Kauno apylinkės teismo nutartis

2026-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-38-1262/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-22
Bylos Nr.
II-38-1262/2026
Teisminio proceso Nr.
44-69-3-01228-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimantė Greblikaitė
Pareiškėjas
J. K.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-38-1262/2026Teisminio proceso Nr. 44-69-3-01228-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.2.; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rimantė Greblikaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Salomėjai Muralienei,dalyvaujant pareiškėjui J. K. (J. K.) ir jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. (J. K.) įgaliotojo atstovo advokato Augustino Vaičiūno skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. spalio 22 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

J. K. ir jo atstovas advokatas Augustinas Vaičiūnas su priimtu nutarimu nesutinka, teismui pateiktu skundu prašo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. protokolas buvo surašytas nepagrįstai ir neteisėtai. Tai yra, J. K. iš pradžių buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo jis buvo kaltinamas tuo, kad šioje byloje nagrinėjamu laiku ir vietoje apvažinėjo lėtai judančias transporto priemones spūstyje kelkraščiu iš dešinės pusės, taip rodydamas savo išskirtinumą ir kitiems eismo dalyviams nepagarbą. Dėl šio pirmojo administracinio nusižengimo protokolo šioje byloje 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. K., vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirta nuobauda – 500 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Nutarimas buvo apskųstas ir Institucija panaikino nutarimą, priėmė kitą nutarimą – 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir nusprendė grąžinti administracinio nusižengimo bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui, tai yra administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šią nuostatą taikyti galėjo tik tam kompetentingas apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. O be to, pasisakoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kurių šioje byloje nėra.

Skundas grindžiamas taip pat ir tuo, jog neegzistuoja administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Nurodoma, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo sudėties požymis – veikos padarymo motyvas, šiuo atveju, chuliganiškos paskatos, kurių pas pareiškėją nebuvo. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad už chuliganišką vairavimą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų ir kai šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-66-648/2022). Protokole suformuotu kaltinimu iš esmės teigiama, kad J. K. sukėlė pavojų savo ir kitų žmonių saugumui. Minėta aplinkybė ginčijama į bylą pateiktais dviem vaizdo įrašais. J. K. važiavo keliu, dešine (pirma) eismo juosta, staiga eismui sustojus ir pradėjus judėti pėsčiojo greičiu, J. K. per prieš jį važiavusias sunkiasvorius automobilius nematė priemonių srauto sustojimo priežasties, todėl po kurio laiko išvažiavo į kelkraštį siekdamas pasižiūrėti, kokia yra kelio situacija priekyje, kad nuspręsti ar ieškoti aplinkkelio ar ne. Jam pravažiavus kelias krovinines transporto priemones, J. K. pastebėjo lengvojo automobilio ilgio tarpą į kurį, įjungęs kairiojo posūkio signalą, ketino persirikiuoti, tai yra, sugrįžti į automobilių srautą ir tuomet, netrukus jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pažymima, kad J. K. važiavimas kelkraščiu niekam nesukėlė pavojaus ir toks pavojus net ir teoriškai negalėjo būti sukeltas, nes buvo labai lėtai važiuota pro stovinčius automobilius, nepriverčiant kitų vairuotojų staiga keisti savo važiavimo greičio, krypties ar imtis kokių nors veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Paminėta ir tai, kad šiuo atveju protokole ir skundžiamame nutarime nurodytas tariamas išskirtinumo demonstravimas, nepagarba kitiems automobilių vairuotojams ir Kelių eismo taisyklių nesilaikymo pabrėžimas. Tačiau tokius teiginius galinčių patvirtinti duomenų byloje nėra. O taip pat, byloje nėra duomenų apie tai, kad po nagrinėjamo J. K. poelgio, po atlikto manevro, kokie nors jį matę asmenys būtų buvę šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, kas pagal aktualią teismų praktiką irgi patvirtina chuliganiškų paskatų nebuvimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pateikto skundo argumentais. Administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui inkriminuotas kaltinimas, kad 2024 m. liepos 10 d. vairuodamas transporto priemonę apvažiavo automobilių spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės kelkraščiu, tokiu būdu savo pavojingu elgesiu demonstravo išskirtinumą, nepagarbą kitiems automobilių vairuotojams ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo ir kitu žmonių saugumui. Šiuo atveju, pareiškėjui tiek administracinio nusižengimo protokolu, tiek ir Institucijos nutarimu inkriminuota, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 125 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, jog jis neturėjo chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nusižengimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. Byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas matydamas, kad yra susidariusi transporto priemonių spūstis, esant intensyviam eismui, sąmoningai ir tyčia ją apvažiavo kelkraščiu taip siekdamas greičiau pasiekti kelionės tikslą, kai tuo tarpu jo krypties eismo juostos buvo užimtos ir jose bendroje eilėje laukė ir po lėto judėjo kitos transporto priemonės. Šios aplinkybės įrodo akivaizdų pareiškėjo siekį veikti tyčia ir rodyti savo išskirtinumą. Pats administracinis nusižengimas padarytas darbo dieną, magistraliniame kelyje, kuomet buvo didelis automobilių srautus ir susidariusi gana didelė automobilių spūstis, todėl toks pareiškėjo elgesys turi būti traktuojamas kaip chuliganiškas, nes kiti vairuotojai kantriai stovėjo automobilių spūstyje, o pareiškėjas sąmoningai važiuodamas kelkraščiu aiškiai siekė apvažiuoti kitas eismo juostose stovėjusias ir vos judančias transporto priemones, tokiu būdu pasielgė nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tokiu savo elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu, savo interesus įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui bei savo veiksmais neabejotinai sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Institucija nurodo, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti toje situacijoje buvusios eismo sąlygos, kad yra didelis transporto priemonių srautas ir transporto priemonių spūstis. O taip pat, iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas važiuoja didesniu greičiu, nei kitos eismo juostomis važiuojančios transporto priemonės. Institucijos nuomone, pareiškėjas sumažino savo greitį ir bandė grįžti į pirmąją eismo juostą tik tuomet, kai pamatė pirmoje eismo juostoje stovinį policijos pareigūnų automobilį ir jeigu jis nebūtų pamatęs policijos pareigūnų, tuomet jis toliau būtų važiavęs kelkraščiu.

Pažymima ir tai, kad remiantis byloje esančiu 2024 m. liepos 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės G. Š. tarnybiniu pranešimu, matyti, kad pareigūnai fiksavo, jog pareiškėjo važiavimas kelkraščiu nebuvo momentinis ir labai trumpas, o priešingai, tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėjas kelkraščiu važiavo apie 800 metrų. O taip pat, pažymima ir tai, kad pareiškėjas sustabdytas pareigūnų, įvykio vietoje dėl savo elgesio nurodė, kad skubą į renginį, taip nurodydamas savo veiksmų motyvą. Institucija mano, kad pagrįstai padaryta išvada, kad toks vairavimo būdas, pažeidęs keturis Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Institucijos vertinimu, toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikimas pagrįstai kvalifikuotas kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes automobilis buvo vairuojamas vienu metu padarant Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 125 punktuose nustatytus pažeidimus, kurie ne tik formaliai, bet realiai kėlė grėsmę eismo saugumui, be to, pareiškėjo veiksmuose nustatytos ir chuliganiškos paskatos ir jis veikė tyčia.

Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, prašo pareiškėjo atstovo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovas advokatas Augustinas Vaičiūnas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad apskųstas nutarimas yra priimtas išnagrinėjus bylą pagal surašytą protokolą, kuris yra ne pirmas šioje byloje. Šiame skunde keliamas klausimas dėl protokolo surašymo teisėtumo. Skundžiamas nutarimas negalėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu vien dėl to, kad protokolas surašytas neteisėtai. O taip pat, šiam nusižengimui, jo sudėčiai, yra būtinos trys sąlygos, tai yra, kai padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų ir yra keliamas pavojus eismo saugumui. Jeigu nėra nors vieno iš šių elementų, nėra chuliganiško vairavimo sudėties. Pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme, liudytoju buvo apklaustas A. B., kuris pasakė, kad lygiai tokiomis pačiomis aplinkybėmis, dėl tokių pačių veiksmų buvo sustabdytas ir kitas automobilis, jo vairuotoja, kuri pasakė, kad jai reikia nusukti toliau į dešinę, su ja problemų policijos pareigūnai nematė ir ją paleido. Šios visos išvardintos aplinkybės įrodo, kad nei chuliganiškų paskatų, nei pavojaus eismui nėra.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. paaiškino, kad tą dieną Kačerginėje turėjo svarbų renginį. Važiavo magistraliniu keliu iki kol sustojo automobilių spūstyje. Kadangi buvo nustatytas atvykimo laikas Kačerginėje, jis pamanė, kad gali vėluoti, todėl reikėjo priimti sprendimą ar stovėti spūstyje, ar bandyti važiuoti kitu keliu. Dėl to jis priėmė sprendimą važiuoti kelkraščiu ir tokiu būdu pažiūrėti ar yra šalia koks nors keliukas, kad į jį išvažiuoti. Pamatė, kad jokio keliuko nebuvo, o spūstis po truputį judėjo į priekį. Galiausiai jis nusprendė įsilieti atgal į automobilių srautą, tačiau jį sustabdė policijos pareigūnų ekipažas. Jis iš karto pripažino, kad yra kaltas ir kad turi vykti į labai svarbų renginį. Papildomai nurodo, kad važiavo tikrai mažiau nei 800 metrų atstumą kelkraštyje. Tuo metu, kai norėjo įsilieti atgal į automobilių srautą, policijos nematė, todėl policijos pastebėjimas neturėjo įtakos tam, kad norėjo įsilieti atgal į automobilių srautą. Teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbo pobūdžio, o neturint teisės vairuoti nelabai būtų galimybė vykdyti savo veiklą. O taip pat, turi vyresnio amžiaus mamą, kurią reikia vežti pas gydytojus, jai padėti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad važiuodama su kolega tarnybiniu automobiliu, pamatė automobilį, kuriuo važiavo pareiškėjas, automobilis važiavo kelkraščiu, tačiau pamatęs juos, įsiliejo atgal į automobilių srautą. Jiedu su kolega vairuotoją sustabdė ir pasiteiravo, kodėl jis taip važiavo. Asmuo atsakė pareigūnams, kad jo netrukdyti, kad jis labai užsiėmęs, kad jam kažkokios varžybos ar kas. Kitaip tariant, žmogus skubėjo, rodė savo išskirtinumą ir norėjo parodyti savo ego apvažiuojant tą spūstį. Pareiškėjas sakė, kad neturi laiko, prašė surašyti protokolą už akių ir jam jį atsiųsti el. paštu. Pažeidėjų buvo daug, todėl tą dieną protokolas dėl žmogiškos klaidos buvo surašytas neteisingai ir buvo nurodytas ne tas straipsnis. Tai yra, straipsnio 1 dalis, o ne 2 dalis. Protokolas dėl to buvo perrašytas ir išsiųstas pareiškėjui el. paštu. Papildomai nurodė, kad kito automobilio vairuotoja taip pat važiavo kelkraščiu, tačiau pastaroji kolegai nurodė, kad gyvena netoliese, todėl ji buvo praleista, o kokį ji atstumą važiavo kelkraštyje, negali nurodyti. Šiuo atveju, pareiškėjas išreiškė išskirtinumą ir nurodė, kad priežastis, kodėl važiuoja kelkraščiu, kad jis skuba, važiuoja į Kačerginę. Liudytojos nuomone, pareiškėjas akivaizdžiai norėjo išreikšti savo išskirtinumą, nenorėjo bendradarbiauti. Kai jie su kolega patruliavo, ji sėdėjo šalia vairuotojo. Pareiškėjo automobilis buvo pastebėtas per dešinį veidrodėlį, per kurį puikiai matosi vaizdas. Pareiškėjas kurį laiką važiavo dešiniu kraštu, bet nebuvo momento, kad išvažiuotų į kelkraštį ir iš karto grįžtų į eismo srautą. Kai buvo stabdomas pareiškėjas, jis jau buvo sugrįžęs į pirmąją eismo juostą. Bendravimo su pareiškėju metu buvo naudojama kūno kamera.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad dirbo kartu su G. Š., kai važiavo nuo Muravos link prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“. Važiuojant kelyje per dešiniosios pusės veidrodėlį pamatė kelkraščiu atvažiuojantį automobilį, kuris apvažinėjo kitas transporto priemones, kai tai daryti yra draudžiama. Automobilis privažiavo iki jų, juos pamatęs pradėjo stabdyti. Jis automobilį sustabdė, o kolegė surašė asmeniui protokolą. Kokias aplinkybes nurodė asmuo, pasakyti negali, nes jis nebendravo su pareiškėju. Buvo ir kita vairuotoja, kurią su kolege stabdė, tačiau vairuotoja netoliese gyveno, jai buvo reikalinga ten nusukti, todėl ir nebuvo pagrindo jos nubausti. Jo nuomone, remiantis teismų praktika, pareiškėjo veiksmai yra chuliganiškas vairavimas. Tuo metu tarnybinį automobilį vairavo jis, veidrodėlius buvo susireguliavęs pagal save. Kai automobilis buvo pastebėtas, automobilis nuo jų buvo apie 700-800 metrų, vizualiai įvertinus. Vairuotojas prašė vienam iš keleivių leisti važiuoti į Kačerginę, į varžybas, nes kaip minėjo, pats važiavo ir skubėjo į varžybas. Ar kiti vairuotojai dėl pareiškėjo veiksmų turėjo keisti savo važiavimo kryptį negalėjo pasakyti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad nutarimą surašė išsamų, išdėstė visus motyvus, kodėl buvo priimamas būtent toks nutarimas. Kad administracinis nusižengimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų, grindžiama tuo, jog asmuo turėjo asmeninį norą kažkur nuskubėti, tai yra, nepaisė nei moralinių normų, nei taisyklių, kėlė pavojų eismo saugumui, apvažinėjo visus automobilius taip sukeldamas kitų vairuotojų pasipiktinimą. Asmuo pastatė save prieš visus kitus eismo dalyvius, tenkindamas savo asmeninius norus, sukeldamas pavojų visiems kitiems. Pareiškėjo žodžius, kad jis išvažiavo į kelkraštį norėdamas pasižiūrėti, kokia eismo situacija, paneigia vaizdo įrašai bei policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Buvo akivaizdu, kad kai pareiškėjas pamatė pareigūnų automobilį, jis tada staiga sustojo ir tik tada įsijungė posūkį ir bandė įsilieti į automobilių srautą. O taip pat, kai pareigūnė priėjo prie vairuotojo, jis net neklausė, ką sako pareigūnė, jis iš karto sakė, kad yra kaltas. Sukluso tik tuomet, kai pareigūnė paminėjo, kad jis gali prarasti teisę vairuoti, tada jis išsigando ir nebesigynė. Tai liudytojo supratimu yra asmens gynybinė pozicija. Papildomai liudytojas nurodo, kad remiasi bylos medžiagoje esančiais vaizdo įrašais. Nurodo, kad būtent pareiškėjo važiavimas kelkraščiu kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Nėra būtinos realios situacijos administraciniam nusižengimui fiksuoti, nes eismo saugumas grindžiamas tuo, kas galėtų nutikti. Buvo vertinami tie duomenys, kurie yra byloje.

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą Institucija yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl skundas teismo posėdyje išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra, pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad J. K. 2024 m. liepos 10 d. 14 val. 30 min., Kaune, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), ties 97 km, vairuodamas transporto priemonę apvažiavo automobilių spūstyje stovinčius automobilius iš dešinės pusės kelkraščiu, tokiu būdu savo pavojingu elgesiu demonstravo išskirtinumą, nepagarbą kitiems automobilių vairuotojams ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo ir kitų žmonių saugumui (b. l. 8–9).

Pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog jis važiavo dešiniuoju kelkraščiu ir tokiu būdu apvažiavo spūstyje stovinčias kitas transporto priemones, tačiau nurodo, jog važiavo lėtai, trumpą atstumą ir tai darė tuo tikslu, jog pažiūrėtų esamą situaciją kelyje ir tuo pačiu pažiūrėtų ar yra išsukimas iš kelio, kuriuo jis galėtų pasinaudoti. Kitaip tariant, pareiškėjas neigia aplinkybę, kad jis vairavo transporto priemonę tyčia, iš chuliganiškų paskatų, tai yra, kad apvažinėjant lėtai judančias transporto priemones spūstyje kelkraščiu iš dešinės pusės, rodė savo išskirtinumą ir rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau tokius pareiškėjo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, nes kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės G. Š. 2024 m. liepos 10 d. tarnybinio pranešimo „Dėl KET pažeidimo“, kuris buvo surašytas iš karto po administracinio nusižengimo padarymo, jame nurodyta, kad apie 14 val. 30 min., A1-97 km, Klaipėdos kryptimi buvo pastebėtas automobilis „Porche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo dešinės pusės kelkraščiu, taip apvažinėjo lėtai spūstyje judančias transporto priemones, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Iki sustabdant transporto priemonę, pastaroji važiavo apie 800 metrų iš dešinės pusės kelkraščiu. Priėjus prie vairuotojo ir jam prisistačius, vairuotojas paaiškino, kad labai skuba į „(duomenys neskelbtini)“, kur vyksta renginys, kuriame turi būti 15 val. 00 min., tad taip elgėsi nenorėdamas vėluoti į renginį (b. l. 32). Analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos tarnybiniame pranešime, liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. Š. nurodė ir teismo posėdžio metu. O taip pat ir kartu su G. Š. tą dieną dirbęs policijos pareigūnas A. B.. Netikėti policijos pareigūnų nurodomomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, o taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs. Taip pat pažymėtina, jog byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „K1879-LPG945-240710-143200-14300-20010300“ aiškiai matyti, kad dešiniuoju kelkraščiu važiuoja automobilis „Porche“, kuris juda greičiau nei spūstyje važiuojančios kitos transporto priemonės. O taip pat matyti, kad automobilio „Porche“ vairuotojas, pamatęs priekyje stovintį policijos pareigūnų automobilį, staiga sustoja ir įjungęs kairįjį posūkio signalą bando persirikiuoti ir įsilieti atgal į pirmąją eismo juostą, tačiau jam to neleidžia padaryti važiuojantis sunkiasvoris automobilis. Iš karto po to, „Porche“ automobilio vairuotoją stabdo policijos pareigūnai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240710-143225UTC+0300“ matyti, kaip policijos pareigūnė išlipusi iš tarnybinio automobilio prieina prie „Porche“ automobilio vairuotojo ir girdėti, kaip vairuotojas iš karto sako: „Kalti, žinome, suprantame. 15.00 val. važiuojame į renginį“, pareigūnei paprašius vairuotojo pažymėjimo, pareiškėjas patikslina, kad jiems 15.00 val. reikia būti „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnė pareiškėjui nurodo, jog jis važiavo išskirtinai, nurodo, kad pareiškėjas važiavo avarine juosta. Vaizdo įraše matyti, kad kalbant pareigūnei, pareiškėjas linksi galvą. Toks pareiškėjo bendravimas su policijos pareigūne ir jo elgesys rodo, kad pareiškėjas buvo suinteresuotas suspėti į vykstantį renginį „(duomenys neskelbtini)“, tai yra, asmuo pastatė save prieš visus kitus eismo dalyvius, tenkindamas savo asmeninius norus ir tokiu būdu sukeldamas pavojų visiems kitiems, suprasdamas, kad taip elgtis negalima. Visa tai rodo, kad pareiškėjas taip elgdamasis norėjo į save atkreipti dėmesį, demonstravo savo pranašumą, išreiškė aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės niekaip nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) J. K. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 500 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, per atstovą pateikė skundą, kuriuo prašoma administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį J. K. atžvilgiu nutraukti.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad J. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – chuliganiškai vairavo automobilį, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai. Nors pareiškėjas vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad jis neturėjo motyvo – chuliganiškų paskatų, o taip pat niekam nesukėlė ir negalėjo sukelti pavojaus, kadangi pro stovinčius automobilius važiavo labai lėtai, tai yra, neprivertė kitų automobilių staiga keisti savo važiavimo greičio ar krypties, ar imtis kokių nors kitokių veiksmų savo ir / ar kitų saugumui užtikrinti, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, jos vertinamos išskirtinai palankiai pareiškėjui, neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisykles, tai atliko dėl chuliganiškų paskatų.

Vertinant šio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose pasisakoma, kad chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kartu atkreipiamas dėmesys, jog ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomi administracinio nusižengimo požymiai nėra siejami su realiai kilusiais neigiamais padariniais, nusižengimo pavojingumą apribojant tik galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu, veikiant iš chuliganiškų paskatų (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-919/2024).

Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti, dėl ko įstatymo leidėjas numatė tokias griežtas sankcijas. Šiuo atveju, pažymėtina, kad J. K. inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. O šiuo atveju, reali grėsmė kelių eismo dalyvių saugumui buvo keliama važiuojant itin dideliu intensyvumu pasižyminčiu magistraliniu keliu, kuriame dienos metu tam tikromis valandomis neretu atveju formuojasi spūstys. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo J. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėti ir kvalifikuoti teisingai pagal minėtą straipsnį ir atitinkamą jo dalį.

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, nenustatyta J. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog J. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda (jos dydis atitinka baudos vidurkį, numatytą sankcijoje) ir administracinio poveikio priemonė (jos trukmė nustatyta minimali) paskirtos laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o J. K. įgaliotojo atstovo advokato Augustino Vaičiūno skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. K. (J. K.) įgaliotojo atstovo advokato Augustino Vaičiūno skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rimantė Greblikaitė