Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Kantaravičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam A. P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2007-03-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, įkaityta 1 diena. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 5 dienos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. P. B. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. P. B. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 78 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra 7 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginį pagrindą konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį, jis linkęs save pateisinti, kaltina jauną amžių ir tėvų nepriežiūrą. Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje vartojo alkoholį, tačiau saikingai. Abu smurtiniai nusikaltimai padaryti, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Atliekant bausmę pataisos namuose, nuteistasis nepripažino alkoholio daromos žalos. Įvertinus šias nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei kriminalinę jo istoriją, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis yra silpnokos savitvardos, ypač apsvaigęs nuo alkoholio, nesunkiai išsiprovokuojamas konfliktams, ką patvirtina ir jam nustatyta vidutinė rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimus (20 balų pagal HCR). Be to, nors nuteistasis pataisos namuose nebuvo baustas už režimo tvarkos pažeidimus, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad jis ne kartą yra pažeidęs dienotvarkės režimą, tačiau dėl to nuteistojo elgesys buvo svarstytas drausminėje komisijoje ir jis tik įspėtas dėl netinkamo elgesio. Šios aplinkybės taip pat, visų kitų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje, charakterizuoja nuteistąjį ir turi būti vertinamos. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 78 balai, kurių pakankamai didelė dalis – 43 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net šeši kriminogeniniai veiksniai - informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei nuostatos.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Nors A. P. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, tačiau paskutinį nusikaltimą jis padarė lygtinio paleidimo metu, prieš tai buvo teistas už labai sunkaus ir sunkių, taip pat susijusių su smurto panaudojimu, nusikaltimų padarymą, kas pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas, kaip teigiama skunde, nelaikytinas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, jo asmenybės ypatumus, pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. P. B. lygtinį paleidimą.

12. Skunde nuteistasis teigia, kad Komisijos Nutarimas vertintinas kaip tiesioginis įrodymas, parengtas vadovaujantis nešališkų, profesionalių specialistų išvadomis apie jo asmenybę, atsižvelgiant į faktus. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, toks nutarimas turi būti patvirtintas teismo, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme, kaip ir šiuo atveju. Tai suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Kolegija laiko, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, pasisakydama tik apie teigiamas aplinkybes, o apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Nesutiktina ir su skundo teiginiais dėl teismų praktikos panašiose bylose taikymo, nes kiekvienas nuteistasis pasižymi individualiomis savybėmis, taip pat individuali yra ir jo pažanga bausmės atlikimo metu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendimą priima individualiai įvertinęs konkrečią situaciją.

13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. P. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.