Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Rudaitis Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00505-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija 94.2.5.;106.3.;122.4.

NUTARTIS

2013 m. lapkričio 7 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-609-471/2013, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Atsakovas, sudarydamas išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini) Atsakovas apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą ieškovo neinformavo (CK 2.17 str. 3 d.). Pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“ 1 str. 2 dalį, reglamentas netaikomas, jeigu nežinomas asmens, kuriam turi būti įteiktas dokumentas, adresas. Kadangi atsakovas ieškovo apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą neinformavo, ieškovui nėra žinomas atsakovo tikslus gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresas, paskutinė ieškovui žinoma atsakovo gyvenamoji vieta ieškinyje nurodytu adresu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (pareiškimo) pateikimas. Jeigu pateikiamas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnyje numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą jo trūkumams pašalinti.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pir­ma, koks yra pareiškime nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 straipsnyje, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose. Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padari­nys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti su pareiškimu. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudo­jęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Taigi, pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams pareiškimo trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas pareiškime, atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, turi esminę reikš­mę, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas.

Pagal CPK 782 str., bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaujantis CPK 780 straipsniu, jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti jurisdikcijos (teismingumo) klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties, o ne Lietuvos vidaus teisėje nustatytos taisyklės. Taigi teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja konkrečios bylos jurisdikcijos klausimą.

Byloje nustatyta, kad dar 2010 m. vasario 4 d. atsakovas (duomenys neskelbtini) registro tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos deklaravo, jog išvyko gyventi į užsienį – (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), tai reiškia, jog vadovaujantis CK 2.17 str. 1 d. nuostatomis, atsakovas viešuose registruose informavo, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje jis gyvenamosios vietos neturi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovas turėjo pareigą raštu informuoti ieškovą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 2.17 str. 3 d.), tačiau sprendžia, jog tai tik suteikia teisę ieškovui, tačiau ne teismui, siųsti pranešimus atsakovui paskutinėje ieškovui žinomoje atsakovo gyvenamojoje vietoje, t. y. adresu, kuris nurodytas 2008 m. sausio 10 d. ieškovo ir atsakovo pasirašytoje išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje (b. l. 5-8), ir kurį ieškovas nurodė ieškinyje (b. l. 3-4), taip pat kuriuo pagrįstai siuntė 2008 metais pretenziją bei raginimus susimokėti skolą (b. l. 9-11). Tačiau, kaip matyti ne tik iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (b. l. 21), bet ir iš paties ieškovo teismui su ieškiniu pateiktų duomenų, prieš pateikdamas ieškinį teismui, ieškovas jau žinojo, kad atsakovas gyvena užsienyje, nes ieškovo 2013-07-03 pažymoje Nr. 415913 nurodyta, kad atsakovas gyvena užsienyje GBR (b. l. 12), t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ,,Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ (toliau – Briuselis I). Briuselio I 2 straipsnis numato, kad pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.

Pažymėtina, kad ieškovas reikalavimą atsakovui kildina iš išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties. Briuselis I 4 skirsnyje yra reglamentuota jurisdikcija, susijusi su vartotojų sutartimis. Briuselis I 15 str. 1 d. nurodyta, kad bylose dėl sutarties, kurią asmuo, vartotojas, sudaro tokiam tikslui, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo darbu arba profesija, jurisdikcija nustatoma vadovaujantis šiuo skirsniu, nepažeidžiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto, jeigu: a) sutartis sudaryta dėl prekių pardavimo išsimokėtinai grąžinamo dalinių įmokų kredito sąlygomis. Briuselis I 4 str. nurodyta, jog jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikciją pagal 22 ir 23 straipsnius nustato tos valstybės narės įstatymas. Briuselis I 23 str. reglamentuota, jog jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip.

Iš tarp šalių sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties 9.1. p. matyti, kad šalys raštu buvo susitarusios, jog ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.

Todėl sistemiškai vertinant anksčiau nurodytas teisės normas su šalių sudarytos sutarties nuostatomis darytina išvada, kad, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ieškovas turi teisę reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau toks ieškinys turi atitikti CPK 111 str. reikalavimus, t. y. be kito ko, turi būti nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas (CPK 111 str. 2 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovui, gyvenančiam užsienyje, jam siunčiami procesiniai dokumentai 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“ nustatyta tvarka, t. y. šiuo konkrečiu atveju ieškinyje turi būti nurodytas konkretus atsakovo M. G. adresas (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad tik ieškovui ištaisius (neištaisius) skundžiamojoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, pirmosios instancijos teismas spręs, ar yra pagrindas taikyti CPK 296 str. 1 d. 1 punkto nuostatas, taip pat ar ieškinys teismingas tam teismui (CPK 32 str.), ar yra pagrindas taikyti CPK 34 str. 2 d. 4 p. nuostatas.

Dėl išdėstyto, Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovui UAB „SNORO lizingas“ nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2013 m. lapkričio 21 d., pašalinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi nurodytus ieškinio trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti ieškovui UAB „SNORO lizingas terminą iki 2013 m. lapkričio 21 d. pašalinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartimi nurodytus ieškinio trūkumus.