Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. A. atstovo advokato A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4058-835/2016 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams F. S. ir A. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo bei nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus patvirtinančius ieškovės ir jos nepilnametės dukters ryšį su ieškinyje nurodyta gyvenamąja vieta; pateikti duomenis apie ieškovės veiklą Lietuvoje; duomenis apie ieškovės ir jos dukters gydymosi įstaigas, kurioje jos prisiregistravusios; mokamus mokesčius; pažymos iš Darbo biržos originalą; DNR testo ataskaitos originalą; A. K. tikrosios paskutinės gyvenamosios vietos adresą; duomenų, kad A. K. kada nors dirbo Lietuvos Respublikoje.Ieškovė tik iš dalies sutikdama su teismo nustatytais trūkumais pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę ir DNR testo originalą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės R. A. ieškinį atsakovams F. S. ir A. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nutarė laikyti nepaduotu ir jį su priedais grąžinti pateikusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad ieškovei buvo nurodyta patikslinti atsakovo A. K. gyvenamąją vietą, tačiau ji šio trūkumo nepašalino. Ieškovė nurodydama atsakovo F. S. paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvoje, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o teismas patikrinęs atsakovo F. S. duomenis Gyventojų registre, nustatė, kad F. S. 2011 m. birželio 10 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini).Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas šeimos bylose, taip pat bylose dėl išlaikymo priteisimo, numato, kad sprendimas už akių šiose bylose negalimas, o paskirti kuratorių galima tik atlikus atsakovo paieškos procedūrą (CPK 129 str. 2 d., CPK 375 str., 378 str.). Netgi įvertinus, kad atsakovo gyvenamoji vieta galimai yra Jungtinėje Karalystėje, pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 34 straipsnio 2 dalį, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas kitoje valstybėje narėje nebus vykdomas, jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti. Teismas atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti tiek ieškovės, tiek atsakovų interesus, sprendė, kad ieškovės teismui pateikti procesiniai dokumentai turėtų būti bent vieną kartą asmeniškai įteikti tiesiogiai atsakovams ar per institucijas. Ieškovė nepateikė teismo prašomų duomenų, patvirtinančių jos dabartinę gyvenamąją vietą. Teismas patikrinęs ieškovės nurodytus duomenis apie jos buvimo vietą Lietuvoje, nustatė, kad ji Darbo biržoje paskirtu laiku neatvyksta, teikia prašymus perkelti atvykimo datas vėlesniam laikui nenurodydama priežasčių, todėl yra išbraukta iš Darbo biržoje registruotų asmenų sąrašų. Be to ieškovė teismui pateikė atsakovo A. K. asmens dokumento kopiją, tačiau nepridėjo jos vertimo į lietuvių kalbą (CPK 113 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepašalino 2016-08-22 nutartyje nustatyto trūkumo ir nepatikslino A. K. gyvenamosios vietos adreso, kadangi 2016-09-06 ieškovė teismui teikė lydraštį, kuriame nurodė visus argumentus dėl minėto atsakovo gyvenamosios vietos. LR CPK 111 str. 2 d. 2 p. įpareigoja ieškovę ieškinyje nurodyti atsakovo (šiuo atveju atsakovų) vardą, pavardę, asmens kodą bei gyvenamąją vietą arba, atsižvelgiant į CPK 30 str. 1 d., paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Šį įpareigojimą ieškovė įvykdė. Kuomet dokumentai atsakovų nepasiektų teismas turėtų pareigą priimti nutartį trūkumam šalinti ir įpareigoti ieškovę pasirinkti vieną iš LR CPK 117 str. įvardintų procesinių dokumentų įteikimo būdų, kadangi atsakovui dokumentai nebuvo įteikti. Teismas ne tik, kad be jokio teisinio pagrindo interpretuoja ir atlieka „išvedžiojimus“ (dėl A. K. nuomos sutarties Anglijoje; šalių santuokos Indijoje) ieškovės pateiktoms faktinėms aplinkybėms dėl ko ne tik yra nepagrįstai vilkinama byla, pažeidžiamos ieškovės teisės įtvirtintos LR CPK 7 str. 5 str. ir kt., bet ir pažeidžiamos įstatyminės normos reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo ir ieškinio priimtinumo reglamentuojančias įstatymines normas.Teismas, įpareigojęs pateikti patikslintą atsakovo A. K. gyvenamosios vietos adresą, nepamėginęs procesinių dokumentų išsiųsti nurodytu adresu, pažeidė 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatos 17 p., kuris reglamentuoja, kad kiekviena valstybė narė kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims dokumentus gali įteikti tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu. Iš šio pateikto matyti, kad tarptautiniai teisės aktai nedraudžia teismui užsienyje gyvenantiems šalims procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai paštu. Ieškovė nurodė jai žinomą F. S. gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje. 2012 m. kovo 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovė su atsakovu F. S. buvo išskirta. Tai jog atsakovas F. S. yra išvykęs į Pakistaną ieškovei nėra ir nebuvo žinoma, nes nuo pat santuokos nutraukimo ji su juo ryšių iki pat šios dienos nepalaiko. Ieškovė teikdama ieškinį įvykdė LR CPK 111 str. 2 d. 2 p. jai numatytą įpareigojimą ieškinyje nurodyti atsakovo (šiuo atveju atsakovų) vardą, pavardę, asmens kodą bei gyvenamąją vietą arba, atsižvelgiant į CPK 30 str. 1 d., paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Akivaizdu, kad šiuo atveju iš ieškovės prašydamas daugiau nei jai numato įstatyminės normos, teismas nepagrįstai apriboja jos teises, įtvirtintas tiek LR CPK 5 str., 6 str., 7 str., 12 str. 13 str., 17 str. ir LR Konstitucijos 30 str.Teismas uždraudė ieškovei pasinaudoti teise byloje paskirti kuratorių. Nesuprantami teismo argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl savo gyvenamosios vietos patvirtinimo, kadangi ieškovė teismui pateikė Gyventojų registro pažymą, iš kurios matyti, kad ji yra registruota jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė teismui pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, kuri patvirtina ne tik aplinkybę, kad ieškovė šiuo metu yra atvykusi gyventi į Lietuvą, bet ir tai, kad žada joje įsikurti ilgesniam laikui. Visiškai nėra suprantamas teismo argumentas, kad ieškovė nepateikė duomenų apie savo veiklą Lietuvoje. Nesuprantama apie kokią veiklą vykdomą Lietuvoje ieškovė teismui privalėjo pateikti įrodymus. Nėra logiški teismo pasisakymai, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kokioje gydimosi įstaigoje yra prisiregistravusi ji ir jos dukra. Nėra privalomumo būti prisiregistravusia prie kokios gydymosi įstaigos.Iš pridėtos darbo ieškančio asmens atmintinės buvo matyti, kad ieškovė darbo biržoje yra registruota nuo 2016-08-05 iki 2016-09-16. Teismas klaidingai nutartyje nurodo, jog neva ieškovė teikia prašymus perkelti atvykimo datas vėlesniam laikui nenurodydama priežasčių. Ieškovė sužinojusi, kad jai jokios išmokos nepriklauso nepaisant to, kad ji yra registruota darbo biržoje nusprendė daugiau ten nesilankyti, kadangi atvykti paskirtu laiku jai yra sukeliama papildoma problema, nes tuomet reikia ieškoti kam palikti prižiūrėti dukrą C.. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja Lietuvos piliečių privalomai būti registruotai darbo biržoje. Siekdama užtikrinti nepilnametės dukros C. interesus gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Tokiu savo elgesiu teismas ne tik pažeidė daugelį įstatyminių normų, nukrypo nuo teismų praktikos, bet ir neapgynė nepilnamečio vaiko interesų, t. y. tos proceso šalies, kuri šioje situacijoje yra pati pažeidžiamiausia ir silpniausia. LAT ne kartą yra, pažymėjęs kad nepaisant to, jog šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti vaiko teises ir interesus atitinkantį teismo sprendimą.Teismui ignoravus ieškovės pateiktus įrodymus, o būtent gyventojo registro pažymas, kurios patvirtina jos ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, VĮ Registrų centro pažymą apie ieškovės vardu turimą nekilnojamąjį turtą teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad ieškovė teismui pateikė atsakovo A. K. asmens dokumento kopiją, tačiau nepridėjo jos vertimo į lietuvių kalbą, tačiau prie teikto ieškinio priedų sąrašo nėra nurodyta, kad ieškovė teismui teikia atsakovo A. K. asmens dokumentą. Be to kuomet teismas priėmė 2016-08-29 nutartį dėl trūkumų šalinimo jame jis nepasisako apie tai, kad neva ieškovė pridėjo A. K. asmens dokumento kopiją, kurią neišvertė į lietuvių kalbą. Todėl nėra suprantas šis teismo argumentas, kaip vienas iš motyvų, jog ieškovė nepašalino aukščiau minėtoje nutartyje nustatytų trūkumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės R. A. ieškinys atsakovams F. S. ir A. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 str.). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė realizuojama ne bet kaip, o įstatymo nustatyta tvarka, paduodant ieškinį arba pareiškimą (CPK 5 str.), kuris savo turiniu ir forma turi atitikti Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas, atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 382 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 443 str.). Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Apeliantė nurodo, kad įvykdė įpareigojimą nurodyti paskutinę žinomą atsakovo A. K. gyvenamosios vietos adresą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos.Tačiau formuojama teismų praktika, kad teismas priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teise nustatyti terminą ieškinio trūkumui – nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, pašalinti turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, tai yra, pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga 4.2. punktas.).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovo F. S. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo A. K. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti atsakovo A. K. gyvenamąją vietą. Tačiau kaip matyti iš ieškinio, apeliantė jau pateikiant ieškinį nurodė jai paskutinius atsakovų žinomus gyvenamųjų vietų adresus. Esant tokioms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovė nepašalino trūkumų nepatikslindama atsakovo A. K. gyvenamosios vietos adreso. Pagal pateiktus byloje 2016 m. rugsėjo 12 d. ieškovės paaiškinimus, ieškovė realios galimybės nustatyti ar sužinoti kitą atsakovo adresą bei buvimo vietą neturėjo, ji nebuvo žinoma jau ieškinio padavimo metu. Tas pats pasisakytina ir dėl atsakovo F. S. gyvenamosios vietos adreso. Pirmosios instancijos teismas tik prieš priimant skundžiamą 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį nustatė, kad šis asmuo nuo 2011 m. birželio 10 d. yra deklaravęs išvykimą į Pakistaną. Tai, kad ieškovei nežinoma šio atsakovo kita gyvenamoji vieta patvirtina ir faktas, kad dar 2012 m. kovo 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo F. S. santuoka. Todėl ieškovė neturi realios galimybės nurodyti kitą F. S. gyvenamosios vietos adresą, nei tą kuris buvo žinomas iki santuokos nutraukimo. Kai ieškovė neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tai reikštų ieškovės teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jos nepriklausančios aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismas laikydamas, kad ieškovė nepatikslino atsakovo A. K. gyvenamosios vietos adreso bei nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių apie atsakovo F. S. gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, nors apeliantė buvo dėl šių atsakovų gyvenamosios vietos pateikusi 2016 m. rugsėjo 12 d. rašytinius paaiškinimus, nustatė jai iš esmės neįgyvendinamą reikalavimą ir laikydamas ieškovės ieškinį nepaduotu nepašalinus trūkumų nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-896-459/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-268-730/2014; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-738-464/2013).Pagal CPK 39 str. 1 d. šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Taigi vienas iš alternatyvių kuratoriaus paskyrimo pagrindų yra fakto nustatymas, kad asmens gyvenamoji ir darbo vieta šaliai ir teismui nežinomos. Kita vertus, CPK 129 str. 2 d. imperatyviai nurodo, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą. Vadinasi, nagrinėjamos kategorijos byloje, kai nežinoma atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta, pirmiausia turi būti paskelbta atsakovo paieška. Iš apeliantės nurodytų aplinkybių bei pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas yra užsienietis, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, todėl jo paieškos paskelbimas per policiją (CPK 132 str.) galimai nebūtų įmanomas. Tačiau, kaip nurodyta, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu teismų praktikoje taip pat pripažįstamas vienu iš alternatyvių jų įteikimo būdų, taikomu išimtinais atvejais, kai jau yra išnaudotos kitos dokumentų įteikimo galimybės. Civilinio proceso normos išlygos dėl procesinių dokumentų įteikimo užsienyje gyvenantiems asmenims viešo paskelbimo būdu nenumato. Pagal CPK 130 str. 1 d., teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tuo atveju, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-23 nutartis civilinėje byloje e2S-736-826/2015; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-738-464/2013).Taigi, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Šiuo atveju ieškovė nurodė paskutinius žinomus atsakovų gyvenamųjų vietų adresus, todėl teismas turi išnaudoti visas įteikimo galimybes, tai pat ir siųsti dokumentus paskutinių žinomų atsakovų gyvenamųjų vietų adresu. Be to, teismo vaidmuo šeimos byloje aktyvus, teismas disponuoja didesnėmis galimybėmis nustatyti asmens buvimo vietą. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento Nr.44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas laikydamas ieškinį nepaduotu atsižvelgė į šio reglamento 34 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismo sprendimas nėra pripažįstamas jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti. Tačiau pažymėtina tai, kad 2012 m. gruodžio 12 d. yra nauja redakcija Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas taikomas nuo 2015 m. sausio 10 d., išskyrus 75 ir 76 straipsnius, kurie taikomi nuo 2014 m. sausio 10 d.). Šio reglamento 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Pagal reglamento nuostatas, sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti esant suinteresuotos šalies prašymui (45, 46 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neaktualia minėto reglamento redakcija. Be to, minėto reglamento nuostatos dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo negali būti siejamos su ieškovės pareikštu ieškiniu, kurio priėmimo klausimas nėra išspręstas ir nėra priimtas joks galutinis teismo procesinis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą imtis priemonių ir spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovams, kitu CPK nurodytu procesinių dokumentų įteikimo būdu, tai yra, viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ar skelbti atsakovų paiešką (CPK 132 straipsnis), taip pat nustatyti ieškovei terminą pateikti nuomonei dėl atsakovams procesinių dokumentų įteikimo būdo, o ne laikyti ieškinį nepaduotu nepašalinus trūkumų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, yra nurodęs, kad šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), tokia byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 str. 1 d.) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas, todėl į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-101/2010). Be to, minėtoje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs dėl nepilnamečio vaiko tėvo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie tokios pareigos nevykdymo teisinius padarinius. Pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.) tėvas negali tinkamai vykdyti, nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Vaiko tėvas įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei ieškovei, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-738-464/2013). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė teismo prašomų duomenų, patvirtinančių jos dabartinę gyvenamąją vietą. Gyventojų registro išrašo duomenimis atsakovės paskutinės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Tokius duomenis taip pat galėjo patikrinti ir pirmosios instancijos teismas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie ieškovės deklaruotą išvykimą iš Lietuvos Respublikos byloje nenustatyta. Aplinkybė, kad ieškovė išbraukta iš darbo biržos, negali būti siejama su ieškinio priėmimu. Apeliantė 2016 m. rugsėjo 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad augina 5 metų dukrą, kuri nelanko jokios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, tai yra, CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas pažeidimo ištaisyti negali, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir ieškovės R. A. ieškinio, pareikšto atsakovams F. S. ir A. K., priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.