Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo A. S. firmos „Izotopas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.1. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, situaciją įvertino formaliai, neatsižvelgė į turto vertingumą ir netyrė aplinkybių, ar priimant kreditorių susirinkimo nutarimą, buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo tvarkos sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Byloje esant viešajam interesui, teismas šių aplinkybių netyrė nepagrįstai.

10.2. Kreditorių susirinkimo metu patvirtinta turto pardavimo kaina yra ženkliai per maža, pažeidžianti pareiškėjo, kaip įmonės savininko, turtinius interesus.

10.3. Teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų – turto vertinimo ataskaitos. Faktas, kad turto vertinimo ataskaita atlikta ne jo paties užsakymu nepaneigia ataskaitoje esančių duomenų dėl turto vertės.

12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. A. S. firmos „Izotopas“ kreditoriai ir bankroto administratorė nuosekliai ir laikantis įstatymų 2018-2020 m. bandė parduoti A. S. firmos „Izotopas“ turtą, tačiau jo niekas nenupirko. Visa kreditorių susirinkimo nutarimų ir turto pardavimo chronologija buvo išdėstyta teismui 2020 m. sausio 8 d. nemokumo administratorės atsiliepime į A. S. skundą – šias aplinkybes teismas išnagrinėjo visapusiškai ir teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020, pagal kurį įmonės likvidavimo procedūrą pradėjus galiojant ĮBĮ, įmonė likviduojama vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. S. firmos „Izotopas“ likvidavimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinas ĮBĮ. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina.

17. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020 ginčas kilo dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro, t. y. minėtoje byloje bendrovės nemokumo administratorė jau po JANĮ įsigaliojimo kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įmonės pabaigos, tačiau bendrovės likvidavimo procedūra buvo pradėta galiojant ĮBĮ. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos yra bendrovės likvidacinių procedūrų dalis, o ne savarankiška nauja bankroto proceso procedūra, todėl tokiais atvejais, kai įmonės likvidavimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, šios procedūros užbaigimas taip pat vykdomas pagal ĮBĮ.

18. Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas plėtoja nuoseklią praktiką, kad kai kreditorių susirinkimas, kurio metu priimti pareiškėjo skundžiami (ginčijami) nutarimai, įvyko galiojant JANĮ, ginčo klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo spręstinas taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-964-881/2020; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1067-585/2020; 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1287-450/2020; kt.).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vien tai, jog bendrovė buvo pripažinta likviduojama pagal ĮBĮ nuostatas, nereiškia, kad ĮBĮ nuostatos bus taikomos bet kokioms (visoms) vėlesnėms bankroto proceso procedūroms. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, tokiais atvejais sprendimas dėl įmonės pabaigos yra priimamas vadovaujantis ĮBĮ, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų jau po JANĮ įsigaliojimo, teisėtumas yra vertinamas pagal JANĮ nuostatas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo 2020 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, nepagrįstai byloje taikė ĮBĮ nuostatas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas bei teismų praktika dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo įsigaliojus JANĮ išliko iš esmės tapatūs (nutarties 24 pastraipa), nustatytas pažeidimas taisomas apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis ir 329 straipsnis).

20. JANĮ 55 straipsnio 2 dalis nustato asmenis, kurie turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus teismui: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.

21. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas JANĮ 55 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021).

22. Konstatuotina, kad individualios įmonės savininkas turi teisinį suinteresuotumą skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nustatyta individualios įmonės turto pardavimo kaina ir tvarka, kadangi individualios įmonės savininkas atsako už juridinio asmens prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalis), t. y. turtą, remiantis kreditorių susirinkimo nutarimu, pardavus už nepagrįstai mažą kainą, gali padidėti įmonės savininko asmeninė turtinė atsakomybė kreditoriams. Dėl minėtos priežasties, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pareiškėjo teisinis suinteresuotumas skųsti 2020 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą.

23. JANĮ 55 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo įsigaliojus JANĮ išliko nepakitusi. Nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, turi patikrinti, ar: 1) buvo laikytasi JANĮ nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, nustatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (JANĮ nurodytų procedūrinių reikalavimų laikymosi patikra); 2) ar ginčijamas nutarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir ar nepažeidžia įmonės skolininkės arba jos kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant, be kita ko, į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (skundžiamo nutarimo turinio teisėtumo patikra) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-450/2021). Taigi nors pirmosios instancijos teismas ir vertino nutarimo teisėtumą, vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, tačiau pagal JANĮ atliekamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo vertinamas apima tuos pačius pirmosios instancijos teismo nurodytus - procedūrinį bei materialinį - aspektus.

25. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo nevertino procedūriniu aspektu. Vis dėlto, pažymėtina, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nenurodė jokių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu, t. y. pats pareiškėjas ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimą tik materialiuoju aspektu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad savo iniciatyva nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų priimant ginčijamą nutarimą. Pažymėtina, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Pareiškėjui nenurodžius procedūrinių kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo pažeidimo aspektų, be kita ko, nesant akivaizdžių duomenų dėl padaryto procedūrinio pažeidimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus ir analizuoti ginčijamo nutarimo teisėtumą minėtu aspektu.

26. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų apie tai, kokie procedūriniai pažeidimai buvo padaryti priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, taip pat nesant kitų akivaizdžių aplinkybių, kurios rodytų tokį pažeidimą buvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl procedūrinio pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą nebuvimo, yra pagrįsta.

27. Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo materialiuoju aspektu pareiškėjas nurodo, kad kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta turto pardavimo kaina yra ženkliai per maža ir pažeidžianti pareiškėjo interesus. Be to, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo pateikta turto vertinimo ataskaita, rodančia ženkliai didesnę parduodamo turto vertę negu buvo patvirtinta ginčijamu nutarimu.

28. Sutiktina su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl byloje esančios turto vertinimo ataskaitos nepatikimumo, nes minėta vertinimo ataskaita yra užsakyta ne pareiškėjo, o kito subjekto, nėra pagrįsta. Kitaip tariant, vien tas faktas, kad turto vertinimo ataskaitą užsakė ne pats pareiškėjas, negali lemti išvados, kad vertinimo ataskaita yra savaime nepatikima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto vertinimo ataskaitos nepatikimumas galėtų būti konstatuojamas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai būtų nustatyta, kad turto vertinimą atliko reikiamo išsilavinimo neturintis asmuo; kad nėra nurodyti tyrime naudoti turto vertinimo metodai; taip pat esant nustatytai akivaizdžiai per didelei ar per mažai turto vertei lyginant vertinamą objektą su kitais panašaus pobūdžio objektais ir kt. Tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo pateikta UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita yra nepatikima.

29. Vis dėlto, nepaisant to, kad UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys dėl ginčijamo turto vertės nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo turtą bandoma parduoti jau ilgiau kaip 2 metus, organizuotos net 9 varžytinės šiam turtui parduoti, be kita ko – ir už pareiškėjo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą.

30. 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta turto nevertinti ir pardavinėti įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą AB Citadele bankui kaip vieną turtinį vienetą (kompleksą) iš varžytinių už pradinę 200 000 Eur kainą, o nepardavus iš pirmųjų varžytinių kainą sumažinti 20 proc. (iki 160 000 Eur); neįkeisto turto pardavimo tvarką nustatyti kitame kreditorių susirinkime (b. l. 44-48). Nemokumo administratorė, vykdydama šį kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbė varžytines (Nr. 160 775; b. l. 39) ir nustatė pradinę turto pardavimo kainą 200 000 Eur, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nė vienam dalyviui, bei pakartotines varžytines (Nr. 164060; b. l. 40) ir nustatė pradinę turto kainą 160 000 Eur, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nė vienam dalyviui. 2019 m. birželio 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarta atlikti A. S. firmos „Izotopas“ turto vertinimą, o turtą, esantį (duomeny neskelbtini), pardavinėti iš varžytinių kaip vieną turtinį kompleksą; pirmosioms varžytinėms nustatyti pradinę turto pardavimo kainą – turto vertintojų nustatytą rinkos vertę; antrosioms varžytinėms pradinę turto pardavimo kainą mažinti 20 proc; trečiosioms varžytinėms pardavimo kainą mažinti 40 proc. (b. l. 50). Vykdydama šį kreditorių susirinkimo nutarimą nemokumo administratorė paskelbė varžytines Nr. 175995, Nr. 179085, Nr. 182402 (b. l. 40-41), tačiau visos varžytinės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nė vienam varžytinių dalyviui. 2020 m. vasario 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavinėti iš varžytinių kaip vieną turtinį kompleksą; nustatyti pradinę turto pardavimo kainą – 200 000 Eur, nepardavus turto antrosioms varžytinėms nustatyti pradinę turto pardavimo kainą – 150 000 Eur (b. l. 51). Nemokumo administratorė, vykdydama šį kreditorių susirinkimo nutarimą, paskelbė varžytines (Nr. 187277 ir Nr. 190454; b. l. 41-42), kuriose pradinė pardavimo kaina buvo atitinkamai 200 000 Eur ir 150 000 Eur, tačiau varžytinės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nė vienam dalyviui. 2020 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta tą patį turtą pardavinėti už pradinę turto pardavimo kainą lygią 110 000 Eur (b. l. 49). Nemokumo administratorė, vykdydama šį nutarimą, paskelbė varžytines (Nr. 193418; b. l. 42), nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 110 000 Eur, tačiau varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis. 2020 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkime nutarta tą patį turtą pardavinėti už pradinę turto pardavimo kainą – 99 000 Eur (b. l. 52). Atitinkamai, nemokumo administratorė paskelbė varžytines (Nr. 198936; b. l. 43) ir nustatė pradinę turto pardavimo kainą 99 000, tačiau ir šios varžytinės neįvyko varžytinių dalyviams nepateikus kainos pasiūlymų. Ginčijamame 2020 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarime nuspręsta turtą pardavinėti už pradinę 90 000 Eur kainą. Su šia kaina, kaip minėta, pareiškėjas nesutinka ir nurodo, kad ji yra ženkliai per maža.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusi faktinė situacija rodo, kad nepaisant to, jog turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto priverstinio pardavimo vertė yra lygi 165 000 Eur, tačiau nei už šią kainą, nei už mažesnę, turto parduoti nepavyko. Esant tokiai situacijai, negalima išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimas palaipsniui mažinant turto pardavimo kainą yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, neatitinkantis imperatyvių JANĮ nuostatų ar teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Pažymėtina tai, kad pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita buvo remtasi organizuojant varžytines Nr. 175995, Nr. 179085, Nr. 182402, tačiau turto šia kaina parduoti nepavyko. Palaipsniui mažinant turto pardavimo kainą turto taip pat nepavyko parduoti ir už 150 000 Eur, 110 00 Eur, 99 000 Eur. Dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta pradinę turto pardavimo kainą sumažinti iki 90 000 Eur, atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas turto nepavykus parduoti už 99 000 Eur, nepagrįsta būtų pardavimo kainą didinti, kadangi nesant pirkėjų už mažesnę turto kainą, mažai tikėtina, kad pirkėjų atsiras nustačius didesnę kainą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2020 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas materialiuoju aspektu taip pat yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo dėl atskirojo skundo motyvų, nėra pagrindo.

32. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pritaikė netinkamą įstatymą. Vis dėlto, ĮBĮ ir JANĮ reguliavimui ginčo klausimu iš esmės sutampant, ginčo klausimu esant suformuotai analogiškai teismų praktikai, be kita ko, apeliacinės instancijos teisme ginčą išsprendus pagal JANĮ normas, procesinė bylos baigtis nesikeičia, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.