- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2A-1834-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03134-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- N. S., A. S., A. L.
- Ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko, Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. L., A. L., N. S. ir A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. S., N. S., A. L. ir A. L. 5 832,20 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 18 d. ji policijai parašė pareiškimą dėl jai nuosavybės teise priklausančiame sklype išverstos nuo gatvės pusės dalies esančios tvoros. Materialinę žalą dėl tvoros atstatymo darbų sudaro 5 832,20 Eur, kurią pagrindžia prie patikslinto ieškinio pridėta 2023 m. balandžio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anarita“ parengta lokalinė sąmata.
3. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog vaikai D. M. (D. M.), (duomenys neskelbtini), D. S., (duomenys neskelbtini), A. L., (duomenys neskelbtini), žaidė (duomenys neskelbtini), A. L. elgėsi neadekvačiai elgtis, mėtė telefoną į sklypo (duomenys neskelbtini), tvorą. Tvorą judino, tampė ir kartu buvęs draugas D. S. Vaikams nugriauti, išversti tvoros nepavyko. Kiek vėliau, A. L., grįžęs prie tvoros, vėl pradėjo ją stumdyti, tampyti, todėl tvora nuo kelio pusės nuvirto. Visą veiksmą savo mobiliuoju telefonu filmavo D. M., kuris vėliau įrašą pašalino. Tikslios įvykio dienos nustatyti nepavyko, tai galėjo būti 2022 m. lapkričio 11-13 d.
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje 2022 m. lapkričio 29 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui dar nėra 16 m. amžiaus, baudžiamasis procesas nėra galimas. D. B. paaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
5. Pasinaudodama šia teise, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo, kadangi iki šios dienos žala jai nėra atlyginta. Žalos padarymo metu D. S. buvo 11 m. amžiaus, A. L. buvo 8 m. amžiaus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje 2022 m. lapkričio 29 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad būtent šie du mažamečiai padarė žalą ieškovės turtui. Kadangi D. S. ir A. L. žalos padarymo metu nebuvo 14 m., į bylą atsakovais traukiami nepilnamečių tėvai A. S., N. S. (toliau kartu ir atsakovai S.), A. L. ir A. L.
6. Ieškovės manymu, jeigu atsakovai, nepilnamečių D. S. ir A. L. tėvai, būtų tinkamai auklėję savo sūnus, žala ieškovei nebūtų padaryta. Šiuo atveju buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai lėmė nepilnamečių neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
7. Atsakovai N. S. ir A. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimai atsakovų atžvilgiu yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje konstatuota, jog ieškovės tvora nuvirto po A. L. veiksmų, D. S. tuo metu visiškai nedalyvaujant ir kartu nebūnant. Nors tikslinant ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, imant iš D. S., A. L. ir D. M. parodymus, buvo nustatyta, jog: „Tvorą judino, tampė ir kartu buvęs draugas D. S.“, tačiau taip pat nustatyta, jog: „Vaikam nugriauti, išversti tvoros nepavyko.“ Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nebuvo nustatyta, jog dėl D. S. veiksmų buvo sugadintas ieškovės turtas – tvora.
8. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog D. S. neatliko veiksmų, kurie lėmė ieškovei priklausančio turto sugadinimą; tarp D. S. veiksmų ir ieškovei priklausančios tvoros nugriuvimo nėra priežastinio ryšio.
9. Dėl tvoros nugriuvimo yra ir ieškovės kaltės, todėl iš atsakovų priteisiama žala turi būti atitinkamai mažinama. Atsakovai pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gyvena jau 7 m. Ieškovei priklausantis sklypas ir jame esantys statiniai, t. y. namo pamatai ir ieškinyje minima tvora, kiek pamena atsakovai, nebuvo prižiūrimi jau ilgą laiką, galimai dar nuo tada, kai atsakovai su šeima pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Atsakovams yra žinoma, jog ieškovei nuolatos skambina kaimynai ir prašo atvykti nusišienauti žolę, prižiūrėti ieškovei priklausantį sklypą, nes dėl žemės sklypo apleidimo gali būti padaryta žala kaimyniniams besiribojantiems sklypams. Žemės sklype stovinti tvora nuo kelio pusės kiekvienas metais vis labiau sviro nuo kelio į vidinę žemės sklypo pusę, tačiau ieškovė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, jog statiniai būtų sutvarkyti ir neatsitiktų nelaimė.
10. Atsakovė A. S. į bylą yra pateikusi foto nuotraukas, darytas atsakovės mobiliuoju telefonu 2023 m. birželio 28 d., taip pat 2023 m. lapkričio 10 d., iš kurių matyti, jog nuo vartų pusės esantys du tvoros mūriniai stulpai ir suvirinto metalo segmentai yra visiškai nuvirtę, trečias segmentas (nuotraukose jau pavirtęs į sklypą) ir nuo jo sekantis mūrinis stulpas nuotraukų padarymo metu taip pat buvo ženkliai pavirtę. D. S. tiek bendraujant su policijos pareigūnais, tiek šiam atsiliepimui parengti parodė, jog bandė pajudinti tik šį (trečią) mūrinį stulpą, tačiau stulpas nejudėjo.
11. Pažymėjo, jog ieškinyje minimu metu, kai galėjo būti apgadinta tvora, t. y. 2022 m. lapkričio mėn., D. S. buvo 11 metų, o A. L. – 7 m. Akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikai nebūtų galėję taip žymiai apgadinti tvirto ir prižiūrėto, saugumo reikalavimus atitinkančio statinio.
12. Per laikotarpį nuo ieškovės pateikto vaizdo įrašo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. lapkričio mėn. įvykio Vilniaus apskrityje ne kartą fiksuotas stiprus, stichinis lietus, pvz., 2022 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus automatinė meteorologinė stotis per parą net kelis kartus fiksavo smarkų lietų, kurio metu per trumpą laiko tarpą iškrito didelis kiekis vandens, fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai.
13. Byloje esantys įrodymai paneigia atsakovų N. S. ir A. S. civilinę atsakomybę, kadangi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog atsakovų sūnus D. S. neatliko veiksmų, lėmusių ieškovei priklausančios tvoros griuvimo. Ieškovė neprižiūrėjo ir nesirūpino nei jai priklausančiu žemės sklypu, nei jame stovinčiais statiniais, o ieškinyje minima tvora kiekvienais metais vis labiau griūva. To priežastis gali būti tiek gamtos stichijos, tiek elementari nepriežiūra. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės veiksmai, t. y. jai priklausančio turto nepriežiūra yra reikšminga priežastis, lėmusi jos turto – tvoros sugadinimą, todėl atsakovai turi būti atleidžiami nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų.
14. Atsakovei A. L. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta tvarka, atsakovui A. L. teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų A. S., N. S., A. L. ir A. L. 5 832,20 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., N. S., A. L. ir A. L. 1 492,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisė po 373,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., N. S., A. L. ir A. L. 74,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisė po 18,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Teismas nustatė, kad žalos padarymo ieškovei metu (2022 m. lapkričio mėn.) D. S. buvo 11 m., o A. L. – 8 m., todėl deliktinės atsakomybės subjektai, remiantis civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnio 1 dalimi, yra nepilnamečių iki keturiolikos metų tėvai – atsakovai A. S. ir N. S. bei A. L. ir A. L.
17. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį tėvų kaltė yra preziumuojama, todėl tam, kad atsakomybė už nepilnamečių iki 14 m. padarytą žalą tėvams nekiltų, būtent tėvai turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės.
18. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog tvorą galutinai išvertė A. L., tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog abu nepilnamečiai vaikai, t. y. tiek D. S., tiek A. L. judino tvorą ir ją tampė, todėl darė išvadą, kad tvora buvo nuversta abiejų nepilnamečių vaikų neteisėtais veiksmais.
19. Nurodė, jog faktinė aplinkybė, kad tvorą galutinai išvertė A. L., galėtų lemti tik atitinkamai mažesnį D. S. padarytos žalos dydį, bet ne paneigti nepilnamečio veiksmais padarytos žalos faktą. Iš byloje esančių įrodymų nesant objektyvios galimybės individualiai nustatyti kiekvieno nepilnamečio vaiko padarytą žalą ieškovės turtui, nesant įrodymų, kad žala padaryta kitų asmenų neteisėtais veiksmais, esant 2022 m. liepos 7 d. vaizdo įrašui, patvirtinančiam, kad 2022 m. liepos 7 d. ieškovės žemės sklype esanti tvora buvo tvarkinga, t. y. stovėjo visi tvoros stulpai su metaliniais segmentais, teismas sprendė, kad nepilnamečius sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti, jog žala buvo padaryta ne dėl atsakovų kaltės.
III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovai A. S. ir N. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-494-494/2024 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo į pirmą instanciją; priimti ir prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant ir neteisingai pritaikius tiek materialinės teisės (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.), tiek ir procesinės teisės (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.) normas.
1.2. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog D. S. ir A. L. amžius įvykio metu buvo atitinkamai 11 ir 8 metai, o prižiūrimo ir tinkamai pastatyto statinio tokio amžiaus vaikai fiziškai tiesiog negalėtų nuversti.
1.3. Pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, atmetė apeliantų atstovės prašymą iškviesti ir byloje apklausti liudytoju įvykio metu kartu su mažamečiais vaikais buvusį D. M., kuriam įvykio metu buvo 15 metų, o bylos nagrinėjimo metu 16 metų. Atmesdamas prašymą, pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, jog D. M. parodymai yra pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiškėjo, jog parodymai nėra užfiksuoti, jie tik apibendrintai aprašyti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pirmos instancijos teismas nedėjo pastangų byloje panaikinti abejones ir nepagrįstai atsisakė apklausti liudytoją D. M.
1.4. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ieškovės pateiktą UAB „Anarita“ sąmatą vertino paviršutiniškai, nesigilindamas į sąmatos turinį, tokiu būdu iš esmės priėmė neteisingą sprendimą priteisti visą turtinę žalą pagal pateiktą sąmatą.
1.5. Teismas netinkamai nustatė, ar turtinė žala kilo būtent dėl D. S. ir A. L. veiksmų, ar apeliantai atsako už D. S. veiksmais (ne)padarytą žalą, ar turtinės žalos buvo galima išvengti, jei ieškovė būtų tinkamai prižiūrėjusi savo turtą ir ar priteistos turtinės žalos dydis yra pagrįstas. Būtent šių aplinkybių netinkamas nustatymas (vertinimas) lėmė viso skundžiamo sprendimo neteisėtumą (CPK 329 str., 330 str.). Dėl šios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti sprendimą naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti į pirmą instanciją (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
1.6. Pirmos instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių faktinių aplinkybių dėl ieškovei priklausančiame žemės sklype nugriuvusios tvoros būklės iki jos nugriuvimo, nenustatė tvoros būklės įvykio metu, nenustatinėjo tvoros būklės pablogėjimo priežasčių, nenustatinėjo ryšio tarp mažamečių vaikų veiksmų ir tvoros būklės pablogėjimui ar jau blogos būklės esančios tvoros griuvimo sąlygotumui.
1.7. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pabrėžiama, jog tvorą išvertė ir ieškovei žalos padarė būtent vienas asmuo – A. L. D. S. niekaip negalėjo padaryti įtakos tolimesniems A. L. veiksmas, negalėjo ir neprivalėjo žinoti, jog A. L. grįš prie ieškovei priklausančiame žemės sklype esančios tvoros ir bandys ją nugriauti. Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog D. S., atlikdamas veiksmus kartu su A. L., tvoros nenugriovė.
1.8. Apeliantė A. S., kuri dalyvavo pareigūnams apklausiant jos sūnų D. S., aiškiai girdėjo, jog tiek D. S., tiek A. L. paaiškino, jog du mūriniai tvoros stulpai ir du metaliniai tvoros segmentai jau buvo nuvirtę, o vaikai stumdė ir spardė tik trečiąjį mūrinį tvoros stulpą ir metalinį tvoros segmentą tarp nugriuvusio antro mūrinio stulpo ir stovinčio trečio mūrinio stulpo. Šias aplinkybes apeliantai nurodė ir savo pirminiame atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino ir į jas neatsižvelgė. Teismas visiškai nenustatinėjo mažamečių vaikų amžiaus ir realių galimybių nugriauti tinkamai pastatytą ir prižiūrimą mūrinę tvorą.
1.9. Apeliantai, susipažinę su visiškai nepagrįstu, neteisingu ir neteisėtu sprendimu, siekdami ieškovei pateikti sąžiningą ir jos interesus geriausiai atitinkantį pasiūlymą dėl taikos, kreipėsi į ekspertus UAB „Smart claims“ dėl ekspertinės išvados pateikimo ir sąmatos sudarymo. 2024 m. gegužės 30 d. UAB „Smart claims“ pateikė išvadą, kurioje konstatuota, jog tvoros nuvirtimas yra sukeltas statybos montavimo darbų klaidos: nėra vertikalaus stulpų armavimo. Šios išvados patvirtina, ką turėjo išsiaiškinti ir teismas, kad tinkamai pastatyta ir prižiūrima mūrinė tvora negalėjo būti nugriauta vieno ar dviejų mažamečių vaikų veiksmais, tačiau teismas nenustatinėjo ryšio tarp mažamečių vaikų veiksmų ir tvoros būklės ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovė žalą patyrė būtent dėl mažamečių vaikų veiksmų.
1.10. 2022 m. liepos 7 d. vaizdo įrašas, padarytas iš pravažiuojančio automobilio, negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu įrodymu tvoros tikrajai būklei nustatyti, kadangi ieškovės pateikto vaizdo įrašo data gali būti koreguojama.
Atsiliepimas
1.11. Apeliantų atstovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nurodė ir procesinį prašymą - iškviesti ir byloje apklausti liudytoją D. M., kuris įvykio metu buvo kartu su D. S. ir A. L. Šį prašymą apeliantų atstovė pakartojo ir parengiamojo posėdžio metu, tačiau teismas, motyvuodamas tuo, jog civilinėje byloje yra išreikalauta pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, prašymą atmetė. Nurodė, jog pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra užfiksuota jokių įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų. Būtent D. M. galėjo paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę sprendžiant tiek dėl tikrosios tvoros būklės įvykio metu, dėl konkrečių D. S. ir A. L. veiksmų.
1.12. UAB „Anarita“ sąmatoje pateiktas tvoros atstatymas pilna apimtimi, nors įvykio dieną iš pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo nugriuvusi tik dalis tvoros. Teismas, vertindamas UAB „Anarita“ sąmatą, turėjo ją vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. jog įvykio metu užfiksuotas tik dviejų mūro stulpų visiškas nugriuvimas, dviejų metalo segmentų visiškas nugriuvimas, taip dalinis vieno metalo segmento nugriuvimas ir dalinis mūro stulpo nugriuvimas. Likusių dalių tvoros griuvimas nulemtas pačios ieškovės neveikimo - nesirūpino nugriuvusios tvoros dalies atskyrimu nuo stovinčio tvoros dalies ir galimų sunkesnių padarinių šalinimu. Vien įvertinus šias aplinkybes, teismas turėjo mažinti ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį.
1.13. UAB „Smart claims“ pateikė sąmatą, iš kurios matyti, jog galutinė ieškovei priklausančios tvoros atstatymo suma su PVM - 1133,53 Eur. Palyginus UAB „Anartia“ ir UAB „Smart claims“ sąskaitas, akivaizdu, jog UAB „Anarita“ sąmatoje kainos yra neadekvačiai išpūstos ir neatitinka realių rinkos kainų.
21. Ieškovė D. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos apeliantų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą; atsisakyti priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „Anarita“ sąmata, kurios pagrindu buvo nustatytas ieškovei padarytas žalos dydis „kelia pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo normalioms rinkos kainoms“, sąmata yra „išpūsta“, o UAB „Smart claims“ parengta sąmata yra sąžininga ir teisinga, taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad tvora pastatyta netinkamai. Šios aplinkybė nebuvo nurodytos teismui nagrinėjant bylą.
2.2. UAB „Anarita“ sąmata buvo tinkamai pateikta teismui, atsakovai jokių pastabų dėl šioje sąmatoje numatytų sumų neteikė nei parengiamuosiuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teisme. Atsakovai turėjo galimybę ir laiko ginčyti minėtą sąmatą, teikti teismui įrodymus, kad minėta sąmata „kelia pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo normalioms rinkos kainoms“, yra „išpūsta“, tačiau to nedarė.
2.3. Remiantis CPK 306 str. 1 d. 4 p. ir CPK 314 str., nėra pagrindo priimti prašomus priimti naujus įrodymus - UAB „Smart claims“ sąmatą ir aiškinamąjį raštą. Be to, remiantis CPK 306 str. 2 d., apeliantai apeliaciniame skunde negali remtis pirmos instancijos teisme nenurodyta aplinkybe.
2.4. Pažymėjo, kad atsakovai, nagrinėjant bylą teisme, buvo atstovaujami advokato, todėl turėjo puikiai suprasti šalių teises ir pareigas, civilinio proceso taisykles. Atsakovai, teikdami naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, apeliaciniame skunde remdamiesi pirmos instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis bei tokiais pagrindais prašydami naikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo į pirmą instanciją, elgiasi nesąžiningai, vilkina procesą, be reikalo apkrauna teismui ir siekia, kad byla būtų nagrinėjama kuo ilgiau.
Šalies argumentai
2.5. Apeliantai, remdamiesi ikiteisminio tyrimo nutarimu, teigia, kad griaunant tvorą, nėra D. S. kaltės, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų, tvoros griuvimo ir žalos ieškovei padarymo. Sutiko, kad remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, tvora nenugriuvo, kol vaikai buvo kartu, tačiau žala tvorai, jos stabilumui buvo padaryti tuo metu, kai abu vaikai D. S. ir A. L. ją gadino, stumdė, tampė. Buvo laiko klausimas, kada ji nuvirs. Tad A. L., grįžęs prie tvoros, tik pabaigė tai, ką darė vaikai kartu. Todėl yra priežastinis ryšys tarp D. S. veiksmų bei tvoros griuvimo ir ieškovei padarytos žalos.
2.6. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad mažamečiai vaikai fiziškai nebuvo pajėgūs nugriauti tvoros, tvora galimai buvo nuversta dėl gamtos veiksnių (vėjo). Nurodė, jog tvora yra nesudėtingas 1 grupės inžinerinis statinys, stulpų kraštinių ilgis lygus 1 plytos ilgiui, tvora buvo pastatyta taip, kad ji atliktų funkciją - atitvertų žemės sklypą nuo kelio, ji nebuvo pastatyta, kad atlaikytų stumdymą, tampymą ir krapštymą. Tvora savo funkciją atliko, kol D. S. su A. L. nepradėjo jos gadinti. Akivaizdu, kad nuverstum tokio tipo segmentinę tvorą, kuri yra tik nesudėtingas 1 grupės inžinerinis statinys, daug jėgos nereikia, o jeigu dar pakrapštai metalo segmentus laikančius mūrinius stulpus (cementą tarp plytų), jėgos reikia dar mažiau. Tad akivaizdu, kad D. S. ir A. L., nepaisant jų amžiaus, buvo pajėgūs nuversti tvorą. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad vaikai dėl savo fizinių savybių buvo nepajėgus nugriauti tvoros, kad tvorą nugriovė vėjas.
2.7. Apeliantai, ginčydami sprendimą ir apeliaciniame skunde teigdami, kad tvorą nugriovė ne D. S. ir A. L., remiasi aplinkybe, kad tvora buvo pastatyta netinkamai. Tokias išvadas apeliantai grindžia UAB „Smart claims“ išvada. Tačiau atsakovai nenurodo, kokie teisės aktai, statybos techniniai reglamentai ir/ar normatyvai buvo pažeisti, statant tvorą. UAB „Smart claims“ irgi nenurodo, kokie teisės aktai, statybos techniniai reglamentai ir/ar normatyvai buvo pažeisti, statant tvorą. UAB „Smart claims“ nurodo tik praktinius patarimus, kuriuos įgyvendinus, tvora būtų tvirtesnė.
2.8. Pažymėjo, kad UAB „Smart claims“ išvados dėl tvoros būklės/nusidėvėjimo negali būti vertinamos kaip teisingos ar ką nors įrodančios, nes UAB „Smart claims“ išvados pagrįstos ikiteisminio tyrimo nuotraukomis, tvora nebuvo apžiūrėta vietoje iš karto ją nugriovus, ji nebuvo apžiūrėta ir prieš teikiant išvadą.
2.9. Apeliaciniame skunde ir toliau laikosi pozicijos, kad tvorą galėjo nuversti vėjas, kad tvora buvo neprižiūrima, kad visi gyvenvietėje matė, kad tvora neprižiūrima. Tačiau tai yra tik jokiais įrodymais neparemti atsakovų melagingi teiginiai. Pažymėjo, kad teismas siūlė atsakovams kviesti liudytojus, kurie patvirtintų, kad tvora buvo neprižiūrėta, tačiau atsakovai atsisakė pasinaudoti savo teise kviesti liudytojus.
2.10. Ieškovės teismui pateiktas 2022 m. liepos 7 d. vaizdo įrašas patvirtino, kad tvora buvo tvarkinga, nepasvirusi, jos būklė gera, o tai, kad žemės sklype auga aukšta žolė ar yra pamatai, niekaip nesusiję su tvoros būkle. Pažymėjo, kad atsakovai teisme nekėlė klausimo dėl minėto vaizdo įrašo autentiškumo.
2.11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė kviesti liudytoju D. M. Nurodė, jog nutarime išvados pateikiamos pagal tai, kokią informaciją pateikė D.S, A. L. ir D. M. Darytina išvada, kad D. M. papasakojo viską, kas jam buvo žinoma apie įvykį. Be to, yra daug klausimų dėl D. M. sąžiningumo, objektyvumo, galimybės tinkamai vertinti ir perteikti visas įvykio aplinkybes, nes D. M. sunaikino įvykio įrodymus, įvykio metu buvo tik 15 metų nepilnametis. Dėl šių priežasčių nebuvo tikslinga kviesti liudyti nepilnametį asmenį, kuris sunaikino įrodymus, kuris viską, ką žinojo ir norėjo papasakoti apie įvykį, papasakojo tyrėjams, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad D. M. negali nurodyti kitų, nei nurodė tyrėjams su byla susijusių aplinkybių, jis yra nepatikimas.
Atsiliepimas
2.12. Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad UAB „Anarita“ sąmata yra nepagrįsta, neteisinga, pateikta dėl visos tvoros atstatymo. Nurodė, kad D. S. su A. L. nugriovė 4 mūrinius tvoros stulpus bei 4 metalinius tvoros segmentus, 5 metalinis tvoros segmentas nugriuvo griūnant pasvirusiam mūriniam stulpui, o tada jau nugriuvo ir likę 2 tvoros mūriniai stulpai bei tarp jų buvęs metalinis segmentas. UAB „Anarita“ sąmatoje yra apskaičiuoti ardymo ir statybinių šiukšlių utilizavimo bei tvoros 4 mūrinių stulpų ir 4 metalinių segmentų atstatymo darbų kaštai. Ieškovė prašo atlyginti tik tą žalą, kuri jai buvo padaryta D. S. su A. L. nugriaunant dalį tvoros: 4 mūrinius tvoros stulpus bei 4 metalinius tvoros segmentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
23. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Atsakovai kartu su skundu pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2024 m. gegužės 30 d. UAB „Smart claims“ aiškinamąjį raštą dėl nuostolio sumos apskaičiavimo Nr. W/24/05/0066 , 2024 m. birželio 7 d. UAB „Smart claims“ parengtą lokalinę sąmatą, UAB „Smart claims“ direktoriaus S. T. kvalifikacijos atestatą, šalių komunikaciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Teigia, kad anksčiau šių įrodymų pateikti negalėjo, nes šie įrodymai gauti jau po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, jog įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes įrodymų pateikimas kartu su apeliaciniu skundu suteikia teisę atsiliepimą į apeliacinį skundą teikiančiai šaliai pasisakyti dėl kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų įrodymų, be to, byloje yra pagrindai ginčą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
25. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovams su ieškiniu buvo pateikta UAB „Anarita“ sąmata. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu atsakovai neginčijo šios sąmatos duomenų, iki nagrinėjamos bylos išnagrinėjimo pabaigos nesiėmė jokių veiksmų, kurie paneigtų šioje sąmatoje nurodytų duomenų tikrumą, prašymo išreikalauti ar pateikti naujus įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktos sąmatos skaičiavimus, nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui.
V. Dėl bylos aplinkybių ir nagrinėjimo ribų
28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie patikslinto ieškinio pridėtas ieškovės darytas vaizdo įrašas patvirtina, kad 2022 m. liepos 7 d. ieškovės žemės sklype stovėjo tvora.
29. 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė Vilniaus rajono policijos komisariate pareiškimą dėl jai nuosavybės teise priklausančiame sklype išverstos nuo gatvės pusės dalies tvoros.
30. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje 2022 m. lapkričio 29 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)), nes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui dar nėra 16 m. amžiaus, todėl baudžiamasis procesas nėra galimas.
31. Tyrėjas nustatė, kad tvorą išgriovė mažametis vaikas. Tyrėjo tarnybiniame pranešime bei nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad vaikai D. M., (duomenys neskelbtini), D. S., (duomenys neskelbtini), A. L., (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 11-13 dienomis žaidė (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. L. pradėjo neadekvačiai elgtis, pakėlęs telefoną, pradėjo jį daužyti, mėtydamas į žemę, vėliau į sklypo (duomenys neskelbtini tvorą. Tvorą judino, tampė ir kartu buvęs draugas D. S. Vaikams nugriauti, išversti tvoros nepavyko. Kiek vėliau A. L., grįžęs prie tvoros, vėl ją pradėjo stumdyti, tampyti, dėl ko tvora nuo kelio pusės nuvirto.
32. Ieškovė kreipėsi į UAB „Anarita“, kuri 2023 m. balandžio 20 d. parengė lokalinę sąmatą, pagal kurią tvoros atstatymo darbų kaina yra 5832,20 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 24 punktas).
34. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Pažymėtina, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
36. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 43 punktas).
37. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovams atlyginti jai atsakovų nepilnamečių vaikų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsakovai S. nuo pareikšto reikalavimo pirmosios instancijos teisme gynėsi dviem faktiniais pagrindais – tuo, kad nėra įrodyti jų vaiko neteisėti veiksmai, ir tuo, kad tvora galbūt nugriuvo nuo nepriežiūros ir / ar gamtinių reiškinių. Apeliaciniame skunde nurodė naujus atsikirtimų pagrindus – jog UAB „Anarita“ sąmata, kurios pagrindu buvo nustatytas ieškovei padarytas žalos dydis, kelia pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo normalioms rinkos kainoms, sąmata yra „išpūsta“, taip pat jog tvora pastatyta netinkamai.
38. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokie atsikirtimai nebuvo teikti, apeliacinės instancijos teismas šių naujų atsikirtimų nevertina ir dėl jų nepasisako.
39. Apeliantai, akcentuodami netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą pirmosios instancijos teisme, teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nes atmetė apeliantų atstovės prašymą iškviesti ir byloje apklausti liudytoju įvykio metu kartu su mažamečiais vaikais buvusį D. M., kuriam įvykio metu buvo 15 metų ir kuris galėjo paliudyti buvusią tvoros būklę. Apeliantų vertinimu, tai lėmė situaciją, jog nebuvo nustatytos visos byloje reikšmingos aplinkybės.
40. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų nuomone nesutinka.
41. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).
42. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
43. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šį atsakovų prašymą atmetė motyvavęs tuo, jog dėl buvusios tvoros stovio iki jos sugriovimo, dėl kurio buvo prašoma apklausti nepilnametį, gali pasisakyti kiti pilnamečiai liudytojai, kad nepilnamečio asmens, kuris ištrynė filmuotą tvoros griovimo medžiagą, apklausa yra netikslinga. Teismas paklausė atsakovų atstovės, ar bus teikiami prašymai dėl kitų liudytojų apklausos, tačiau atsakovai apklausti kitus liudytojus, kurie galėtų patvirtinti aplinkybes apie tvoros būklę, atsisakė.
44. Apeliantų nurodomi argumentai dėl būtinybės apklausti nepilnametį asmenį, neteikia pagrindo teisėjų kolegijai kitaip vertinti liudytojo apklausos poreikio ir galimybių, nes, viena vertus, buvusios tvoros būklę išsamiau galėjo apibūdinti pilnamečiai liudytojai, tos gatvės gyventojai, kita vertus, byloje yra ikiteisminio tyrimo metu surašytas pareigūno tarnybinis pranešimas bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuose yra apibendrinti visų trijų nepilnamečių apklausų metu gauti duomenys, todėl kviesti apklausai nepilnametį, kuris, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, visą įvykį filmavo, tačiau vėliau medžiagą ištrynė, nebuvo pagrindo.
45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tarnybinis pranešimas ir nutarimas šios bylos kontekste laikytini įrodinėjimo priemonėmis – išvestinio pobūdžio rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina civilinėje byloje įrodinėtiną aplinkybę dėl mažamečių vaikų neteisėtų veiksmų atlikimo.
46. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos instancijos teismas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė.
47. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nepilnamečiai vaikai galėjo nugriauti tvorą, nes jie tam nebuvo pajėgūs, jog tvora galimai buvo nuversta dėl gamtos veiksnių, taip pat, jog tame yra D. S. kaltė.
48. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsikirtimus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
49. Sprendžiant dėl asmens civilinės atsakomybės pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nepilnamečio iki keturiolikos metų veiksmus, sukėlusius žalą. Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė už padarytą žalą tėvams nekiltų, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės.
50. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nustatyta, jog tvorą kartu su A. L. judino, tampė ir kartu buvęs draugas D. S. Nors vaikams nugriauti, išversti tvoros iš karto nepavyko, tačiau kiek vėliau A. L., grįžęs prie tvoros, vėl pradėjo ją stumdyti, tampyti, dėl ko tvora nuo kelio pusės nuvirto. Taigi, tvorą galutinai išvertė A. L., tačiau šis faktas negali paneigti nepilnamečio D. S. veiksmais padarytos žalos faktą.
51. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių įrodymų nėra objektyvios galimybės individualiai nustatyti kiekvieno nepilnamečio vaiko padarytą žalą ieškovės turtui, todėl darytina išvada, kad tvora buvo nuversta abiejų nepilnamečių vaikų neteisėtais veiksmais.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti atsakovų nepilnamečių vaikų parodymai (jog abu vaikai stumdė, trankė tvorą), tiek byloje surinkti įrodymai (vaizdo įrašas apie tvorą be pažeidimų) rodo, kad vaikų veiksmai turi būti vertinami kaip peraugantys į bendrus veiksmus žalojant turtą, nes tai akivaizdžiai nukreipta į žalos vienam objektui padarymą, kas leidžia daryti išvadą, kad juos sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, jog galutinai tvorą nugriovė A. L.
53. Teisėjų kolegijos nuomone, vaikai, judindami tvorą, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kiek tokioje situacijoje buvo būtina, ir padarė žalos ieškovės turtui, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp vaikų veiksmų ir jos turtui padarytos žalos.
54. Ta aplinkybė, kad vaikai buvo tokio amžiaus, jog negalėjo nugriauti tvoros, yra paneigta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą fiksuotų padarinių. Aplinkybė, jog tuo metu buvo nepalankios oro sąlygos, kolegijos vertinimu, neįrodo, jų neigiamos įtakos tvoros būklei. Aplinkybė, jog ieškovė neprižiūrėjo savo sklypo, o būtent nešienavo žolės, niekaip nedaro įtakos tvoros būklei.
55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai, siekdami paneigti vaikų kaltę, privalėjo įrodyti, kad žala atsirado nuo aplinkybių, kurioms jie negalėjo daryti įtakos, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios paneigtų jų civilinės atsakomybės prezumpciją, atsakovai neįrodė (gamtos reiškiniai, vaikų amžius). Atsakovai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, palikdami vaiką be priežiūros ir neužtikrino, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai įrodė, jog žala buvo padaryta ne dėl jų vaiko veiksmų.
56. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nepilnamečių iki keturiolikos metų tėvų atsakomybę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog byloje įrodyti vaikų neteisėti veiksmai ir atsakovų kaltė.
Dėl procesinės baigties
57. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias civilinės atsakomybės už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą taikymo sąlygas ir tvarką, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
58. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
61. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas 800 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą. Nurodyta pinigų suma priteistina ieškovei iš atsakovų Sviderskių.
62. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 123,21 Eur, kurios valstybei priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 15,40 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atsakovų N. S. ir A. S apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų N. S. ir A. S. ieškovei D. B. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.