Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei J. D., jos atstovams advokatei Onai Barkauskienei, advokatui Vladislovui Milukui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajono savivaldybėje atstovėms L. A., A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui S. D., trečiajam asmeniui R. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. D. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateiktu ieškiniu atsakovui S. D., trečiajam asmeniui R. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, prašo pakeisti 2014 m. balandžio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-524-962/2014, kuriuo S. D. įsipareigoja nepilnametėms dukroms K. D. ir L. D. mokėti išlaikymą po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 7 d., kol dukros sulauks pilnametystės ir priteisti iš atsakovo iš S. D. nepilnametėms dukroms K. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir L. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui iki nepilnamečių dukrų pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaikų motinai J. D..

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-524-962/2014 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukė santuoką, sudarytą tarp J. D. ir S. D.. S. D. gera valia įsipareigojo mokėti (duomenys neskelbtini) gimusios K. D. ir (duomenys neskelbtini) gimusios L. D. išlaikymui kiekvienam vaikui po 86,89 Eur (300,00 Lt) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Santuokos nutraukimo metu šalių dukroms K. D. buvo 6 metai, o L. D. – 4 metai, todėl jų išlaikymui pakako mažesnių lėšų. Nuo išlaikymo dydžio priteisimo, praėjo daugiau kaip šešeri metai. Per tą laiką smarkiai išaugo nepilnamečių dukrų poreikiai, pabrango pragyvenimo kaštai. Dukra K. D. lanko (duomenys neskelbtini), dukra L. D. – antrą klasę, dėl ko atsirado su tuo susijusių papildomų išlaidų, be to, su amžiumi didėja kasdieniai dukrų poreikiai. Nors dukroms mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, tačiau papildomai dukroms į dieną reikia duoti po 2 Eur per dieną (20 x 2 x 2), kas per mėnesį sudaro 80 Eur. Dukrų maitinimo išlaidoms namuose per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 200 Eur (100 x 2). Ieškovė su nepilnametėmis dukromis gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su daliniais patogumais, kuriame yra krosnims šildymas. Kiekvieną mėnesį kuro įsigijimui, elektrai, vandeniui, mokesčiui už šiukšles išleidžiama apie 80 Eur, išlaidos maistui – 100 Eur, aprangai – 100 Eur, užklasiniai būreliai – 10 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, higienos prekės – 35 Eur, internetas, televizija – 10 Eur, mobilus telefonas – 15 Eur, vaistai, vitaminai – 20 Eur, todėl vienam vaikui per mėnesį reikalinga skirti 400 Eur sumą, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, jo turtinė padėtis leidžia dukroms teikti tokį išlaikymą, kuris atitiktų pastarųjų poreikius. Ieškovė iš savo pajamų yra pajėgi dengti pusę dukroms poreikiams patenkinti reikalingos sumos, tačiau šiuo metu ieškovei tenka žymiai didesnė vaiko išlaidų dalis, be to ir kasdienė dukrų priežiūra. Ieškovė, gaudama nedideles pajamas (apie 466,16 Eur per mėnesį), šiuo metu laikinai nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, todėl viena neturi realios galimybės užtikrinti dukroms pilnavertes sąlygas augti ir tobulėti. Asmeninės nuosavybės teise turi trijų kambarių butą su daliniais patogumais, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad dukra K. serga bronchine astma, dėl ko reikalinga didesnė priežiūra, higienos priemonės. L. sveikatos problemų neturi. Pastaruoju metu vyksta nuotolinis mokymas, dėl ko reikalinga technika, kompiuteriai, vaizdo kameros, kuriuos įsigijo nuosavomis lėšomis. Išlaidos kyla, mokesčiai, maisto produktai brangsta, dukroms reikalingi vaistai, papildai, K. mokosi šeštoje klasėje nuotoliniu būdu, L. – antroje klasėje, ji lanko mokyklą. Ji pati „į rankas“ gauna apie 870 Eur, svyravo anksčiau tarp 500-600 Eur atlyginimas. Jei dirba viršvalandžius pagal poreikį, gauna daugiau, paprastai darbo laikas yra nuo 8.00 iki 16.30 val. Vaiko pinigai už abi dukras sudaro iš viso 140 Eur, kiekvienai jų moka valstybė po 70 Eur, papildomai gauna iš Sodros už abu vaikus išlaikymui, kurio neteikia tėvas, 140 Eur, kiekvienam vaikui po 70 Eur. Padavė vykdymui iš karto po skyrybų. Priteista iš atsakovo kiekvienai dukrai po 86 Eur. Vaikų tėvas faktiškai išlaikymo neteikia, su pertraukom kartais perveda po 25 Eur vaikui, du paskutinius mėnesius antstolė pervesdavo po 50 Eur. Jos žiniomis atsakovas dirba neoficialiai. Jai padeda mama, vyras, turi trijų kambarių butą, automobilį. Ji pati yra floristė, bet pagal specialybę nedirba. Būsto išlaikymui, kuriame šeima gyvena, skiria apie 200 Eur, elektra, šiukšlės kainuoja 80 Eur, drabužiai, maistas vaikams po 100 Eur, vaistai būtini vyresnėlei, kurių ne visi kompensuojami, kainuoja 50 Eur, telefonas 30 Eur, internetas 30-40 Eur kainuoja. Dukros anksčiau lankė šokių būrelius, reikėjo aprangos ir avalynės tam skirtos, bateliai šokių kainuoja 10-15 Eur. Skautų būreliui reikia taip pat turėti atributiką, kelionėms į mišką būtina avalynė, maistas, vienai iškylai reikalinga apie 30 Eur suma. Tenka vežti pas gydytojus kartą į mėnesį dėl plaučių, kvėpavimo funkcijos ne tik Prienuose, būta ir ligoninėje Kaune, naudoja dukra inhaliatorių, geriami vaistai, kurių pavadinimų nepamena, ne visi kompensuojami, juos dažnai keičia. Ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), mokykla yra (duomenys neskelbtini), į mokyklą vaikai vyksta mokykliniu autobusiuku, o iš mokyklos parsiveža ji pati, yra 4 km. atstumas nuo namų, kartais lieka pabūti mokyklos Dienos centre. Duodavo vaikams kasdien maistui po 2 Eur, nes pamokos baigiasi 12 val., o mokyklinis autobusas veža tik 15 val. atgal. Brangių rūbų neperka, apsiperka padėvėtų drabužių parduotuvėse. Prie namų turi daržą, šiltnamį, sodinasi saviems poreikiams patenkinti daržoves, pas mamą laiko vištų. Papildymai telefonų vyresniajai dukrai kainuoja 20 Eur, jaunesnei – 5-10 Eur, pigaus interneto imti nenori, nes reikalinga didelė sparta, be to, kartu ši paslauga apima ir televiziją. Šiukšlės 80 eurų kainuoja, šeimos nariui tenka 20 Eur, pečius elektrinis, todėl daug sunaudoja elektros, mėnesiui ne mažiau 100 Eur tenka, šaltuoju sezonu iki 200 Eur siekia. Jei perka žieminę striukę ar batus, kiekvienai dukrai po 100 Eur tenka avalynei ar rūbams kas mėnesį.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko, nes išlaidos realiai padidėjo, be to, viena dukra turi sveikatos problemų, tuo tarpu atsakovas jau daug metų nedirba, neteikia išlaikymo dukroms, jis tenkinasi tokia padėtimi, nepaisant to, kad turi paklausią specialybę bei galimybę ir pareigą dirbti, kad išlaikyti save ir paramos reikalingus vaikus. Situacija rodo, kad atsakovas oficialiai dirbti nenori, negalima pateisinti tokia situacija, kad vengiama išlaikyti vaikus. Dovanėlių retsykiais nupirkimas, kurios, beje nėra tokios būtinos pagal jų reikšmingumą ir neužtikrina elementariųjų vaiko poreikių patenkinimo, negali būti laikoma pateisinama priežastimi, neteikti periodinėmis išmokomis vaikui išlaikyti būtinų pajamų. Dovana tai ne išlaikymas, tai tėra pramoga, vaiko papirkimas, vaiką reikia kasdien pavalgydinti, aprengti ir pan. Prašo ieškinį tenkinti pina apimtimi.

Atsakovas S. D. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodė sutinkantis mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrindžia kokie konkretūs vaikų poreikiai padidėjo tiek, kad išlaikymo suma iš atsakovo būtų didinama nuo 86,89 Eur iki 200,00 Eur. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą didinti priteisto išlaikymo sumą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi, dukrų K. D. ir L. D. išlaikymo sumos padidinimo reikalavimas visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais ir padidėjusiais vaikų poreikiais. Atsakovas visada vykdė, vykdo ir vykdys pareigą išlaikyti savo vaikus ir jokiu būdu neatsisako vykdyti savo pareigos išlaikyti dukras, taip pat auklės dukras ir visuomet dalyvaus jų gyvenime. Ieškovės prašomos išlaikymo dukroms kiekvienai po 200,00 Eur sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo pagrindimas visiškai neatitinka vaikų poreikių. Ieškovė nurodo, kad kiekvienam vaikui kas mėnesį išleidžia po 400,00 Eur, tačiau kaip ji gaudama 466,16 Eur gali skirti kiekvienam vaikui po 400,00 Eur. Pažymėjo ir tai, kad šalių dukros neturi jokių specialių poreikių – sveikatos sutrikimų, dėl ko joms būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų. Be to, atsakovas, kaip vaikų tėvas, norėtų prisidėti prie dukterų išlaikymo kitais būdais: perkant rūbus, pramogaujant, keliaujant, perkant maistą ir pan. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė, kaip vaikų motina, išnaudojo visas įmanomas galimybes susirasti darbą (nurodo, jog šiuo metu niekur nedirba, gauna bedarbio pašalpą), gauti didesnes pajamas pagal savo turimą darbinę patirtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir rinkoje esančias galimybes. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji turi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Taigi, visi ieškovės teiginiai apie tai, kad ji neturi šiuo metu darbinių pajamų, o tik gaunama pašalpa, rodo jos piktnaudžiavimą susidariusia situacija ir nenorą vykdyti prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad atsakovo materialinė padėtis ir galimybės teikti dukroms didesnį išlaikymą, nėra tokia, kad jis galėtų kas mėnesį teikti po 200,00 Eur. Šiuo metu atsakovas negauna jokių nei oficialių, nei neoficialių pajamų. Susirasti gerai apmokamo darbo neturi galimybės, kadangi neturi aukštojo išsilavinimo, neturi atitinkamos specialybės ir sugeba dirbti tik pavienius darbus. Neturi prabangaus turto, kurį realizavęs galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. Turi paveldėjęs tik menkavertį nekilnojamąjį turtą, už kurį moka komunalinius mokesčius. Transporto priemonių savo vardu nėra įregistravęs. Yra sudaręs naują santuoką, turi naujų išlaikytinių, t. y. atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Jo dabartinė sutuoktinė turi dar du vaikus iš ankstesnių santuokų, vaikų tėvai prie išlaikymo neprisideda. Atsakovas mano, kad šiuo metu jo skiriamas išlaikymas vaikams pagal jo finansines galimybes galėtų būti padidintas ne daugiau kaip iki 100,00 Eur, kadangi atsakovas iš gaunamo atlyginimo, minusavus padidintą išlaikymą vaikui, turėtų patenkinti bent ir savo minimalius bei sūnaus A. D. poreikius.

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad sutiktų dukroms mokėti ne daugiau kaip po 100 Eur kiekvienai, nes daugiau neleidžia jo turtinė padėtis. Kartais savaitgaliais pasiima pas save dukras, kainuoja benzinas pirmyn ir atgal po 25 km. suvežioti vaikus.Suminėje išraiškoje vienas kartas į abu galus nuo vaikų gyvenamosios vietos iki jo (duomenys neskelbtini), sudaro 100 km. Nurodė, kad nuo 2014 m. jis nedirba, dabar registruojasi Užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius gauna po 257 Eur. Jis turi individualią veiklą, kurios pobūdis statyba, namų restauracija, bet dėl vėlyvo pavasario ir epidemiologinės situacijos nebedirba. Kuomet dirbo gaudavo nuo 20 iki 100 Eur per dieną, būta minimumą uždirba. Nurodė, kad po skyrybų dar susitaikė ir kartu su ieškove iki kitų metų, t. y. 2015 m. kovo 13 d. gyveno, vaikų nebuvo pamiršęs ir kai šios užsienyje apie 2016 metus gyveno, bendravo internetu. Jis turi iš tėvų paveldėtą sodybą (duomenys neskelbtini), kurios vertė, jo manymu, 15 000 Eur, siūlė ieškovės vyrui, kadangi ji su juo vengia bendrauti, sodybą už alimentų skolą perimti. Jį patį dabartinė žmona išlaiko, su kuria augina bendrai sugyventą 4 metų amžiaus sūnų. Naujoje šeimoje yra dar 18 metų dukra ir neįgalus 12 metų sūnus. Jis turi su nugara problemų, kojoje yra po avarijos įvykusios Lenkijoje prieš keletą metų yra likę metalai. Jis neįgalumo neturi, objektyvių duomenų apie sveikatos būklę nėra pateikęs. Nurodė, kad baigęs profesinę mokyklą, įgijęs baldžiaus (baldų apmušimas, surinkimas), o ne staliaus specialybę. Su esama sutuoktine sudarę povedybinę sutartį, apsaugant jos asmeninį turtą. Jo skolos alimentai dukroms ir paveldėta tėvo sodyba apsunkinta apie 4 000 Eur skolomis, be to, jis turįs senų skolų iš jaunystės už telefoną, baudas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad, kadangi prašoma priteisti suma neviršija pusės minimalios algos, ji nereikalauja pagal teismų praktiką papildomo įrodinėjimo, tačiau pažymėjo tai, kad ieškovė neįrodė komunalinių paslaugų, šiukšlių mokėjimo dydžių, taip pat, jos manymu, pernelyg išaukštintos interneto bei telefono paslaugos vaikų atžvilgiu, ji nežino net paslaugos tiekėjų, byloje nėra duomenų dėl konkrečių vaistų, mama nežino kokius konkrečius vaistus dukra vartoja, kurie kompensuojami ir pan., tepateiktas tik vienas medicininis siuntimas. Be to, pažymėjo, kad motina ieškovei duoda pinigų, kurių ji net nenori imti, kas rodo, kad jų pakanka ir, kad vaikų poreikiai tiek neišaugo kiek prašoma priteisti, be to, atsakovas nedirba, dar turi kitą mažametį sūnų. Atsakovas nėra įgijęs aukštojo mokslo, kad rastų gerai apmokamą darbą, ėmėsi priemonių, stovėjo biržoje, paieškos bevaisės buvo, išlaidos perteklinai ieškovės išaukštintos ir dėl aprangos, ieškovė išlaidas turėtų sumažinti, be to, atsakovas nėra pajėgus tiek mokėti, reikalinga atsižvelgti ir į tėvų finansinę padėtį negalima pateisinti, kad išlaikymas taptų nepakeliama našta.

Trečiasis asmuo R. D. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiams vaikams būtų priteista po 100,00 Eur išlaikymas kas mėnesį.

Atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurioje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. D.. Trečiasis asmuo iš ankstesnių santuokų dar turi du nepilnamečius vaikus. Pati ieškovė teigia, jog neseniai įsidarbino ir gaus pakankamai neblogą atlyginimą, įsigijo nekilnojamojo turto, tai reiškia, kad jos finansinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo, priešingai nei atsakovo, kuris yra bedarbis, ilgą laiką registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, pas atsakovą dar atsirado vienas išlaikytinis. Pažymėjo, kad šiuo metu trečiais asmuo vienas išlaiko penkių asmenų šeimą, prie vaikų išlaikymo iš ankstesnių santuokų, jų tėvai neprisideda, arba prisideda labai maža dalimi. Atsakovas turi nemažai įsiskolinimų kreditoriams (vykdomi priverstiniai išieškojimai), tame tarpe ir pačiai ieškovei. Be to, iš valstybės gaunami vaikų pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį, kas šiuo atveju už kiekvieną vaiką sudaro po 60,06 Eur sumą.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, kad pritaria, jog išlaikymas sutuoktinio dukroms reikalingas, nes pati augina vaikus ir tai supranta. Tėvas neatsisako savo vaikų ir neatmeta galimybės mokėti didesnio išlaikymo, bet dėl prastos turtinės padėties šiuo metu negali teikti didesnio išlaikymo. Per Šv. Kalėdas, Velykas, gimtadienius jis noriai rodo iniciatyvą pasveikinti dukras, papildomai kažką nuperka ar duoda pinigų kai atvyksta svečiuotis dukros. Apie atsakovo dukrų ligas nežinojo, kai svečiavosi nepastebėjo turimų sveikatos problemų dėl plaučių ligų. Mano, kad pasikeitė atsakovo gyvenimo būdas ir požiūris į vaikus. Ji pati visą gyvenimą dirbo, turėjo santaupų, įsigijo antrą nekilnojamąjį turtą, todėl, siekdama apsaugoti save ir vaikus, su atsakovu sudarė ikivedybinę sutartį, kuria susituokus turtas liko jos asmeninė nuosavybė. Sutuoktinis turi planų rasti geresnį darbą, dirbti, jis žino apie skolą, dabar tegauna 257 Eur išmoką. Jos pačios pajamos yra apie 1 200 Eur, nuo vasario 4 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna išmoką, taip pat jai mokama už vaiko negalią ir išlaikymo pinigus gauna. Anksčiau dirbo prie Norfos čeburekinėje, tuomet jos pajamos sudarė apie 2 000 Eur iš viso.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajono savivaldybėje per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į mergaičių amžių, į padidėjusius jų poreikius, taip pat į tai, kad 2014 m. balandžio 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo suma prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, institucija palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo iki 200 Eur.

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės nurodė, kad vaikams augti ir vystytis sudarytos geros buities sąlygos, ieškiniui dėl išlaikymo padidinimo iki 200 Eur pritaria, juolab, kad tėtis neprieštarauja tam.

Liudytoja R. G., ieškovės motina, apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad ji su pertraukomis dirbanti Anglijoje, padedanti dukrai, anūkėms kas mėnesį davusi tai 100, daugiau ar mažiau eurų anūkėms. Be to, dar du sūnūs gyvena užsienyje, todėl per gimtadienius ar šventes mergaitėms duoda dovanų. Ji gyvena atskirai, 10 km. atstumu nuo dukros, su atsakovu nebendrauja, nežino kaip dažnai jis vaikus paima, bet mano, kad retai, į metus kartą ar du sykius pasisvečiuoti. Nuo sausio mėn. yra Lietuvoje, gauna po 111 Eur kas mėnesį ne iš Užimtumo tarnybos, o seniūnija moka. Nuo š. m. sausio dukrai davė 100 Eur praeitą gruodį, po to sausį, vasarį, kovą du kartus po 50 Eur. Žino, kad vaikaitė serga astma, dėl medikamentų nežino.

Liudytojas T. V., gyvenantis kartu su ieškove, ieškinį palaiko, mano, kad reikalinga pagalba vaikams iš tėvo, jis prisideda prie mergaičių išlaikymo, nes nėra mokami jokie pinigai, mano, kad tėvas vengia teikti išlaikymą. Vyresnei K. užeina astmos priepuoliai, tada veža į ligoninę, viskas brangsta, vaikai auga, viskam reikia pinigų, tame tarpe ir į fondus. Mano, kad vaikų poreikius tenkina ieškovė protingai, pagal galimybes, neperka nereikalingų daiktų ar brangiose parduotuvėse. Pavyzdžiui, dviratukai, jo manymu, yra elementarūs dalykai, o ne prabangos prekė. Vaikai nori ženkliai daugiau, bet to neleidžia ieškovės finansinė padėtis. Per gimtadienius atsakovas atveža dovanėlių, bet juose nedalyvauja, dėl dažnumo nurodė, kad atsakovas pasimato su dukromis tris kartus į metus ar kartą į ketvirtį. Jis pats turi du sūnus 11 ir 16 metų, vyresnis gyvena kartu su juo gyvena dveji metai, sūnaus motina prisideda tik vieneri metai prie jo sūnaus išlaikymo. Dabartinė jo šeima yra penkių asmenų. Šiuo metu J. butas remontuojamas, todėl jie visi gyvena jo bute, esančiame tame pačiame name. Per mėnesį skiriama nuo 200 iki 250 Eur, žiemą iki 300 Eur siekia komunaliniams mokesčiams, nes yra du boileriai, brangi elektra šildymui, šiukšlės kainuoja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad L. D., gimusi (duomenys neskelbtini) ir K. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra S. D. ir J. D. dukros. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-524-962/2014, buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru šalių sutarimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią S. D. gera valia įsipareigojo mokėti (duomenys neskelbtini) gimusios K. D. ir (duomenys neskelbtini) gimusios L. D. išlaikymui kiekvienam vaikui po 86,89 Eur (300,00 Lt) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaikų motinai J. D.. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymo dydį iki 200 Eur sumos mokamos kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnamečių dukrų pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaikų motinai J. D.. Priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams ieškovė iš esmės motyvuoja tuo, kad santuokos nutraukimo metu šalių dukroms K. D. buvo 6 metai, o L. D. – 4 metai, todėl jų išlaikymui pakako mažesnių lėšų. Nuo išlaikymo dydžio priteisimo, praėjo daugiau kaip šešeri metai. Per tą laiką smarkiai išaugo nepilnamečių dukrų poreikiai, pabrango pragyvenimo kaštai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros lanko (duomenys neskelbtini) – L. D. 2020 m. liepos 2 d. duomenimis lankė 2 klasę, K. D. – 6 klasę. Mergaitėms 2019/2020 mokslo metais skirtas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms įsigyti. Ieškovės su ieškiniu pateiktuose K. D. medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog dukrai nustatytos elgesio problemos. Pažymėta, kad šeima vasaros pabaigoje iš užsienio, kur gyveno virš 4 m., grįžo gyventi į Lietuvą. Mergaitė susitikinėja su tėvu, kuris ją nuteikinėja prieš motiną. Mergaitė norėtų gyventi su tėvu, kurio šeima yra socialinėje rizikoje. Mergaitė įsitraukė į draugystę su vyresniais draugais, pradėjo rūkyti. Jeigu neišleidžiama į kiemą, susijaudina, grasina nusižudyti, griebia peilį ir pan., yra žalojusis rankas. Mokyklą lanko, bet nesimoko. Atsisako bendrauti, išsako neigiamą kritiką motinai, pyksta neišleidžiama su draugais. Sujaudinta pyksta, šaukia, išbėga iš kabineto. Mano, jog mama myli jaunesnę dukrą. Atsisako nuo psichologinio ištyrimo, medikamentinio gydymo. Už dukros K. D. mokamus tyrimus ieškovė 2019 m. yra sumokėjusi 16,00 Eur, 2020 m. iš viso 42,60 Eur, išrašyti medikamentai.

Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė išlaikymo išlaidų detalizaciją, pagal kurią nepilnamečių dukrų K. D. ir L. D. tinkamą poreikių užtikrinimą sudaro po 400,00 Eur suma per mėnesį: maistas – 100 Eur, apranga, avalynė – 100 Eur, išlaidos būstui (kuras, elektra, vanduo, šiukšlės) – 80 Eur, užklasiniai būreliai (šokių būrelis, skautų būrelis) – 10 Eur, laisvalaikis – 30 Eur, higienos prekės – 35 Eur, internetas, televizija – 10 Eur, mobilus telefonas – 15 Eur, vaistai, vitaminai – 20 Eur, už uniformą sumokėjo 69,00 Eur, teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą iš kurios matyt, jog ji už 130,00 Eur įsigijo medžio granulių.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą visų pirma grindžia iš esmės pasikeitusiais vaikų poreikiais, susijusiais su dukrų amžiumi, dukros K. sveikatos būkle, kuri reikalauja papildomų išlaidų. Ieškovė nurodo, kad anksčiau priteisto išlaikymo nepilnametėms dukroms jau nebepakanka. Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, niekur nedirbo, nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje (2020 m. rugsėjo 28 d. duomenimis), nedarbo socialinio draudimo išmoka jai nebuvo skirta. Nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), sulygtas minimalus darbo užmokestis, tačiau už 2020 m. spalio mėn. gavo 681,19 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, už 2021 m. kovo mėn. – 649,40 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Ieškovė nuo 2019 m. liepos 23 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus gauna po 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmoką, iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus nuo 2019 m. spalio gavo po 191,00 Eur socialinę pašalpą, po 200,46 Eur išmoką vaikui, šildymo išlaidų kompensaciją, taip pat jai skirta vienkartinė 152,00 Eur parama mokinio reikmenims įsigyti. Savo vardu registruotų transporto priemonių ieškovė, kreipdamasi į teismą, neturėjo, nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d., jos vardu registruota viena transporto priemonė. Savo vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise ieškovė įgijusi 73,99 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, pagal 2019 m. pajamų mokesčio deklaraciją atsakovas darbo pajamų negavo, laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. birželio 5 d., nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. balandžio 18 d., nuo 2021 m. lapkričio 9 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijęs gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), turtas areštuotas, atsakovo vardu atidarytoje „Swedbank“, AB, banko sąskaitoje piniginių lėšų 2020 m. rugsėjo 14 d. duomenimis nėra. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudaręs naują santuoką su R. D., jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. D.. Naujoje šeimoje, be bendro sūnaus, bylos duomenimis auga trečiojo asmens vienas nepilnametis, kitas – pilnametis vaikas. Iš teismui pateiktų trečiojo asmens banko sąskaitos išrašų matyti, jog ji moka įmokas antstoliams, tame tarpe už S. D. išlaikymą vaikams, gauna šalpos, vaiko išlaikymo, darbo paieškos, kitas išmokas, išmokas vaikui, nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2020 m. spalio dirbdama gavo apie 350,00 Eur per mėnesį. Trečiojo asmens R. D. vardu asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) atsakovas S. D. ir trečiasis asmuo R. D. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį pagal kurią susitarė, jog visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir visas kitas turtas, įgytas po šios sutarties įsigaliojimo, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu šis turtas bus įgytas. Taigi šiuo atveju teismas negali remtis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Bylos duomenimis po L. D. ir K. D. priteisto išlaikymo praėjus daugiau nei septyneriems metams natūralu, kad pasikeitė ekonominė situacija, pabrango maisto produktai, komunalinės paslaugos, išaugo mokesčiai ir kita, nepilnamečiams vaikams augant natūraliai padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma ne tik maistui, bet ir drabužiams, apavui, mokyklinėms reikmėms, be paminėto vyresnioji šalių dukra K. turi sveikatos problemų, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuokos nutraukimo byloje priteistas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymas po 86,89 Eur kas mėnesį, yra neadekvati ir nepakankama suma būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Vienok, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).

Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2021 m. sausio 1 d.– 642 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju ieškovės vyresnė dukra turi elgesio problemų, ieškovės teigimu, ji serga bronchine astma, tačiau nors tokias aplinkybes vienareikšmiškai pagrindžiančių duomenų ieškovė teismui nepateikė, vis tik byloje esantys duomenys patvirtina, kad mergaitei buvo konsultuota, gydytojo išrašyti tam tikri medikamentai.

Neabejotina, kad šalių vaikams augant reikia žymiai daugiau lėšų maistui, greitai išaugamiems drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui, mokslo reikmėms ir su sveikatos palaikymu bei gerinimu susijusioms reikmėms. Dukrų poreikių padidėjimą lemia jau vien tai, kad abu vaikai lanko mokyklą, iš kurių viena dukra šeštokė, kita – antrokė, kas lemia papildomas išlaidas ne tik mokslams ir su tuo susijusiomis priemonėmis, bet ir popamokinei veiklai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir poilsiui.

Pažymėtina, kad ieškovė pirminiais bylos duomenimis nedirbo, vėliau ji susirado darbą, dirba ir gauna pastovias pajamas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų apie prarastą darbingumą (neįgalumą), pablogėjusią sveikatos būklę ar turimas sveikatos problemas ir dėl to papildomai atsiradusias ar padidėjusias išlaidas jo paties sveikatos priežiūrai. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, sveikatos būklę bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikiamo dydžio išlaikymas vaikams. Bylos duomenimis, atsakovas būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turėdamas specialybę, jau pakankamai ilgą laiko tarpą oficialiai niekur nedirba, kas įgalina spręsti, kad jis tenkinasi tokia situacija, kuria sąmoningai sudaro prielaidas ne tik, kad neteikti dukroms jau priteisto išlaikymo, bet tuo pačiu motyvuojant prasta savo turtine padėtimi siekia išvengti išlaikymo padidinimo didesniame apimtimi. Pažymėtina, kad atsakovas, esant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintai imperatyviai tėvų pareigai išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, privalo susirasti išsilavinimą ar profesinį pasirengimą atitinkantį ar kitokį darbą, kad išlaikyti ne tik save patį, bet ir savo nepilnamečius vaikus, o ne siekti minimalizuoti tėvo pareigą prisidėti prie paramos reikalingų dviejų nepilnamečių dukrų išlaikymo, perkeldamas išlaikymo naštą dukrų motinai ar šios artimiesiems, neapsunkinant savo paties padėties, sutikdamas po septynių metų po ankstesnio teismo procesinio sprendimo padidinti išlaikymą po 13 Eur kiekvienai dukrai, t. y.. iki 100 Eur sumos. Nesutiktina su trečiojo asmens argumentu, kad atsakovas nenusišalinęs nuo savo dukrų išlaikymo, tačiau didesnės nei 100 Eur išlaikymo sumos jam neleidžia teikti materialinė šiandienos padėtis, dar vienas su trečiuoju asmeniu bendrai sugyventas sūnus, nes, teismo vertinimu, šalių nepilnametėms dukroms reikalingas adekvatus vaiko poreikiams ir tėvų galimybėms materialinis išlaikymas šiuo metu, o ne tada, kuomet atsakovas galimai susiras darbą ir galbūt pagerins savo turtinę padėtį, juolab, kad atsakovas, kaip matyti bylos duomenimis, pilnai neteikia ir esamo priteisto išlaikymo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš planuojant šeimos pagausėjimą asmuo privalo įvertinti savo galimybes išlaikyti visus savo vaikus iki pilnametystės. Tuo tarpu bylos duomenimis šalių dukros K. ir L. faktiškai gyvena su ieškove, viena jų ketveriais metais vyresnė ir, nors duomenų dėl ypatingų poreikių dėl diagnozuotų plaučių ligų nėra pateikta, vienok, byloje pateiktais medicininiais duomenimis šalių dukrai K. būta diagnozuotų elgesio sutrikimų, dėl kurių taip pat būtinas konsultavimas ir gydymas, todėl akivaizdu, kad ieškovei, natūraliai tenka didesnė našta, susijusi su vaikų auklėjimu ir priežiūra, sveikatos apsauga, elementariųjų poreikių užtikrinimu, jai vienai tenka skirti didesnį laiką kasdieninei vaikų priežiūrai, auklėjimui, bendravimui, ugdymui, todėl neabejotina tuo, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad vaikų priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui. Vaiko teisių apsaugos institucija ieškiniui pritaria, pažymėdama, kad esamo išlaikymo dydis prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, ugdymą, papildomus užsiėmimus, protinga ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma, iš kurios pamažintinos išlaidos būstui proporcingai kartu su ieškove kartu gyvenančių penkių asmenų skaičiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatomis, gauna po 70 Eur išmoką vaikui, todėl pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, ši jos gaunama suma mažintina iš nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio. Esant aptartoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nepilnamečių L. D. ir K. D. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog advokato užmokestis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą J. D. sudaro 218,00 Eur. Ieškovė 2021 m. vasario 11 d. sudarė atstovavimo sutartį su privačiu advokatu. Už atstovavimą ieškovė advokatui sumokėjo 200,00 Eur. Vertinant tai, kad ant šio kvito nenurodyta jo išsami data, tik metai, todėl teismas vertina jog dokumentas išrašytas jo pateikimo teismui dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d. Tuo tarpiu teismui nepateikus išsamios šią sumą pagrindžiančios sąskaitos faktūros teismas negali vertinti už kokio konkretaus procesinio veiksmo atlikimą ieškovė šią sumą sumokėjo advokatui. Atstovavimo sutartis teismui pateikta 2021 m. kovo 16 d. Nuo šio laiko naujasis atstovas teismui jokių procesinių ar kitokio pobūdžio dokumentų neteikė, 2021 m. balandžio 15 d. nuo 09.25 val. iki 11.50 val. (iš viso 2.25 val.) atstovavo ieškovės interesus teismo posėdyje. Taigi teismas vertina, jog 200,00 Eur suma advokatui sumokėta už atstovavimą 2021 m. balandžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Ne visos šalių faktiškai sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia ir tokie išlaidavimo nuostoliai liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi pažymėtina, jog ieškovės už atstovavimo teismo posėdyje sumokėta 200,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių (8.19 punktas bei 9 punktas) (1 524,2 Eur x 0,1 = 152,42 Eur/val.).

Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu taip pat suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš jo proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas šioje byloje patyrė 25,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 ir 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-524-962/2014, patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, kuriuo S. D. įsipareigojo nepilnametėms dukroms K. D. ir L. D. mokėti išlaikymą po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 7 d., kol dukros sulauks pilnametystės ir iš atsakovo iš S. D. nepilnamečių dukrų K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 29 d.) ir L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 29 d.) iki dukrų pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaikų motinai J. D..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. D. 170,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) ieškovės J. D. turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.