Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. V. skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas K. V. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu K. V. pripažintas kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta nuobauda – 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi K. V. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atmestas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nors K. V. ir yra sumokėjęs paskirtą administracinę baudą, išklausęs alkoholio ir narkotikų žalos mokymo kursą, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, buvusio darbdavio, seniūnijos bei kaimo bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis praeityje buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2004-09-29 buvo baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be to, K. V. tris kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (ATPK 194 str., 178 str.). Esant tokiems duomenims, K. V. 2013-05-17 padarytas administracinis teisės pažeidimas nevertintinas kaip atsitiktinis, jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,97 ‰), už pažeidimą paskirtos minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jau buvo pasiekti nuobaudos tikslai, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra pagrindo.

Kiekvienas turi teisę į teisingą teismą bei teisę būti išklausytam (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str). ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi įstatymas numato galimybę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau jam turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus. Nuspręsdamas bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas turi turėti duomenis apie tai, kad jis žino apie teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N9-781/2007, Nr. N3-735/2007 ir kt.). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, ir teisė dalyvauti bylos nagrinėjime yra sudėtinė tokio asmens teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Nagrinėjamu atveju jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta, jis atvyko į teismo posėdį, tačiau Šilalės rajono apylinkės teismo raštinės darbuotoja paaiškino, kad teismo posėdžio nebus, o jis po 20 min. gali ateiti pasiimti nutarties. Gavęs teismo nutartį suprato, kad teismo posėdis įvyko (tik neaišku koks - viešas, uždaras, žodinis ar kt.) ir pirmosios instancijos teismas bylą teismo posėdyje išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo atimta jo teisė būti išklausytam (ATPK 272 str. 1 d.), kartu pažeisti ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Mano, kad vien dėl šių bylos nagrinėjimo pažeidimų skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 str.). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų jis nepadarė. Yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Nuo specialiosios teisės atėmimo iki kreipimosi į teismą su prašymu dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino. 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, turi darbą, yra teigiamai charakterizuojamas. Taigi įvykdė visas ATPK 329 str. numatytas sąlygas. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių reikalavimų (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-38-361/2014; Nr. ATP-866-107/2013; Nr. ATP-820-651/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-11/2014; Nr. N575-114/2013 ir kt.), t. y. nustatęs, kad yra visos sąlygos taikyti ATPK 329 str., jo prašymą atmetė vadovaujantis tik tuo, kad prieš 10 metų jam buvo skirta analogiška nuobauda ir taip jo teises apribojo daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Dėl savo pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nuo ankstesnių nuobaudų skyrimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, 4/5 nuobaudos laiko yra atlikęs, todėl nuobaudos tikslai bus pasiekti minimaliai sutrumpinant jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

K. V. skundo argumentai, kad apylinkės teismas jo prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo privalėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, o išnagrinėjęs bylą jam nedalyvaujant pažeidė jo teisę būti išklausytam bei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, jog įstatymas nenumato apylinkės teismui pareigos ATPK 329 str. numatytą klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N444-2924/2011, Panevėžio apygardos teismo byla ATP-286-350/2012, Kauno apygardos teismo byla Nr. ATP-442-290/2013 ir kt.). Taigi įstatymas suteikia apylinkės teismui prerogatyvą nuspręsti, ar asmens prašymą dėl ATPK 329 str. nuostatų jo atžvilgiu taikymo nagrinėti žodinio, ar rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nusprendė, kad K. V. prašymą tikslinga nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie tai, kad K. V. prašymas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, teismas tinkamai informavo ir pareiškėją (b. l. 22), tačiau matomai jis neteisingai suprato teismo pranešimą ir į teismą atvyko. Tai, kad K. V. prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti neteisėta, ypač įvertinus aplinkybę, kad K. V. apylinkės teismui pateiktame prašyme sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nenurodė, jog norės papildomai pateikti kokius tai įrodymus. Apygardos teismui pateiktame skunde jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų ar neįvertintų aplinkybių K. V. taip pat nenurodė. Apylinkės teismas, nagrinėdamas K. V. prašymą, įvertino visus pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus, todėl darytina išvada, kad teismas K. V. prašymą išnagrinėjo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai bei tiksliai pagal įstatymą.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, K. V. naujų teisės pažeidimų nėra padaręs, yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą), tačiau byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios K. V. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nesiremiama K. V. skunde paminėta teismų praktika kaip precedentu. Nors tiek skunde paminėtose bylose, tiek šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, bylos savo aplinkybėmis nėra analogiškos. Be formalių ATPK 329 str. įtvirtintų sąlygų nustatymo, kiekvienu atveju būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, kas kiekvienu atveju yra individualu.

Teisė vairuoti transporto priemones K. V. atimta už tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei. Už šį pažeidimą K. V. buvo skirta pati švelniausia nuobauda – minimali bauda, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam laikotarpiui, kas rodo, jog teismas, skirdamas nuobaudą, pakankamai didelį dėmesį skyrė K. V. prisipažinimui ir nuoširdžiam gailėjimuisi. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą K. V. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dar labiau nėra pagrindo. Tam neduoda pagrindo padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas bei K. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys. K. V. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, jis už vairavimą esant neblaiviam 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu buvo baudžiamas nebe pirmą kartą. K. V. administracine tvarka taip pat buvo baustas už tokius tyčinius adminisracinius teisės pažeidimus, kaip nustatyto greičio viršijimas (ATPK 124 str. 3 d.), Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nulėmę kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (ATPK 127 str. 2 d.), pasipriešinimas pareigūnams (ATPK 187 str.), alkoholinių gėrimų gėrimas/girto pasirodymas viešoje vietoje (ATPK 178 str.), ginklo/šaudmenų nešiojimas/gabenimas esant neblaiviam (ATPK 194 str.) ir kt. Nors šie pažeidimai buvo padaryti daug anksčiau ir už juos skirtų nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs, tai K. V. neigiamai charakterizuojantys duomenys, rodantys jo polinkį daryti tyčinius administracinius teisės pažeidimus ir tai, kad skirtos nuobaudos jo nepataiso.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Kartu pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad K. V. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad sutrumpinus K. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Apygardos teismas pripažįsta, kad K. V. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.