Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-896-459/2015

NUTARTIS

2015 m. balandžio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. G. (D. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei N. T. (N. T.) dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas D. G. pateikė teismui ieškinį, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės N. T. santuoką. Ieškinyje nurodė, jog atsakovės paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat teigė, jog dabartinė atsakovės gyvenamoji vieta jam nėra žinoma, nes atsakovė išvyko į Baltarusiją, todėl, nepavykus dokumentų įteikti paskutinės gyvenamosios vietos adresu, prašė juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas 2015-03-26 nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. patikslinti atsakovės buvimo vietą, kad dokumentus būtų galima įteikti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovas ginčija šią pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais. Pažymėtina, kad teismuose nėra vienodos praktikos dėl ieškovo pareigos, prieš prašant teismo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nurodyti, kad atsakovui nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Bendrosios su kuratoriaus institutu susijusios nuostatos įvirtintos CPK 39 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, jog kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Vadinasi, jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas. Šiuo atveju ieškovas, motyvuodamas tuo, jog neturi finansinių galimybių mokėti kuratoriui, prašė jo neskirti ir įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog toks įteikimo būdas negalimas, nes taip įteikti dokumentus galima tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nors pirmosios instancijos teismas savo pozicijai pagrįsti rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2013-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-750-154/2013, tačiau aktualiausioje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog procesinių dokumentų įteikimas CPK 130 str. nustatyta tvarka nėra ribojamas Lietuvos Respublikos teritorija, nes tokio ribojimo minėta teisės norma nenumato (Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos nutartis 2015-04-23 civilinėje byloje e2S-736-826/2015). Įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims. Šiuo atveju ieškovas ieškinyje nurodė paskutinį jam žinomą atsakovės adresą, pažymėjo, jog dabartinis jos adresas nežinomas ir prašė dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualiausią teismų praktiką, neturėjo jokio pagrindo nustatyti termino ieškinio trūkumams šalinti. Tokia teise teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Kaip pažymima teismų praktikoje, teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis).

Taigi, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Šiuo atveju ieškovas nurodė paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, pateikė pažymą iš Gyventojų registro tarnybos, kurioje nurodyta, jog atsakovė gyvenamosios vietos nedeklaravo. Ieškovas teigia, jog atsakovė išvyko į Baltarusiją, taigi akivaizdu, jog ieškovo, kaip fizinio asmenys, galimybės susižinoti į Baltarusiją išvykusio asmens kontaktinius duomenis ribotos. Teismas, ypač turint omeny tą faktą, jog jo vaidmuo šeimos byloje aktyvus, disponuoja didesnėmis galimybėmis nustatyti asmens buvimo vietą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismui nurodytas paskutinis žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas, todėl teismas turi išnaudoti visas įteikimo galimybes, tai pat ir siųsti dokumentus paskutinės žinomos atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Tik po to bus pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Pažymėtina, jog išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovės paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neišnaudojęs visų jam prieinamų galimybių, nepagrįstai nustatė ieškinį esant su trūkumais ir neteisingai nusprendė nesant galimybės procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.