- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2-494-494/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03134-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- N. S., A. L., A. S.
- Advokatai
- Natalija Beketova, Gabrielė Šinkonė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.11Atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. L., A. L., N. S. ir A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo ieškovė naudai priteisti solidariai iš atsakovų A. S., N. S., A. L. ir A. L. 5 832,20 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas ieškovės D. B. pareiškimas dėl jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išverstos nuo gatvės pusės dalies esančios tvoros. Materialinę žalą dėl tvoros atstatymo darbų sudaro 5 832,20 Eur, kurią pagrindžia prie patikslinto ieškinio pridėta 2023 m. balandžio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anarita“ parengta lokalinė sąmata. Prie patikslinto ieškinio pridėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota ieškovei priklausančiame žemės sklype buvusi tvora ir jos būklė 2022 m. liepos 7 d. Dirbant pagal D. B. pareiškimą, nustatyta, kad tvorą išgriovė mažametis vaikas. Bendraujant sodų bendrijoje su mažamečiais vaikais ir jų tėvais, nustatyta, kad vaikai D. M. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. (A.) L., gim. (duomenys neskelbtini), žaidė (duomenys neskelbtini). A. iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas, todėl jis pradėjo neadekvačiai elgtis, t. y. pakėlęs telefoną, pradėjo jį daužyti, mėtydamas į žemę, vėliau į sklypo (duomenys neskelbtini), tvorą. Tvorą judino, tampė ir kartu buvęs draugas D. S. Vaikams nugriauti, išversti tvoros nepavyko. Kiek vėliau, A. L., grįžęs prie tvoros, vėl pradėjo ją stumdyti, tampyti, todėl tvora nuo kelio pusės nuvirto. Visą veiksmą savo mobiliuoju telefonu filmavo D. M., kuris vėliau įrašą pašalino. Tikslios įvykio dienos nustatyti nepavyko, tai galėjo būti 2022 m. lapkričio 11-13 d. Su vaikais buvo bendraujama jų tėvų akivaizdoje, t. y. su D. S. – dalyvaujant motinai A. S., su A. L. – dalyvaujant motinai A. L., su D. M. – dalyvaujant motinai L. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje 2022 m. lapkričio 29 d. priimtas nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)), nes nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui dar nėra 16 m. amžiaus, baudžiamasis procesas nėra galimas. Atlikus tyrimą, įžvelgiama administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje „Tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams“, požymiai. D. B. paaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka. Pasinaudodama šia teise ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo teismine tvarka, kadangi iki šios dienos žala jai nėra atlyginta. Žalos padarymo metu D. S. buvo 11 m. amžiaus, A. L. buvo 8 m. amžiaus. Ieškinio pateikimo dieną jie abu dar nėra sulaukę 16 m. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje 2022 m. lapkričio 29 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, būtent šie du mažamečiai padarė žalą ieškovės turtui. Kadangi D. S. ir A. L. žalos padarymo metu nebuvo 14 m., į bylą atsakovais traukiami nepilnamečių tėvai A. S., N. S. (toliau kartu ir atsakovai S.), A. L. ir A. L. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), išverstos dalies tvoros yra atsakingi visi atsakovai bendrai, t. y. nepilnamečių D. S. ir A. L. tėvai, kadangi tėvai nepakankamai auklėjo savo sūnus, kurie atliko neteisėtus veiksmus, neužtikrino vaikų drausmės. Šiuo atveju tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ieškovės turtui, priežastinis ryšys tarp veiksmų, kaltė. Ieškovės manymu, jeigu atsakovai, nepilnamečių D. S. ir A. L. tėvai, būtų tinkamai auklėję savo sūnus, žala ieškovei nebūtų padaryta. Šiuo atveju buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai lėmė nepilnamečių D. S. ir A. L., neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju žala buvo padaryta ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype. Taigi yra pagrindas konstatuoti, jog tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad žalą padariusių vaikų netinkamas auklėjimas, turi įtakos jų civilinei atsakomybei atsirasti. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl 14 m. neturėjusių nepilnamečių asmenų padarytos žalos ieškovės turtui atsakyti privalo šių vaikų tėvai, t. y. atsakovė A. S., atsakovas N. S. (D. S. tėvai) bei atsakovė A. L. ir atsakovas A. L. (A. L. tėvai), nes žala padaryta dėl tėvų pareigos tinkamai auklėti savo vaiką nepakankamo vykdymo. Įvertinus tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovų atsakomybė gali būti solidari, nes žalos ieškovės turtui atsiradimą lėmė bendri D. S. ir A. L. veiksmai. Kaip pasekmė, bendrai už D. S. veiksmus atsakingi atsakovė A. S. ir atsakovas N. S. bei bendrai už A. L. veiksmus atsakingi atsakovė A. L. ir atsakovas A. L., tarp šių asmenų veiksmų yra vienodo pobūdžio priežastinis ryšys, netinkamai auklėjant ir prižiūrint vaiką, bei dėl to atsiradusi žala.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype 2013-2014 m. buvo pastatyta segmentinė tvora, kurią sudarė 8 mūriniai stulpai, 5 metalinio tinklo segmentai, varteliai ir vartai. Pastatytos tvoros aukštis – iki 2 m., todėl tvorai pastatyti nereikėjo jokio projekto ar statybą leidžiančio dokumento ir todėl jos registracija Nekilnojamojo turto registre nėra privaloma. Tvora buvo tvarkinga. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2022 m. liepos 7 d. vaizdo įrašas. 2022 m. lapkričio mėn. ją nugriovė D. S. ir A. L. Atsakovai S. teigia, kad griaunant tvorą, nebuvo D. S. kaltės, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų, tvoros griuvimo ir žalos padarymo ieškovei. Tokią išvadą atsakovai S. grindžia ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje nurodyta, kad vaikams nugriauti tvoros nepavyko, tačiau vėliau grįžęs A. L. ją judino ir tokiu būdu nugriovė. Nesutiktina, kad nėra D. S. kaltės, kad ne dėl jo veiksmų nugriuvo tvora. Tvora nenugriuvo iš karto, tačiau žala jai, jos tvirtumui, stabilumui jau buvo padaryta. L. tik baigė tai, ką iki tol darė S. kartu su L., todėl yra priežastinis ryšys tarp S. ir L. veiksmų bei tvoros griuvimo ir ieškovei padarytos žalos. Iš Vilniaus komisariato atlikto tyrimo ir ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad S. su L. nugriovė 4 mūrinius tvoros stulpus. Karu su stulpais iš karto nugriuvo ir 4 tvoros segmentai, dar 1 tvoros segmentas nugriuvo, griūvant pasvirusiam tvoros stulpui. Ieškovė kreipėsi į UAB „Anarita“, kuri paskaičiavo tvoros atstatymo kainą ir parengė sąmatą. Sąmatoje yra apskaičiuoti ardymo ir statybinių šiukšlių utilizavimo bei tvoros atstatymo kaštai, kurie sudaro 5 832,20 Eur. Kadangi D. S. ir A. L. žalos padarymo metu nebuvo 14 m., į bylą atsakovais yra įtraukti nepilnamečių vaikui tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki 14 m. padarytą žalą atsako jo tėvai. Atsakovai neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų kaltė yra preziumuojama, todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja, kad tėvų kaltė yra. Šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. D. S. ir A. L. stumdė tvorą, gadino ieškovės turtą. Tvora nugriuvo, todėl ieškovė patyrė nuostolius. Tvora sugriuvo dėl abiejų vaikų neteisėtų veiksmų. Atsakovai S. ir L. netinkamai vykdė tėvų pareigas, nepakankamai prižiūrėjo ir auklėjo vaikus, t. y. leido gadinti ieškovei priklausantį turtą ir nugriauti tvorą. Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad tvoros būklė buvo ties sugriuvimo riba, tačiau atsakovai S. nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovė neprižiūrėjo sklypo, kad tvora nugriuvo dėl vėjo gūsių. Jei sklypas būtų neprižiūrėtas, Vilniaus rajono savivaldybė imtųsi veiksmų. Ieškovė iki įvykio sklype periodiškai lankėsi, kada tiksliai lankėsi, atstovė nežino. Ieškovei apie tvoros sugadinimą tapo žinoma 2022 m. lapkričio mėn., kai jai paskambino kaimynai ir pranešė, kad tvora yra nugriauta. Tuomet ieškovė iš karto kreipėsi į policiją. Adresu, kuriuo tvora buvo nugriauta, ieškovė pastoviai negyvena. 2022 m. liepos 7 d. vaido įrašas patvirtina, kad tvoros būklė buvo gera. Atsakovai S. teikia 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenis, kad buvo vėjo gūsis, kuris galėjo nugriauti netvarkingą tvorą. Atsakovai S. prieš tai teigė, kad tvora yra netvarkinga, sklypas neprižiūrėtas, tai visi matė, apie tai visi žino, tačiau bepateikė jokių įrodymų, neprašė apklausti nei vieno liudytojo. Veiksmus vaikai atliko kartu. Vaikai abu stumdė, krapštė tvorą. Vienas išėjo anksčiau, kitas grįžo dar pastumdė, bet žala jau buvo padaryta, todėl kalti abu vaikai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenurodyta, kad tvora buvo išgriuvusi, kad vaikai būtų pasakę, kad ji buvo išgriuvusi ar nugriuvusi. Tvora stovėjo, stulpai buvo tvarkingi. Paskutinį kartą tvora užfiksuota 2022 m. liepos 7 d. Per 4 mėn. tvoros būklė stipriai pablogėti negalėjo, nuvirsti negalėjo. Tvora sugriuvo dėl atsakovų vaikų veiksmų, todėl ieškovei buvo padaryta žala. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsiliepimas
4. Atsakovų N. S. ir A. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyta, kad ieškovės reikalavimai atsakovų atžvilgiu yra nepagrįsti, todėl netenkintini. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog ieškovės tvora nuvirto po A. L. veiksmų. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, jog remiasi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktais duomenimis apie faktines aplinkybes. Patikslintame ieškinyje nurodyta: „Kiek vėliau A. L., grįžęs prie tvoros, vėl ją pradėjo stumdyti, tampyti, dėl to tvora nuo kelio pusės nuvirto.“ Ieškovės cituojama ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog ieškovei priklausanti tvora nuvirto būtent A. L. atliekant veiksmus, D. S. tuo metu visiškai nedalyvaujant ir kartu nebūnant. Nors tikslinant ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, imant iš D. S., A. L. ir D. M. parodymus, buvo nustatyta, jog: „Tvorą judino, tampė ir kartu buvęs draugas D. S.“, tačiau taip pat nustatyta, jog: „Vaikam nugriauti, išversti tvoros nepavyko.“ Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nebuvo nustatyta, jog dėl D. S. veiksmų buvo sugadintas ieškovės turtas – tvora. Kaip jau minėta, ieškovės patikslintame ieškinyje cituojama ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog D. S. neatliko veiksmų, kurie lėmė ieškovei priklausančio turto sugadinimą – tvoros griuvimą. Tarp D. S. veiksmų ir ieškovei priklausančios tvoros nugriuvimo nėra priežastinio ryšio, todėl nėra galimybės kalbėti apie D. S. tėvų civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į nurodytą, nesant priežastinio ryšio tarp D. S. veiksmų ir ieškovės turto sugadinimo, nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovams N. S. ir A. S. Dėl tvoros nugriuvimo yra ir ieškovės kaltės, todėl iš atsakovų priteisiama žala turi būti atitinkamai mažinama. Atsakovai pažymi, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gyvena jau 7 m. Ieškovei priklausantis sklypas ir jame esantys statiniai, t. y. namo pamatai ir ieškinyje minima tvora, kiek pamena atsakovai, nebuvo prižiūrimi jau ilgą laiką, galimai dar nuo tada, kai atsakovai su šeima pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Atsakovams yra žinoma, jog ieškovei nuolatos skambina kaimynai ir prašo atvykti nusišienauti žolę, prižiūrėti ieškovei priklausantį sklypą, nes dėl žemės sklypo apleidimo gali būti padaryta žala kaimyniniams besiribojantiems sklypams. Nebuvo prižiūrimas nei ieškovei priklausantis žemės sklypas, nei jame esantys statiniai. Žemės sklype stovinti tvora nuo kelio pusės kiekvienas metais vis labiau sviro nuo kelio į vidinę žemės sklypo pusę, tačiau ieškovė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, jog statiniai būtų sutvarkyti ir neatsitiktų nelaimė. Atsakovė A. S. į bylą yra pateikusi foto nuotraukas, darytas atsakovės mobiliuoju telefonu 2023 m. birželio 28 d., taip pat 2023 m. lapkričio 10 d. Iš foto nuotraukų matyti, jog nuo vartų pusės esantys du tvoros mūriniai stulpai ir suvirinto metalo segmentai yra visiškai nuvirtę, trečias segmentas (nuotraukose jau pavirtęs į sklypą) ir nuo jo sekantis mūrinis stulpas nuotraukų padarymo metu taip pat buvo ženkliai pavirtę. D. S. tiek bendraujant su policijos pareigūnais, tiek šiam atsiliepimui parengti parodė, jog bandė pajudinti tik šį (trečią) mūrinį stulpą, tačiau stulpas nejudėjo. Pažymėtina, jog ieškinyje minimu metu, kai galėjo būti apgadinta tvora, t. y. 2022 m. lapkričio mėn., D. S. buvo 11 metų, o A. L. – 7 m. Akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikai nebūtų galėję taip žymiai apgadinti tvirto ir prižiūrėto, saugumo reikalavimus atitinkančio statinio. Pabrėžtina, jog ieškovei priklausanti tvora sudaryta iš mūrinių stulpų ir suvirinto metalo segmentų. Nėra jokio logiško pagrindo tikėti, jog mažamečiai vaikai galėjo nugriauti ieškovei priklausančią tvorą. Tai, jog ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė 2022 m. liepos 7 d. vaizdo įrašą, nepaneigia fakto, kad per laikotarpį nuo ieškovės pateikto vaizdo įrašo iki ieškinyje minimo 2022 m. lapkričio mėn. įvykio Vilniaus apskrityje ne kartą fiksuotas stiprus, stichinis lietus, pvz., 2022 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus automatinė meteorologinė stotis per parą net kelis kartus fiksavo smarkų lietų, kurio metu per trumpą laiko tarpą iškrito didelis kiekis vandens, fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai. Byloje esantys įrodymai paneigia atsakovų N. S. ir A. S. civilinę atsakomybę, kadangi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog atsakovų sūnus D. S. neatliko veiksmų, lėmusių ieškovei priklausančios tvoros griuvimo. Iš byloje esančių duomenų darytina pagrįsta išvada, jog ieškovei priklausantis sklypas ir jame esantys statiniai nėra prižiūrimi jau labai ilgą laiką. Ieškovė neprižiūrėjo ir nesirūpino nei jai priklausančiu žemės sklypu, nei jame stovinčiais statiniais, o ieškinyje minima tvora su kiekvienais metais vis labiau ir labiau griūva. To priežastis gali būti tiek gamtos stichijos, tiek elementari nepriežiūra. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės veiksmai, t. y. jai priklausančio turto nepriežiūra ir apleidimas yra reikšminga priežastis, lėmusi jos turto – tvoros sugadinimą, todėl atsakovai turi būti atleidžiami nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (neveikimo). Remiantis išdėstytu, atsakovai N. S. ir A. S. prašo atmesti ieškovės patikslintą ieškinį pilna apimtimi, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovų S. atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepimą ir prašė atsakovų S. atžvilgiu ieškinį atmesti. Tvoros D. S. nenugriovė. Nugriauti keturis geros būklės mūrinius tvoros stulpus vaikai, iš kurių vienam buvo 11 m., o kitam – 7 m., negalėjo. Tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai su ieškiniu nepateikti. Atsakovai neturi įrodymų, kad ieškovė neprižiūrėjo tvoros. Atsakovė A. S. yra paaiškinusi atstovei, kad ieškovės sklypas yra ilgą laiką apleistas. Atsakovė A. S. iš kaimynų yra girdėjusi, kad kas tam tikrą laiko tarpą yra prašoma ieškovės, kad ši atvyktų apsitvarkyti, nupjauti žolę. Atsakovė A. S., važiuodama į darbą, pravažiuoja pro ieškovės sklypą. Atsakovė matė, kad tvoros dalis, t. y. pirmas, antras ir trečias mūriniai stulpai buvo pavirtę į kiemo pusę. Vaikai, duodami paaiškinimus policijai, paaiškino, kad prie tvoros priėjo, nes tvora buvo pagriuvusi. Tvora nebuvo nugriauta D. S. veiksmais. Tik vėliau, grįžus A. L., toliau stumdžius ir spardžius tvorą, sugriuvo ketvirtas mūrinis tvoros stulpas. Buvo matoma, kad tvora yra pavirtusi į vidinę pusę, to veiksnys galėjo būti bet kokios kitos aplinkybės. Duomenys, kad buvo itin stiprus vėjas, pateikti ne įvykio metu, bet 2022 m. rugpjūčio 6 d. Tvorai esant ne geriausios būklės, vėjas galėjo lemti jos nestabilumą ir griuvimą. 11 m. ir 7 m. vaikai sumūrytų tvoros stulpų nugriauti negalėtų. Akivaizdu, kad tvoros stabilumui darė įtaką pašaliniai veiksniai. Duomenys apie vėją pateikti 2022 m. rugpjūčio 6 d. Nustatyti, kokio stiprumo vėjas turi būti, kad apgadintų tvorą, galimai reikėtų eksperto išvados. Patikslintame ieškinyje remiamasi ikiteisminio tyrimo duomenimis, cituojama, kad tvorą nugriovė A. L., taip pat cituojama, kad tvorą kartu tampė ir judino draugas D. S., tačiau taip pat nurodyta, kad nugriauti tvoros vaikams nepavyko. Tvorą pavyko nugriauti A. L., ją stumdant, spardant. Ieškovės atstovė nurodė, kad griuvo vienas stulpas, kuris tempė kitus. Vaikai, duodami paaiškinimus policijai, paaiškino, kad į sklypo vidų jau buvo nugriuvę pirmas, antras ir trečias stulpai, o jie stumdė ketvirtą stulpą. Neaišku, kada ieškovė paskutinį kartą lankėsi sklype. Nėra aišku, kokia tvoros būklė buvo iki įvykio. Logiškai vertinant, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad 2022 m. lapkričio mėn. tvora buvo geros būklės, nepateikus įrodymų, kad 7 m. ir 11 m. vaikai galėjo nugriauti geros būklės mūrinę tvorą, nėra jokio pagrindo laikyti, kad tvora buvo geros būklės ir kad vaikai nugriovė 4 mūrinius tvoros stulpus bei 4 metalinius tvoros segmentus. Labiau tikėtina, kad tvoros griūtį lėmė tai, jog tvora jau buvo įgriuvusi į sklypo vidų. Vaikai galėjo pažeisti tik ketvirtą stulpą. Atsakovai S. mano, kad jų atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas. Teismas, spręsdamas dėl žalos priteisimo ieškovei, turėtų vertinti ir pačios ieškovės veiksmus, t. y. neveikimą – sklypo nepriežiūrą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atsakovų S. atžvilgiu atmestinas, ir jų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
6. Atsakovei A. L. teismo procesiniai dokumentai – patikslintas ieškinys, teismo pranešimas ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovui A. L. teismo procesiniai dokumentai taip pat įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos nepilnamečių iki 14 m., atlyginimo. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. birželio 9 d. išrašo matyti, kad ieškovei D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Anot ieškovės, 2022 m. lapkričio mėn. nepilnamečiai A. L. ir D. S. išvertė keturis tvoros, esančios ieškovei priklausančiame žemės sklype (toliau – tvora), stulpus ir keturis metalinius tvoros segmentus. Remiantis Gyventojų registro 2024 m. kovo 22 d. pažymomis apie asmens duomenis nustatyta, kad D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – A. S. ir N. S., o A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – A. L. ir A. L.
8. Pareiga atlyginti žalą įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje, kurio 1 punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atsakyti pagal deliktinės atsakomybės taisykles gali tik asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir tinkamai įvertinti tokiais veiksmais sukeliamas teisines pasekmes. Asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis).
9. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtinta netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų. Tokia atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai žalą padaro nepilnamečiai iki keturiolikos metų. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, nenustatė minimalios žalą padariusio nepilnamečio amžiaus ribos.
10. Nagrinėjamu atveju žalos padarymo ieškovei metu (2022 m. lapkričio mėn.) D. S. buvo 11 m., o A. L. – 8 m. (toliau kartu ir nepilnamečiai), todėl deliktinės atsakomybės subjektai yra nepilnamečių iki keturiolikos metų tėvai – atsakovai A. S. ir N. S. bei A. L. ir A. L.
11. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. Tėvų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, nagrinėjamu atveju privalo įrodyti atsakovai (nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų tėvai). Tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui. Tokio pobūdžio ginčuose turi būti nustatytas ne tik žalos faktas ir jos ryšys su nepilnamečio iki keturiolikos metų netinkamais veiksmais, bet ir tokio nepilnamečio tėvų netinkamos priežiūros ryšys su padaryta žala. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022).
12. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad: „<...> tvorą išgriovė mažametis vaikas. Bendraujant sodų bendrijoje su mažamečiais vaikais ir jų tėvais, nustatyta, kad vaikai – D. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), žaidė (duomenys neskelbtini). A. iškrito jo mobiliojo ryšio telefonas, dėl ko jis pradėjo neadekvačiai elgtis, t. y. pakėlęs telefoną, pradėjo jį daužyti mėtydamas į žemę, vėliau į sklypo (duomenys neskelbtini), tvorą, po to pradėjo stumdyti, judinti to paties sklypo tvorą. Tvorą judino, tampė ir kartu buvęs draugas D. S.. Vaikams nugriauti, išversti tvoros nepavyko. Kiek vėliau A. L. grįžęs prie tvoros, vėl pradėjo ją stumdyti, tampyti, dėl ko tvora nuo kelio pusės nuvirto. Visą veiksmą filmavo savo mobiliuoju telefonu D. M., tačiau vėliau įrašą pašalino. Tikslios įvykio dienos nustatyti nepavyko, bet tai galėjo būti 2022 lapkričio 11-13 dienomis.“
13. Kaip minėta, pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį tėvų kaltė yra preziumuojama, todėl tam, kad atsakomybė už nepilnamečių iki 14 m. padarytą žalą tėvams nekiltų, būtent tėvai turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Siekdami paneigti kaltę, atsakovai privalėjo įrodyti, kad žala atsirado nuo aplinkybių, kurioms jie negalėjo daryti įtakos, pvz., nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys).
14. Atsakovai S. atsiliepime į patikslintą ieškinį teigia, kad žala ieškovės turtui buvo padaryta tik nepilnamečio A. L. veiksmais, kadangi, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, iš pradžių vaikams išversti tvoros nepavyko ir tik vėliau grįžęs A. L. vėl pradėjo tvorą stumdyti, tampyti, todėl tvora nuvirto. Sutiktina su atsakovų S. teiginiu, kad tvorą galutinai išvertė A. L. Visgi ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad abu nepilnamečiai vaikai, t. y. tiek D. S., tiek A. L. judino tvorą ir ją tampė, todėl darytina išvada, kad tvora buvo nuversta abiejų nepilnamečių vaikų neteisėtais veiksmais. Nustatyta faktinė aplinkybė, kad tvorą galutinai išvertė A. L., galėtų lemti tik atitinkamai mažesnį D. S. padarytos žalos dydį, bet ne paneigti nepilnamečio veiksmais padarytos žalos faktą, tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra objektyvios galimybės individualiai nustatyti kiekvieno nepilnamečio vaiko padarytą žalą ieškovės turtui, t. y. tvorai. Įrodymų, kad žala padaryta kitų asmenų neteisėtais veiksmais, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esantį atsakovės A. S. birželio 29 d. el. laišką, siųstą ieškovei, atsakovė siūlė ieškovei savo lėšomis ir darbu atstatyti tvoros vietą, kurią apgadino vaikai. Taigi iš minėto el. laiško turinio matyti, kad atsakovė A. S. pripažino esant jos sūnaus D. S. veiksmais padarytą žalą ieškovei.
15. Nors atsakovai S. teigia, kad nei ieškovei priklausantis žemės sklypas, nei jame esantys statiniai nebuvo prižiūrimi jau ilgą laiką, atsakovai nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, neprašė byloje apklausti liudytojų. Byloje esantis 2022 m. liepos 7 d. vaizdo įrašas patvirtina, kad 2022 m. liepos 7 d. ieškovės žemės sklype esanti tvora buvo tvarkinga, t. y. stovėjo visi tvoros stulpai su metaliniais segmentais.
16. Atsakovai S. atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nurodo, kad 2022 m. liepos 7 d. vaizdo įrašas nepaneigia fakto, jog per laikotarpį nuo ieškovės pateikto vaizdo įrašo iki ieškinyje minimo 2022 m. lapkričio mėn. įvykio, kurio metu buvo išversta ieškovės tvora, tvorą galėjo apgadinti gamtos sukelti veiksniai, t. y. stiprus, stichinis lietus, vėjas. Sutiktina su atsakovų teiginiais, kad nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. lapkričio mėn., t. y. per 3,5 mėn. ieškovės žemės sklype esančios tvoros būklė galėjo pasikeisti. Iš atsakovų pateiktų Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenų apie meteorologines sąlygas matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 6 d. nuo 12.00 val. iki 13.00 val. krito smarkus lietus (16,7 mm), o vėjo gūsiai siekė 11,6 m/s, o 13.00 val. vėjo gūsiai pakilo iki 13,5 m/s. Visgi vienos dienos hidrometeorologiniai duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad tvoros, esančios ieškovės žemės sklype, būklė galėjo pakisti dėl atitinkamų gamtinių reiškinių. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai S. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės žemės sklype esanti tvora buvo neprižiūrima, kad tvoros būklė buvo itin prasta, argumentus apie tvoros būklę atsakovai grindžia vien tik prielaidomis.
17. Pažymėtina, kad atsakovai A. L. ir A. L. atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nepilnamečio sūnaus A. L. padarytos žalos ieškovės turtui, priežastinio ryšio tarp neteisėtų vaiko veiksmų ir žalos atsiradimo bei savo, kaip tėvų, kaltės neginčijo.
18. Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų civilinės atsakomybės prezumpciją, atsakovai nenurodė. Atsakovai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, palikdami vaikus be priežiūros, neužtikrino, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų, šiuo atveju – ieškovės turtui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai įrodė, jog žala buvo padaryta ne dėl jų kaltės.
19. Remiantis UAB „Anarita“ 2023 m. balandžio 20 d. sudaryta lokaline sąmata dekoratyvinės tvoros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ardymo ir atstatymo darbai sudaro 5 832,20 Eur sumą. Atsakovai apskaičiuotos žalos dydžio ir sąmatos pagrįstumo neginčijo.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovų nepilnamečių vaikų iki 14 m. neteisėti veiksmai, žala, nepilnamečių vaikų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos dėl apgadintos tvoros priežastinis ryšys bei nepilnamečių vaikų tėvų kaltė.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, kurie tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010).
22. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti atsakovų nepilnamečių vaikų veiksmai (ieškovės žemės sklype esančios tvoros judinimas, tampymas) rodo, kad atsakovų nepilnamečių vaikų veiksmai turi būti vertinami, kaip peraugantys į bendrus veiksmus žalojant turtą, nes veiksmai akivaizdžiai nukreipti į žalos vienam objektui padarymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečius sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Be to, nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl abiejų nepilnamečių vaikų veiksmų, tačiau neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas nepilnametis prisidėjo prie žalos atsiradimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovams už jų nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą ieškovei taikytina solidarioji civilinė atsakomybė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės D. B. naudai solidariai iš atsakovų A. S., N. S., A. L. ir A. L. priteistina 5 832,20 Eur turtinė žala.
23. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tačiau pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos įstatymu nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 832,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš atsakovų. Pagal ieškovės pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas ir teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinančius nurodymus (CBP-11782, DOK-16597, DOK-18887, DOK-27872) ieškovė patyrė 1 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokatės procesinių dokumentų parengimu ir atstovavimu teisme. Įvertinus ieškovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė, skaičių ir trukmę, remiantis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, darytina išvada, kad ieškovės patirtos 1 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė taip pat už pareikštą ieškinį sumokėjo 131,00 Eur žyminį mokestį ir pagal VĮ Registrų centro pateiktas išankstines sąskaitas bei jų apmokėjimą patvirtinančius nurodymus ieškovė taip pat patyrė 11,40 Eur išlaidas Gyventojų registro pažymoms gauti (CBP-11782, DOK-18887), kadangi šios išlaidos yra pagrįstos, jos taip pat priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
25. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisti solidariai, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos solidariai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad proceso teisės normose nenustatyta solidarioji prievolė bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, ieškovės patirtos 1 492,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (1 350,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas, 131,00 Eur žyminis mokestis ir 11,40 Eur išlaidos VĮ Registrų centro paslaugoms) priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų A. L., A. L., N. S. ir A. S., t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 373,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Teismas byloje patyrė 74,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas), kurios išieškotinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 18,65 Eur į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai solidariai iš atsakovų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 5 832,20 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt dviejų eurų 20 ct) turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 832,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai lygiomis dalimis iš atsakovų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 1 492,40 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 373,10 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 74,60 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 18,65 Eur (aštuoniolika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovams, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.