Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-268-730/2014

Teisėjas Raimondas Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-11793-2013-8) Procesinio sprendimo kategorijos:

106.3; 122.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui S. S. (S. S.), dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (Civilinio proceso kodekso 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 111 straipsnyje, papildomi – CPK 135 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais. CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, jeigu atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Taigi esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms bei suinteresuotam asmeniui, neprašant paskirti kuratoriaus yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Be to, išimtinais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją (CPK 132 straipsnis).

Formuojama teismų praktika, kad teismas priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teise nustatyti terminą ieškinio trūkumui – nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, pašalinti turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, tai yra, pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga 4.2. punktas).

Be to, formuojama teismų praktika, kad jei ieškovas netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas, teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Išimtiniais atvejais pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pa­kartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga 1.2. punktas).

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė jau pateikdama ieškinį, nurodė tik paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – .(duomenys neskelbtini), be to, nurodydama, kad atsakovas nutraukė ryšius su ieškove, neinformavo ieškovės į kokią šalį išvyksta, ji neturi galimybės su juo susisiekti. Esant tokioms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nurodant, kad ieškinyje nurodytas netikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas, nes pagal pateiktus byloje duomenis, ieškovė realios galimybės nustatyti ar sužinoti kitą atsakovo adresą bei buvimo vietą neturėjo, ji nebuvo žinoma jau ieškinio padavimo metu. Teismas nurodė ieškovei, kad šalinant ieškinio trūkumus, ieškovė turi pasirinkti ir teismui nurodyti kitą atsakovo informavimo būdą, kad jis būtų tinkamai informuojamas apie vykstantį teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė pateikdama 2013-11-12 prašymą skirti kuratorių, kurį teismas priėmė, pašalino teismo 2013-10-30 nurodytą trūkumą - pasirinko ir teismui nurodė kitą atsakovo informavimo būdą, paskiriant kuratorių. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nuomone, prašymas skirti kuratorių buvo nepagrįstas ir teismas jo netenkino, nesudarė pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovė teismo nurodyto ieškinio trūkumo teismo nustatytu terminu nepašalino, todėl nebuvo civilinio proceso įstatymu numatyto pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, o teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą imtis priemonių ir spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, kitu CPK nurodytu procesinių dokumentų įteikimo būdu, tai yra, viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ar skelbti atsakovo paiešką (CPK 132 straipsnis), taip pat nustatyti ieškovei terminą jo paduoto prašymo skirti kuratorių trūkumams pašalinti, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra duomenų, kad atsakovas yra kada nors buvęs (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nes byloje yra duomenys, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), šalių santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini). Taip pat nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo darbą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas po 9 mėnesių gyvenimo (duomenys neskelbtini) gavo neigiamą atsakymą dėl nuolatinio gyvenimo (duomenys neskelbtini) ir buvo informuotas, jog turi palikti šalį, į kokią šalį jis išvyko, ieškovė nežino (b. l. 3-4). Be to, nagrinėjamu atveju duomenys apie darbą (duomenys neskelbtini), duomenys ar atsakovas yra buvęs (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Vertinant, jog ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 784 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, tai yra, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies nuostatas, dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas pažeidimo ištaisyti negali, todėl pirmosios instancijos teismo 2013-11-14 nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).

Civilinio proceso įstatymas nenumato, apeliacinės instancijos teismui teisės nurodyti perduoti grąžintą bylą nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui todėl šį apeliantės prašymą tenkinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnis). Jeigu ieškovė nesutinka, kad jos bylą nagrinėtų tos pačios sudėties teismas, ji turi teisę reikšti nušalinimą CPK 65, 66 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka.

Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas ieškovės prašymą skirti kuratorių atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, kokį konkrečiai asmenį prašo paskirti atsakovo kuratoriumi, nepateikė jokių duomenų apie atsakovo giminaičius ar su atsakovo artimai susijusius asmenis, nepateikė prašomo paskirti kuratoriaus rašytinio sutikimo bei įrodymų, jog sumokėjo prašomam paskirti kuratoriui jo atstovavimo išlaidas. Ieškovė, pateikdama teismo nurodytus papildomus duomenis, turi teisę reikšti pakartotinį prašymą dėl kuratoriaus skyrimo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 245 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad CPK normos, reglamentuojančios pareiškimo palikimą nenagrinėtu (CPK 296-298 straipsniai) nenumato, kad palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškinys su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.