- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-66-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00098-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- T. O.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. P., N. R., A. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui T. O. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys A. P., N. R., A. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ir 2016 m. liepos 27 d. papildomu sprendimu, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016, tenkino patikslintus ieškinio reikalavimus ir įpareigojo atsakovą T. O. (toliau – ir atsakovas) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Nusprendė, kad atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir ieškovė arba Inspekcija) įgyja teisę nugriauti 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą (toliau – ir tvora) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis ir išsiieškoti šias išlaidas iš atsakovo.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
3. Atsakovas T. O. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo įvykdymą atidėti 12 mėnesių ir leisti užbaigti ginčo žemės sklype pastatytos tvoros įteisinimą.
4. Nurodė, kad išardė dalį tvoros kuri buvo valstybiniame žemės sklype ir 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į ieškovę prašydamas sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ginčo tvorai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir statyba nebelaikoma savavališka. Statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Paaiškino, jog kadangi taikos sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, 2019 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatytos tvoros registracijos be bendraturčių sutikimo (civilinė byla Nr. e2-22700-854/2019), tačiau byla iki šiol nėra išnagrinėta. Teigė, kad nustačius naudojimosi tvarką ginčo žemės sklype tvoros statyba yra galima be bendraturčių sutikimo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas prašė atidėti sprendimo įvykdymą, turėdamas teisėtą lūkestį dėl bylos išnagrinėjimo nurodytu terminu.
Šalies argumentai
5. Ieškovė prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad reikšdamas prašymą leisti užbaigti tvoros įteisinimą, atsakovas iš esmės prašo pakartotinai spręsti ginčą, kuris jau yra išspręstas galutiniu teismo sprendimu. Be to, reikšdamas tokį procesinį reikalavimą, atsakovas suvaržo kitų bendrasavininkų – N. P. ir Z. S. teises naudotis jiems tenkančia žemės sklypo dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi prašymo netenkino.
Šalies argumentai
7. Nurodė, kad atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo įvykdymą atidėti 12 mėnesių ir leisti užbaigti ginčo žemės sklype pastatytos tvoros įteisinimą. Atsakovas 2019 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatytos tvoros registracijos be bendraturčių sutikimo, tačiau, nesant tarp bendraturčių taikaus susitarimo, byla nėra išnagrinėta. Todėl atsakovas negali įteisinti pastatytos tvoros. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, civilinė byla Nr. e2-120-819/2022 nėra išnagrinėta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovas, neturėdamas reikalingų statybai dokumentų ir vykdęs tvoros statybą, yra susidariusios situacijos kaltininkas ir todėl jis teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu buvo įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, kad teismo nustatyta, jog atsakovas savo pasirinkimu ir laisva valia pastatė ginčo tvorą, neturėdamas tam reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, todėl jam ir tenka prievolė prisiimti teismo sprendime nustatytas tokio pasirinkimo pasekmes. Asmuo, padaręs teisės pažeidimą ir teismo sprendimu įpareigotas jį šalinti, negali turėti teisėto ir pagrįsto pagrindo tikėtis išvengti teismo sprendimo vykdymo. Be to, atsakovas iš esmės pripažįsta, kad nauja tvora buvo pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. neturint sklypo bendraturčių sutikimo, dėl ko teko inicijuoti naujus teisminius procesus (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo).
9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas, įsiteisėjęs 2017 m. liepos 21 d., iki šiol nėra vykdomas (daugiau nei 5 metus), teismas sprendė, kad tokio prašymo tenkinimas paneigtų teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą, taip pat neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ieškovės teisėtų lūkesčių, siekiant greito ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo, taip pat prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principams. Todėl pareikšto prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas T. O. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį ir prašymą tenkinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo įvykdymą atidėti 12 mėn.
11. Nurodė, kad išardė dalį tvoros, kuri buvo valstybiniame žemės sklype. Teigė, kad šiuo metu pastatytai tvorai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, jos statyba nebelaikoma savavališka. Nuo 2017 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui statybas leidžiantis dokumentas nėra privalomas todėl ieškovės teisės nėra pažeistos.
12. Paaiškino, kad nors taikos sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, bet pareiškėjas 2019 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pastatytos tvoros registracijos be bendraturčių sutikimo. Tam, kad būtų galima galutinai užbaigti tvoros įteisinimą, būtina, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai nusistatytu ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Įvertinus likusius atlikti veiksmus, prašymo netenkinimas neatitiktų CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų vertinant atsakovo atliktus veiksmus likusių neatliktų veiksmų atžvilgiu.
13. Pažymėjo, kad statinių griovimas net ir tais atvejais, kai statiniai žemės sklype yra pastatyti neteisėtai, yra laikomas kraštutine priemone, taikytina tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą.
14. Tretieji asmenys A. P., N. R., A. D. (toliau – ir tretieji asmenys) prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
15. Nurodė, kad nepasikeitė jokios aplinkybės, susijusios su atsakovo neteisėtai pastatytos tvoros įteisinimu. Siekiant statyti tokią tvorą, kokią savavališkai pasistatė ieškovas, yra būtini žemės sklypo bendraturčių (t. y. trečiųjų asmenų) sutikimai, kurie atsakovui nėra suteikti.
16. Pažymėjo, kad atsakovo savavališkos statybos faktas yra patvirtintas dvejais įsiteisėjusiais teismo sprendimais – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3527-864/2014.
17. Nurodė, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, todėl bet kokie atsakovo argumentai dėl to, kad dabartinis reglamentavimas yra pasikeitęs ir atsakovui nėra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriais konstatuotas atsakovo atliktų statybos darbų savavališkumas, šiuo atveju neturi jokios reikšmės.
18. Nurodė, kad atsakovas faktiškai siekia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą.
19. Pažymėjo, kad teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-120-819/2022 nėra priimtas (įsigaliojęs). Pats bylos nagrinėjimo faktas niekaip negali būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą tenkinti atsakovo prašymą.
20. Pažymėjo, kad bet kokios naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymas niekaip nekeičia ir negali pakeisti situacijos, kuomet yra įsiteisėję du teismų sprendimai, kuriais konstatuotos aplinkybės, susijusios su atsakovo savavališkai pastatytais statiniais. Pagal atsakovo teikiamą naudojimosi tvarką Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-120-819/2022, atsakovo neteisėtai pastatytos ir iki šiol nenugriautos tvoros dalis patenka į žemės sklypo dalis, kuriomis atsakovas siūlo naudotis tretiesiems asmenims.
21. Teigė, kad trečiųjų asmenų interesai ir teisėti lūkesčiai atidėjus sprendimo vykdymą atsakovo prašomam terminui bus iš esmės pažeisti. Atsakovas, ignoruodamas 2017 m. liepos 21 d. įsitesėjusį teismo sprendimą, jo nevykdo jau labai ilgą laiką (daugiau nei 5 metus). Tokie atsakovo veiksmai neturėtų būti pripažinti sąžiningais trečiųjų asmenų atžvilgiu bei iš esmės pažeidžia trečiųjų asmenų lūkesčius.
22. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
23. Pažymėjo, kad atsakovas atskirajame skunde nėra nurodęs argumentų, kad priimant nutartį būtų pažeistos procesinės teisės normos, taip pat nėra nurodęs, kokias materialinės teisės normas priimdamas nutartį pažeidė teismas. Teigė, kad atsakovas iš esmės siekė pakartotinai spręsti ginčą, kuris teismo jau yra išspręstas galutiniu sprendimu.
24. Nurodė, kad sprendimas, kuris įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d., jau ir taip nėra vykdomas labai ilgą laiką (beveik 5 metus), tai reiškia, kad visą šį laikotarpį nėra pašalinti teisės aktų pažeidimai, o atsakovas prašymu realiai prašė leisti jam nevykdyti sprendimo dar vienerius metus. Atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl galimybės atsakovui įteisinti tvoros statybą be bendrasavininkų Z. S. ir N. P. sutikimo jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu.
25. Pažymėjo, kad teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, sprendime nepasisakyta apie galimybę išardyti tik tvoros dalį pastatytą valstybinėje žemėje. Sprendimo vykdymo tvarka nėra pakeista, todėl apelianto argumentai, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui Inspekcijos (išieškotojos) teisėti interesai dėl įsiteisėjusio sprendimo vykdymo nėra pažeidžiami, prieštarauja sprendimo privalomumo principui. Inspekcijos 2019 m. sausio 8 d. rašte atsakovui buvo nurodyta, jog nors pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pastatytos tvoros statyba ir nebelaikoma savavališka, tačiau jos statyba negali būti laikoma teisėta. Tokia Inspekcijos pozicija grindžiama teisės aktų nuostatomis įpareigojančiomis statytoją žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus dėl planuojamos statybos gauti dar iki statybos pradžios. Vykstantis ir dar nesibaigęs teisminis procesas (teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-120-819/2022) kaip tik patvirtina, jog sutarimo tarp žemės sklypo bendraturčių nėra iki šiol.
26. Nurodė, kad prašymu ieškovas ne tik nepagrįstai prašė leisti nevykdyti teismo sprendimo dar vienerius metus, bet ir formulavo prašymą leisti užbaigti tvoros įteisinimą, o tai jau susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimu ir sprendimo esmės pakeitimu. Atsakovas reikšdamas prašymą leisti užbaigti tvoros įteisinimą, realiai prašė teismo pakartotinai spręsti ginčą, kuris teismo jau yra išspręstas galutiniu sprendimu ir, nepaisydamas sprendimo res judicata galios, prašė priimti iš esmės kitokį sprendimą nei jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
28. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
29. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
30. CPK 284 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
31. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d. Atsakovas teigė, kad išardė dalį tvoros, kuri buvo valstybiniame žemės sklype, tačiau neišardė tvoros dalies, kuri pastatyta ginčo žemės sklype. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas daugiau negu 5 metus nėra vykdomas.
33. Taip pat nustatyta, kad atsakovas buvo pateikęs ieškovei prašymą dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese. Atsakovui pateiktame atsakyme ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovo pastatytai tvorai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, o jos statyba nebelaikoma savavališka, tačiau jos statyba negali būti laikoma teisėta. Inspekcija pažymėjo, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad bet kokia nauja statyba ar esamų (neteisėtai pastatytų) statinių įteisinimas ginčo žemės sklype, galimi tik gavus žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Taip pat nurodė, kad taikos sutarties sudarymo vykdomojoje byloje klausimas negali būti svarstomas nesant žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų dėl tvoros žemės sklype statybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad siekiant įteisinti ginčo tvorą iš esmės reikalingi tik bendraturčių sutikimai.
34. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-60-819/2023 pagal atsakovo T. O. ieškinį A. D., N. R., N. P., A. P., D. S., Z. S. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo statyti/įteisinti tvorą be bendraturčių sutikimo bei pagal A. D., N. R., N. P., A. P., D. S., Z. S. priešieškinį atsakovui T. O. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo 2023 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą (sprendimas neįsiteisėjęs), pagal kurį atsakovo T. O. ieškinio reikalavimą dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal matininkės V. I. parengtą 2022 m. lapkričio 17 d. žemės sklypo planą atmėtė, bylą pagal atsakovo T. O. ieškinio reikalavimą dėl mūrinių stulpelių su metalo stulpais įteisinimo/statybos ginčo žemės sklype nutraukė. A. D., A. P., N. P., N. R., D. S., Z. S. priešieškinį dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „NT Kadastro biuras“ matininko R. S. 2022 m. lapkričio 9 d. parengtą žemės sklypo planą tenkino. Nustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB „NT Kadastro biuras“ matininko R. S. parengtą 2022 m. lapkričio 9 d. žemės sklypo planą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas tarp bendrasavininkų“. Pažymėtina, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs.
35. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ėmėsi veiksmų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo statyti/įteisinti tvorą be bendraturčių sutikimo. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje nustatant ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką tiek pagal atsakovo pateiktą planą, tiek pagal kitų ginčo žemės sklypų bendrasavininkų pateiktą planą, dalis ginčo tvoros patenka į žemės sklypo dalį, kuri tektų atskirai naudotis atsakovui.
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad atsakovas savo pasirinkimu ir laisva valia pastatė ginčo tvorą, neturėdamas tam reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, todėl jam ir tenka prievolė prisiimti teismo sprendime nustatytas tokio pasirinkimo pasekmes (nugriauti tvorą), kad asmuo, padaręs teisės pažeidimą ir teismo sprendimu įpareigotas jį šalinti, negali turėti teisėto ir pagrįsto pagrindo tikėtis išvengti teismo sprendimo vykdymo. Tačiau nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad šiuo metu vyksta ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo statyti/įteisinti tvorą be bendraturčių sutikimo, kurį išnagrinėjus, apelianto neteisėtos statybos padariniai galimai galėtų būti pašalinti juos įteisinant.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu turėtų griauti tvorą, bet vėliau, po ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, toje pačioje vietoje galimai turėtų teisę statyti naują tvorą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl nurodytų byloje nustatytų aplinkybių, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymo tenkinimas ir sprendimo įvykdymo atidėjimas 12 mėnesių terminui, atsakovui siekiant užbaigti ginčo žemės sklype pastatytos tvoros įteisinimą, neturėtų neproporcingai pažeisti ieškovės ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
38. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino aplinkybę, kad šiuo metu vyksta ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir teisės pripažinimo statyti/įteisinti tvorą, kurio išnagrinėjimas galėtų turėti esminę reikšmę sprendimo vykdymui ir/ar jos pakeitimui. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo T. O. prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo įvykdymą atidėti 12 mėnesių tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo T. O. prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo įvykdymą atidėti 12 mėnesių.