- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 2-235-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00180-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Ieškovas
- Euroselta
- Atsakovas
- Algio Skarupsko firma Izotopas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1629-273/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Euroselta“ pareiškimą dėl bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi A. S. firmai „Izotopas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta A. G.. 2018 m. spalio 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Euroselta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti A. S. firmos „Izotopas“ bankrotą tyčiniu.
3. Nurodė, kad bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ nemokumą nulėmė įmonės vadovo A. S. neteisėti veiksmai, t. y. netinkamai vykdomos pareigos įmonės atžvilgiu ir įmonės veiklos ir turto perkėlimas į kitą A. S. priklausiusią ir jo paties valdytą įmonę – UAB „Medeuris“. Įmonėje buvo netvarkingai vedama buhalterinė apskaita, todėl sudėtinga nustatyti visas finansines operacijas bei išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. A. S. netinkamai vykdė jam įstatymais nustatytas pareigas – įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą būtų apribotos arba panaikintos. Tai, kad įmonės veikla perkelta į kitą A. S. valdytą įmonę UAB „Medeuris“ pagrindžia šios aplinkybes: 1) abiem įmonėms vadovavo tas pats asmuo, kuris buvo ir vieninteliu akcininku, o būtent, A. S.; 2) abi įmonės veiklą vykdė tuo pačiu adresu – Elevatoriaus g. 30, Kėdainiai; 3) atsakovės lėšos buvo neteisėtai perkeliamos į susijusią įmonę, kuri vėliau taip pat bankrutavo.
4. UAB „Medeuris“ realių paslaugų A. S. firmai „Izotopas“ neteikė, prekių neperdavė, tačiau lėšos buvo mokamos sudarant PVM sąskaitas faktūras už įmonei suteiktas tariamas prekes ir / ar paslaugas, daromos užskaitos bei kiti sandoriai. Minėti sandoriai sudaryti, kai vyko teisminis ginčas su UAB „Euroselta“ dėl žalos atlyginimo ir šioje byloje teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi A. S. firmai „Izotopas“ ir A. S. taikė laikinąsias apsaugos priemones 64 191,40 Eur sumai. Likus dviem savaitėms iki galutinio teismo sprendimo ginče su UAB „Euroselta“ įsiteisėjimo dienos, buvo pradėtos įmonės bankroto procedūros. Taigi, įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorės UAB „Euroselta“ galimybės nukreipti išieškojimą į A. S. firmos „Izotopas“ turtą buvo apribotos.
5. A. S. firma „Izotopas“ perdavinėjo grynuosius pinigus A. S.: 2018 m. sausio 2 d. – 14 000 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 10 000 Eur, 2018 m. sausio 8 d. – 6 000 Eur. Nėra aišku, kokioms įmonės išlaidoms pinigai buvo panaudoti ir ar apskritai jie buvo naudojami įmonės reikmėms. Be to, 2018 m. sausio 8 d. įmonė ir A. S. sudarė paskolos sutartį, kuria įmonė A. S. suteikė 80 000 Eur paskolą, kurios jis negrąžino. Paskolos sutartis buvo sudaryta likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos A. S. firmai „Izotopas“ iškėlimo, esant itin sudėtingai įmonės finansinei būklei. Paskolos sutarties sudarymas yra akivaizdžiai nenaudingas įmonei sandoris. Paskolos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad paskola suteikiama su mažomis ir rinkoje neegzistuojančiomis 3 proc. palūkanomis, be jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Tokiu būdu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi A. S. firmai „Izotopas“ sandoriai.
6. A. S. prarado didelę dalį pareiškėjos UAB „Euroselta“ įmonei perduoto turto, dėl ko sumažėjo pareiškėjos ir kitų kreditorių galimybės patenkinti finansinius reikalavimus. 2016 m. gruodžio 9 d. antstolė B. P. konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su įrangos, naudotos įmonės veikloje, būkle ir buvimo vieta. 2016 m. gruodžio 14 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-16-65 antstolė konstatavo, kad A. S. firma „Izotopas“ dalies išnuomoto turto neturi, nes jis susidėvėjęs, nurašytas, parduotas arba negalima nustatyti turto praradimo priežasčių.
7. A. S., būdamas A. S. firmos „Izotopas“ savininku ir vadovu, sąmoningai organizavo įmonės veiklą taip, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat būtų užkirstas kelias surasti ir atgauti UAB „Medeuris“ perduotą įmonės turtą. Toks elgesys neatitinka įmonės valdymo organams įstatyme keliamų elgesio standartų ir įtvirtintų pareigų.
8. 2015 m. sausio 8 d. nuomos sutartimi UAB „Euroselta“ išnuomojo A. S. firmai „Izotopas“ turtą (įrangą). A. S. firmai „Izotopas“ laiku neatsiskaitant pagal nuomos sutartį, pareiškėja antstolio pagalba fiksavo faktines aplinkybes, kurių metu buvo nustatyta, kad dalies išnuomoto turto A. S. firma „Izotopas“ neturi. Taigi A. S. firma „Izotopas“ prarado nuomos sutartimi perduotą turtą, savavališkai jį iššvaistė (pardavė), dalies turto praradimo priežasčių vadovas negalėjo nurodyti. Byloje pateikti duomenys, kad turtas buvo neva įsigytas iš kitos tuo pačiu adresu veikiančios A. S. įmonės UAB „Medeuris“, tačiau jokių duomenų ar dokumentų koks tai turtas, kokios apimties ir sudėties, kokybės, kur toks turtas buvo panaudotas, kokias pajamas iš šio turto gavo įmonė, turto priėmimo - perdavimo aktai, važtaraščiai, nebuvo pateikti.
9. UAB „Euroselta“ ir A. S. firma „Izotopas“ 2014 m. liepos 7 d. sudarė preliminarią prekių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja A. S. firma „Izotopas“ įsipareigojo parduoti UAB „Euroselta“ sutarties 1-ame, 2-ame, 3-ame ir 4-ame prieduose nurodytą turtą. 2014 m. liepos 7 d. preliminarioje prekių pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta tvarka UAB „Euroselta“ 2014 m. liepos 30 d. mokėjimu Nr. 07151356, suma 130 000 Lt ir 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimu Nr. 11261232, suma 70 000 Lt, atsiskaitė su A. S. firma „Izotopas“, sumokėdamas visą sutarties kainą – 200 000 Lt (57 924 Eur). Preliminari sutartis neįvykdyta, turtas neperduotas, todėl UAB „Euroselta“ inicijavo nuostolių atlyginimo bylą Nr. e2-4772-467/2017, kur UAB „Euroselta“ reikalavimai buvo tenkinti. Minėtoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau A. S. firma „Izotopas“ vadovas žinodamas, kad gali tekti atlyginti UAB „Euroselta“ reikalaujamą sumą, 2018 m. sausio 8 d. sau išdavė 80 000 Eur paskolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažino A. S. firmos „Izotopas“ bankrotą tyčiniu.
11. Teismas padarė išvadą, kad įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, nustačius Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose apibrėžtus požymius.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto
12. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 8 d. UAB „Euroselta“ ir A. S. firma „Izotopas“ sudarė įrenginių nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Euroselta“ perdavė A. S. firmai „Izotopas“ nuomos teise naudotis įrenginius (1 priedas), kurie UAB „Euroselta“ priklausė nuosavybės teise; 2016 m. gruodžio 14 d. antstolė B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-16-65 konstatavo, kad A. S. firma „Izotopas“ dalies išnuomoto turto neturi, nes jis susidėvėjęs, nurašytas, parduotas, negalima nurodyti turto praradimo priežasčių. Teismas sprendė, kad aplinkybių, susijusių su turto praradimu, nurodymas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto
13. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 8 d. įmonė ir A. S. sudarė paskolos sutartį, kuria įmonė A. S. suteikė 80 000 Eur paskolą, paskolos jis negrąžino. Be to, A. S. firma „Izotopas“ perdavinėjo grynuosius pinigus A. S. (2018 m. sausio 2 d. – 14 000 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 10 000 Eur, 2018 m. sausio 8 d. – 6 000 Eur), mokėjimų paskirtyje nurodant, jog lėšos skirtos įmonės išlaidoms, tačiau kokioms konkrečiai išlaidoms lėšos buvo panaudotos byloje duomenų nėra. A. S. firmai „Izotopas“ bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi. Kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta ir grynieji pinigai pervesti A. S. jau įmonei esant nemokiai, teismas sprendė, kad tokie veiksmai iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį, taigi įmonė sąmoningai buvo privesta prie bankroto.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto
14. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 7 d. buvo sudaryta preliminarioji prekių pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėja A. S. firma „Izotopas“ įsipareigojo parduoti UAB „Euroselta“ sutarties 1-ame, 2-ame, 3-ame ir 4-ame prieduose nurodytą turtą. 2014 m. liepos 7 d. preliminariojoje prekių pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta tvarka UAB „Euroselta“ 2014 m. liepos 30 d. mokėjimu Nr. 07151356 (130 000 Lt suma) ir 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimu Nr. 11261232 (70 000 Lt suma) atsiskaitė su A. S. firma „Izotopas“. Preliminarioji sutartis taip ir nebuvo įvykdyta, turtas neperduotas. UAB „Euroselta“ inicijavo nuostolių atlyginimo bylą (Nr. e2-4772-467/2017), kurioje 2017 m. spalio 3 d. sprendimu už akių subsidiariai iš A. S. įmonės „Izotopas“ ir A. S. ieškovei UAB „Euroselta“ buvo priteista 57 924 Eur nuostolių atlyginimo, 5 792,40 Eur bauda, 457 Eur nuostolių, patirtų dėl skolos išieškojimo bei 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą.
15. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2018 m. sausio 8 d. suteikus A. S. 80 000 Eur paskolą, iš esmės buvo pabloginta A. S. firmos „Izotopas“ finansinė padėtis, tokiu būdu kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos. Teismas, įvertinęs A. S. firmos „Izotopas“ skolų žiniaraštį, konstatavo, kad 2018 m. sausio 8 d. įmonė turėjo ir daugiau kreditorių, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti. Tarp kreditorių buvo Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai atsakovė buvo skolinga 86 059,89 Eur sumą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuriai įsiskolinimas sudarė 15 879,13 Eur sumą, skolos darbuotojams ir kt. Taigi teismas padarė išvadą, kad 2018 m. sausio 8 d. paskolos išdavimas įmonės vadovui sąmoningai ir iš esmės pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį, tokiu būdu buvo siekiama išvengti atsiskaitymų su kreditoriais.
Šalies argumentai
16. Teismas atsisakė pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, įvertinęs aplinkybę, kad UAB „Fileda“ atsakovės bankroto byloje kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine, nes atsakovė nevykdė preliminaria pirkimo pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-638-273/2019, ieškovės UAB „Fileda“ ieškinį atmetė.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto
17. Teismas nurodė, kad atsakovės bankroto administratorei buvo perduoti dokumentų priėmimo - perdavimo aktai, ilgalaikio turto žiniaraštis, materialinių vertybių inventorizacijos aprašas, analitinės apskaitos žiniaraštis su priedais. Įvertinęs šiuos dokumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog A. S. firmos „Izotopas“ buhalterinėje apskaitoje trūksta informacijos, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
18. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog netinkamai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą buvo siekiama nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Suinteresuotas asmuo A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Aplinkybė, kad A. S. 2018 m. sausio 8 d. buvo išduota paskola, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Vien paskolos išdavimo faktas negali būti pagrindas pripažinti, kad buvo siekiama įmonės nemokumo. A. S. pirmosios instancijos teismui teikė pažymą apie jo buvimą gydymosi įstaigoje dėl neadekvataus elgesio. Apelianto turėtos sveikatos problemos galėjo turėti įtakos susidariusiai situacijai įmonėje, todėl apelianto veiksmai negali būti laikomi tyčiniais.
19.2. Teismas, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nevisapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Pagal 2014 m. liepos 7 d. preliminariąją sutartį bei 2015 m. sausio 8 d. įrenginių nuomos sutartį su pareiškėja buvo atsiskaitoma, atliekant mokėjimus. Pareiškėjos veiksmai turėtų būti vertinami kaip nesąžiningi, kaip siekis užvaldyti įmonei priklausantį turtą.
Atsiliepimas
20. Bankrutavusi A. S. firma „Izotopas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pasak atsakovės, skundžiama nutartis yra pagrįsta, motyvuota, todėl teisėta.
21. Pareiškėja UAB „Euroselta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuo pagrindinius argumentus:
21.1. Suinteresuotas asmuo A. S. negalėjo teismui paaiškinti su paskolos suteikimu susijusių aplinkybių. Jei tokio dydžio paskola prieš pat įmonės bankrotą nebūtų suteikta, įmonė būtų galėjusi padengti didelę dalį kreditorinių įsipareigojimų ar tęsti veiklą, panaudodama paskolintas lėšas įmonės veikloje. 2018 m. sausio 8 d. paskolos sutartis buvo sudaryta likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, esant akivaizdžiai sudėtingai įmonės finansinei būklei. Toks suinteresuoto asmens veikimas pablogino ir taip sudėtingą įmonės turtinę padėtį. Vadovas, matydamas įmonės finansinius rodiklius, negalėjo nesuprasti, kad tai prives įmonę prie bankroto.
21.2. Byloje nustatyti nuoseklūs ir kryptingi valdymo organo veiksmai, sąlygoję įmonės nemokumą. Įmonė vykdė įvairius sandorius su susijusia įmone UAB „Medeuris“ (mokėjimai, užskaitos ir kt.). UAB „Medeuris“ dirbo tik vienas darbuotojas – pats A. S., kuris buvo ir vienintelis UAB „Medeuris“ akcininkas. UAB „Medeuris“ taip pat bankrutavo. UAB „Medeuris“ jokių realių paslaugų A. S. firmai „Izotopas“ neteikė, prekių neperdavė, tačiau lėšos buvo mokamos sudarant PVM sąskaitas faktūras už įmonei suteiktas tariamas prekes ir / ar paslaugas, daromos užskaitos bei kiti sandoriai. A. S. įmonė „Izotopas“ perdavinėjo grynuosius pinigus A. S. (2018 m. sausio 2 d. – 14 000 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 10 000 Eur, 2018 m. sausio 8 d. – 6 000 Eur), nurodydama, kad šių mokėjimų pagrindas yra įmonės išlaidos. Nėra aišku kokioms įmonės išlaidoms pinigai buvo panaudoti ir ar jie apskritai buvo naudojami įmonės reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teismas nenustatė.
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
24. ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
26. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
27. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
28. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
29. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
30. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
31. Pirmosios instancijos teismas bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintais pagrindais nurodęs, kad įmonė nuo 2017 metų pabaigos buvo nemoki, o 2018 m. sausio 8 d. paskolos sutartis (dėl 80 000 Eur), sudaryta tarp įmonės ir A. S., bei įmonės perduoti pinigai A. S. (2018 m. sausio 2 d. – 14 000 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 10 000 Eur, 2018 m. sausio 8 d. – 6 000 Eur), iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį, tokiu būdu įmonė sąmoningai buvo privesta prie bankroto, siekiant išvengti atsiskaitymų su kreditoriais.
32. Atskirajame skunde teigiama, kad vien 2018 m. sausio 8 d. paskolos sutartimi suteiktos 80 000 Eur paskolos faktas nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nevisapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.
33. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad įmonės bankroto byla iškelta 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria buvo įvertintas 2017 m. gruodžio 31 d. balansas ir konstatuotas įmonės nemokumas. 2017 m. gruodžio 31 d. balansas buvo pasirašytas įmonės vadovo A. S., taigi akivaizdu, kad jau 2017 metų pabaigoje įmonės vadovui buvo žinoma įmonės finansinė padėtis, kilusių finansinių sunkumų mastas, buvo žinomi ir įmonės prisiimti įsipareigojimai, o taip pat pradelsti ir nevykdomi įsipareigojimai kreditoriams bei jų apimtis. Šią aplinkybę taip pat patvirtina faktas, kad pats apeliantas 2018 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
34. Iš bylos duomenų matyti, jog 2018 m. sausio 8 d. paskolos sutartimi A. S. firma „Izotopas“ paskolino A. S. 80 000 Eur sumą. Paskolos sutartis tarp įmonės ir jos vadovo bei savininko buvo sudaryta likus 1,5 mėnesio iki pačiam apeliantui kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tokie apelianto veiksmai rodo, jog nepasisydamas akivaizdžiai sudėtingos įmonės situacijos, jis sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, juolab, kad įmonė tuo metu jau buvo nemoki ir egzistavo ne vienas kreditorius, kuriam prievoles vykdyti turėjo bendrovė (įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų įmonės darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kitiems juridiniams asmenims, įskaitant ir pareiškėją UAB „Euroselta“).
35. Byloje taip pat nėra ginčo, jog A. S. firma „Izotopas“ perdavė grynuosius pinigus A. S. (2018 m. sausio 2 d. – 14 000 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 10 000 Eur, 2018 m. sausio 8 d. – 6 000 Eur). Nors atliktų mokėjimų paskirtyje nurodyta, kad lėšos skirtos įmonės išlaidoms, tačiau kokioms konkrečiai išlaidoms lėšos buvo panaudotos ir ar jos apskritai buvo panaudotos įmonės veiklos tikslais byloje duomenų nėra. Nesant įrodymų, pagrindžiančių atliktų mokėjimų paskirtį ir reikalingumą, apeliantui neįrodžius, kad nurodytais pavedimais sąžiningai buvo siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla), egzistuoja pagrindas išvadai, jog be pagrindo atlikti mokėjimai pablogino įmonės turtinę padėtį, dėl ko sumažėjo įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Minėti veiksmai lėmė, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas ir atsiskaitymų proporcingumas, kuris būtų išlaikytas turto realizavimo bankroto procedūrų metu.
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog nurodytos aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino įmonės tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į aukštesnių teismų formuojamą praktiką ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, todėl dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.