- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- e2-4287-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00830-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Atsakovas
- P. I.
- Kategorijos
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Civilinė byla Nr. e2-4287-1007/2018 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00830-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.3; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1
2018 m. liepos 25 d.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį dėl skolos, sutartinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės P. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Remdamasis 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. kovo 10 d. su sudarytomis reikalavimo perleidimo sutartimis, ieškovas UAB „Finansų administravimas“ prašo priteisti iš atsakovės P. I. pagal atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ 2014 m. vasario 11 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 9832748001 su tą pačią dieną sudarytu jos pakeitimu (toliau – Sutartis) 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 75,05 Eur bendrą vartojimo kredito kainą – mokėjimo palūkanas, priskaičiuotas nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki Sutarties nutraukimo 2014 m. rugpjūčio 2 d., 220,36 Eur palūkanas, taikant 116,90 procentų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą priskaičiuotas per keturiolika mėnesių po Sutarties nutraukimo – nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. spalio 3 d., be to, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas išlaidas, kurių detalizavimą ir pagrindžiančius dokumentus ieškovas pateiks iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus: 2014 m. vasario 11 d. Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas; pradinio kreditoriaus mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2014 m. vasario 11 d. jis pervedė atsakovei 1 000,00 Lt (500,00 Lt + 500,00 Lt); 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir jų priedų išrašus; 2016 m. gegužės 4 d. pranešimą atsakovei apie reikalavimo perleidimą. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus pradinis kreditorius UAB „4finance“, vykdydamas Sutartį, dvidešimt keturiems mėnesiams suteikė atsakovei 1 000,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 1 031,63 Lt (298,78 Eur) bendra vartojimo kredito kaina (mokėjimo palūkanomis), kiekvieno mėnesio vienuoliktą dieną iki 2016 m. balandžio 11 d. sumokėdama nustatyto dydžio įmoką, iš viso dvidešimt keturias įmokas 2 031,56 Lt (588,38 Eur) sumai. Tačiau, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovė savo sutartinių piniginių prievolių nevykdė ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 289,62 Eur negrąžintą kreditą bei iki kreditoriui vienašališkai nutraukiant sutartį priskaičiuotą bendros vartojimo kredito kainos 75,05 Eur dalį .
2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. kovo 10 d. su sudarytomis reikalavimo perleidimo sutartimis reikalavimo teisė buvo perleista ieškovui. Šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui (ieškovui) perleidžiamos reikalavimo teisės skolininko (atsakovo) atžvilgiu neapsiriboja sutarties sudarymo dieną fiksuotomis reikalavimų sumomis – kartu perleidžiamos ir sutartinės reikalavimo užtikrinimo priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdžiusi savo pinigines prievoles ieškovui.
II. Dėl bendros vartojimo kredito sumos ir kainos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises perėmusį ieškovą ir atsakovą, kaip kredito gavėją, sieja iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovė privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasi minėtoje Sutartyje nustatytų sąlygų – suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis, kiekvieno mėnesio vienuoliktą dieną iki 2016 m. balandžio 11 d. sumokėdama mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmoką, iš viso dvidešimt keturias įmokas 2 031,56 Lt (588,38 Eur) sumai. Atsakovei nevykdant savo piniginių prievolių, pradinis kreditorius 2014 m. rugpjūčio 2 d. vienašališkai nutraukė Sutartį
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Skolininkė (nagrinėjamu atveju – atsakovė) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Atsakovė neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžintą 289,62 Eur vartojimo kreditą ir 75,05 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, priskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo.
III. Dėl nutraukus Sutartį priskaičiuotų sutartinių palūkanų
Pradinį kreditorių ir atsakovę siejo teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).
Be 289,62 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 75,05 Eur kredito kainos, remdamasis Sutarties 6.5 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 220,36 Eur palūkanas, taikant 116,90 procentų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą priskaičiuotas per keturiolika mėnesių po Sutarties nutraukimo – nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. spalio 3 d. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Sutarties nutraukimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis.
Sutarties sąlyga, leidžianti atsakovui nevykdant ar neįvykdžius savo piniginių prievolių reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, Sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų (arba tokio paties dydžio kompensacinių palūkanų), pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, atsakovui nevykdant Sutarties, užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, pradinis kreditorius ir jo teises perėmęs ieškovas išvengia nuostolių, patirtų negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Kaip nustatyta CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pagal CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovui.
Pažymėtina, jog VKĮ 21 straipsnio 3 dalyje visuomet buvo ir tebėra nustatyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą, taigi net ir palūkanas, kurios pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį yra bendros vartojimo kredito kainos dėmuo. Apeliacinės instancijos teismai identiškose bylose formuoja praktiką, pagal kurią teismai turi mažinti taip pat ir mokėjimo palūkanas, jei jos neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-482-569/2018; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-490-212/2018).
Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos sutartinės mokėjimo palūkanos (arba tokio paties dydžio kompensacinės palūkanos), kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais (vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais) gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju pradinis kreditorius priskaičiavo per keturiolika mėnesių po Sutarties nutraukimo, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į atvirą lupikavimą. Tokios nuostatos laikomasi ir apeliacinėje instancijoje (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018, 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018).
Sutarties nutraukimo atveju suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Ieškovas už tolesnį naudojimąsi pinigais po vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo turi teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, o ne mokėjimo (pelno) funkciją (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e2A-459-372/2018 ir Nr. e2A-460-372/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau pasakyta, ir įvertinus pagal VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ieškovo reikalaujamas priteisti 220,36 Eur palūkanas, taikant 116,90 procentų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą priskaičiuotas per keturiolika mėnesių po Sutarties nutraukimo – nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. spalio 3 d., spręstina, kad šios palūkanos mažintinos iki protingo ir pagrįsto dydžio, kad atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeistų ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Tuo tikslu teismas atsižvelgia į Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, buvusius šiai bylai aktualiu laikotarpiu (https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos). Kaip matyti, iki 2015 m. spalio vidutinė vartojimo kreditų palūkanų norma kiek mažėjo ir svyravo nuo 14,42 iki 12,75 procentų per metus. Be to, palūkanos skaičiuotinos ne ilgiau kaip už vienerius metus, nes toks laikotarpis profesionaliems vartojimo kreditų ir skolų rinkos dalyviams yra daugiau nei pakankamas kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisnių gynimo. Įvertinus tai, kad atsakovė yra silpnesnioji sandorio šalis ir vartotoja, sudariusi Sutartį prisijungimo būdų, priimdama pradinio kreditoriaus vienašališkai parengtas Sutarties sąlygas ir neturėdama jokios galimybės dėl jų derėtis, į tai, kad Sutartis buvo sudaryta dvidešimt keturių mėnesių terminui, bet nutraukta atsakovei nevykdant sutartinių piniginių prievolių, o Sutartyje numatytų palūkanų taikymas ilgesnį terminą būtų neprotingas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovės nenaudai, priskaičiuotų nutraukus Sutartį palūkanų dydis mažintinas iki vidutinės reikšmės – 13,59 procentų per metus (14,42 proc. + 12,75 proc. / 2). Atitinkamai, ieškovui vietoje jo reikalautų 220,36 Eur palūkanų priteistinos proporcingai iki 25,62 Eur sumažintos palūkanos (220,36 Eur x 13,59 proc. / 116,90 proc.).
IV. Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistas palūkanas.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 10,01 Eur žyminis mokestis (15,00 Eur x (289,62 Eur + 75,05 Eur + 25,62 Eur) / 585,03 Eur). Kitokias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovas nepateikė.
VI. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 ct) skolą, 75,05 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 05 ct) bendrą vartojimo kredito kainą, priskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo, 25,62 Eur (dvidešimt penkių eurų 62 ct) palūkanas po Sutarties nutraukimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 390,29 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 29 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,01 Eur (dešimties eurų 01 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, Jonavos g. 254A, LT-44132 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7044 0600 0808 6416, AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų nutraukus Sutartį priskaičiuotų palūkanų.
Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.