- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2-1355-359/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00170-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- D. L.
- Advokatai
- Eglė Šovienė
išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Remigijui Gliaudeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui D. L. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.
Ieškovė K. B. pateiktu ieškiniu teismo prašo:
1) priteisti iš atsakovo D. L., sūnaus S. L., išlaikymą po 234,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
2) priteisti iš atsakovo D. L., 3 555,00 Eur sūnaus S. L., išlaikymo įsiskolinimą;
3) išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę – K. B.;
4) nustatyti S. L. gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina, K. B.;
5) nustatyti, kad atsakovas D. L. su nepilnamečiu sūnumi, S. L. galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei K. B. prieš tris dienas;
6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas D. L. palaikė artimus santykius ir kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį. (Duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus S. L.. Su atsakovu santykiai nesiklostė. Gimus sūnui, atsakovas dažnai išvažiuodavo uždarbiauti į užsienį, vienas nuo kito atitolo. Ieškovė pastebėjo, kad atsakovas nėra pasirengęs šeimyniniam gyvenimui. Su atsakovu išsiskyrė 2017 m. Išsiskyrus, atsakovas dar kurį laiką aplankydavo sūnų, tačiau vėliau rodė vis mažiau noro ir iniciatyvos bendrauti su sūnumi. 2018 m. lapkričio mėn., atsakovas, sūnų aplankė paskutinį kartą, nuo to laiko sūnumi nesidomi. Iki 2019 m. spalio mėn., atsakovas periodiškai kas mėnesį prisidėdavo prie sūnaus materialinio išlaikymo, tačiau nuo to laiko visiškai neprisideda. Su atsakovu susitarti gražiuoju susitarti nepavyksta. Ieškovė prašo sūnaus išlaikymui priteisti po 234,00 Eur. Yra susidaręs 3 555,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi, ugdo, todėl gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė dėl sūnaus laimingos vaikystės, sutinka, kad atsakovas galėtų su sūnumi bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs prieš tris dienas.
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Paaiškino, kad nuo 2019 m. atsakovas neteikia jokio išlaikymo. Atsakovas atskirai gyvena nuo 2017 m. gruodžio mėn. Nuo 2014 m. gyveno kartu pas ieškovės tėvus, (Duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Iki to laiko, sūnaus tėtis išvykdavo dirbti į užsienį. Pagal policijos duomenis, sužinota, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), iki tol nežinojo, nes nuo 2019 m. nebuvo jokio bendravimo, jokia forma. Atsakovas nesidomėjo vaiku ir jo poreikiais, vaiką paskutinį kartą aplankė 2018 m. Nurodė, jog jos pajamos yra apie 500,00 Eur mėnesį. Sūnus specialiųjų poreikių šiuo metu neturi. Po pirmos klasės pirmo pusmečio vyko vertinimai, ir vertinimai nėra labai geri, dėl to bus vykstama į tarnybas, jam teikiama psichologinė pagalba. Būrelių jokių nelanko, išlaidų jiems nėra. Vidutiniškai vaikui skiriama 550,00 Eur, suma yra kintanti. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, kartais būna išlaidos ir didesnės, prie išlaikymo prisideda ir ieškovės mama, sesuo ir tėvas. Prašoma pusę išlaidų priteisti iš tėvo.
Ieškovės atstovė nurodė, jog taip pat reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi nuo 2019 m. spalio mėn., atsakovas išlaikymo neteikia. Prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. spalio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos – 3 555,00 Eur.
II. Atsakovo argumentai.
Atsakovas D. L. atsiliepimo į ieškovės K. B. ieškinį dėl nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas tinkamai.
III. Išvadą duodančios institucijos paaiškinimai.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko vystymosi raidai, nenustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaikų interesų apsauga ir užtikrinimu. Tarnybos skyriuje pranešimų dėl galimos vaikų nepriežiūros, netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo negauta. Šalių sūnus nuo gimimo gyvena su savo mama, todėl akivaizdu, kad juos sieja labai artimas emocinis ryšys, tuo tarpu su tėvu berniukas santykių nepalaiko, artimo ryšio nėra, todėl tarnybos skyriaus nuomone, šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Tarnybos skyriaus nuomone, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarautų nepilnamečio interesams. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius. Nustačius aplinkybę, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, turėtų būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. B. ir atsakovas D. L. yra nepilnamečio vaiko S. L., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. gruodžio mėnesio. Nepilnametis vaikas S. L. gyvena su ieškove.
IV. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnametis S. L. nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove K. B.. Atsakovas nuo 2017 m. gruodžio mėnesio gyvena atskirai. Ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, stengiasi tinkamai vykdyti motinos pareigas ir auginti vaiką, tai patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos 2021 m. kovo 4 d. parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie vykstantį procesą jam žinoma. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovė, o ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, todėl S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. B..
Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis).
Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Ieškovė prašo neriboti tėvo bendravimo tvarkos, siekiant užtikrinti vaiko teisę matytis su tėvu, byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku pažeistų vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nustatoma, kad atsakovas D. L. su nepilnamečiu sūnumi, S. L. galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei K. B. prieš tris dienas.
V. Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, nustatant ir sprendžiant priteistiną išlaikymo dydį, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Ieškovė K. B. prašo priteisti iš atsakovo D. L. po 234,00 Eur kas mėnesį teikiamo išlaikymo iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo ir jo neteikia nuo 2019 m. spalio mėn. Atsakovas jokių paaiškinimų šioje byloje dėl išlaikymo teikimo/neteikimo nepateikė. Byloje taip pat pateikta vaiko poreikių lentelė iš kurios matyti, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga suma sudaro 550,00 Eur. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 234,00 Eur suma teikiama, kiekvieno iš tėvų.
Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Teismas pažymi, kad atsakovas išlaidų vaikui išlaikyti neginčijo, prašoma priteisti suma atitinka susiformavusia kasacinio teismo praktiką ir yra protinga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.).
Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-154/2011).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. B. dirba (duomenys neskelbtini), nurodė uždirbanti apie 500,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Sveikatos problemų neturi yra darbinga.
Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas D. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą duomenų neteikė.
Abi šalys yra darbingos, todėl spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jai teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo. Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti darbo užmokestį, kad prisidėti prie vaiko išlaikymo tiek, kad patenkintų visus sūnaus poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovui reziduojant šalyje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, labiau tikėtina, jog atsakovas turi geresnes galimybes teikti nepilnamečio sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymą.
Atsižvelgiant į šalių vaiko lytį, amžių (penkių metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, pramogos ir laisvalaikis ir kt.), reikalingą išlaikymo sumą, turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui – po 234,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.198 straipsnis) nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė – K. B. (CK 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
VI. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.
Ieškovė K. B. prašo priteisti iš atsakovo D. L. išlaikymo nepilnamečiui sūnui S. L., įsiskolinimą – 3555,00 Eur (už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 sausio 1 d. po 215,00 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. po 223,00 Eur, už 2021 m. sausio mėn. – 234,00 Eur.
Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Bylos nagrinėjo teisme metu nustatyta, kad atsakovas D. L. nuo 2019 m. spalio 1 d. išlaikymo neteikė, šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Ieškovės prašomos sumos už kiekvienų metų neteikto išlaikymo laikotarpius yra pagrįstos, nustatytos, atsižvelgiant į orientacinius išlaikymo dydžius pagal aktualią kasacinio teismo praktiką. Kadangi atsakovas neteikė nepilnamečiui sūnui išlaikymo nuo 2019 m. spalio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 22 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, t. y. iš atsakovo D. L. priteistinas 3 555,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui S. L. įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė K. B. (CK 3.203 straipsnis).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2021 m. vasario 23 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas ir nustatyta laikina gyvenamoji vieta.
IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus ieškovės K. B. ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo D. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė K. B. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Šioje byloje mokėtinas 218,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur – už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, 143,00 Eur dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo). Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 218,00 Eur žyminis mokestis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuri patvirtina, kad tarnyba už ieškovei K. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 324,09 Eur išlaidų (e. b. l. 150). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 324,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Byloje yra susidariusios 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – atsakove – K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnamečio sūnaus S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su tėvu D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, t. y. : atsakovas D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi, S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prieš tris dienas.
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. vasario 22 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 555,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir jo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Panaikinti 2021 m. vasario 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti ir laikinos nepilnamečio S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymą su motina K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – nuo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 218,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 324,09 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 09 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, arba (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba (duomenys neskelbtini), esančią D. B. a/s Lietuvos filialas, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.