- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-2004-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00098-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- T. O.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui T. O. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ir 2016 m. liepos 27 d. papildomu sprendimu, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016, tenkino patikslintus ieškinio reikalavimus ir įpareigojo atsakovą T. O. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė įgyja teisę nugriauti minėtą objektą ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis ir patirtas išlaidas išsiieškoti iš atsakovo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
2. Teisme 2022 m. gegužės 17 d. gautas pareiškėjo (atsakovo) T. O. prašymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo įvykdymą atidėti 12 mėnesių ir leisti užbaigti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytos tvoros įteisinimą. Atsakovas nurodo, kad išardė dalį tvoros, kuri buvo valstybiniame žemės sklype, o išieškotojai pripažįstant, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas ir ši statyba nebelaikoma savavališka, būtų galima galutinai užbaigti tvoros įteisinimą. Tačiau tam reikalinga, kad ginčo sklypo bendraturčiai nustatytų naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovas 2019 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatytos tvoros registracijos be bendraturčių sutikimo, tačiau, byla iki šiol nėra išnagrinėta nesant tarp bendraturčių taikaus susitarimo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas prašo atidėti sprendimo įvykdymą, turint teisėtą lūkestį dėl bylos išnagrinėjimo nurodytu terminu.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, reikšdamas prašymą leisti užbaigti tvoros įteisinimą, iš esmės prašo pakartotinai spręsti ginčą, kuris jau yra išspręstas galutiniu teismo sprendimu. Ieškovas reikšdamas procesinį klausimą suvaržo kitų bendrasavininkų – N. P. ir Z. S. teises naudotis jiems tenkančia žemės sklypo dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, jog atsakovas 2019 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatytos tvoros registracijos be bendraturčių sutikimo, tačiau, nesant tarp bendraturčių taikaus susitarimo, byla iki šiol nėra išnagrinėta, taigi atsakovas negali įteisinti pastatytos tvoros.
Žemesnės instancijos teismas
6. Konstatavo, kad teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas, įsiteisėjęs 2017 m. liepos 21 d., iki šiol nėra vykdomas (beveik 5 metus), todėl sprendė, kad tokio prašymo tenkinimas paneigtų teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą, taip pat neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ieškovės teisėtų lūkesčių, siekiant greito ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principams.
7. Taip pat atsakovui išaiškino, jog tinkamai nevykdant teismo sprendimo ir nutarties, ieškovė įgyja teisę nugriauti ginčo tvorą, esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis, o išlaidas galės išsiieškoti iš atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas T. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes atsakovui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
8.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį, deklaratyviai pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bet visai neatsižvelgė į atsakovo nurodytus motyvus ir dėl jų apskritai nepasisakė. Tvoros dalis, buvusi valstybiniame žemės sklype, yra pašalinta. Kadangi pasikeitė teisinis reglamentavimas ir nebereikia leidimo, ieškovė turėtų atsisakyti ginti kitų asmenų teises. Teismas visiškai nemotyvavo nutarties, neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, visapusiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.
9.2. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius apelianto prašymo aspektus, nutartis motyvuota pakankamai ir išsamiai, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti. Apelianto pateikiama įrodymų interpretacija pirmosios instancijos teismui nebuvo privaloma.
9.3. Apeliantas nepaisydamas sprendimo res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galios, prašė pirmosios instancijos teismo priimti iš esmės kitokį sprendimą nei jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Šalies argumentai
9.4. Sprendimas, kuris įsiteisėjo dar 2017 m. liepos 21 d., jau ir taip nėra vykdomas labai ilgą laiką (beveik 5 metus), tai reiškia, kad visą šį laikotarpį nėra pašalinti teisės aktų pažeidimai, o apeliantas prašymu realiai prašė leisti jam nevykdyti sprendimo dar vienerius metus. Klausimas dėl galimybės apeliantui įteisinti tvoros statybą be bendrasavininkų, Z. S. ir N. P. sutikimo, jau buvo išnagrinėtas teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį dėl pareikšto prašymo nagrinėjimo.
13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims; šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (CPK 284 straipsnio 2 dalis).
14. CPK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas; šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.
15. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje nenurodyta, jog prašymai dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, tačiau nurodyta, kad jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, kurių neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą, tai suponuoja išvadą, jog prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ir net jei būtų laikoma, kad tokio prašymo išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka yra tinkamas, šiuo atveju pasirinkdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis procesinių taisyklių, numatančių paskelbimą (šalių informavimą) apie šį procesą, kaip tai numatyta CPK 133 straipsnio 3 dalyje.
16. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas esminiai pažeidė CPK 153 straipsnio 2 dalies, 133 straipsnio nuostatas, taip pat ir CPK 284 straipsnio 2 dalį, kadangi, gavęs atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, šio prašymo nagrinėjimui nepaskyrė teismo posėdžio, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka, prašymą išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims, eliminuodamas jiems galimybę papildomai pasisakyti nagrinėjamu klausimu, ir šia aplinkybe remiamasi atskirajame skunde.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė procesinės teisės normas, neužtikrino šalių teisės būti informuotiems apie teisminį atsakovo prašymo nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį pa naikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.