Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. P. B. skundą dėl Marijampolės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. B. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal 2007 m. kovo 14 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. spalio 23 d., o pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 22 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 1 metai 10 mėnesių 26 dienos.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. P. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju pateikti duomenys patvirtina, kad A. P. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga yra manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. P. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 87 balai (vidutinė), kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra abejonių nekelianti aplinkybė leidžianti nuspręsti, kad lygtinis paleidimas šiuo metu būtų efektyvus. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas, elgesys, emocinė gerovė. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat paminėtos aplinkybės, jog nuteistasis A. P. B. praeityje teistas 5 kartus, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo įstaigą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kadangi įsiteisėjus teismo nuosprendžiui pasislėpė nuo bausmės. Toks nuteistojo elgesys rodo itin atsainų požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas negrįžtamas pasekmes ir teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl savo neteisėtų veiksmų A. P. B. iš esmės nesigailėjo, negebėjo prisiimti atsakomybės už juos. Abejonių teigiama ir pakankama nuteistojo pažanga kelia ir tai, kad nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą prieš savo seserį. Nuteistojo teigimu, ankstesnius nusikaltimus darydavo su draugais, tačiau kaltina jauną amžių ir tėvų nepriežiūrą, linkęs pasielgti rizikingai, negalvojant apie būsimas pasekmes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. P. B. turi teistumų, susijusių su alkoholio vartojimu, būnant išgėrusiam, pasireikšdavo smurtinis elgesys, yra silpnokos savitvardos, nesunkiai išprovokuojamas konfliktui. Be to, nuteistojo atžvilgiu yra priteistas civilinis ieškinys, tad taikant lygtinį paleidimą, priteistas ieškinys gali būti paskata ir ateityje daryti analogiškus nusikaltimus (vyrauja nusikaltimai turtinei nuosavybei).

10. Bylos duomenys patvirtina, kad už stropų darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, A. P. B. buvo 2 kartus paskatintas. Atlikdamas bausmę, nuteistasis dirbo įvairiose darbovietėse, išreiškė teigiamą darbinę motyvaciją, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Socialiniai ryšiai su visais šeimos nariais yra palaikomi, bendrauja, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Akcentuotina, kad aptartos aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 87 balai, nuo praėjusio vertinimo sumažėjo tik dviem balais, kas neabejotinai atskleidžia tai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Tuo labiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro 35 statiniai ir net 52 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, taip įrodydamas, jog siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos. Aptartų duomenų visuma neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog šiuo metu jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau negalima spręsti, kad laisvėje taikomi apribojimai šiuo atveju jau pasiektus savo tikslus, o nuteistasis nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. P. B. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, iš 7 Komisijos narių, net 3 nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

12. Skunde nuteistasis cituoja įstatymus bei teismų nutartis su jam palankiais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

13. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėdamas skundą teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. P. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.