Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-381-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
II-381-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02041-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
E. V.
Advokatai
Gediminas Lukaševičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-381-1015/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02041-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V., jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi E. V. (E. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Pagirių sen., Vilniaus raj., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5596-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė G. L. 2019 m. sausio 8 d. surašė administracinio nusižengimo su administraciniu nurodymu protokolą Nr. 10-ANR_P-1563-2019, kuriame nurodyta, kad E. V. 2019 m. sausio 8 d., apie 21.15 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) manevravo automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę ir į kairę, taip priversdamas automobilį skysti į šonus, automobilis buvo praradęs sukibimą su apsnigta kelio danga, dėl to buvo nevaldomas, atkreipdamas į save pašalinių asmenų dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, tai yra tokie jo veiksmai buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų. Tokiais veiksmais E. V. yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 127 punktų reikalavimus bei padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje. Administraciniu nurodymu už šio nusižengimo padarymą E. V. buvo skirta 225 eurų dydžio bauda, kurią jam buvo siūloma sumokėti iki 2019 m. sausio 23 d. bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjui E. V. administraciniame protokole su administraciniu nurodymu nustatytu terminu nesumokėjus siūlomos baudos, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5596-2019 jam už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 450 eurų dydžio bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (ROIK Nr. 19096257845).

Pareiškėjas E. V. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. kovo 6 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad policijos pareigūnams jis nuo pat pradžių aiškino, kad į šią aikštelę užsuko, ketindamas susitikti su draugu. Jam atvykus joje draugo dar nebuvo. Buvo žiema, tamsus paros metas, aikštelės bei kelio iki aikštelės danga buvo slydi. Aikštelėje stovėjo pakankamai nemažai automobilių, aikštelės pakraštyje, maždaug už 100 metrų nuo įvažiavimo j aikštelę, galėjo būti du asmenys, tačiau jų gerai neįsižiūrėjo, nes buvo tamsu. Sukant į aikštelę, dėl slidžios kelio dangos, automobilio galą šiek tiek užnešė į šoną, toliau važiuodamas į aikštelės vidurį, jis ištiesino vairą ir automobilio judėjimo kryptis stabilizavosi. Akseleratoriaus pedalą naudojo tiek, kiek reikalinga tam, kad automobilis saugiai judėtų, tyčia nedidino variklio apsukų, tačiau dėl to, kad aikštelėje buvo nemažai sniego, o BMW automobilis yra varomas galinių ratų, galinę automobilio dalį galėjo truputį mėtyti į šalis, tačiau dėl tokio vairavimo absoliučiai niekam sukelti grėsmės negalėjo. Sau grėsmės taip pat sukelti negalėjo, kadangi važiavo pakankamai lėtai, saugos diržus buvo prisisegęs, veikė sąmoningai, atsakingai, apdairiai, visapusiškai apgalvodamas savo veiksmus. Buvo įsitikinęs, kad vairuoja teisingai, tiek, kiek reikalinga stabilizuojant valdomą automobilį. Nesutikdamas su jam inkriminuojamu pažeidimu, visas aplinkybes išdėstė policijos pareigūnei, priėmusiai nutarimą. Siekiant pašalinti prieštaravimus, paprašė pateikti vaizdo įrašą, kadangi policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą, iš karto su vaizdo įrašu jo nesupažindino, teigdami, kad su vaizdo medžiaga jis galės susipažinti atvykęs pas bylą nagrinėjantį pareigūną. Tačiau pareigūnė tokio įrašo jam taip pat nepateikė, galimai tyčia arba dėl per ilgai uždelsto tyrimo, kai jau įrašas buvo savaime ištrintas. Mano, kad jo atžvilgiu nutarimas buvo priimtas neįsigilinus į visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, įrodymai administracinio nusižengimo byloje surinkti paviršutiniškai, nes nenustatyti nešališki liudytojai, patvirtinantys arba galintys patvirtinti galimo nusižengimo faktą, nenustatytos asmenų, kuriems neva kilo pavojus dėl galimo nusižengimo, tapatybės, tokie asmenys neapklausti. Jokių objektyvių įrodymų, išskyrus policijos pareigūnų, surašiusių administracinio nusižengimo protokolą, tarnybinių pranešimų byloje nėra. Mano, kad policijos pareigūnai vadovavosi išskirtinai emocijomis ir visuomenėje ypač šiuo metu vyraujančia nuostata (stereotipu), kad neva „visi asmenys, vairuojantys BMW markės automobilius, yra nedrausmingi vairuotojai“. Jo veiksmuose nei tyčios, nei chuliganiškų veiksmų nebuvo, o paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinka protingumo bei proporcingumo principų. Neaiškus ir sukelto pavojaus elementas. Teigiama, kad tokiu vairavimu jis sukėlė pavojų kitiems eismo ir žmonių saugumui. KET vartojamose sąvokose nurodyta, kad eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo. Tai gali būti vairuotojas, pėsčiasis, dviratininkas, vadeliotojas, motociklistas ir kt. Iš protokolo (skundžiamo nutarimo) turinio neaišku, kokiai eismo dalyvių kategorijai buvo sukeltas pavojus, koks pavojus ir kaip tai pasireiškė. Net jei ir būtų nustatyta, kad automobilio slydimas sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, esant tokiam atstumui iki ten tolumoje buvusių poros asmenų, turi būti labai aiškiai nurodyta, kaip jo vairavimas galėjo sukelti jiems pavojų. Taigi grėsmių saugomoms įstatymo vertybėms taip pat nenustatyta. Atkreipė dėmesį, kad važiavimo greitis nebuvo viršytas, o jo valdomas automobilis sustojo toje vietoje, kur ir planavo sustoti, į jokią kliūtį neatsitrenkė, o teiginiai, kad automobilis buvo nevaldomas, neatitinka tikrovės. Be to, vargiai ar pareigūnai galėjo nustatyti, ar jo vairuojamas automobilis buvo valdomas ar ne, akseleratoriaus pedalas buvo tyčia spaudžiamas ar nespaudžiamas ir kitas aplinkybes, jei jo vairuojamą automobilį jie patys pastebėjo būdami per nemažą atstumą, sėdėdami automobilyje kitoje automobilių aikštelėje priešingoje pusėje ir dar tamsiu paros metu. Vien tik automobilio slydimo negalima laikyti chuliganišku vairavimu, kadangi jis neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, pavojaus eismo dalyviams nesukėlė, o incidento metu ar po jo niekas nepareiškė jam jokių pretenzijų bei niekas nenukentėjo. Surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo apklausti asmenys, kuriems toks jo vairavimas sukėlė pasekmes, dėl ko jie buvo atsidūrę pavojingoje situacijoje, pažeminti, įžeisti ar panašiai. Todėl pareiškėjas mano, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta. Jeigu teismas nuspręstų kitaip, pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti trumpesnį jos terminą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad E. V. 2019 m. sausio 8 d., 21.15 val., vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia akseleruodamas ir sukiodamas vairą į kairę ir į dešinę, taip priversdamas automobilį slysti į šonus, automobilis buvo praradęs sukibimą su kelio danga, dėl to buvo nevaldomas. Atkreipdamas į save pašalinių žmonių dėmesį, jis kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, t.y. veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų ir tai yra įrodyta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad jis vakare, apie 21 val. važiavo susitikti su draugu, įvažinėjo į aikštelę, per greitai įvažiavo, jį užnešė, todėl jis pasuko vairą į kitą pusę, išlygino vairuojamą automobilį ir prisiparkavo. Tyčia greičio pedalo nespaudė. Atvažiavo pareigūnai ir pasakė, kad jis vairavo chuliganiškai. Jis pasakė, kad yra slidi kelio danga, tačiau pareigūnai nesiaiškino. Jis prašė pateikti vaizdo įrašą ir pareigūnai atsakė, kad jį pateiks vėliau, bet vėliau to įrašo taip ir nepateikė. Aikštelė yra atvira, joje buvo sniego ir išvažinėtos provėžos. Automobilis BMW yra varomas galiniais ratais. Automobilyje jis buvo vienas ir prisisegęs saugos diržus. Ši aikštelė turi bortelius ir jeigu jis slystų, tai atsitrenktų į juos. Kitų automobilių nebuvo. Policijos pareigūnai sėdėjo savo automobilyje, kuris stovėjo tolokai nuo jo slydimo vietos.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Gediminas Lukaševičius teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti bei administracinio nusižengimo bylos teiseną E. V. atžvilgiu nutraukti, nes jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

Liudytojas A. K. – Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis, parodė, kad tikslios datos jis neatsimena, žiemos metu jie stovėjo „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Į šią aikštelę įvažiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir pradėjo automobiliu „paišyti“ saulutes. Jie prie jo privažiavo bei prisistatė. Pirmas E. V. klausimas jiems buvo, ar yra vaizdo įrašas. Jis atsakė, kad jo nubaudimui užtenka to, kad tai matė jie, t.y. policijos pareigūnai. E. V. pasakė, kad jį užnešė. Šiam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jis nesutiko su nusižengimu. Liudytojas patvirtino matęs, kaip E. V. įvažiavo į aikštelę, spaudė greičio pedalą, paskui stabdį, kad užneštų automobilio galą, nes jo vairuojamo automobilio varomieji ratai yra gale. Jo vairuojamas automobilis sukosi aplink savo ašį. Tuo metu aikštelėje buvo daug automobilių, vaikščiojo žmonės ir tokie jo veiksmai kėlė pavojų. Jis privertė automobilį slysti į vieną pusę, į kitą ir paskui apsisukti. Automobilis važiavo lėtai, jis spaudė akseleratorių ir matėsi, kaip automobilį užneša. Liudytojas pats yra vairuotojas ir supranta, kaip reikia priversti slysti automobilį ir E. V. vairuojamas automobilis slydo taip, kaip paspaudus greičio pedalą. Tuo metu aikštelėje buvo apie 10 žmonių, jie vaikščiojo ir stovėjo prie automobilių. Policijos pareigūnai sėdėjo savo tarnybiniame automobilyje, maždaug 20 metrų atstumu nuo slydimo vietos ir jų automobilio priekis buvo nukreiptas į tą vietą, iš kur asmuo atvažiavo. Jie E. V. stebėjo tiesiai. Liudytojui nežinoma, kodėl iš tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus nebuvo pateikti nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašai, nes šis klausimas nepriskirtinas jo kompetencijai. Automobilių stovėjimo aikštelėje jie nematavo važiavimo greičio, bet E. V. važiavo nesaugiu greičiu - saugus greitis gali būti ir 10 km/h, gali būti ir 20 km/h, tai toks greitis, kad būtų galima suvaldyti automobilį, įvažiuoti tvarkingai, o ne šonu. Tuo metu pasirūpinti įvykį mačiusiais liudytojais nebuvo poreikio, nes kol buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, E. V. kalbėjosi su šalia buvusiais žmonėmis, jie buvo jo pažįstami, todėl būtų davę šališkus parodymus.

Liudytoja G. L. – Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulė,parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną patruliavimo metu jie tarnybiniu automobiliu įvažiavo į „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikštelę. Stovėjo nuo Upės gatvės link Konstitucijos prospekto. Pastebėjo automobilį BMW, kuris, įvažinėdamas į aikštelę, pradėjo sukiotis. Vėliau privažiavę prie to automobilio vairuotojo, pasakė, kad tai yra pavojingas vairavimas. Liudytoja nurodė, jog matėsi, kaip asmuo, įsukdamas į posūkį, spaudė greičio pedalą ir jo vairuojamas automobilis pradėjo vingiuoti, taip keldamas pavojų. Jis turėjo pasirinkti saugų greitį, nes prieš tai asmenys įvažinėjo tvarkingai. Kai jie privažiavo prie asmens, jis jau buvo prisiparkavęs. Su juo bendravo jos kolega, o ji tarnybiniame automobilyje tikrino asmens duomenis. Tuo metu aikštelėje buvo keli automobiliai ir žmonių. Šioje aikštelėje yra sužymėtos parkavimo vietos, tačiau ji neatsimena, ar matėsi tos žymės. Liudytoja taip pat negali pasakyti, ar automobilio slydimas buvo įvažiuojant į aikštelę, ar jau į ją įvažiavus. Stipraus garso nebuvo, bet jie sėdėjo tarnybinio automobilio viduje. E. V. vairuojamas automobilis įsuko ir pradėjo vingiuoti, t.y. buvo pora pavingiavimų. Manevravimo metu jis atbuline eiga nevažiavo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

E. V. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat yra grindžiama byloje surinktais duomenimis:

- E. V. 2019 m. vasario 11 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jis, važiuodamas apsnigtu keliu, norėjo pasukti į dešinę, tačiau jo automobilį užnešė. Tai pamatė policijos pareigūnai jį sustabdė ir pasakė, kad tokį manevrą jis padarė tyčia. Jis prašė pareigūnų parodyti vaizdo įrašą, tačiau jie pasakė, kad dabar negali parodyti. Jį užnešė vieną kartą į dešinę pusę, jis važiavo vienas, aikštelėje stovėjo kiti automobiliai, buvo pora jam nepažįstamų žmonių, liudytojų neturi (b.l. 25);

- E. V. 2019 m. kovo 1 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad įvykio metu „Forum Palace“ aikštelėje buvo daug automobilių, bet ar juose buvo žmonių, jis nematė, vaikštančių žmonių nebuvo. Po to, kai jis įvažiavo į aikštelę, esančią dešinėje pusėje, jis pamatė pareigūnų ekipažą, atvažiuojantį iš kitos aikštelės, kuri yra toje kelio pusėje, kur „Forum Palace“ pastatas. Jis važiavo apie 30 km/h greičiu, kelio danga buvo slidi, o aikštelė, į kurią suko, buvo dar ir nenuvalyta. Išvažiavus pareigūnams po kurio laiko atvažiavo traktorius, kuris valė aikštelėje sniegą. E. V. nepastebėjo, ar gatvė buvo pabarstyta smėlio ir druskos mišiniu. Automobiliu jis važiavo vienas, susitikti su draugu M. K.. Draugas į aikštelę atvažiavo vėliau, nes pareigūnai jį sustabdė. Jam anksčiau neteko susidurti su poliucijos pareigūnais A. K. ir G. L.. Jo automobilis BMW slydo tik vieną kartą, darant posūkį į dešinę, į aikštelę, aikštelėje automobilis jau nebeslydo ir jį iš karto priparkavo (b.l. 26).

- medžiagoje esančioje nuotraukoje užfiksuota automobilio BMW važiavimo kryptis ir vieta, kur E. V. suko į dešinę, į aikštelę (b.l. 27).

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių A. K. ir G. L. 2019 m. sausio 8 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. sausio 8 d., patruliavimo metu Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, apie 21.15 val., „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo E. V., manevravo minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę ir į kairę, taip priversdamas automobilį skysti į šonus, automobilis buvo praradęs sukibimą su apsnigta kelio danga, dėl to buvo nevaldomas. atkreipdamas į save pašalinių asmenų dėmesį, kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui, tai yra veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų. Aikštelėje stovėjo asmenys, kuriems iškilo realus pavojus, kadangi nevaldomas automobilis manevravo šalia jų. E. V. paaiškino, kad nesutinka su pažeidimu, reikalavo vaizdo įrašo, vėliau vairuotojas paaiškino, kad jo automobilį sumėtė (užnešė), kadangi buvo slidi kelio danga, su apžeidimu kategoriškai nesutiko (b.l. 21-22).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinę, prašydamas pateikti nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašą ir buvo raštu informuotas, kad dėl administracinio nusižengimo, padaryto 2019 m. sausio 6 d., pateikti reikiamo vaizdo įrašo iš policijos tarnybinio automobilio neturi galimybės, kadangi vaizdo įrašai saugomi iki vieno mėnesio.

E. V. skundas tenkinamas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis pripažįstama, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nurodydamas, jog sukant į dešinę dėl slidžios kelio dangos, automobilio, varomo galiniais ratais, galą šiek tiek užnešė į šoną, todėl toliau važiuodamas į aikštelės vidurį jis ištiesino vairą ir automobilio judėjimo kryptis stabilizavosi; tyčia akseleratoriaus pedalo nespaudė ir variklio apsukų nedidino.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. V. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. V. kaltė iš esmės buvo grindžiama policijos pareigūnų A. K. ir G. L. tarnybiniais pranešimais, kuriuose iš esmės identiškai nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje jie pastebėjo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. V. manevravo minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, tyčia akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę ir į kairę, taip priversdamas automobilį skysti į šonus, automobilis buvo praradęs sukibimą su apsnigta kelio danga, dėl to buvo nevaldomas. Šiuose tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodoma, kad aikštelėje stovėjo asmenys, kuriems iškilo realus pavojus, kadangi nevaldomas automobilis manevravo šalia jų (b.l. 21, 22).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas A. K. paaiškino, kad įvažiavęs į stovėjo aikštelę E. V. vairuojamas automobilis BMW, pradėjo automobiliu „paišyti“ saulutes. Šis liudytojas teismo posėdyje taip pat tvirtino matęs E. V. vairuojamą automobilį, iš kurio manevrų matėsi, kad jis tyčia spaudė greičio pedalą, po to stabdį, kad užneštų automobilio galą, nes jo automobilio varomieji ratai yra galiniai; taip pat kad automobilis sukosi aplink savo ašį, t.y. jis privertė automobilį slysti į vieną pusę, į kitą ir paskui apsisukti. Be to, šio liudytojo manymu, E. V. šioje situacijoje važiavo nesaugiu apie 30 km/h greičiu.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja – policijos pareigūnė G. L. paaiškino teismui, kad ji matė automobilį BMW, kuris, įvažinėdamas į aikštelę, pradėjo sukiotis, t.y. matėsi, kaip asmuo, įsukdamas į posūkį, spaudė greičio pedalą ir jo vairuojamas automobilis pradėjo vingiuoti, taip keldamas pavojų. Tuo metu aikštelėje buvo keli automobiliai ir žmonių. Ši liudytoja negalėjo konkrečiai pasakyti, ar automobilio slydimas buvo įvažiuojant į aikštelę, ar jau į ją įvažiavus. Ji stipraus spaudžiamo akseleratoriaus garso taip pat negirdėjo ir matė tik porą pavingiavimų. Pažymėtina, kad apie tai, kad automobilis sukosi aplink savo ašį (piešė saulutes), ši liudytoja nenurodė.

Vertinant šių liudytojų parodymus jų patikimo bei nuoseklumo aspektais, teismas visų pirma pažymi, kad liudytojai įvykio aplinkybes nurodė tam tikrais aspektais skirtingai. A. K. posėdyje teigė, kad E. V. vairuojamas automobilis BMW pradėjo automobiliu „paišyti“ saulutes, tačiau liudytoja G. L. apie jokių saulučių paišymą net nepaminėjo, tik nurodė mačiusi kelis automobilio BMW pavingiavimus, taip pat negirdėjo stipraus spaudžiamo akseleratoriaus garso bei nematė, kad manevravimo metu automobilis važiuotų atbuline eiga. Abu policijos pareigūnai nurodė, kad E. V. vairuojamas automobilis esamoje situacijoje važiavo nesaugiu apie 30 km/h greičiu. Pažymėtina tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose apie „saulučių paišymą“ taip pat nieko neminima, nors toks faktas, teismo vertinimu, turėjo būti užfiksuotas, kaip apibūdinantis asmens galimai chuliganiško vairavimo požymius.

Todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad policijos pareigūnas A. K. teismo posėdyje nurodė naujas aplinkybes (saulučių paišymą), kurios nebuvo paminėtos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei skundžiamame nutarime, taip pat apie kurias kita šį įvykį mačiusi policijos pareigūnė G. L. net nepaminėjo, teismas negali daryti išvados, jog policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei jų įvykio dieną rašytiems tarnybiniams pranešimas. Todėl grįsti E. V. kaltę vien iš esmės pakankamai reikšmingu aspektu prieštaringais policijos pareigūnų parodymais ir nesant byloje daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių E. V. kaltę, teismas negali.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių kategoriškai neigė savo kaltę ir ši aplinkybė yra užfiksuota policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose be kita ko nurodyta, kad dėl E. V. chuliganiško vairavimo, siekiant atkreipti į save pašalinių asmenų dėmesį, kilo realus pavojus aikštelėje stovėjusiems asmenims (b.l. 21, 22). Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad šio įvykio metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo žmonių, liudytojo A. K. teigimu, net apie dešimt. Nors E. V. nuo pat pradžių kategoriškai neigė savo kaltę, teigdamas, jog jo automobilį dėl slidžios kelio dangos tiesiog užnešė, policijos pareigūnai vis dėlto įvykį mačiusių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti E. V. versiją, neapklausė, neužfiksavo jų duomenų, todėl teismas taip pat neturi jokios galimybės nustatyti šiuos liudytojus bei juos apklausti. Pastebėtina, kad liudytojas A. K. teismo posėdyje nurodė, kad jie nematė poreikio pasirūpinti įvykį mačiusiais liudytojais, nes kol buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, E. V. kalbėjosi su šalia buvusiais žmonėmis, jie buvo jo pažįstami, todėl būtų davę šališkus parodymus. Vis dėlto šiuo aspektu teismas pastebi, kad policijos pareigūnų pareiga yra surinkti visus administracinio nusižengimo padarymo įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar jie patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, ar paneigia, nes tik išsamiai ištyrus ir įvertinus visus surinktus įrodymus tarpusavyje yra galimas teisingo sprendimo priėmimas. Tuo tarpu renkant vien tik kaltinančius įrodymus gali kilti abejonės dėl policijos pareigūnų nešališkumo, tiriant nusižengimą. Pažymėtina, kad E. V. teismo posėdyje nurodė, kad jis automobilių stovėjimo aikštelėje kalbėjosi tik su draugu, su kuriuo tarėsi susitikti ir draugas į aikštelę atvažiavo jau po to, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jam įvažiuojant į aikštelę jis matė tik tolumoje stovinčius du žmones, o ne dešimt, kaip teigė A. K.. Įvertinus esminius prieštaravimus tarp E. V. ir policijos pareigūnų parodymų, nesant jokių kitų įrodymų bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad E. V. chuliganiškai vairavo, keldamas pavojų eismo ir žmonių saugumui bei siekdamas atkreipti į save aplinkinių dėmesį, juo labiau, kad tuo metu lauke buvo tamsu.

Iš apklaustų teismo posėdyje policijos pareigūnų parodymų taipogi matyti, kad jie sėdėjo savo tarnybiniame automobilyje maždaug 20 metrų atstumu nuo slydimo vietos ir jų automobilio priekis buvo nukreiptas į tą vietą, iš kur E. V. atvažiavo, t.y. jie E. V. stebėjo tiesiai, todėl šis įvykis turėjo būti užfiksuotas tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi. Nors, kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių neigė savo kaltę, tačiau institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepasirūpino nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašo išsaugojimu.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaip minėta, tam tikrais aspektais prieštaringus policijos pareigūnų parodymus ir nesant jokių kitokių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti E. V. padarius jam inkriminuotą veiką, į tai, kad nagrinėjamas įvykis buvo žiemos metu ir tamsiu paros metu, esant slidžiai ir, E. V. teigimu, nevalytai nuo sniego kelio dangai, į aplinkybę, kad E. V. vairuoto automobilio varantieji ratai yra galiniai, teismas vertina, kad nėra duomenų, neabejotinai ir kategoriškai paneigiančių E. V. nurodomą įvykio versiją, o būtent – kad jam sukant į aikštelę, dėl slidžios kelio dangos, automobilio galą šiek tiek užnešė į šoną, todėl jis toliau važiuodamas ištiesino vairą, stabilizavo automobilio judėjimo kryptį bei prisiparkavo, t.y. tokiais savo veiksmais jis tik siekė suvaldyti slidžiame kelyje slystantį automobilį. Nors E. V. vairuojamas automobilis kelis kartus slystelėjo į šoną, ką iš esmės pripažįsta buvus ir pats E. V., tačiau toks slydimas galėjo būti nulemtas esamoje situacijoje pasirinkto nesaugaus, nors ir nedidelio greičio. Vis dėlto vien netinkamas eismo sąlygų įvertinimas ir, atitinkamai, nesaugaus greičio pasirinkimas bei slidžios kelio dangos nepakankamas įvertinimas, neduoda pagrindo esamoje situacijoje teigti, kad E. V. automobilį vairavo chuliganiškai, t.y. sąmoningai pavojingais eismo saugumui veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ignoruodamas KET reikalavimus, ar pan.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių E. V. kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena E. V. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5596-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną E. V. (E. V.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė