas 2007-05-09 preliminarią sutartį ir 2007-06-27 turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias gautos pajamos, nuo kurių galimai nebuvo sumokėti mokesčiai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2007-05-09 preliminarios sutarties 1 punkte ir 2007-06-12 susitarime prie 2007-05-09 preliminarios sutarties įtvirtintas sąlygas dėl turto pardavimo už 750 000 Lt kainą, taip pat įvertinusi 2007-05-09 preliminariosios sutarties 17 punkto 2 papunktyje šalių sulygtą susitarimą pirkimo – pardavimo sutartyje rodyti kainą ne 750 000 Lt, o 400 000 Lt, sprendžia, jog šalys išreiškė valią dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir aptarė papildomą būsimos pagrindinės sutarties sąlygą, t. y. pirkimo – pardavimo sutartyje objekto kainą nurodyti ne 750 000 Lt, o 400 000 Lt.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme ieškovai paaiškino, jog jiems mokėti daugiau apsimokėjo, t. y. per mokesčių grąžinimą kreditavimo teisiniuose santykiuose. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog atsakovams pinigines lėšas sumokėjo, o gautų lėšų apskaita ir mokesčių mokėjimas yra ieškovų atsakomybės reikalas. Teisėjų kolegija sutinka, jog mokesčių mokėjimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl šiuo klausimu byloje nepasisako, tik atkreipia dėmesį abiejų šalių dėmesį į tai, jog įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda (ex injuria jus non oritur).

Byloje nustatyta, jog ieškovai atsakovams sumokėjo šias sumas: 1) 170 600 Lt (49 409,18 EUR) avanso: 5 000 Lt pagal 2007-05-09 preliminarią sutartį ir 165 600 Lt pagal jos 2007-06-12 pakeitimą), kurie turėjo būti įskaityti į pagrindinėje sutartyje nurodytą kainą; 2) 400 000 Lt (115 848 EUR) (340 000 Lt + 60 000 Lt) sumokėjo 2007-07-02 bankiniais pavedimais A. G.; 3) 2007-06-27 vekselio pagrindu sumokėjo 130 000 Lt (37 650,60 EUR) atsakovui K. G.; 4) papildomai 44 200 Lt sumokėjo atsakovui K. G. už namo įrengimo/apdailos darbus. Taigi, ieškovai iš viso atsakovams sumokėjo 744 800 Lt sumą: atsakovui A. G. - 570 600 Lt (165 257,18 EUR) (400 000 + 170 600 Lt), o atsakovui K. G. – 174 200 Lt (50 451,80 EUR) (130 000 Lt + 44 200 Lt). Taigi, iš viso ieškovai atsakovams sumokėjo 744 800 Lt (2015 708,99 EUR) (170 600 Lt (49 409,18 EUR) + 400 000 (115 848 EUR) + 130 000 Lt (37 650,60 EUR) + 44 200 Lt (12 801,20 EUR)). Atsakovai nėra pareiškę priešieškinio dėl trūkstamos (iki 217 215,01 EUR (750 000 Lt) turto kainos) sumos priteisimo iš ieškovų.

Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovai pagrįstai teigia, kad ieškovų pozicija nėra nuosekli, nes iš pradžių ieškovai teigė, kad 170 600 Lt (49 409,18 EUR) suma ir 44 200 Lt sumos yra už rangos darbus (namo įrengimo ir aplinkos sutvarkymo), o vėliau, pateikę vekselį, savo poziciją pakeitė ir įrodinėjo, jog 130 000 Lt suma skirta rangos darbams. Pirma, iš 2007-06-12 susitarimo prie 2007-05-09 preliminarios sutarties matyti, jog 170 600 Lt (49 409,18 EUR) avanso suma sumokėta atsakovui A. G., kad užtikrinti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, o ne skirti rangos darbams. Antra, ieškovai žinojo, kad įsigyja nepilnai įrengtą namą su pilnai nesutvarkytu gerbūviu. Trečia, susitarė su atsakovu K. G. dėl namo įrengimo bei aplinkos sutvarkymo ir šiai prievolei užtikrinti išdavė vekselį. Todėl, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta ir neteisinga ieškovams priteisti pinigines sumas, susijusias su prisiimtų įsipareigojimų pagal rangos sutartį, užtikrintų vekseliu bei sumokėtą 170 600 Lt (49 409,18 EUR) avanso sumą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovai, žinodami, jog jų teisės pažeistos (permokėjo pinigines lėšas pagal 2007-06-27 turto pirkimo – pradavimo sandorį) nesikreipė į teismą dėl permokėtų sumų priteisimo.

Esant šalių valiai, išreikštai preliminariosios sutarties 17 punkto 2 papunktyje, dėl susitarimo pirkimo – pardavimo sutartyje rodyti kitokią kainą, nei preliminariojoje sutartyje, taip pat atsižvelgus į ieškovų atsakovams sumokėtą 744 800 Lt sumą (į kurią įskaičiuota pagal 2007-06-12 susitarimą prie 2007-05-09 preliminarios sutarties sumokėta 170 600 Lt avanso suma bei išrašytas vekselis, jog užtikrinti namo įrengimą ir gerbūvio sutvarkymą), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog perkamo objekto kaina nebuvo 400 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškinį dalyje dėl 49 409,16 EUR (170 600 Lt) priteisimo atmesti, kadangi reali perkamo objekto kaina buvo ne 400 000 Lt, o 750 000 Lt ir šią aplinkybę pagrindė ne tik šalių preliminariojoje sutartyje nurodytas rašytinis susitarimas (pirkimo – pardavimo sutartyje nerodyti tikrosios įsigyjamo (parduodamo) objekto kainos), bet ir ieškovų atsakovams sumokėtos didelės piniginės sumos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą duomenis, pagrindžiantį aplinkybę, jog ieškovų finansinė padėtis buvo sunki nuo pat namo įsigijimo momento, atsakovui dar nebaigus visų rangos darbų ir šiuo metu gyvenamojo namo būklė yra nebaigtos statybos. Teigia, kad būtinybė pateikti šį įrodymą atsirado apeliaciniame procese.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti.

Susipažinus su papildomai pateiktu dokumentu matyti, kad šis dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, kadangi Klaipėdos apygardos teismas sprendimą priėmė 2015 m. spalio 12 d., o VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas iš internetinės www.registrucentras.lt svetainės išimtas 2015 m. gegužės 7 d, 10:43 val. Atsakovai nepagrindė kodėl šio dokumento pateikimo būtinybė kilo vėliau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys iš esmės neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovai namą įsigijo nepilnai įrengtą ir su pilnai nesutvarkyta aplinka.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra pagrindo priimti apelianto pateikto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalių reikalavimai patenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų (ieškovų ir atsakovų) apeliaciniai skundai atmesti, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasNijolė PiškinaitėAntanas Rudzinskas