Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. S. prašymą dėl jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių peržiūrėjimo, bausmės sušvelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo priimtų procesinių sprendimų esmė

1. L. S. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir L. S. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 9 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. S. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas visas atliktos ir įskaitytos bausmės laikas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį iki Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

II. Prašymų esmė

2. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. vasario 13 d. gautas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartimi persiųstas pagal teismingumą nuteistojo L. S. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir sušvelninti jam paskirtą bausmę arba atleisti nuo bausmės. Nuteistasis prašo esant galimybei taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir leisti likusios bausmės laiką atlikti laisvėje, paskyrus intensyvią priežiūrą. Prašymas grindžiamas baudžiamojo įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 2023-2025 metais ir tuo, kad nuteistasis atliko didžiąją dalį bausmės bei pats pasikeitė.

3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimų ir kitų prašymų nepateikta.

4. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.

5. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį (nagrinėjamu atveju – nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jei po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

6. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 2024-08214). Atkreipiamas dėmesys, kad minėtame įstatyme numatyta, jog šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Taigi tokie pakeitimai nebus taikomi sprendžiant prašymus pagal BPK 362¹ straipsnį.

7. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (TAR, 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. 2024-19686).

8. Be to, baudžiamasis įstatymas keitėsi ir 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925.

9. Nagrinėjamu atveju patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenis nustatyta, kad be Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, yra dar penki nuteistojo atžvilgiu priimti ir įsiteisėję, tačiau neįvykdyti nuosprendžiai, kuriais nuteistajam skirtos bausmės subendrintos. Todėl Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, esant BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui, patikrina nuosprendžiais bei nutartimis nuteistajam paskirtų bausmių atitikimą 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 su vėlesniais pakeitimais nuostatoms.

10. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-415-885/2017 L. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 40 parų arešto bausmė. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas veikos kvalifikavimas nesikeitė, keitėsi tik bausmių rūšys – nauja įstatymo redakcija praplėtė galimų bausmių sąrašą, be arešto ir laisvės atėmimo bausmės iki 6 metų, numatant alternatyvią – laisvės apribojimo bausmę, o tai švelnina nuteistojo padėtį. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi yra pagrindas perkvalifikuoti L. S. veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) į BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal naująją baudžiamojo įstatymo redakciją, L. S. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis nekeičiami nesant pagrindo nuteistajam parinkti švelnesnės rūšies bausmę ar nustatyti trumpesnį paskirtos arešto bausmės dydį. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių pakeitimų šis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas laikomas apysunkiu nusikaltimu; L. S. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi; savo noru pradėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu). Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, L. S. veiką perkvalifikavus pagal jo atsakomybę švelninančią BK redakciją, pakeisti dar labiau švelninant nėra pagrindo.

11. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-882/2017 L. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl G. K. turto vagystės įsibraunant į patalpą) ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 metams mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. S. skirtas laisvės atėmimas 1 metams. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, tačiau bausmės už šią veiką išliko tos pačios: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi BK pakeitimai nagrinėjamu atveju nesumažino maksimalios bausmės ribos, nenumato ir jokios naujos švelnesnės bausmės rūšies, o tik tai, kad atsakomybė už vagystę įsibrovus į patalpą yra numatyta kitoje BK 178 straipsnio dalyje. Nors atsakomybę už turto pagrobimą įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu vertės išaiškinimu, tačiau esant bent vienai iš šio kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytų vagystę kvalifikuojančių požymių, kaip šiuo atveju – įsibraunant į patalpą, pagrobto turto vertė nuteistojo padaryto nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi. Todėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja BK redakcija nuteistojo L. S. atžvilgiu netaikytina. Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais įstatymo pakeitimais BK 178 straipsnio 3 dalis nesikeitė, keitėsi (griežtėjo) tik baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už atvirą vagystę, kišenvagystę ar vagystę įsibraunant į transporto priemonę), o tai nuteistojo teisinės padėties neįtakoja.

12. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-322/2017 L. S. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, jam skirta subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėtu 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 149 straipsnio 2 dalyje bei 150 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas nesikeitė, tačiau keitėsi už jas numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis: BK 149 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis – treji metai, o BK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas ne tik minimalus skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis – nuo dvejų metų, tačiau nuo aštuonerių iki dešimties metų padidintas ir maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje šių straipsnių redakcijose minimalus šios bausmės dydis nebuvo nustatytas, o pagal BK 50 straipsnio nuostatas, terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių, todėl šie pakeitimai vienareikšmiškai griežtina asmens teisinę padėtį ir nuteistajam netaikomi.

13. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-354/2017 L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (atitinkamai areštu 40 parų ir laisvės atėmimu 1 metams) bei iš dalies sudedant su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Pastebėtina, kad BK 135 straipsnio 2 dalis keitėsi tiek 2022 m. balandžio 28 d. įstatymu Nr. XIV-1065, įsigaliojusiu nuo 2022 m. gegužės 5 d., tiek ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., tačiau jais buvo pakeistas tik 135 straipsnio 2 dalies 13 punktas, kuris papildytais naujais požymiais. Tuo tarpu L. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris nebuvo keičiamas, todėl nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia.

14. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-518-229/2017 L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu subendrinta, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, sumažinta, galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos L. S. paskirtos bausmės – Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 20 d., nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 16 d., nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. ir nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais, nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas nesikeitė, keitėsi tik visų trijų straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšys – atsirado alternatyvi laisvės apribojimo bausmė, o tai švelnina nuteistojo padėtį. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas perkvalifikuoti L. S. veikas: iš BK 180 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) – į BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), iš BK 214 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) į BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), iš BK 215 straipsnio 1 dalies 2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) į BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Perkvalifikavus nusikalstamas veikas pagal naująją baudžiamojo įstatymo redakciją, L. S. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių rūšis ir dydis nekeičiami nesant pagrindo nuteistajam parinkti švelnesnės rūšies bausmę ar nustatyti trumpesnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek po 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių pakeitimų šių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nesikeitė – jo padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai; laisvės bausmė nebuvo panaikinta ir jos dydis liko toks pat, t. y. šešeri metai; L. S. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, administracine tvarka baustas, nedirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veikas padarė bendrininkų grupėje). Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, L. S. veikas perkvalifikavus pagal jo atsakomybę švelninančią BK redakciją, pakeisti dar labiau švelninant nėra pagrindo.

15. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-300/2020 L. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir L. S. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 9 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu L. S. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1682 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) nuteistas už tai, kad prievartavo turtą panaudodamas fizinį smurtą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 181 straipsnio 2 dalies redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas, prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos ir buvo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi 2023 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija pagal BK 181 straipsnio 2 dalį numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas prievartavo didelės vertės svetimą turtą arba prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą ir yra baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Taigi naujajame įstatyme nepakito aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys, nustatyta ta pati laisvės atėmimo bausmės riba, tai reiškia, jog baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą, atimant asmens laisvę, nebuvo nei griežtinama, nei švelninama. Tuo tarpu nuo 2024 m. vasario 1 d. įsigalioję 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalies pakeitimai sunkina nuteistojo teisinę padėtį, nes šio straipsnio sankcijoje nustačius didesnę laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą (buvo trys mėnesiai, dabar – dveji metai) įtvirtinta griežtesnė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad aptarti baudžiamojo įstatymo pakeitimai nelengvina nuteistojo teisinės padėties, įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

16. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo L. S. prašymas tenkinamas iš dalies, perkvalifikuojant Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu L. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) į BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos 40 parų arešto bausmės; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu L. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. ) į BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu L. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. ) į BK 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu L. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) į BK 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Kadangi perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamas veikas, už jų padarymą L. S. paskirtos bausmės nekeičiamos, atitinkamai nekeičiamas ir šiais nuosprendžiais atliktas bausmių subendrinimas, nes tam nėra realaus teisinio pagrindo, dėl ko nesikeičia ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė.

17. Teismui pateiktu prašymu nuteistasis, be kita ko, prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir leisti jam likusią bausmės dalį atlikti laisvėje, taikant intensyvią priežiūrą. Kaip minėta, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244, straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573), kuriuo buvo įtvirtini BK bendrosios dalies pakeitimai, lengvinantys kaltinamųjų/nuteistųjų teisinę padėtį. Tačiau įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (reglamentuojančių BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių pakeitimus) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Nagrinėjamu atveju nuteistojo L. S. bylų nagrinėjimo procesas visose teisminėse instancijose yra baigtas, todėl nuo 2025 m. vasario 1 d., be kitų, įsigalioję BK 75 straipsnio pakeitimai nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomi. Atsižvelgus į tai, nuteistojo prašymas atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, nuteistasis turi teisę prašymu kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. S. prašymą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu L. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu L. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu L. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu L. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo redakcija Nr. X-1233, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. ) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos (o nuteistajam – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.