Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. D. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2014 m. vasario 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.; 2) 2017 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. areštu 40 parų; 3) 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., pritaikius BK 64¹ str., laisvės atėmimu 1 metams; 4) 2017 m. rugsėjo 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 139–140 b. l.) parašyta teisingai – L. S. spardė V. D. ir šio visa galva buvo kruvina.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje. Įvykio vietos apžiūros metu kraujo, daiktų ar kitų objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta ir nepaimta (1 t., 27–33 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. D. padaryti sužalojimai: pleištakaulio didžiojo sparno lūžis kairėje, kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu. V. D. dėl kaukolės pamato kaulo lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1., 42–43 b. l.).

E. H. D. teisiamajame posėdyje patvirtino savo specialisto išvadą ir paaiškino, kad išvada buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais. Pamato kaulo lūžis yra pleištakaulio didžiojo sparno lūžis kairėje pusėje, tai yra jis įeina į kaukolės pamatą. Išoriškai buvo tik poodinė kraujosruva kairės akies voke, tai yra pagal savo lokalizaciją yra nebūdinga griuviminei traumai, tai yra tiesioginio trauminio poveikio pasekmė ir kaulų lūžiai atitinkamai pagal išorinę lokalizaciją. Griuvimo metu, žiūrint teoriškai, yra būdingi nubrozdinimai veide, tuo pačiu ir skruoste, kaktoje, nosyje, smakre, t. y. veido dalyse, kurios yra labiau atsikišusios. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, kad visi smūgiai buvo į kairę pusę, nukentėjusysis turėjo atsitrenkti dešine puse, tačiau tokių sužalojimų nebuvo. Byloje esančios aplinkybes atitinka, kad smūgiai buvo suduoti į kairę pusę. Nukentėjusiojo parodymai atitinka medicininius dokumentus. Visi sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, t. y. užteko vieno smūgio, kad būtų padaryti visi sužalojimai. Visų sužalojimų lokalizacija yra vienoje vietoje. Tokios pasekmės, kurios buvo išvardytos nukentėjusiojo, gali būti. Buvo suduota buku, kietu daiktu, tačiau negali pasakyti, ar buvo suduota kumščiu. Kumštis, koja priskiriami prie kietų, bukų daiktų. Operacija buvo atlikta, kad kaulas sugytų teisingai, nebūtų deformacijos. Operacija buvo atlikta ne dėl gyvybiškai svarbių indikacijų.

2017 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista vykdyti BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemonę – nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. birželio 22 d. klausytis V. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono pokalbius, daryti jų įrašus, juos fiksuoti ir kaupti bei kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją (1 t., 72–73 b. l.).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog buvo užfiksuoti L. S. telefoniniai skambučiai nukentėjusiajam V. D.. Iš pokalbių turinio matyti, kad L. S. domisi V. D. sveikata po sumušimo, teiraujasi, ar pastarasis kreipėsi į policiją, prisipažįsta jį (V. D.) mušęs ir ketina atlyginti žalą (1 t., 85–94 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Spręsdamas kaltinamojo L. S. kaltės klausimą ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi kaltinamojo L. S. savo kaltės sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. D. sveikatą prisipažinimu, nukentėjusiojo V. D. ir tiesiogiai visą įvykį mačiusio liudytojo L. N. bei tiesiogiai dalį įvykio mačiusio liudytojo M. D. iš esmės analogiškais parodymais.

Kaltinamojo L. S., nukentėjusiojo V. D. ir liudytojų L. N., M. D. nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, apibūdinančios nukentėjusiojo V. D. sužalojimo mechanizmą, pobūdį ir sužalojimo laiką, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis bei eksperto paaiškinimais teisme, kad V. D. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pagal savo lokalizaciją yra nebūdingi griuviminei traumai. Liudytojos V. D. parodymai taip pat patvirtina faktą, kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamasis L. S. sužalojo nukentėjusįjį V. D.. Be to, telefoninių pokalbių su nukentėjusiuoju metu kaltinamasis L. S. prisipažįsta mušęs V. D. ir dėsto savo ketinimus atlyginti žalą

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiais bylos duomenimis, neturinčiais esminių prieštaravimų, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, nesant jokių prielaidų, jog V. D. galėjo sunkiai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajam V. D. sunkų sveikatos sutrikdymą suduodamas smūgius į galvą ranka bei koja kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje padarė būtent kaltinamasis L. S.. Taigi, byloje nustatyta, jog tarp kaltinamojo L. S. veikos ir nukentėjusiajam V. D. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 135 str. 2 d. 8 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015).

Pripažindamas savo kaltę dėl nukentėjusiajam V. D. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinamasis L. S. neigia, jog tai jis padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes, kaltinamojo teigimu, jis neturėjo tikslo elgtis chuliganiškai ir, jei nebūtų buvę konflikto, jis taip nebūtų pasielgęs, tai įvyko dėl pykčio. Kartu kaltinamasis L. S. nurodo, jog dėl girtumo įvykio metu jis nelabai atsimena, kaip viskas buvo, tačiau jam atrodo, jog turėjo būti konfliktas. Taigi kaltinamasis L. S. deklaruoja, jog smūgius nukentėjusiajam V. D. jis sudavė ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų – konflikto su nukentėjusiuoju. Tokią kaltinamojo L. S. versiją apie nusikalstamos veikos padarymo paskatas paneigia nukentėjusiojo V. D. ir liudytojo L. N. parodymai, kad smurtą prieš nukentėjusįjį V. D. kaltinamasis L. S. panaudojo be jokios priežasties, kad jiems girtaujant jokio konflikto nebuvo. Abejoti nukentėjusiojo V. D. ir liudytojo L. N. parodymų, kurie yra nuoseklūs ir vienodi bei sutampa su kitais, išskyrus kaltinamojo parodymus, byloje esančiais duomenimis, objektyvumu bei patikimumu teismas neturi jokio pagrindo. Be to, tiek kaltinamojo L. S., tiek nukentėjusiojo V. D. aiškinimu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo ir jokių išankstinių nesutarimų. Net ir darant prielaidą, kad tarp girtaujančių asmenų buvo žodinis konfliktas, kaip nurodė liudytojas M. D., teigdamas, jog tai girdėjo iš nukentėjusiojo V. D., tai nebūtų pretekstas kaltinamajam atlikti įžūlius ir labai pavojingus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį – smūgiuoti jam į galvą ir nugriuvusį spardyti, beje, taip pat ir į galvą. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis L. S. smurtavo prieš iš esmės jokio pasipriešinimo (grėsmės) jam nekėlusį nukentėjusįjį ir buvo suduotas ne vienas smūgis, taip pat ir spardant gulintį, nesipriešinantį nukentėjusįjį. Be to, kaltinamasis smurtavo ir prieš liudytoją L. N., tačiau pastarasis kaltinamajam dėl to pretenzijų nereiškia. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis L. S. savo agresyviu ir aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstravo aiškų žmogaus negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, t. y. kaltinamasis L. S. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. D. dėl chuliganiškų paskatų, ir kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis L. S., teigdamas, kad dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam jis apie nieką negalvojo, nenurodė savo požiūrio įvykio metu į galimas savo veiksmų pasekmes. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis L. S., būdamas suaugęs žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties ((duomenys neskelbtini) m.), smūgiuodamas ranka ir spirdamas į kito asmens gyvybei ypač svarbų organą – galvą, neabejotinai suvokė, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis L. S. taip pat nurodo, kad jis neturėjo tikslo sunkiai sužaloti V. D., ir byloje nėra duomenų, kad jis to būtų siekęs, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamo įvykio eigos, kaltinamasis buvo abejingas numatomiems sunkiems padariniams, nes po smūgių sudavimo iš įvykio vietos išėjo, greitosios pagalbos nekvietė. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis L. S. sunkiai sužalojo V. D. veikdamas netiesiogine tyčia. Tokią išvadą dėl kaltinamojo tyčios teismas daro atsižvelgdamas ir į ankstesnius kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kad jie anksčiau nebuvo susipykę ir nekonfliktavo, bei į vėlesnį kaltinamojo elgesį, kai tą patį vakarą po įvykio kaltinamasis nuėjo pas nukentėjusįjį į namus atsiprašyti pastarojo. Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamojo L. S. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusįjį.

Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmais buvo sunkiai sužalotas V. D., ir dėl to gailisi, tačiau tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes kaltinamasis nepripažino vienos iš esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių – chuliganiškų paskatų, o tokia kaltinamojo pozicija eliminuoja prisipažinimą pagal BK 59 str. 1 d. 2 p.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasis pirmiausia paties kaltinamojo aiškinimu, kad įvykio metu jis buvo girtas, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Nukentėjusysis V. D. ir įvykio vietoje buvę liudytojai L. N. bei M. D. taip pat patvirtino, jog įvykio metu kaltinamasis buvo girtas. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino L. S. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam L. S. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Kaltinamasis L. S. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), už kurį įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. Nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, šiuo nusikaltimu buvo pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomi gėriai – žmogaus sveikata. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. S. jau ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių – iki nagrinėjamos veikos padarymo būdamas nepilnametis buvo teistas vieną kartą (2 t., 1–5 b. l.), o šiuo metu, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jau yra teistas dar tris kartus, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, ir viena jo baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, slapstėsi nuo teismo, dėl to reikėjo skelbti jo paiešką. Bausmės skyrimui reikšmingos ir tos aplinkybės, kad kaltinamasis L. S. yra dar labai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), turi du mažamečius vaikus (1 t., 188–189 b. l.).

Įvertinęs visas šias reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p., pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į BK 135 str. 2 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų), teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo L. S. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 135 str. 2 d. sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį.

Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis L. S. padarė iki 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. liepos 4 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžių priėmimo, todėl jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d.) su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiais už apysunkius nusikaltimus paskirtomis bausmėmis ir iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.) su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu už sunkius nusikaltimus paskirta galutine bausme – laisvės atėmimu 3 m. 4 mėn.

Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., 47–50 b. l.) yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (BPK 115 str.), kadangi V. D., nukentėjusiam nuo kaltinamojo L. S. padaryto tyčinio nusikaltimo, suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos kainavo 2112,46 Eur.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., 48–50 b. l.) ir pripažintas civiliniu ieškovu dėl 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustačius, kad tarp kaltinamojo L. S. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, turi būti sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiojo V. D. civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 str.).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis L. S. iki sulaikymo nedirbo ir jokio nekilnojamojo turto neturi (2 t., 199 b. l.), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. D. paaiškino, kad neturtinę žalą jis gali pagrįsti dvasiniais išgyvenimais, kad jam teko kreiptis į psichologą, kad iki šiol jaučia skausmus veido srityje, negali sunkiai kilnoti. Nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė fizines kančias, jam teko vartoti vaistus, po įvykio galvoje ir burnoje buvo daug žaizdų, atsirado galvos skausmas, akies trūkčiojimas, gydymas truko apie du mėnesius, o po gydymo tris mėnesius jis nedirbo, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam V. D. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertina tai, kad sveikatos sužalojimas jam buvo padarytas tyčiniais brutaliais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiojo sveikatai padarytas sužalojimas yra sunkus, turintis ilgalaikių išliekamųjų fizinių padarinių, kaip nurodė nukentėjusysis, ir tai patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas. Be to, neabejotina ir natūralu, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, nes bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais.

Įvertinęs visas šioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekdamas kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes ir remdamasis susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieštaraujantis nusiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis, kurį turi atlyginti nukentėjusiajam V. D. kaltinamasis L. S., yra 15000 Eur. Nukentėjusiojo V. D. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 25000 Eur, teismo nuomone, nėra adekvatus patirtiems fiziniams ir dvasiniams sukrėtimams. Todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (2 t., 45 b. l.) antrinei teisinei pagalbai teikti nukentėjusiajam V. D. paskirta advokatė J. Šlapaitienė. Iš pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokato užmokestis yra 312,63 Eur (2 t., 139–140 b. l.). Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo L. S. valstybės naudai (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kelnės ir striukė – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam V. D. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 str., teismas

nusprendžia:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (atitinkamai areštu 40 parų ir laisvės atėmimu 1 metams) bei iš dalies sudedant su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, ir L. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laiką L. S. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 20 d., nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 16 d., nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. ir nuo 2017 m. spalio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. gruodžio 5 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. gruodžio 5 d.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. S. palikti tas pačias – suėmimą ir dokumentų paėmimą.

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. D. 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2112,46 Eur V. D. gydymo išlaidų;

valstybei 312,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kelnes ir striukę – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam V. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam L. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.