- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-531-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08585-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė, Eglė Surgalienė
- Ieškovas
- T. O.
- Atsakovas
- A. P., N. R., A. D., D. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgalienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5327-864/2014 pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovams A. P., N. R., A. D. ir D. S. dėl pripažinimo teisės be atsakovų sutikimo įteisinti savavališkas statybas, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. O. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo teisę be atsakovų sutikimo gauti statybos leidimą pagal projektuotojo UAB „stARTstudio“ 2012 m. projektą, siekiant įteisinti savavališkus statinius – gyvenamojo namo dalį – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinį – ūkinį pastatą bei statinius (dvi tvoras), esančias žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvenamasis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams A. D., A. P., N. R.. Gyvenamajame name yra suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai – butai, priklausantys nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei D. S.. Ieškovas 1994 - 1997 m. atliko nuosavybės teise priklausančio turto: buto, esančio gyvenamajame pastate; gyvenamojo namo priklausinio – ūkinio pastato; 6,80 ilgio ir 1,8 m aukščio plytų mūro tvoros; 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių stulpelių tvoros su metalo strypais rekonstrukciją. 2009 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė ieškovui reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuriuo nurodė likviduoti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, o Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-4907-808/2013, kuri iki šio ieškinio pateikimo dienos nėra išnagrinėta. Ieškovas nurodė, kad negali teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančio dokumento, nes atsakovai atsisako duoti sutikimą dėl atliktų statybos darbų įteisinimo. Ieškovas teigė, kad jo užsakymu UAB „stARTstudio“ parengtame rekonstravimo projekte yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys duomenys, pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį, tačiau atsakovai sutikimo gauti statybos leidimą neduoda ir nenurodo, kaip šis rekonstrukcijos projektas pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – leido ieškovui be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus pagal projektuotojo UAB „stART studio“ 2012 m. projektą įteisinti savavališkiems statiniams – gyvenamojo namo daliai – butui, taip pat ūkiniam pastatui ir plytų mūro tvorai, 1,8 m. aukščio, 6,80 m ilgio, esantiems žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini); ieškovo reikalavimą dėl leidimo be atsakovų sutikimo įteisinti mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą atmetė.
Sprendimą atmesti ieškovo reikalavimą leisti įteisinti mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą be atsakovų sutikimo teismas motyvavo šiais argumentais.
Teismas nurodė, kad visi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai įsigydami iš valstybės žemės sklypą, nusipirko idealiąsias šio sklypo dalis: ieškovui T. O. – 915/2415 žemės sklypo dalys pagal 1999 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį; A. D. – 444/2415 žemės sklypo dalys pagal 2011 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį; N. R. – 316/2415 žemės sklypo dalys pagal 2011 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį; A. P. – 316/2415 žemės sklypo dalys pagal 2011 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Visų minėtų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių dalis – Žemės sklypo planas M1:500, tačiau nei vienoje iš sutarčių nėra nurodyta, kad minėto plano pagrindu yra nustatoma bendrasavininkių naudojimosi sklypu tvarka. Be to, net jei ir būtų daroma prielaida, kad ieškovas 1999 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi, jos priedu Žemės sklypo planu M1:500 susitarė su kitais bendrasavininkiais (valstybe ir A. K.) dėl sklypo naudojimosi tvarkos, toks susitarimas, anot teismo, nesukėlė jokių teisinių pasekmių naujiems ginčo žemės sklypo bendrasavininkiams – atsakovams, valstybinės žemės sklypus įsigijusiems 2011 m. kovo 14-23 d. Teismas nurodė vertinantis aplinkybę, kad ieškovas įsigijo idealiąją žemės sklypo dalį, bet naudojosi konkrečia žemės sklypo dalimi nuo 1999 metų, tačiau, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, tarp bendrasavininkių nuolat kilo ginčių dėl bendrosios nuosavybės naudojimo. Todėl daryti išvadą, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkių susiklostė faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka, teismo nuomone, nėra pagrindo.
Teismas taip pat nurodė išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatęs, kad prie atsakovui priklausančio garažo mūro tvora (atrama) į pravažiuojamąją kiemo dalį išlindusi apie 3 metrus, tačiau neužtveria pravažiavimo. Atsakovų D. S. ir A. D. valdomos namo dalys patenka į ieškovo aptvertą teritoriją, tokiu būdu jiems, esant būtinumui (pvz.: remontuoti namo fasadą, taisyti stogą virš jiems priklausančio namo dalies, keisti langus ar pan.), tektų pakliūti į ieškovo mūrinių stulpelių su metalo strypais tvora aptvertą teritoriją. Ieškovo argumentas, kad atsakovams norint remontuoti namą, pakanka susitarti su ieškovu dėl darbų organizavimo, anot teismo, vertintinas kaip spekuliatyvus: byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys konfliktuoja, negeba susitarti dėl žymiai menkesnių klausimų negu pastato priežiūra bei remontas. Teismas pažymėjo, kad ne tik didelės apimties remonto darbų atlikimui reikalinga galimybė prieiti prie namo: kasdienė statinio priežiūra taip pat sąlygoja poreikį prieiti prie namo; neturėdami tokios galimybės, atsakovai turėtų kiekvienu atveju, iškilus poreikiui tvarkyti jiems priklausančią namo dalį (kaip antai, perdažyti sieną, pakeisti langą ir pan.), prašyti ieškovo leidimo prieiti prie namo, kas, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, vertintina kaip nepagrįstas atsakovų teisių varžymas, nes ieškovas iš esmės nenurodė jokių faktinių argumentų, kodėl jo pastatyta tvora atimta galimybė minėtiems atsakovams prieiti prie jų valdomų namo dalių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas T. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino to fakto, kad valstybė ieškovui pardavė konkrečią žemė sklypo dalį, pažymėtą žemės sklypo plane, kuris yra neatskiriama žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Taigi dėl nurodytos žemės sklypo dalies neturėjo būti nustatoma naudojimosi tvarka, kadangi dar pardavimo metu valstybė vienareikšmiškai nurodė, kad žemės sklypo plane pažymėta dalis yra skiriama ieškovo asmeniniam naudojimui. Be to, ginčo tvora buvo pastatyta dar tada, kai atsakovai nebuvo žemės sklypo bendrasavininkiai ir jos statybos klausimų su jais derinti nereikėjo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad namo sienos, stogas, pagrindinės konstrukcijos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kas reiškia, kad bet kokie namo remonto darbai turi būti suderinti bei aptarti su visais name esančių butų ir patalpų savininkais. Be to, tokie remonto darbai kaip sienos perdažymas, lango keitimas nepagrįstai laikyti kasdieniais, kadangi jie pagal savo pobūdį atliekami retai, todėl teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne realiai egzistuojančia problema patekti prie pastato sienos, bet dirbtinai sukurta prielaida, kad atsakovai to negalės padaryti. Atsakovai niekada nėra kreipęsi į ieškovą su prašymu patekti į jo aptvertą sklypo dalį dėl to, kad ketintų remontuoti namą ar jo dalį, kas rodo, kad net teismo sprendimo priėmimo metu atsakovai tokio poreikio neturi, juo labiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas kada nors būtų trukdęs atsakovams tvarkyti ir/ar remontuoti pastatą ir/ar jo dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pritaria pirmosios instancijos teismui motyvams, dėl kurių teismas atmetė dalį ieškinio.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Pažymi, kad vienas iš žemės sklypo bendrasavininkių – Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, 2012 m. gruodžio 14 d. raštu išreiškė sutikimą dėl pastato dalies rekonstrukcijos ir ūkinio pastato statybos, tačiau šiame rašte nėra išreikštas sutikimas dėl tvoros statybos. Nurodo, kad, pagal teismų praktiką, žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą kitam bendraturčiui įteisinti mūrinių stulpelių su metalo strypais tvorą.
Vienas iš motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimą leisti įteisinti tvorą be bendraturčių sutikimo, buvo aplinkybė, kad nebuvo nustatyta naudojimosi aptvertu žemės sklypu tvarka, o šalys buvo įsigijusios tik idealiąsias, o ne konkrečias žemės sklypo dalis. Apeliantas su tokia teismo motyvacija nesutiko ir apeliaciniame skunde teigė, kad ginčijama tvora aptvėrė tą žemės sklypo dalį, kuri pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir jo sudėtine dalimi esantį žemės planą buvo skirta asmeniniam apelianto naudojimui, todėl naudojimosi ja tvarka neturėjo būti nustatyta.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-631-160/2015 pagal ieškovų A. P., N. R., A. D. (atsakovų nagrinėjamoje byloje) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento apelianto 1999 m. kovo 23 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria apeliantui parduota 215 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad apeliantui parduotos žemės dalis yra 700 kv. m., nenustatant naudojimo tvarkos (CPK 179 str. 3 d.).
Taigi, nurodytu teismo sprendimu, kuris nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 279 str. 4 d.), sumažinus apeliantui parduotą žemės sklypo dalį ir nenustačius naudojimosi ja tvarkos, ankstesnis žemės sklypo padalijimas pagal naudojimosi juo pobūdį (asmeninis ar bendras), sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, neteko teisinės reikšmės, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys yra įsigijusios tik idealiąsias žemės sklypo dalis, o naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, kaip tik priešingai, atitinka po 2015 m. vasario 6 d. teismo sprendimo priėmimo susiklosčiusią faktinę situaciją.
Dėl šios priežasties, t. y. esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad apeliantui parduota žemės sklypo dalis buvo sumažinta, o naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, yra teisėta ir pagrįsta. Kiti apelianto išdėstyti argumentai (apie bendraturčių galimybes atlikti namo remonto ir (ar) kitus darbus) dėl nustatytų aplinkybių neteko savo teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
Teisėjų kolegija netenkina atsakovų prašymo priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtas teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdama į tai, kad jų atsiliepime į apeliacinį skundą tik atkartoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai (CPK 98 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.