Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-736-826/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Bobutės paskola“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 11 p. paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų – nepatikslino atsakovo gyvenamosios vietos, nepasirinko dokumentų įteikimo būdo, nes įteikimas viešo paskelbimo būdu yra ribojamas Lietuvos Respublikos teritorija.

CPK 5 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civi­linę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvar­kos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nu­statyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. LR CPK 111 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti gali­mi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai doku­mentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteik­ti teisme (CPK 127 str.), kuratoriui (CPK 129 str.), viešo paskelbimo (CPK 130 str.) ar kitais būdais.

CPK 296 str. 1 d. 11 p. suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiš­kėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių by­los negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nuro­dyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginan­čio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, ku­riuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

Esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms ir suinteresuotam asmeniui neprašant paskirti kuratoriaus yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovas 2014-12-29 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, o paskutinė ieškovei žinoma atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta Neringoje. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog procesinių dokumentų įteikimas CPK 130 str. nustatyta tvarka yra ribojamas Lietuvos Respublikos teritorija, nes tokio ribojimo minėta teisės norma nenumato. CPK 130 str. nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovas ieškinyje nurodė paskutinį jam žinomą atsakovo adresą, tačiau juo dokumentų įteikti nepavyko. Atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau kito adreso nenurodė, taigi konstatuotina, kad jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos nors pagal šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties Nr. br9cxpd4 bendrosios dalies 10.5 punktą privalėjo per 2 kalendorines dienas informuoti ieškovą apie naują adresą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovė net nesvarstė galimybės įteikti dokumentus atsakovui per kuratorių, tačiau ieškinyje nurodyta, kad, nepavykus atsakovui įteikti dokumentų, prašoma juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Tokia ieškovo pozicija vertintina kaip dokumento įteikimo per kuratorių atsisakymas, o tuo labiau kad prašoma priteisti suma (apie 175 Eur su bylinėjimosi išlaidomis) būtų mažesnė nei potencialios išlaidos kuratoriui. Pažymėtina ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims. Taigi, atsakovas, prisiėmęs įsipareigojimus ieškovei bei jų neįvykdęs, turi ir gali suvokti, jog ieškovė gali kreiptis į teismą. Priešingu atveju, asmeniui formaliai deklaravus savo išvykimą į užsienį, tačiau nenurodžius jokio konkretaus gyvenamosios ar darbo vietos adreso, ieškovo galimybės apginti savo teises taptų ribotos, o atsakovas galėtų išvengti prievolių vykdymo.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog deklaravus išvykimą iš Lietuvos taikytinas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ (toliau – Reglamentas), nes jo 2 str. numatyta, kad pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog Reglamento 3 str. nustatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal Reglamento 16 str. bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Be to, šalys vartojimo kredito sutartimi sutarė, jog ginčus, kylančius iš sutarties, nagrinės Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teismuose (Reglamento 17 str. 3 p.; vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 10.1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, nežinant atsakovo gyvenamosios vietos adreso, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo įteikti dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), o ne taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas įpareigotinas per 7 kalendorines dienas nuo bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo vadovaujantis CPK 130 str. 1, 2 d. procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 72 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 5, 72, 130, 336–339 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.

Įpareigoti pirmosios instancijos teismą per 7 kalendorines dienas nuo bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo vadovaujantis CPK 130 str. 1, 2 d. procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.