Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-374-854/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-02
Bylos Nr.: e2S-374-854/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18734-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: A. G.

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui

Civilinė byla Nr. e2S-374-854/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18734-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, kuriuo teismo prašė: 1) iki ieškinio teismui pardavimo dienos laikiną nepilnamečio vaiko F. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 2) nustatyti laikiną ieškovės siūlomą atsakovo A. G. bendravimo su vaiku tvarką.

2. Ieškovė prašymą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus F. G. Šalių nesutarimai prasidėjo nuo 2021 metų, o 2022 metais dar sustiprėjo, ieškovei sužinojus apie galimą atsakovo neištikimybę.

2.2. Nepavykus susitaikyti ir susitarti dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių susitarimu, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi dėl privalomosios mediacijos. Ieškovės prašymas buvo priimtas, paskirta mediatorė. Kreipimosi į teismą metu ikiteisminės mediacijos procedūra dar nebaigta.

2.3. Saugodama savo ir vaiko emocinę sveikatą, ieškovė su sūnumi 2022 m. gegužės 26 d. išsikraustė iš šalių gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir gyvena.

2.4. Šalių nepilnametis sūnus yra labai mažas (3 metų amžiaus).

2.5. Ieškovė bandė su atsakovu savarankiškai derinti bendravimo su vaiku grafiką, tačiau atsakovas nesilaiko jokių tarpusavio susitarimų, savavališkai sprendžia dėl bendravimo su vaiku laiko ir nepaiso būtinybės užtikrinti tokio amžiaus vaiko raidai būtino stabilumo ir dienotvarkės, ne kartą ieškovei priskirtu laiku nepranešęs pasiėmė vaiką iš darželio, o ieškovei atvykus pasiimti sūnaus į darželį paaiškėja, kad vaiko jau nėra.

2.6. Atsakovas nuolat provokuoja konfliktus, atakuodamas ieškovę gausybe skambučių, agresyvių, žeminančių žinučių ir el. laiškų, reikalaudamas bendrauti su vaiku ir taip trikdydamas vaiko rutiną ir jį išbalansuodamas. Pokalbiuose su vaiku telefonu prašo kartoti, kad sūnus nori skristi lėktuvu pasimatyti su seneliais, sako, kad turi paruošęs žaislų, kuriais apipila vaiką susitikimų metu.

2.7. Atsakovas nuteikinėja vaiką prieš ieškovę. Tai matyti iš vaiko bendravimo su ieškove, kai ji pasiima sūnų iš atsakovo – vaikas nenoriai eina pas motiną, vis kartodamas, kad nori skristi lėktuvu su tėčiu, o mama negera. Tai nenormalu, nes vaiko ir motinos ryšys yra labai stiprus ir praėjus valandai vaikas nurimsta ir vėl linksmai bei natūraliai bendrauja su motina.

2.8. Atsakovas yra įrašęs ir ieškovei siuntęs vaizdo įrašų, kur sūnaus klausia, ar nori pas mamą, ar nori likti su tėčiu. Toks elgesys yra žalingas vaiko psichikai ir gali atsiliepti jo tolimesnei raidai. Dėl tokio elgesio ieškovė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą.

2.9. Atsakovas yra ne kartą grasinęs ieškovei, kad jis išsiveš vaiką be jos sutikimo į (duomenys neskelbtini) ir artimiausius 15 metų ji galės skraidyti su vaiku pasimatyti, ar į (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovo tėvai. Ruošdamasis tam, atsakovas pagamino vaikui (duomenys neskelbtini) piliečio pasą.

2.10. Atsakovas neturi įgūdžių rūpintis vaiku, nes visą laiką iki šalių nesutarimų sūnumi rūpinosi tik ieškovė. Nuo 2022 m. balandžio mėn. vaikas lanko darželį. Dėl dažno sirgimo adaptacijos procesas tebevyksta, todėl jam būtina disciplinuota rutina ir pastovumas, kuris užtikrins tinkamą vaiko raidą ir psichologinę būseną.

2.11. Ieškovė nekvestionuoja atsakovo teisės bendrauti su vaiku, ji skatina sūnų bendrauti su tėvu, visada apie tėvą atsiliepia tik labai gerai, tačiau vaikas ypač mažo amžius ir jo poreikiai lemia, kad vaikas kol kas didžiąją dalį laiko turi būti su motina, o jo bendravimas su tėvu neturi būti žalingas.

2.12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi bendrauti su sūnumi, tačiau jam reikia užtikrinti tinkamą priežiūrą tiek namuose, tiek ir ugdymo proceso metu, ieškovė siūlo nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio bei kiekvieną trečiadienį po ugdymo įstaigos be nakvynės. Kadangi atsakovas neturi įgūdžių rūpintis vaiku jam sergant, būtina nustatyti, kad vaiko ligos metu jis būna pas motiną.

2.13. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas ne visada teikė informaciją ieškovei apie sūnų, kai vaikas būdavo su juo, nederino su ieškove vaiko priežiūros bei gydymo būdų ir vaiką gydė netinkamai, būtina nustatyti, kad vaiko buvimo pas atsakovą metu, tėvas turi nedelsiant suteikti ieškovei informaciją apie vaiko susirgimus, susižalojimus ir kitas neigiamas būkles, kad ieškovė galėtų užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir gydymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimą į prašymą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Atsakovas buvo itin nustebęs, gavęs iš ieškovės atstovo informaciją, kad ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors jau keli mėnesiai ir šiuo metu tarp atsakovo ir ieškovės vyksta intensyvios derybos dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Ginčo šalys siekia rasti bendrą sutarimą ne tik tiesiogiai per savo atstovus (advokatus), bet ir mediacijoje.

3.2. Šalys yra sudariusios ikivedybinę sutartį, todėl turtiniai klausimai nebus santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovas yra ne kartą išreiškęs poziciją ieškovei, kad neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas teikia ieškovės nurodytą išlaikymą vaikui, todėl ginčo šioje dalyje tarp šalių nekils.

3.3. Atsakovas siekia, kad 3 metų šalių nepilnametis sūnus augtų stabilioje, saugioje, mylinčioje aplinkoje ir vienodai bendrautų tiek su mama, tiek su tėčiu.

3.4. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis savo verslą (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atsakovas atvyko gyventi dėl šeimos, ir nors santykiai su ieškove nesusiklostė sėkmingai, Lietuvoje dirba, aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje ir kuria socialinį gyvenimą Lietuvoje bei šiuo metu netgi planuoja dalį verslo perkelti į Lietuvą vien tam, kad galėtų būti ir gyventi šalia bei auginti savo sūnų, mokyti jį savo gimtosios – (duomenys neskelbtini) – kalbos, kas šio meto vaiko amžiuje yra ypač aktualu ir būtent tokiame amžiuje kalbos galima išmokti labai paprastai ir lengvai.

3.5. Šalys šiuo metu gyvena iš esmės 300 metrų atstumu, todėl abu tėvai turi visas sąlygas užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus, vaikui bendraujant su mama ir su tėčiu iš esmės po lygiai, taip užtikrinant vaiko emocinį stabilumą, visokeriopą vystymąsi, jaučiant kiekvieno iš tėvų meilę, dėmesį ir rūpestį, užtikrinant vaiko asmenybės vystymąsi (kuomet abi ginčo šalys yra asmenybės, turinčios savitą pasaulėžiūrą, kultūrą, kas papildo vaiko formavimąsi), bei kas šiuo vaiko amžiuje yra itin svarbu ir aktualu – bendravimą 2 kalbomis ((duomenys neskelbtini) kalbos (ieškovės gimtosios kalbos) ir (duomenys neskelbtini) kalbos (atsakovo gimtosios kalbos).

3.6. Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia ne vaiko interesų ir jo teisės bendrauti ir matytis su abiem tėvais užtikrinimo, bet tik išimtinai sau naudingesnės derybinės pozicijos tarp šalių vykstančiose derybose dėl asmeninės nuosavybės teise įgyto turto Tenerifėje.

3.7. Atsakovas su ieškove yra bendrai sutarę dėl daug platesnės tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalauja ieškovė, kuri nuslepia, kad pagal šalių sudarytą 2022 m. spalio mėnesio grafiką sutuoktiniai buvo susitarę, jog tėvas turi teisę bendrauti sūnumi 12 dienų su nakvyne ir 2 vakarus po darželio. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovė pati siūlė, kad atsakovas bendrautų su vaiku ne mažiau kaip 10 – 12 dienų (su nakvyne) per mėnesį, tačiau vien todėl, kad atsakovas derybose nepriima ieškovės siūlomų sąlygų dėl turto ir jo kainos, ji manipuliuoja teisėmis į vaiką ir sugalvoja riboti atsakovo teisę matytis ir bendrauti su sūnumi (pavyzdžiui, nors siūlė, kad atsakovas švęstų savo (duomenys neskelbtini) gimtadienį su vaiku, tačiau nepasitenkinusi derybų rezultatais, atsakovui pasimatyti su sūnumi nebeleido).

3.8. Šalys negyvena kartu nuo 2022 m. gegužės mėnesio, todėl faktinė situacija bendravimo su vaiku dar nėra visiškai nusistovėjusi dėl šalių tarpusavio emocijų, vasaros atostogų ir pan., tačiau bet kuriuo atveju atsakovo bendravimas su vaiku šiuo metu sudaro 12 dienų su nakvyne bei 2 vakarus po darželio, ir šio šalių sutarto tėvo bendravimo su vaiku riboti nėra jokio pagrindo.

3.9. Atsakovas pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad būtent ieškovė iškėlė problemą, kad sūnaus paso neįmanoma pagaminti laiku dėl migrantų krizės Lietuvoje, pati nurodė atsakovui ieškoti vaiko paso pagaminimo galimybių, todėl bendru sutarimu vaikui buvo pagamintas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas.

Atsiliepimas

3.10. Atsakovas, gerbdamas ieškovę ir jos baimes, netgi yra nurodęs, kad jei ji prieštarauja, kol vyksta santuokos nutraukimo procesas, jis niekur nekeliaus su vaiku atostogų (pavyzdžiui, nekeliaus pas vaiko senelius, pusbrolius, draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), nors sūnus turi teisę bendrauti su seneliais ir giminėmis).

3.11. Atsakovas yra pasiryžęs savo gyvenimą koreguoti ir derinti prie sūnaus poreikių ir netgi prie ieškovės, kad tik galėtų ir turėtų galimybę auginti vaiką tokiomis pat teisėmis kaip ir ieškovė.

3.12. Atsakovas neneigia to, kad jis pamiršo pasiimti sūnaus antibiotikus į atostogas Palangoje, tačiau taip pat pažymi, jog taip nutikus, iš karto susisiekė su medikais, gavo naujus antibiotikus.

3.13. Atsakovas visada prižiūri vaiką, kreipiasi į medicinos įstaigas, konsultuojasi su psichologais. Ieškovė į bylą teikia medicininį išrašą, neva pagrindžiantį valgymo sutrikimą, užfiksuotą, kai sūnui tebuvo 5 mėnesiai. Atnaujintos diagnozės ieškovė teismui nepateikia. Būdamas pas atsakovą sūnus valgo visavertį ir subalansuotą atsakovo gamintą maistą. Jokių valgymo sunkumų vaikas neturi, yra sveikas berniukas, o valgymo sutrikimai buvo kilę tik dėl to, kad jis daugiau nei dvejus su pusę metų buvo maitintas tik motinos pienu. Tai, kad sūnus neturi jokių valgymo sutrikimų patvirtina ir teikiama naujausia 2022 m. spalio 21 d. vaiko gydytojo pažyma, kurioje nurodyta, kad „apetitas geras, mitybos ir virškinimų sistemos sutrikimų nėra“.

3.14. Teismui nusprendus nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nustatytina atsakovo siūloma bendravimo tvarka, kuri leistų užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, numatanti, kad likus 2 savaitėms iki kito kalendorinio mėnesio pradžios, ieškovė šalys tarpusavyje geranoriškai, įvertinę savo užimtumą, susiderina sekančio mėnesio bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiką, užtikrinant ne mažesnį kaip 12 dienų (su nakvyne) + 2 vakarus po vaiko darželio atsakovo bendravimo su vaiku laiką. Šalims tarpusavyje geranoriškai nepavykus suderinti kito mėnesio bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiko, taikoma tokia tvarka: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku neporinėmis metų savaitėmis nuo antradienio iki ateinančio pirmadienio (6 nakvynės), antradienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba 18:00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pirmadienį grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą arba 9:30 val. į ieškovės gyvenamąją vietą (t. y., pavyzdžiui, pasiimdamas vaiką 45-os metų savaitės antradienį ir grąžindamas 46 savaitės pirmadienį ir t.t.) bei atsakovas bendrauja su vaiku porinių mėnesio savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba 18:00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. (t. y., pavyzdžiui, pasiimdamas vaiką 46-os metų savaitės ketvirtadienį ir grąžindamas tą pačią dieną). Bendru šalių susitarimu, įvertinus ginčo šalių užimtumą, laikina bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama. Šalys su vaiku susijusius klausimus susiderina telefonu, SMS ar socialinio tinklo žinute arba el. paštu. Šalys vieną kitą informuoja visais su vaiku susijusiais klausimais ir bendradarbiauja.

Šalies argumentai

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Išvadoje nurodė:

4.1. Vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenis, tėvai A. G. ir A. G., auginantys nepilnametį vaiką F. G., gim. (duomenys neskelbtini), Tarnybai yra žinomi.

4.2. Skyriuje 2022 m. rugpjūčio 24 d. gautas A. G. pranešimas, kuriame nurodoma, jog ji su sutuoktiniu kartu nebegyvena tris mėnesius, yra pradėjusi skyrybų procesą, pasikreipusi dėl privalomosios mediacijos, vaiko prižiūrą su vyru dalinasi ir dalį laiko sūnus praleidžia su mama, dalį su tėčiu, tačiau vyras nuolat sistemingai manipuliuoja vaiku – šiandien motina gavo įrašytą video įrašą, kuriame tėvas klausia dvimečio, ar jis nori paskambinti mamai, ar nori pas mamą, ar nori geriau likti su tėčiu, taip pat vyras grasina, kad motinai vaiko neatiduos. Pranešime taip pat pažymėjo, kad neprieštarauja sūnaus ir tėvo bendravimui, tačiau jai nepavyksta įtikinti tėvo, kad negalima tokio mažo vaiko traumuoti tokiais klausimais, papirkinėti žaisliukais, filmukais ir pan., todėl prašo padėti apsaugoti vaiko teises ir imtis veiksmų užkertant kelią tokiam tėvo elgesiui.

4.3. Tarnybos atstovai apsilankė motinos gyvenamoje vietoje, kurioje kambariai tvarkingi, švarūs, yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai. Vaiko kambaryje matyti įvairių žaislų, knygelių bei kitų, vaiko ugdymuisi skirtų priemonių. Apsilankymo metu vaikas buvo linksmas, drąsus, norėjo kartu žaisti su specialistais, rodė savo turimus žaislus bei kaip su jais žaisti.

4.4. Vaikas mažai kalba, kalbant naudoja kelias kalbas vienu metu, vaikas taria bei gali įvardyti paprastus daiktus, kalba pavieniais žodžiais; dėl mažo amžiaus ir nebrandumo išklausyti vaiko nuomonės nėra galimybės.

4.5. Motina specialistams paaiškino, kad gyvenant kartu vyras vaiku visiškai nesirūpino. Moteris su vaiku išėjo iš bendrų namų, susirado advokatą, pradėjo su vyru derinti bendravimo su vaiku laiką, tačiau vyras minėtų susitarimų nesilaiko. Moteris pasakojo, kad vyras kartais neatiduoda vaiko taip, kaip sutarta, kartais atėjusi į ugdymo įstaigą pasiimti vaiko, mama jo neranda, nes tėtis būna jį jau pasiėmęs. Teigė, kad ji tiesiog nežino, ką daryti, nes vieną rytą iš vyro ji gavo vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kad ką tik prabudusio vaiko tėvas klausinėja tokių dalykų „ar nori pas mamą“, „ar nori paskambinti“, į minėtus klausimus vaikas atsakinėjo „ne“, nes vaikas ryte visuomet ir į viską atsako „ne“. Ji pasakojo, kad ji stengiasi apie tėvą vaikui pasakoti tik gerus dalykus, nuolat atsiliepia teigiamai ir nepaisant to, kaip baigsis jų santykiai, moteris nori, kad vaikas su tėvu turėtų ryšį, tačiau ji nerimauja, kad vaiko tėvas galimai nuteikinėja vaiką prieš mamą. Anot moters, vyras vaikui rodo lėktuvus ir sako, kad vaikas su tėčiu galėtų vykti aplankyti senelių, o vėliau vaikas nenori eiti pas mamą, sakydamas, kad jis nenori pas mamą, o nori lėktuvų.

4.6. Moteris papasakojo, kad kol kas vaiko tėvas perveda vaiko išlaikymui nereguliarias sumas, aiškaus susitarimo dėl išlaikymo tarp jų nėra. Šiuo metu vaiko sveikatos klausimais rūpinasi vaiko motina. Vaikas pradėjo lankyti darželį balandžio mėnesį ir kol kas vis dar sunkiai pasilieka darželyje, bet auklėtojos nurodo, kad tik palikus vaiką darželyje ir mamai išėjus, berniukas nusiramina ir noriai leidžia laiką. Pasak motinos, vaikui nustatyti valgymo sutrikimai. Ieškovės manymu, tėvas vaiką myli, tačiau neturi įgūdžių rūpintis vaiku ir galimai stokoja supratimo apie vaiko amžių ir raidą atitinkantį bendravimą su juo, taip pat nesilaiko vaiko dienos režimo.

4.7. Tėvas Tarnybos specialistams paaiškino, kad su vaiko motina drauge negyvena apie tris mėnesius, t. y. nuo gegužės mėnesio. Per tą laiką, jis turėjo galimybę su vaiku matytis 27 dienas. Sutuoktiniai gyvena šalia vienas kito, jų gyvenamoji vieta yra apie 300 m atstumu. Vyras papasakojo, kad gegužės mėnesį jam būnant Vienoje, A. G. pasiėmė vaiką ir išsikraustė į savo asmeninius namus be jo sutikimo. Prieš jam išvykstant į Vieną, ji informavo, kad nori skirtis, paaiškino, kad ji yra nuolat įsitempusi ir negali suvaldyti savo pykčio, dėl ko jaučiasi gėdingai, kadangi nesuvaldytas jos emocijas mato ir vaikas, kuris ėmė atkartoti vaiko motinos elgesį.

4.8. Pasak tėvo, motina ne kartą yra trenkusi jam, matant vaikui. Vaikas šiuo metu mokosi kalbėti (duomenys neskelbtini), todėl jis kalbėjo su mama, kad po vaiko darželio užsiėmimų, iki ateinant vaiko mamai, jis galėtų tuo laiku paskaityti vaikui knygeles (duomenys neskelbtini) kalba. Vieną dieną, jis taip ir padarė, po to parvedė vaiką motinai, tačiau ji buvo labai pikta. Vyro manymu, motina nori atriboti vaiką nuo jo, dėl to ir pyksta, nuo to laiko, kai vaikas pradėjo su juo mokytis (duomenys neskelbtini) kalbos, motina dar labiau stengiasi vaiką atriboti. Anot tėvo, vaikui nepatinka jo lankomas vaikų darželis ir jis siūlė motinai pakeisti jį kitu, (duomenys neskelbtini) darželiu, kuris yra Antakalnyje.

4.9. A. G. pasakojo, kad jis pasiūlė sūnaus motinai lankytis pas terapeutą, kad jiems padėtų tiesiog būti geresniems tėvams savo vaikui, tačiau nuėjus pas terapeutą ir stengiantis surasti kompromisus, vaiko motina nuolatos prisigalvodavo įvairių priežasčių. Anot tėvo, motina nori, kad vaikas gyventų su ja, taip pat reikalauja, kad jis pasirašytų dokumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Tėvas mano, kad jų šeimai pagalba galimai reikalinga dėl sunkumų jam bendraujant su vaiku.

4.10. Užbaigusi vaiko situacijos vertinimą, atsižvelgusi į šeimos situaciją, rizikos bei apsaugos veiksnius, Tarnyba nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį bei kreipėsi į biudžetinę įstaigą (toliau – BĮ) Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos šeimai pradėjimo. 2022 m. spalio 7 d. įvyko pirmasis šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu tėvai specialistams patvirtino, kad jiems sunku susitarti dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, grafiką derina padedami advokatų.

4.11. Tėvas akcentavo, kad jis pageidauja sūnumi rūpintis lygiomis dalimis 50/50, tačiau motina su tuo nesutinka. Tėvai įsipareigojo kreiptis psichologinės pagalbos, pasinaudoti mediacija, teismui nustačius laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, jos laikytis, stengtis neįvelti vaiko į tarpusavio nesutarimus, užtikrinti jo bendravimą su abiem tėvais, keisti tarpusavyje aktualia informacija apie sūnų, dalyvauti pozityvios tėvystės ugdymo mokymuose ir kt.

4.12. Atsižvelgdama į faktines šeimos situacijos aplinkybes bei mažą vaiko amžių, Tarnyba sutinka, kad yra reikalinga ir tikslinga nustatyti laikinąją tėvo bendravimo su vaiku tvarką, o ieškovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su sūnumi tvarka atitinka vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, tokia tvarka būtų pakankama užtikrinti pastovų, nuoseklų ir betarpišką ryšio ir santykių tarp tėvo ir sūnaus palaikymą, iki šis klausimas bus išspręstas iš esmės.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo atmetė.

Šalies argumentai

6. Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

6.1. Nėra pagrindo sutikti, kad atsakovo bendravimas su vaiku yra užtikrintas ir laikinai (ikiteisminėje stadijoje) jau yra sureguliuotas šalių sutarimu. Tai, kad ieškovė su atsakovu tam tikrais atvejais sutardavo dėl atsakovo bendravimo su vaiku laiko, nereiškia, kad atsakovo bendravimas su vaiku yra sureguliuotas, nes šalys nėra sudariusios susitarimo dėl bendravimo su vaiku. Nesant aiškių privalomų bendravimo su vaiku taisyklių, atsakovas savavališkai keičia bendravimo su vaiku laiką, sąlygas.

6.2. Be prašymo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, ieškovė teismo prašė ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą, tačiau teismas niekaip nemotyvavo, kodėl šis prašymas buvo netenkintas.

6.3. Ieškovė nesiekia riboti atsakovo bendravimo su vaiku, o tik siekia nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, kuri atitiktų ne atsakovo, o šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Ieškovei pagrindus, kad yra poreikis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos laikinai sureguliuoti, ji automatiškai pagrindė ir sąlygą dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui.

6.4. Nepaisant to, jog atskirojo skundo pateikimo metu privalomoji mediacija tarp šalių yra baigta, byloje išlieka poreikis laikinai sureguliuoti situaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino ieškovės atskirąjį skundą ir pats panaikino skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.

8. Teismas nustatė tokią laikiną atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi F. G. tvarką:

8.1. A. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi F. G. kas antrą savaitgalį, pradedant nuo 2022 m. gruodžio 16 d., penktadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba iš ieškovės A. G. gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19:00 val. grąžindamas sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą;

8.2. A. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi F. G. vieną šalių suderintą darbo dieną su nakvyne, suderintą darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba iš ieškovės A. G. gyvenamosios vietos ir sekančią dieną ryte iki 8:30 val. pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą arba ieškovės gyvenamąją vietą. Šalims geranoriškai nenusitariant dėl konkrečios dienos, kurią A. G. bendraus su nepilnamečiu vaiku F. G., teismas nustato, jog A. G. su sūnumi bendrauja, trečiadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekančią dieną, t. y., ketvirtadienį ryte iki 8:30 val. pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą arba ieškovės gyvenamąją vietą.

8.3. F. G. ligos atveju tėvo A. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, numatyta šios nutarties 1-2 punktuose (šioje nutartyje – 8.1.–8.2. punktai) netaikoma.

8.4. F. G. ligos atveju tėvas A. G. turi teisę lankyti sūnų šios nutarties 1-2 punktuose (šioje nutartyje – 8.1.–8.2. punktai) numatytu bendravimo su vaiku metu ieškovės gyvenamojoje vietoje, ir praleisti su vaiku iki 30 minučių.

8.5. F. G. buvimo pas ieškovę ar atsakovą metu, kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant pateikti kitam iš tėvų visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir jos pakitimus, taip pat detaliai nurodyti kaip buvo gydomas vaikas, kokie medikamentai buvo naudojami ir pan.

8.6. Kitą prašymo dalį teismas atmetė; nurodė nutartį vykdyti skubiai; nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškiniui pateikti; išaiškino, kad per nustatytą terminą nepateikus ieškinio, teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

9. Teismas atmetė ieškovės prašymo dalį, kurioje ji prašė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, kad vaiko interesams yra iškilusi reali grėsmė iš vieno iš tėvų pusės ar kt. Pažymėjo, jog ieškovės prašyme nurodomos aplinkybės, susijusios su galimomis grėsmėmis vienam iš tėvų be kito sutikimo išvežant vaiką į užsienio valstybę, šias aplinkybes pagrindus, galėtų sudaryti pagrindą spręsti ne dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, o dėl kitos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimo bylos nagrinėjimo metu išvežti vaiką į užsienio valstybę, taikymo.

10. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų F. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam teismo nutarties priėmimo metu yra treji metai ir vienas mėnuo. 2022 m. gegužės 26 d. ieškovė išsikraustė iš šeimos namų ir nuo to laiko šalys gyvena skyrium. Abu sutuoktiniai gyvena Vilniaus mieste netoli viena kito (ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini)). Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove.

11. Teismas nurodė, kad aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nenustatyta, vadovaujantis teismui pateiktos psichiatrės E. P. pažymos duomenimis, vaikas jaučiasi saugiai šalia atsakovo, jį su tėvu sieja saugus prieraišumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nustatytina artima maksimaliai atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

12. Teismas nurodė, kad ieškovė siūlo nustatyti laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, apimančią bendravimą su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio ir vieną darbo dieną (prašoma nustatyti – trečiadienį) po ugdymo užsiėmimų be nakvynės. Atsakovas siūlo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią likus 2 savaitėms iki kito kalendorinio mėnesio pradžios, šalys galėtų geranoriškai susiderinti ateinančio mėnesio bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiką, užtikrinant ne mažesnį kaip 12 dienų su nakvyne ir 2 vakarus po vaiko darželio atsakovo bendravimo su vaiku laiką. Šalims nesusitarus tarpusavyje, atsakovas prašo teismo nustatyti, jog jis bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporinėmis metų savaitėmis nuo antradienio vakaro iki ateinančio pirmadienio ryto (6 nakvynės) ir porinių mėnesio savaičių ketvirtadieniais po ugdymo užsiėmimų be nakvynės.

13. Teismas pažymėjo, kad pateiktoje išvadoje nurodoma, jog vadovaujantis psichologų rekomendacijomis, 2-3 metų vaikas jau gali pabūti pas kitą tėvą su nakvyne, geriausia vieną naktį savaitės viduryje ir vieną savaitgalį per mėnesį, 4-5 metų vaikams rekomenduotina sudaryti nuoseklų priežiūros tvarkaraštį, o atsiradusius pasikeitimus vaikus paaiškinti. Išsiskyrimas su tuo iš tėvų, prie kurio vaikas labiau prisirišęs, turėtų būti ne ilgesnis, nei savaitė. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti laikinoji atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka atitinka vaiko interesus ir tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, tokia tvarka būtų pakankama užtikrinti pastovų, nuoseklų ir be tarpišką ryšio ir santykių tarp tėvo ir sūnaus palaikymą, iki šis klausimas bus išspręstas iš esmės.

14. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas.

15. Teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgė į aplinkybę, jog abi šalys siekia maksimaliai bendrauti su vaiku, į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (treji metai), tokio amžiaus vaikams būdingą dienos režimą ir nusistovėjusią dienotvarkę (bylos duomenimis, nuo 2022 m. balandžio mėnesio vaikas pradėjo lankyti darželį) bei psichologų rekomendacijas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) intensyvumo.

16. Teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką kartu praleidžiant nepertraukiamai po 6 nakvynes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga būtų pradėti nuo mažesnio nakvynių skaičiaus, todėl nustatė, jog atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio, atsakovui sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19:00 val.

17. Teismas nurodė, kad bendravimo tvarka vykdytina skubiai, o bendravimas savaitgaliais pradedamas vykdyti nuo keturiasdešimt penkiasdešimtos metų savaitės, t. y., nuo 2022 m. gruodžio 16 dienos, t. y., 2022 m. gruodžio 16-18 d. – su vaiku bendrauja tėvas, gruodžio 23-25 d. – motina, gruodžio 30 d. – 2023 m. sausio 1 d. – tėvas, 2023 m. sausio 6-8 d. – motina ir t. t.

18. Spręsdamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis, teismas nustatė, jog atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi vieną šalių suderintą darbo dieną su nakvyne, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekančią dieną ryte iki 8:30 val. pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą arba ieškovės gyvenamąją vietą. Šalims geranoriškai nenusitariant dėl konkrečios dienos, kurią atsakovas bendraus su nepilnamečiu vaiku, teismas nustatė, jog atsakovas su vaiku bendrauja trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba iš ieškovės gyvenamosios vietos ir sekančią dieną, t. y. ketvirtadienį ryte iki 8:30 val. pristatydamas vaiką į ugdymo įstaigą arba ieškovės gyvenamąją vietą.

19. Įvertinęs šalių išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio sūnaus priežiūra ligos metu, o taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškove, teismas sprendė, jog gydytojo pažyma apie vaiko ligą yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog vaikas serga ir tuo atveju nevykdyti aukščiau aptartų bendravimo tvarkos nuostatų, numatančių atsakovui teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį ir vieną dieną per savaitę su nakvyne, atsakovui paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos.

20. Teismo vertinimu, ligos metu vaikas negali būti paimamas iš ieškovės gyvenamosios vietos vien tam, kad būtų užtikrinta atsakovo teisė su juo bendrauti, nes tai gali pakenkti vaiko sveikatai. Visgi teismas taip pat pažymėjo, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl vaiko ligos atveju abu tėvai turi tiek teisę, tiek ir pareigą rūpintis vaiku bei jį slaugyti. Vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu bei siekiant įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kartu siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ribojant atsakovui teisę ligos metu lankyti bei rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, teismas nustatė, jog atsakovas turi teisę ligos atveju lankyti sūnų ieškovės gyvenamojoje vietoje šioje nutartyje nustatytu jo bendravimo su vaiku metu ir toks sūnaus lankymas turėtų trukti iki 30 minučių.

21. Teismas taip pat nustatė, jog vaiko buvimo pas ieškovę ar atsakovą metu, kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant pateikti kitam iš tėvų visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir jos pakitimus, taip pat detaliai nurodyti kaip buvo gydomas vaikas, kokie medikamentai buvo naudojami ir pan.

22. Teismas taip pat nurodė, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaiku tvarkos. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ar papildymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį, nustatant ne mažesnę kaip 12 dienų laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku F. G. tvarką (su nakvyne) bei 2 vakarus po darželio per mėnesį, o būtent: 1) likus 2 savaitėms iki kito kalendorinio mėnesio pradžios, ieškovė A. G. ir atsakovas tarpusavyje geranoriškai, įvertinę savo užimtumą, susiderina sekančio mėnesio bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiką, užtikrinant ne mažesnį kaip 12 dienų (su nakvyne) + 2 vakarus po vaiko darželio atsakovo bendravimo su vaiku laiką; 2) ieškovei ir atsakovui tarpusavyje geranoriškai nepavykus suderinti sekančio mėnesio bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiko, taikoma tokia tvarka: i) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku neporinėmis metų savaitėmis nuo antradienio iki ateinančio pirmadienio (6 nakvynės), antradienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba 18:00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pirmadienį grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą arba 9:30 val. į ieškovės gyvenamąją vietą (t. y. pavyzdžiui, pasiimdamas vaiką 45-os metų savaitės antradienį ir grąžindamas 46 savaitės pirmadienį ir t. t.) bei ii) atsakovas bendrauja su vaiku porinių mėnesio savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba 18:00 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. (t. y. pavyzdžiui, pasiimdamas vaiką 46-os metų savaitės ketvirtadienį ir grąžindamas tą pačią dieną); 3) bendru šalių susitarimu, įvertinus ginčo šalių užimtumą, laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti keičiama. Šalys su vaiku susijusius klausimus susiderina telefonu, SMS ar socialinio tinklo žinute arba el. paštu. Šalys vieną kitą informuoja visais su vaiku susijusiais klausimais ir bendradarbiauja. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnyje numatytą terminą, per kurį jis pats gali panaikinti skundžiamą nutartį. Ieškovės atskirasis skundas, kurį tenkinęs, teismas pats panaikino 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį, teisme gautas 2022 m. lapkričio 21 d., todėl teismo veiksmai, po 14 dienų priimant nutartį, kuria panaikinta 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis, yra atlikti pažeidžiant įstatymo nustatytą terminą ir yra neteisėti.

23.2. Teismo poziciją, pareikštą 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje, pakeitė ne ieškovės atskirasis skundas byloje, bet būtent civilinėje byloje Nr. e2-28880-1167/2022 priimta 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių dėl to, kad ieškovė inicijuoja tapatų procesą kaip ir byloje, kurioje ieškovei palaikant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, ieškinio priėmimo klausimas turės būti sprendžiamas toje byloje. Taigi vien dėl šių priežasčių nutartis yra neteisėta.

23.3. Nutartimi yra nepagrįstai nustatytas ribojantis ir mažesnis nei realiai buvo atsakovo laikas su vaiku. Nors teismas konstatavo, kad nustatytina artima maksimaliai atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, tačiau vis dėlto nustatė tik vienos darbo dienos per savaitę ir kas antro savaitgalio tėvo bendravimą su sūnumi. Taip atsakovui suteikiamos tik apie 8-9 dienos (su nakvyne) per mėnesį (pvz. sausio mėn.) leisti laiką su vaiku, nors ieškovei ir atsakovui buvo pavykę pasiekti susitarimą ir dėl 12 dienų per mėnesį (pvz. spalio mėn.) bendravimo su vaiku.

23.4. Pati ieškovė taip pat geranoriškai siūlė, kad atsakovas bendrautų su vaiku ne mažiau kaip 10 – 12 dienų (su nakvyne) per mėnesį, tačiau vien todėl, kad atsakovas nepriima ieškovės siūlomų sąlygų dėl turto ir jo kainos derybose, manipuliuoja teisėmis į vaiką ir sugalvojo riboti atsakovo teisę matytis ir bendrauti su vaiku.

23.5. Teismas viena vertus, konstatavo, kad vaiko ir atsakovo ryšys yra artimas ir saugus, kad atsakovas praleidžia daugiau laiko su vaiku nei nurodo ieškovė, taip pat rėmėsi psichiatrės išvada, kurioje rekomenduota, kad vaikas praleistų vienodą laiką su tėvais (50/50), tačiau galiausiai sau prieštaraudamas ir pasiremdamas vaiko amžiumi ir reikalingu dienos režimu, nusprendė pažeisti tėvų lygiateisiškumo savo vaiko atžvilgiu principą.

23.6. Teismas neįvertino, kad šalims bendraujant su vaiku po lygiai, vaiko dienos režimas nėra pažeidžiamas: šalys gyvena 6 minučių (pėsčiomis) atstumu, dėl ko šalys turi galimybę net ir po vaiko vakarienės iš karto perduoti vaiką kitam tėvui, kuris pasirūpina vaiko miegu ir pan. Vaikas abejuose namuose turi jam reikalingus daiktus, žaislus, o kelionė iš vienų namų į kitus namus dėl to, kad šalys gyvena viena kitos, vaikui nesukelia jokių neigiamų pasekmių ir nekenkia jokiam jo dienos režimui.

23.7. Ieškovei ėmus riboti jo laiką su vaiku, atsakovas nuvesdavo vaiką į darželį kiek vėliau, taip bandydamas bent kiek kompensuoti savo laiką su vaiku, rytais pažaisti, pavartyti su juo knygeles, palaikyti kuo artimesnį ryšį su juo. Atsakovo vertinimu, tai nedaro jokios žalos trejų metų vaikui, jei jis ryte papildomai vieną valandą pusryčiauja ir žaidžia su tėvu, o ne su darželio vaikais.

23.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikui sergant, netgi nustatyta bendravimo tvarka nebetaikytina, – atsakovas turėtų teisę bendrauti su vaiku jam priskirtu laiku tik aplankant vaiką pas ieškovę ir praleidžiant ne daugiau nei 30 min. su juo. Kadangi dabartiniame vaiko amžiuje vaikas ypač dažnai serga, įvertinus ir žiemos laikotarpį, tokia sąlyga iš esmės visiškai paneigiama vaiko teisė bendrauti ir matytis su tėvu. Šalių santykiai yra konfliktiški, todėl atsakovo fizinis patekimas į ieškovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas yra itin problemiškas.

23.9. Ieškovė iki oficialaus santuokos nutraukimo proceso (jau gyvenant atskirai) niekada neprieštaravo, kad atsakovas pasiimtų ir slaugytų vaiką, net ir turint daugiau nei 38 C temperatūros. Šalys sugebėdavo nepažeidžiant vaiko slaugos režimo dėl to, kad gyvena vienas šalia kito, slaugyti vaiką bendrai. Atsakovas taip pat visada bendrauja su vaiko gydytoju, nuveda pas jį vaiką ir pan. Nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad vaiku jam sergant gali rūpintis tik mama. Tai pažeidžia tėvų lygias teises vaiko atžvilgiu.

23.10. Teismas, nustatydamas ribojančią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką neatsižvelgė, kad atsakovo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini) kalba. Trejų metų amžiaus vaikui yra ypač svarbu kuo daugiau bendrauti su tėvu jo gimtąją kalba, kad išmoktų ją puikiai ir kalba vėliau nebūtų trukdis vaiko ir tėvo bendravimui bei ryšiui palaikyti. Atsakovui, beje, ne visada užtikrinama galimybė bendrauti su vaiku ir telefonu.

23.11. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Skyrius savo išvadoje nurodė, kad „lemiamas veiksnys formuojantis vaiko ir tėvo santykiams yra ne vaiko kuo vyresnis amžius, o laikas, kuris yra praleidžiamas drauge, faktiškai bendraujant, mėgaujantis vienas kito draugija, o geriausia būdas pažinti savo vaiką, sužinoti apie jo įpročius, pomėgius, taip pat išmokti juo pasirūpinti, yra taip pat faktiškai būnant su vaiku ir betarpiškai juo rūpinantis, nes tik tokiu būdu formuojasi jų tarpusavio santykiai ir ryšiai“. Skyriaus išvadoje nurodo, kad vaikai, kurie nakvodavo pas tėtį 6-14 kartų per mėnesį turėjo artimesnį ryšį su tėčiu. Taip pat nurodo Danijoje atliktus tyrimus, konstatuojant, kad Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku būti kuo dažniau (ne rečiau kaip kas tris dienas).

23.12. Nei vaikui, nei kuriai iš šalių nebuvo jokios problemos, kad vaikas su atsakovu praleisdavo 5-6 dienas iš eilės, todėl teismo argumentas, kad 6 dienos iš eilės vaikui praleisti su tėvu yra per daug, yra nepagrįstas ir neatitinka šalių bendros praktikos.

Atsiliepimas

24. Ieškovė A. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Atsakovo teiginys, kad teismo poziciją, pareikštą 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje, pakeitė ne ieškovės atskirasis skundas byloje, bet būtent civilinėje byloje Nr. e2-28880-1167/2022 priimta 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, nepagrįstas. Nesuprantama, koks gali būti ryšys tarp kitoje byloje nepriimto ieškovės ieškinio ir nutarties.

24.2. Ieškovė minėtą ieškinį teikė šioje byloje, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jis buvo išskirtas į atskirą bylą ir, atitinkamai, atsisakyta jį priimti, nes buvo nustatyta, kad tarp šalių jau yra pradėta byla. Ieškovė byloje yra pateikusi ieškinį.

24.3. Ieškovė nesiekia apriboti atsakovo bendravimo su vaiku, tačiau dėl visos eilės ieškovės 2022 m. rugsėjo 14 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 2022 m. lapkričio 18 d. atskirajame skunde nurodytų aplinkybių (vaiko turimas valgymo sutrikimas, dėl to padidėjusi būtinybė laikytis dienos grafiko, atsakovo nesugebėjimas rūpintis vaiku, t. y. netinkama priežiūra jam susirgus, oro sąlygų neatitinkančių rūbų parinkimas vaikui) ieškovė siekia nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri atitiktų ne atsakovo, bet vaiko interesus.

24.4. Teismas įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes ir nustatė tvarką, kuri laikinai sureguliuoja tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo bendravimo su vaiku.

24.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), turėtų suteikti jam teisę daugiau bendrauti su vaiku nei įprastai. Ieškovė sutinka, kad vaikas bendrautų su atsakovu (duomenys neskelbtini) kalba, tačiau tai niekaip negali įtakoti atsakovo bendravimo laiko su vaiku, nes bendravimo tvarka yra nustatyta atsižvelgiant į visą eilę faktorių, kad būtų užtikrinti vaiko interesai. Atsakovas savo iniciatyva savo bendravimo su vaiku laiku gali mokinti vaiką (duomenys neskelbtini) kalbos ir šia kalba bendrauti.

24.6. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku ir telefonu, tačiau tai turi vykti tinkamu laiku, nes atsakovas reikalaudavo bendravimo su vaiku telefonu, kai vaikas miega ar yra įsitraukęs į kokią nors veiklą. Be to, ieškovė negali budėti prie telefono, kad atsakovas bet kurią minutę galėtų bendrauti su vaiku. Ieškovė perskambindavo atsakovui vėlesniu laiku ir suteikdavo galimybę jam pabendrauti su vaiku telefonu.

24.7. Atsakovas siūlo nustatyti kitą jo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau tvarka neatitinka vaiko interesų dėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 14 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 2022 m. lapkričio 18 d. atskirajame skunde nurodytų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismaskontatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta atsakovo laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

28. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo su ieškove dėl vaiko veiklos, susirašinėjimo dėl atvykimo į darželį laiko ir šalių atstovų susirašinėjimo dėl atsakovo bendravimo telefonu su vaiku kopijas.

29. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, jų turinį, sprendžia, kad šie įrodymai, įvertinus jų datą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), dėl ko negalima konstatuoti, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. juos pateikti kartu su atskiruoju skundu. Be to, dalis atsakovo pateiktų įrodymų apskritai yra susiję su aplinkybėmis, dėl kurių tarp šalių ginčo nekilo, t. y. nors atsakovas pateikė susirašinėjimą su ieškove, kuriame atsispindi tai, kaip atsakovas su sūnumi leidžia laiką, tačiau pastebėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas bendravimo su sūnumi metu užsiima su juo įvairia veikla (žaidžia, vyksta į išvykas, kt.), todėl šių neginčijamų aplinkybių įrodinėjimas papildomais įrodymais laikytinas pertekliniu.

31. Atsakovo pateikta šalių atstovų tarpusavio susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopija dėl ginčo aplinkybių, įskaitant ir atsakovo bendravimo telefonu su vaiku laiko derinimą, yra ne tik netiesioginis įrodymas, t. y. šalių atstovų perpasakota/išdėstyta jų atstovaujamųjų pozicija, kuri nėra pagrįsta pirminiais rašytiniais įrodymais dėl galimo ieškovės ribojimo atsakovui bendrauti telefonu su vaiku, tačiau šis įrodymas taip pat nepagrindžia ir klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. to, kad ieškovė iš tiesų ribotų tėvo ir sūnaus bendravimą telefonu. Be to, nagrinėjamas klausimas neapima bendravimo tvarkos ryšio priemonėmis nustatymo (šalys iš esmės nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos kontaktiniu būdu (dėl praleidžiamo su vaiku laiko) ir šiuo aspektu kiekvienas siūlo savo bendravimo tvarkos variantus).

32. Tuo tarpu atsakovo pateikta susirašinėjimo su asmeniu „R. Kindergarten“ kopija, nesant kitų su tuo susijusių įrodymų, ne tik kad neįrodo minėto asmens tapatybės, t. y. kad šis asmuo yra susijęs su šalių nepilnamečio vaiko lankomu darželiu, tačiau apskritai šiuo įrodymu siekiamos įrodinėti aplinkybės apie tai, kuriuo metu atsakovas turėtų pristatyti vaiką į darželį, kad jam būtų užsakyti pietūs, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal atskirojo skundo ribas, neturi teisinės reikšmės.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir jų šioje nutartyje nevertina.

Dėl atsakovo nurodomų procesinės teisės normų pažeidimų

34. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi, panaikindamas 2022 m. lapkričio 21 d. teismui pateiktu ieškovės atskiruoju skundu skundžiamą 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį, pažeidė CPK 334 straipsnyje numatytą terminą. Be to, pažymi, kad teismo pozicijos, pareikštos 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje pakeitimą lėmė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-28880-1167/2022 priimta 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.

35. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.

36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė dėl šios nutarties 2022 m. lapkričio 21 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuris bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija priimtas 2022 m. gruodžio 2 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi sutiko su ieškovės atskiruoju skundu ir pats panaikino 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį bei klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įstatyminį reglamentavimą ir šio teisminio proceso eigą, pritaria atsakovo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės atskiruoju skundu ir pats panaikinęs skundžiamą 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį, tą padarė praleidęs CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą 3 darbo dienų terminą (terminas praleistas 7 darbo dienas). Visgi apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad šis procesinės teisės normų pažeidimas pats savaime nėra pagrindas panaikinti skundžiamą 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį.

38. Remiantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 329 straipsnio 1 punkto nuostatomis, procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo gi atveju atsakovas, dėstydamas aplinkybes dėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto termino praleidimo, to nepagrindžia, t. y. nenurodo, kaip dėl nustatyto procesinės teisės normų pažeidimo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atsakovo nurodomu aspektu nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

39. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikino, atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-28880-1167/2022, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus vertina ne tik kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais, bet ir kaip neturinčius teisinės reikšmės šioje byloje skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui apeliacine tvarka patikrinti, todėl dėl to plačiau nepasisako.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

41. Pažymėtina, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, kuomet tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio ir vieną darbo dieną (trečiadienį) po ugdymo užsiėmimų be nakvynės. Tuo tarpu atsakovas siūlė nustatyti platesnę laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią likus 2 savaitėms iki kito kalendorinio mėnesio pradžios, šalys galėtų geranoriškai susiderinti ateinančio mėnesio bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiką, užtikrinant ne mažesnį kaip 12 dienų su nakvyne ir 2 vakarus po vaiko darželio atsakovo bendravimo su vaiku laiką. O tuo atveju, jeigu šalys nesusitartų – atsakovas prašė nustatyti, kad jis su nepilnamečiu sūnumi bendrauja neporinėmis metų savaitėmis nuo antradienio vakaro iki ateinančio pirmadienio ryto (6 nakvynės) ir porinių mėnesio savaičių ketvirtadieniais po ugdymo užsiėmimų be nakvynės.

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog abi šalys siekia maksimaliai bendrauti su vaiku, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (treji metai), tokio amžiaus vaikams būdingą dienos režimą ir nusistovėjusią dienotvarkę (nuo 2022 m. balandžio mėnesio vaikas pradėjo lankyti darželį) bei psichologų rekomendacijas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) intensyvumo, nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio (pradedant nuo 2022 m. gruodžio 16 d.) ir vieną šalių suderintą darbo dieną su nakvyne (šalims geranoriškai nenusitariant – trečiadienį). Teismas taip pat nurodė, kad nepilnamečio vaiko ligos atveju nustatyta tvarka netaikoma, tačiau vaiko ligos atveju atsakovas jam numatytu bendravimo su vaiku metu ieškovės gyvenamojoje vietoje turi teisę praleisti su vaiku iki 30 minučių.

44. Atsakovas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nesutinka, nurodydamas, jog teismas, konstatavęs, kad vaikas su atsakovu jaučiasi gerai ir saugiai, jog turi būti nustatyta artima maksimaliai atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, visgi nustatė tik vienos darbo dienos per savaitę ir kas antro savaitgalio tėvo bendravimą su sūnumi. Atsakovo teigimu, tokia laikina bendravimo tvarka pažeidžia tiek vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos, tiek tėvų lygiateisiškumo principus.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atsakovo atskirojo skundo, tiek ieškovės atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šiuo metu atitinka tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus, taip pat proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

46. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

47. Vadovaujantis JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

48. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

49. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau nurodytos įstatymo nuostatos bei kasacinio teismo praktika dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo aktuali ir nustatant laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, todėl jomis vadovaujamasi nagrinėjant šalių argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pagrįstumo.

51. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad turi būti nustatyta jo siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią jam pagal šalių suderintą grafiką su sūnumi bendrauti priklausytų 12 dienų su nakvyne bei 2 vakarai po vaiko darželio, o šalims nesusitariant – jis su nepilnamečiu sūnumi bendrautų neporinėmis metų savaitėmis nuo antradienio vakaro iki ateinančio pirmadienio ryto (6 nakvynės) ir porinių mėnesio savaičių ketvirtadieniais po ugdymo užsiėmimų be nakvynės, ir kuri, atsakovo teigimu, leistų maksimaliai jam dalyvauti sūnaus gyvenime, auklėjime ir ugdyme. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

52. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad nėra ginčo dėl atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus turimo ryšio, noro bendrauti, dalyvauti vaiko gyvenime ir ugdyme. Tai, kad vaikas myli tėvą, linkęs su juo bendrauti, patvirtina ir pati ieškovė. Todėl atsakovo minimas psichiatrės rekomendacijoje aprašytas tėvo ir sūnaus šiltas bendravimas ir ryšys nėra neigiamas.

53. Visgi šiuo atveju būtina akcentuoti tai, kad nepriklausomai nuo to, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nustatant skyrium gyvenančio tėvo laikiną bendravimo su vaiku tvarką, labiausiai turi būti paisoma būtent nepilnamečio vaiko interesų, įvertinant ne tik paties vaiko norą dėl bendravimo su tėvu, jo dažnumo, tačiau ir objektyvias aplinkybes, kaip kad vaiko amžių, jo įprastą dienos režimą ir pan., kurios turi esminės įtakos sprendžiant dėl vaikui tinkamiausios bendravimo tvarkos.

54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra tik šiek tiek daugiau nei treji metai (o būtent – treji metai ir trys mėnesiai), įvertinęs psichologų rekomendacijas dėl to, kad tokio amžiaus vaikas nors ir jau gali pabūti pas kitą tėvą su nakvyne, tačiau visgi matyti, kad nakvynių skaičius neturėtų būti tapatus tam, kurį jis turi nuolatinėje savo gyvenamojoje vietoje (šiuo atveju su ieškove), su kuria siejamas vaiko namų aplinkos suvokimas, stabilumo ir saugumo jausmo formavimasis (pagal rekomendacijas tokio amžiaus vaikui geriausia su kitu tėvu praleisti vieną naktį savaitės viduryje ir vieną savaitgalį per mėnesį), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka šiuo metu yra optimali ir atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus. Kaip matyti iš nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, šiuo atveju atsakovas su nepilnamečiu sūnumi per mėnesį praleidžia du savaitgalius (nuo penktadienio iki sekmadienio) ir vieną dieną darbo dienomis, t. y. iš viso 8-9 dienas su nakvynėmis.

55. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka apriboja iki tol realiai buvusią šalių susitartą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuomet atsakovui priklausė 10-12 dienų su nakvynėmis. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad tokia bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nusistovėjusi ir netruko ilgą laiką (šalys kartu negyvena nuo 2022 m. gegužės mėn. pabaigos ir pagal pateiktus duomenis (grafiką) tokia tvarka buvo kelis mėnesius), bei kuri galiausiai, sprendžiant iš šalių įtempto bendravimo, sunkiai ir toliau įgyvendinama tarpusavio susitarimu, savaime nereiškia, kad ji negali būti teismo keičiama, įvertinus jos atitiktį nepilnamečio vaiko interesams, t. y. nustačius, kad iki tol šalių sulygta tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo.

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti, tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka šiuo metu geriausiai atitinka šalių trejų metų amžiaus vaiko interesus, yra aiški ir padeda ir pakankamai subalansuota, užtikrinant vaikui įprastą gyvenimo ritmą. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės tokiai nustatytai bendravimo tvarkai pritarė ir Tarnyba, byloje pateikusi išvadą (tik ieškovės siūloma tvarka numatė dieną darbo dienomis be nakvynės, o teismo nustatyta – su nakvyne). Tarnybos vertinimu, tėvams nustatytos bendravimo tvarkos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, tokia tvarka būtų pakankama užtikrinti pastovų, nuoseklų ir betarpišką ryšio bei santykių tarp tėvo ir sūnaus palaikymą, iki šis klausimas bus išspręstas iš esmės.

58. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad šalys gyvena artimu atstumu viena nuo kitos, taip pat tai, kad atsakovo siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka būtina dėl to, kad šalių nepilnametis sūnus išmoktų (duomenys neskelbtini) kalbą, t. y. atsakovo gimtąją kalbą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis praplėsti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju esminę reikšmę turi ne atstumas tarp abiejų tėvų gyvenamųjų vietų, tačiau tai, kad itin dažnas gyvenamosios aplinkos keitimas, kad ir trumpais periodais, neužtikrina pastovumo ir stabilumo jausmo formavimosi, kas teismo vertinimu trejų metų amžiaus vaikui, kuomet vaiko asmenybė dar tik formuojasi, yra būtina.

59. Vien tai, kad atsakovas siekia praleisti daugiau laiko su sūnumi, jog turėtų galimybę jį išmokyti (duomenys neskelbtini) kalbos, t. y. išmokyti vaiką savo gimtosios kalbos, savaime negali lemti poreikio nustatyti atsakovui teisę bendrauti su vaiku intensyviau, neatsižvelgiant į paties nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovė ribotų/draustų šalių nepilnamečiam sūnui su atsakovu bendrauti atsakovo gimtąja kalba, tai jis gali daryti teismo nustatytu bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiku, taip pat bendraujant ir telefonu (ieškovė neneigia tokios atsakovo teisės).

60. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl to, kad vaiko ligos atveju yra pagrįsta nepaisyti nustatytos bendravimo tvarkos, kadangi, šiuo atveju prioritetas pagrįstai teikiamas ne atsakovo norui daugiau bendrauti su vaiku, tačiau būtent vaiko sveikatai. Įvertinus tai, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, sąlyga, kad tokiu atveju sergantis vaikas liktų savo įprastoje gyvenamojoje vietoje, kurioje ir sveiktų, atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

61. Priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad vaiko ligos atveju abu tėvai turi tiek teisę, tiek ir pareigą rūpintis vaiku bei jį slaugyti. Todėl, siekdamas įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, kartu siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ribojant atsakovui teisę ligos metu lankyti bei rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, teismas nustatė, kad atsakovas turi teisę ligos atveju lankyti sūnų ieškovės gyvenamojoje vietoje nustatytu jo bendravimo su vaiku metu ir toks sūnaus lankymas turėtų trukti iki 30 minučių. Be to, teismas sprendė, kad vaiko buvimo pas ieškovę ar atsakovą metu, kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant pateikti kitam iš tėvų visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę ir jos pakitimus, taip pat detaliai nurodyti kaip buvo gydomas vaikas, kokie medikamentai buvo naudojami ir pan.

62. Šiuo atveju atsakovo nurodomi teiginiai, kad dėl šalių konfliktiškų santykių fizinis patekimas į ieškovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas yra problemiškas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, taigi ir ligos atveju, neskundė, atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nenurodė, kad ji prieštarautų atsakovo apsilankymams (iki 30 min.) savo gyvenamojoje vietoje sūnaus ligos atveju, todėl vien atsakovo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nėra pagrindas spręsti, kad sūnaus ligos atveju teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nebūtų įgyvendinama.

63. Papildomai paminėtina ir tai, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šalys, atsižvelgdamas į savo nepilnamečio vaiko interesus, norą, ir pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaiku tvarkos.

64. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

65. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat ir į šalių argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesus, todėl jos nėra pagrindo keisti.

66. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, priimti kitokį teismo sprendimą, t. y. nustatyti kitokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė