- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-738-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07413-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- I. F.
- Kategorijos
- 104.8pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui I. F. dėl tėvystės apribojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė E. R. 2012-08-31 su ieškiniu (b.l. 1-3, 28-30) kreipėsi į teismą, prašydama atsakovui I. F. neterminuotai apriboti tėvo valdžią šalių nepilnamečio sūnaus B. F. atžvilgiu.
Ieškinys, pašalinus jo trūkumus, 2012-09-27 apylinkės teismo teisėjos rezoliucija buvo priimtas (b.l. 28).
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas (dabartinis pavadinimas - Vilniaus miesto apylinkės teismas) 2012-12-31 nutartimi (b.l. 62) nustatė ieškovei terminą iki 2013-01-21 ieškinio trūkumams pašalinti - nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog procesiniai dokumentai atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) , grįžo neįteikti. Atsakovas niekada nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, SODROS duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba, turto Lietuvoje neturi, yra užsienietis. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai turi būti įteikti pagal tarptautinio bendradarbiavimo teisės aktus jo gyvenamosios vietos užsienio valstybėje. Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovas gyvena užsienyje, todėl negalimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu. Ieškovė gali taip pat atsiimti ieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovė E. R. 2013-01-23 pateikė prašymą (b.l. 64) skirti atsakovui kuratorių. Nurodė, jog ieškovei nėra žinoma, kur šiuo metu gali būti atsakovas. Jis nuolat keičia gyvenamąsias vietas įvairiose valstybėse. Atsakovas kurį laiką su sugyventine gyveno ir Lietuvoje, tačiau savo gyvenamąją vietą slėpė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-05 nutartimi (b.l. 70-71) ieškovės E. R. ieškinį atsakovui I. F. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo paliko nenagrinėtą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje paaiškėjo aplinkybė, jog atsakovas ieškovės nurodytu adresu: Holtenauer str. 36, Kylis, (duomenys neskelbtini), negyvena. Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai pagal 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nuostatas grįžo neįteikti. Ieškovės prašymas dėl kuratoriaus paskyrimo negali būti tenkinamas, nes pagal CPK 787 str. nuostatas Lietuvos teismų jurisdikcijai priskiriamos bylos, jei: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Taigi, atsakovo ieškinio įteikimo metu Lietuvoje nėra, jis niekada nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje ir čia negyveno, turto Lietuvoje bei turtinių teisių neturi, prievolė neturi būti vykdoma Lietuvoje. Ieškovė ieškinį pareiškė dėl tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, tačiau nėra duomenų, kad atsakovas yra neveiksnus, jis turi civilinį veiksnumą, todėl jam negali būti skirtas kuratorius šioje byloje. Be to, byla gali būti nagrinėjama ir užsienio valstybės, kurioje gyvena atsakovas, teisme. Ieškovei pageidaujant, kad byla dėl tėvo valdžios apribojimo būtų nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose, ji turi nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovas yra užsienietis, todėl jam skirti procesiniai dokumentai turi būti įteikti tik pagal tarptautinio bendradarbiavimo teisės aktus jo gyvenamosios vietos užsienio valstybėje.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė E. R. 2013-02-18 atskiruoju skundu (b.l. 74-76) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-05 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, jog kreipėsi į teismą dėl atsakovo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo sūnaus atžvilgiu. Atsakovas yra neatsakingas, turi net kelis vaikus su skirtingomis moterimis įvairiose šalyse, tačiau nesirūpina nė vienu iš jų. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką. Ieškovė atsakovo ieškojo įvairiais būdais ir adresais ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), jam buvo mėginta įteikti procesinius dokumentus, tačiau nesėkmingai. Kadangi atsakovo vieta yra nežinoma, ieškovė prašė paskirti atsakovui kuratorių, buvo gautas advokato sutikimas tapti kuratoriumi. Atsakovas ilgą laiką gyveno Lietuvoje, šalys susilaukė sūnaus, kurio gimimo liudijimas buvo išduotas Lietuvoje. Atsakovas su ieškove, o vėliau ir kita moterimi, gyveno Lietuvoje, vedė bendrą ūkį. skambindavo iš Lietuvos, kas buvo matoma priimančiojo telefono ekrane. Kadangi ieškovės ir atsakovo sūnaus B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, vadovaujantis CK 1.32 str. 1 d. vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Atsakovas turi vykdytinų Lietuvoje pareigų, todėl teismo motyvai dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovui turi būti paskirtas kuratorius, kadangi yra visos jo paskyrimo sąlygos. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 str.) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Pateiktas ieškinys atitiko visus ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nebuvo pagrindų ieškinį palikti nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo paskirto įpareigojimo nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). CPK 296 str. 1 d. 11 p. numatyta, kad teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (ieškinys) neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.
Sprendžiant klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju egzistavo įstatyminės prielaidos ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymui, atsižvelgtina į keliamo šiuo ieškiniu ginčo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl tokios kategorijos bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas. Ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl tėvystės apribojimo. Apeliantė ieškinyje nurodė paskutinę jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje - (duomenys neskelbtini), tačiau jos nurodytu adresu dokumentai atsakovui neįteikti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui. Iš ieškovės procesinių dokumentų nustatyta, kad faktinė atsakovo gyvenamoji vieta jai yra nežinoma. Taigi pirmosios instancijos teismas 2012-12-31 nutartimi nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti - nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, nors apeliantė buvo pateikusi prašymą skirti kuratorių, nustatė jai iš esmės neįgyvendinamą reikalavimą ir nepagrįstai apribojo teisę į teisminę gynybą. Teisiškai ydingos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad šioje byloje negalimi kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai - kuratoriaus paskyrimas ar viešas paskelbimas.
Pasisakydamas dėl apeliantės prašymo paskirti kuratorių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio instituto taikymo galimybę siejo su CPK 787 str. įtvirtintais Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagrindais. Pažymėtina, kad nacionalinio teismingumo taisyklės, reglamentuojančios tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumą, yra nustatytos kitoje teisės normoje, t.y. CPK 785 str., pagal kurio 1 d. išimtinai Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas kuratoriaus paskyrimo galimybę taip pat nepagrįstai susiejo su duomenų apie atsakovo neveiksnumą nebuvimu. Pagal CPK 39 str. 1 d. šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Taigi vienas iš alternatyvių kuratoriaus paskyrimo pagrindų yra fakto nustatymas, kad asmens gyvenamoji ir darbo vieta šaliai ir teismui nežinomos. Kita vertus, CPK 129 str. 2 d. imperatyviai nurodo, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą. Vadinasi, nagrinėjamos kategorijos byloje, kai nežinoma atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta, pirmiausia turi būti paskelbta atsakovo paieška. Iš apeliantės nurodytų aplinkybių bei pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas yra užsienietis, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, todėl jo paieškos paskelbimas per policiją (CPK 132 str.) galimai nebūtų įmanomas. Tačiau, kaip nurodyta, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu teismų praktikoje taip pat pripažįstamas vienu iš alternatyvių jų įteikimo būdų, taikomu išimtinais atvejais, kai jau yra išnaudotos kitos dokumentų įteikimo galimybės. Civilinio proceso normos išlygos dėl procesinių dokumentų įteikimo užsienyje gyvenantiems asmenims viešo paskelbimo būdu nenumato. Pagal CPK 130 str. 1 d., teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tuo atveju, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Pastebėtina, kad nagrinėjant apeliantės ieškinį Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (c.b. Nr. 2-1801-96/2011) procesiniai dokumentai šiam atsakovui jau buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 12-13). Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog objektyvių kliūčių įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu nagrinėjamoje byloje nelieka (CPK 130 str. 1 d.), nes pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tuomet, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, jog tokia galimybė byloje neegzistuoja (CPK 130 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, yra nurodęs, kad šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 str.), tokia byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 str. 1 d.) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas, todėl į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-101/2010). Be to, minėtoje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs dėl nepilnamečio vaiko tėvo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie tokios pareigos nevykdymo teisinius padarinius. Pareigos bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.) tėvas negali tinkamai vykdyti, nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Vaiko tėvas įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei ieškovei, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui bei nustatančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką, taip pat netinkamai taikė CPK nuostatas, nustatančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.