- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-1003-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00098-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- T. O.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- A. P., N. R., Nacionalinė žemės tarnybas prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui T. O. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys A. P. ir N. R., Nacionalinė žemės tarnybas prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. žemės sklype, adresu Ž. g., Vilniuje, nugriauti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą (toliau tvora) ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų pagal projektuotojo UAB “Start studio“ projektą, žemės sklype, adresu Ž. g., Vilniuje, pastatė gyvenamojo namo priestatą prie ūkio pastato, antrą aukštą ir dvi tvoras, viena iš jų 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau Inspekcija) atlikti patikrinimai patvirtino, kad atsakovas iš dalies įvykdė 2009 04 03 reikalavimą Nr.(100)-11.55-402, t.y. įteisino savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą, ūkio pastato antrą aukštą ir plytų mūro tvorą, tačiau liko nepašalinta 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvora kaip savavališkos statybos padarinys. Nuo 2014-01-01 savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 9 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą vykdyti nurodymus – pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą.A. T. O. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti; leisti atsakovui per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus galimus ieškinio senaties terminų skaičiavimus ir jų taikymą šiame ginče yra akivaizdu, kad ieškovas nebeturi teisės reikšti ieškinio atsakovui, kadangi yra pasibaigę ieškinio senaties terminai. A. T. O. nepateikė atsiliepimo į patikslintus ieškinio reikalavimus.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintus ieškinio reikalavimus prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas savavališkai ir neteisėtai pastatė 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą, t.y. pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu patikslintus ieškinio reikalavimus patenkino; įpareigojo atsakovą T. O. per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 aukščio mūrinį stulpelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę; nustatė, kad atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas įgyja teisę nugriauti 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą žemės sklype, adresu Ž. g., Vilniuje ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis ir išieškoti šias išlaidas iš atsakovo; priteisė iš atsakovo T. O. 41,22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, tai, kad atsakovas statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodytų dokumentų, padarė išvadą, jog atsakovo pastatyta mūrinių stulpelių su metalo strypais tvora ieškovo pagrįstai pripažinta savavališka statyba. Teismas konstatavo, kad atsakovo 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių stulpelių su metalo strypais tvora pastatyta savavališkai ir neteisėtai ir, turi būti pašalinta, todėl yra pagrindas taikyti griežčiausią savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę – įpareigojimą išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą (TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju susiklosčiusioje situacijoje toks teismo sprendimas atitinka proporcingumo siekiamam tikslui principą, nepažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja viešajam interesui. Teismas įpareigojo atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę.
III .Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. O. prašo panaikinti skundžiamą 2016 m. birželio 27 d. sprendimą; ieškinį atmesti, taikant ieškinio senatį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu rėmėsi ieškinio senaties institutu ir prašė ieškinį atmesti, taikant senatį. Tačiau skundžiamame sprendime visiškai nenagrinėti ir neįvertinti atsakovo argumentai, susiję su ieškinio senaties taikymu, nors tai buvo iš esmės vienintelis atsakovo atsikirtimų argumentas. Apeliaciniame skunde apeliantas pateikia galimus ieškinio senaties terminų skaičiavimus ir jų taikymą, teigia, jog atsižvelgiant į galimus ieškinio senaties terminų skaičiavimus ir jų taikymą, ieškovas nebeturi teisės reikšti ieškinio atsakovui. Apelianto teigimu galimas ieškinio senaties termino skaičiavimas pagal 1964 m. LR CK remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytus duomenis. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1997 m., senaties termino pradžia sietina su rekonstrukcijos darbų, vykdytų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užbaigimo momentu. Remiantis 1964 m. CK 84 straipsniu, terminas pareikšti ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių galėjo būti pareikštas vėliausiai iki 2000-12-31.Kitas galimas ieškinio senaties termino skaičiavimas pagal 1964 m. CK remiantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo duomenimis. Terminas ieškovui pareikšti ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo šiuo atveju galėjo būti pareikštas iki 2001-05-05, kadangi 2004-07-21 Registrų centro išduotame pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo kadastriniai duomenys, fiksuoti 1998-05-05. Kadastrinių duomenų fiksavimo metu paaiškėjus, jog žemės sklype yra tvora, kuri niekada nebuvo registruota nekilnojamojo turto registre, apie tai turėjo būti informuota atsakinga institucija. Jei tokios pareigos kažkas neįvykdė, tai negali būti priežastis nukelti ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, nes apie tokį pažeidimą turėjo būti žinoma. Apelianto teigimu galimas ieškinio senaties termino skaičiavimas pagal CK, remiantis žemės sklypo plano duomenimis. Tokiu atveju ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo galėjo būti pareikštas iki 2009-02-11, nes Lietuvos Respublikai jau nuo 1999-02-11 turėjo būti žinoma, kad žemės sklype yra tvora, nes 1998-07-16 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinėrinė geodezija“ įgalioti asmenys atliko žemės sklypo išorinių sklypo ribų koordinačių nustatymą, sudarė koordinačių žiniaraštį, o 1999-02-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vyr. geodezininkas antspaudu bei parašu patvirtino žemės sklypo planą.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apelianto savavališką statybą patvirtina nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-64-808/2016 ir civilinėje byloje Nr.2-5327-864/2014 surinkti dokumentai. Pažymėjo, kad apeliantas savo pozicijos nepagrindžia teisės aktų normomis, kurios įtvirtintų atitinkamą teisinį reguliavimą. Nekilnojamojo turto registras atlieka išviešinamąją funkciją ir nėra įpareigotas vertinti, konstatuoti faktą (neteisėtų statybų) ir apie tai pranešti kitoms institucijoms. Atmestinas apelianto argumentas dėl kadastrinių matavimų fiksavimo datos, nes jų atlikimo data iš esmės dar nereiškia, kad nuo tos datos informacija buvo prieinama viešuosiuose registruose. Tokiu atveju reikalinga atkreipti dėmesį kada yra padarytas ir viešai prieinamas atitinkamas įrašas Nekilnojamojo turto registre.
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas Inspekcijos patikslintus ieškinio reikalavimus patenkino, manytina, jog teismo įsitikinimu ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pagal 1964 m. CK, remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytais duomenimis, toks ieškinio senaties termino skaičiavimas yra teisiškai nepagrįstas, neatitinkantis bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklės, įtvirtintos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje bei prieštarauja teismų praktikai. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro pažymėjimo duomenimis. Apelianto teiginiai, kad atsakingą instituciją apie neteisėtus statinius privalėjo informuoti VĮ Registrų centras, teisės normomis nepagrįsti. Kita vertus pats faktas, kad žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, dar nereiškia, jog jie yra pastatyti savavališkai. Inspekcija tuo metu apskritai nežinojo apie sklype esančią tvorą ir nėra pagrindo teigti, kad nurodytomis aplinkybėmis galėjo išsiaiškinti apie įstatymo saugomo intereso pažeidimą. Reikalavimas ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo 1999-02-11, siejant ją su žemės sklypo ribų koordinačių nustatymu, žemės sklypo plano parengimu ir jo patvirtinimu taip pat nepagrįstas, kadangi žemės sklypo planas rengtas ne savavališkos statybos nustatymo tikslu, be to byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių abejoti, kad žemės sklypo planas sudarytas neteisingai ar teigti, kad jį suderinęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vyr. geodezininkas plano tikrinimo ir derinimo metu žinojo apie žemės sklype esančią savavališkai pastatytą tvorą, tačiau apie tai nepranešė statybos valstybinę priežiūrą vykdžiusiam Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui Inspekcijai apie įstatymo saugomo intereso pažeidimą buvo žinoma anksčiau negu iki 2009-03-06, kai buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir surašytas savavališkos statybos aktas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido ir taikyti CK 1.131 straipsnio 1 dalį. Su apelianto teiginiu, kad jis žemės sklypo dalį apsitvėrė nepažeisdamas jokių asmenų teisių, ieškovas nesutinka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nuosavybės teisę į 915/2415 dalis žemės sklypo įgijo 1999-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 1999-03-25. 1998-07-16 atsakovas pasirašė parengtame žemės sklypo plane. Taigi statydamas tvorą, atsakovas žinojo, jog ją stato ne nuosavame, o valstybinės žemės sklype, taip pat ir tai, kad šiuo sklypu naudojasi ne jis vienas. Pastatydamas tvorą atsakovas pažeidė statybą Lietuvos Respublikoje reglamentavusius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos bylos faktinės aplinkybės.Iš byloje pateiktų Registrų centro išrašų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0074-0798, esantis Vilniaus m. Ž. g., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovui T. O. – 915/2415 žemės sklypo dalys pagal 1999 03 23 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. P01/99-99-20570; A. D. – 444/2415 žemės sklypo dalys pagal 2011 03 14 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. P(1)49/2011-19; N. R. – 316/2415 žemės sklypo dalys pagal 2011 03 23 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. P49/2011-59; A. P. – 316/2415 žemės sklypo dalys pagal 2011 03 23 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. P49/2011-60 ir likusi 424/2415 žemės sklypo dalis – Lietuvos Respublikai. Minėtame žemės sklype esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 210/1000 pastato dalys A. D., 150/1000 pastato dalys - A. P. ir 150/1000 pastato dalys - N. R.. Tame pačiame pastate įregistruoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai – butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovui T. O. ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovei D. S., Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 13I1p, po ¼ dalį priklauso T. O., A. D. ir D. S. bei po 1/8 dalį – A. P. ir N. R.. Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1p, nuosavybės teise priklauso ieškovui T. O.. 2009 03 06 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)-11.11-34 nustatė, kad apeliantas atliko savavališką statybą Žiedų g. 26, Vilniuje, be statybos leidimo. 2009 09 10 reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu, konstatavo, jog apeliantas reikalavimo neįvykdė, vėlesniais patikrinimo aktais surašytais 2011 06 03 bei 2012 01 06 taip pat konstatuota, jog reikalavimai nebuvo įvykdyti. Atsakovui geruoju reikalavimų neįvykdžius, ieškovas 2012 01 16 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pradiniu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes nugriauti žemės sklype adresu Ž. g. Vilniuje gyvenamojo namo priestatą, ūkinio pastato antrąjį aukštą ir dvi tvoras: vieną 6,80 m ilgio 1,8 m. aukščio plytų mūro, kitą 100 m. ilgio ir 1,2 m. aukščio mūrinių stulpelių tvorą su metalo strypais ir sutvarkyti statybvietę.Byla buvo sustabdyta, nes Ieškovas 2013 0215 raštu kreipėsi į sklypo bendrasavininkius dėl sutikimo įteisinti savavališkas statybas, gauti statybos leidimui projekte nurodytiems statiniams rekonstruoti/statyti ir pateikė UAB „stARTstudio“ 2012 metų projektą, o pastariesiems atsisakius tokius sutikimus duoti 2013 03 13 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas pripažinti jo teisę be atsakovų sutikimo gauti statybos leidimą pagal projektuotojo UAB „stARTstudio“ 2012 m. projektą įteisinti savavališkiems statiniams – gyvenamojo namo daliai – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniui – ūkiniam pastatui bei statiniams (dviem tvoroms), esantiems žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 05 05 sprendimu minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3527-864/2014 apelianto ieškinį tenkino iš dalies. Leido apeliantui T. O., be bendrasavininkių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal projektuotojo UAB „stART studio“ 2012 m. projektą, įteisinti savavališkiems statiniams – gyvenamojo namo daliai – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, plane pažymėtam 4I1/b, ir plytų mūro tvorai, 1,8 m. aukščio, 6,80 m ilgio, esantiems ginčo žemės sklype. Atmetė apelianto T. O. ieškinį dalyje dėl reikalavimo leisti be bendrasavininkių sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal projektuotojo UAB „stART studio“ 2012 m. projektą įteisinti savavališkai pastatytai 100 m ilgio 1,2 m aukščio, mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą, nes nustatė, jog šios tvoros buvimas nepagrįstai suvaržo bendrasavininkų teises naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Vilniaus apygardos teismas2015 05 05 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-531-881/2015 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 04 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-3527-864/2014, nepakeistą. Inspekcija 2016 02 03 d. patikrinimo akte Nr.LDIPA-00-160203-00020 nustatė, kad teisėtai išduotas Statybos leidimas 2016-01-11 Nr. LNS-01-160111-00045 pagal projektą gyvenamojo namo dalies rekonstravimui ir išdavė Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr.(23.54)-SPA-194. kuriuo nebuvo leista įteisinti 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių stulpelių su metalo strypais tvoros. Taigi, ankstesnėje byloje nustatyti faktai, turintys prejudicinę reikšmę, jog ieškovas kitais teisėtais būdais, kaip antai gaudamas leidimą ginčo savavališkus pastatus įteisinti savavališkos statybos padarinių pašalinti negali lemia tai, jog ginčo tvora kaip savavališkai pastatytas statinys turi būti nugriauta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje teisėtas ir pagrįstas. Apelianto teiginiai jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo taip pat nepagrįsti. Remiantis CK 1.124 straipsnyje pateikiama samprata ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Todėl sprendžiant ar ieškinio senaties buvo praleistas būtina teisingai nustatyti jo eigos pradžią. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.Kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju laikytina, kad ieškovas sužinojo apie ieškovo neteisėtus veiksmus įvykdžius savavališką statyba nuo 2009 03 06 savavališkos statybos akto Nr. (101)-11.11-34, o senaties terminas prasidėjo nuo 2009 04 03 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo dienos. Be to, atsakovo atliktas statybą reguliuojančių norminių teisės aktų pažeidimas yra tęstinis veiksmas, todėl senaties terminas ieškiniui dėl šio grubaus teisės aktų pažeidimo pašalinimo pareikšti skaičiuotinas remiantis CK 127 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir nėra praleistas. Pagal CK 1.130 straipsnio, reguliuojančio ieškinio senaties termino nutraukimą 2 ir 3 dalių nuostatas ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę ir nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.Darytina išvada, jog šiuo atveju senaties terminas buvo nutrauktas, atsakovui pripažinus savavališkos statybos faktus ir kreipusis į teismą dėl statybos leidimo gavimo be bendrasavininkių sutikimo ir prasidėjo iš naujo įsiteisėjus 2014 04 22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui minėtoje byloje.Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atmestini, o ta aplinkybė, kad teismas laikydamas, jog ieškinio senatis nebuvo praleista dėl šio klausimo nepasisakė nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.