- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-376-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10648-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SANTECHNIKOS VERSLAS“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Konora“
- Kategorijos
- 2.6.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SANTECHNIKOS VERSLAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SANTECHNIKOS VERSLAS“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Konora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „SANTECHNIKOS VERSLAS“ 30 034,60 Eur skolą, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovei UAB „Konora“ 30 034,60 Eur skolą, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 30 034,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 626 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovė UAB „SANTECHNIKOS VERSLAS“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Prašė preliminarų sprendimą pakeisti – sumažinti atsakovės UAB „SANTECHNIKOS VERSLAS“ ieškovei UAB „Konora“ mokėtiną sumą dėl ieškovės kaltės patirtų nuostolių apimtimi ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu, t. y. neneigia savo įsiskolinimo ieškovei fakto, tačiau mano, jog ieškovės reikalaujama suma turėtų būti sumažinta ta dalimi, kiek nuostolių dėl ieškovės veiksmų patyrė atsakovė, o likusios skolos padengimas turėtų būti išdėstytas dalimis, atsižvelgiant į dėl ieškovės veiksmų sustabdytus atsiskaitymus iš UAB „Adavas“ pusės. Teigė, kad 2018 m. kovo 26 d. atsakovė su UAB „Adavas“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. ADV-R-ŽVR5-18-03-22-LP, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti rangos sutartimi sulygtus darbus užsakovės objektuose. Daliai darbų pagal rangos sutartį vykdymui atsakovė pasitelkė ieškovę ir šiuo pagrindu 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018-09-05/00. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė, pažeisdama sąžiningo prievolių vykdymo principus bei savo įsipareigojimus, sumažino darbų vykdytojų skaičių objektuose, kuriuose darbus privalėjo atlikti atsakovės UAB „Adavas“ naudai. Nurodė, kad dėl ieškovės vienašalių veiksmų, kuriais buvo sumažintas darbų vykdytojų skaičius, taigi ir darbų apimtys objektuose, atsiskaitymą su atsakove sustabdė ir užsakovė UAB „Adavas“, be to, dėl atsakovės įsipareigojimų UAB „Adavas“ neįvykdymo atsakovei buvo papildomai pritaikyta 8 800 Eur dydžio bauda, tad šia suma prašė mažinti ieškovės reikalavimą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistu ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp atsakovės ir UAB „Adavas“ sudarytoje rangos sutartyje numatyti jos įvykdymo terminai, atsiskaitymo tvarka ir sankcijos yra taikytinos tik šios sutarties šalims ir jokių pareigų ar teisių ieškovei nesukelia. Be to, jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo ar jų kokybės, ieškovė nėra gavusi iš atsakovės. Taip pat jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė teikė pretenzijas ieškovei dėl vėlavimo atlikti darbus, ar dėl to, kad pastaroji tariamai nepateikė reikiamo skaičiaus darbuotojų į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra pateikta ir kartu su prieštaravimais, be to, paslaugų teikimo sutartyje nėra numatyta konkrečių darbų atlikimo terminų. Teigė, kad atsakovė su UAB „Adavas“ rangos sutartį sudarė 2018 m. kovo 26 d. ir pagal ją įsipareigojo darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo 16 d., o atsakovė su ieškove sutartį sudarė tik 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. likus 11 dienų iki atsakovės įsipareigojimų pagal rangos sutartį su UAB „Adavas“ įvykdymo, dėl šios priežasties ieškovė nėra atsakinga už atsakovei paskirtą baudą, kadangi darbus atlikti pagal rangos sutartį buvo vėluojama išimtinai dėl atsakovės kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu atmetė atsakovės prieštaravimus ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovės ieškovei 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. šalys sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-09-05/00, pagal kurią vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti santechnikos ir vedinimo sistemos darbus, o už atliktus darbus užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti 8,00 Eur (be PVM) už darbo valandą. Nurodytus darbus ieškovė atlikinėjo trijuose objektuose: (duomenys neskelbtini). Dėl atliktų darbų ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus. PVM sąskaitas faktūras ir Atliktų darbų aktus pasirašė abi šalys. Iš atsakovės pusės šiuos dokumentus pasirašė statybos darbų vadovai. Iki šiol atsakovė ieškovei yra skolinga 30 034,60 Eur.
7. Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, bei išklausęs šalių paaiškinimų sprendė, kad atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovė darbus atliko pavėluotai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad pagal sutarties sąlygas nėra konkretaus termino, per kurį darbai turėjo būti atlikti.
8. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovei nepateikus atsakovei atliktų darbų aktų yra pagrindas už atliktus darbus nesumokėti. Teismas pažymėjo, kad net atliktų darbų aktų nebuvimas nepaneigtų faktinio darbo atlikimo, o atsakovės apeliavimas į formalius reikalavimus, į netinkamą atliktų darbų įforminimą, yra tik siekis išvengti apmokėjimo už darbus.
9. Teismas sprendė, kad sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus pasirašė atsakovės darbuotojai – darbų vykdytojai, todėl yra pagrindas laikyti, kad šiuose dokumentuose nurodytus darbus ieškovė atliko ir pagal sutarties sąlygas privalo už tai gauti apmokėjimą.
10. Kadangi preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, priteisė iš atsakovės ieškovei jos patirtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovė UAB „SANTECHNIKOS VERSLAS“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. galutinio sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. galutinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių su ieškovės darbuotojų skaičiaus sumažinimo poveikiu atsakovės galimybei laiku atlikti ir perduoti darbus savo užsakovei UAB „Adavas“. Atsakovė nurodė ir pateikė į bylą dokumentus, kurie pagrindė atsakovės poziciją dėl jos tiesiogiai patirtų nuostolių, kuriuos nulėmė ieškovės negalėjimas darbų atlikti reikiamais terminais, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino;
11.2. atsakovė, siekdama pagrįsti byloje įrodinėjamas aplinkybes dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimų pagal paslaugų sutartį vykdymą, dėl ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aplinkybių, dėl ieškovės darbuotojų skaičiaus objektuose, prašė teismo kviesti į bylą liudyti atsakovės vadovą V. G., tačiau teismas tokio atsakovės atstovo prašymo netenkino. Tokiu būdu atsakovei buvo užkirsta galimybė Civilinio proceso kodekso reglamentuojamomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti jos įrodinėjamas aplinkybes byloje;
11.3. teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė viename dokumente įformino ir PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktus bei, kad net atliktų darbų aktų nebuvimas nepaneigtų faktinio darbo atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas;
11.4. iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros akivaizdžiai neatitinka darbų priėmimo–perdavimo aktui būdingų sąlygų ir neturi darbų priėmimo–perdavimo aktui būtinų turinio elementų. Ieškovės pareiga parengti ir pateikti atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus yra įtvirtinta Paslaugų sutarties 2.3. punkte, kurio ieškovė visiškai nevykdė;
11.5. atsakovė nuosekliai įrodinėjo netinkamą ieškovės įsipareigojimų vykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių iš esmės nevertino ir priėmė išimtinai ieškovės teiginiais paremtą sprendimą. Be to, teismo sprendimas yra be jokių motyvų dalyse dėl atsakovės patirtų nuostolių, dėl ieškovės galimai netinkamai įvykdytos paslaugų sutarties. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog kasacinis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Atsakovė akcentavo, jog CK 6.259 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. galutinį sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. tarp atsakovės ir UAB „Adavas“ sudarytoje rangos sutartyje numatyti jos įvykdymo terminai, atsiskaitymo tvarka ir sankcijos yra taikytinos tik šios sutarties šalims ir jokių pareigų, ar teisių, ieškovei nesukelia;
12.2. jokių pretenzijų dėl darbų vėlavimo, ar jų kokybės, ieškovė nėra gavusi iš atsakovės iki pat civilinės bylos iškėlimo;
12.3. atsakovė 2019 m. sausio 22 d. raštu įsipareigojo sumokėti skolos likutį ieškovei tam tikrais terminais bei tvarka ir šiame rašte pastaroji nenurodė jokių pretenzijų nei dėl darbų vėlavimo, nei dėl nepakankamo skaičiaus ieškovės darbuotojų darbams atlikti. Tuo pačiu atsakovės pateiktame papildomame susitarime su UAB „Adavas“ yra nurodoma, kad darbų atlikimas pratęsiamas iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. akivaizdu, kad jei ieškovė realiai būtų vėlavusi atlikti sutartus darbus, atsakovei 2019 m. sausio 22 d. rašto pasirašymo metu apie tai neabejotinai turėjo būti žinoma;
12.4. atsakovė su UAB „Adavas“ rangos sutartį sudarė 2018 m. kovo 26 d. ir pagal ją atsakovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Tuo tarpu su ieškove sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. likus 11 dienų iki atsakovės įsipareigojimų pagal rangos sutartį su UAB „Adavas“ įvykdymo. Dėl šių priežasčių, galima pagrįstai teigti, kad atsakovė su ieškove sutartį sudarė būtent dėl to, kad vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus UAB „Adavas“, todėl ieškovės atliekami darbai objektyviai neturi jokio ryšio su UAB „Adavas“ atsakovei paskirta bauda, kadangi darbus atlikti pagal minėtą sutartį buvo vėluojama išimtinai dėl atsakovės kaltės;
12.5. atsakovė iš esmės nesutinka su ieškovės atliktų darbų kokybe tik viename objekte (kurių buvo iš viso trys) ir prašė teismo tik sumažinti ieškiniu reikalaujama sumą jai UAB „Adavas“ paskirtos baudos dydžiu – 8800 Eur. Atsakovė nesumoka ieškovei neginčijamos ir jos paties 2019 m. sausio 22 d. įsipareigojimu pripažintos likusios sumos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju atsakovė tik siekia vilkinti atsiskaitymo su ieškove procesą, o ne realaus skolos dydžio nustatymo;
12.6. prašymas kviesti V. G. liudytoju buvo pareikštas faktiškai perėjus prie baigiamųjų kalbų stadijos. Teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės atstovo prašymą, kadangi taip būtų nepagrįstai užvilkintas civilinės bylos nagrinėjimas, pažeistos ieškovės teisės, o atsakovės vadovo paaiškinimai iš esmės negalėtų būti vertinami kaip turintys ypatingą reikšmę, kadangi šiuo atveju byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, vadovaujantis visa eile rašytinių įrodymų;
12.7. tarp ginčo šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartis numatė, jog darbai turėjo būti perduodami atsakovei ne nurodant pačių atliktų darbų kiekius, o pagal ieškovės darbuotojų faktiškai dirbtas valandas. Visose kartu su ieškiniu pateiktuose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti darbų atlikimo terminai, objektai, kuriuose darbai buvo atliekami ir dirbtų valandų skaičius, t.y. minėtose sąskaitose yra daugiau negu pakankamai informacijos atsakovei įvertinti sąskaitose tiek nurodytų darbų kiekį, tiek jų kainos pagrįstumą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pati atsakovė sąskaitas faktūras patvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė su UAB „Adavas“ 2018 m. kovo 26 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. ADV-R-ŽVR5-18-03-22-LP, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti Rangos sutartimi sulygtus darbus užsakovo objektuose. Rangos sutartyje buvo numatytas darbų atlikimo terminas – 2018 m. rugsėjo 16 d. Atsakovė su UAB „Adavas“ 2018 m. lapkričio 14 d. sudarė Susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties, kuriuo susitarė, jog darbų terminas yra pratęsiamas iki 2018 m. gruodžio 31 d.
14. Ieškovė, kaip subrangovas, atliko dalį darbų pagal jos ir atsakovės (apeliantės) 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarytą Paslaugų sutartį Nr. 2018-09-05/00, pagal kurią vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti santechnikos ir vėdinimo sistemos darbus, o už atliktus darbus užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti 8,00 Eur ( be PVM) už darbo valandą (tomas I, b. l. 4-6). Nurodytus darbus ieškovė atlikinėjo trijuose objektuose: (duomenys neskelbtini).
15. Byloje apeliantė ginčijo skolos už atliktus darbus faktą ir įrodinėjo, kad Paslaugų sutarties 2.3. p. buvo aiškiai numatyta rangovo (ieškovo) prievolė darbų atlikimą ir perdavimą atsakovui įforminti atliktų darbų aktuose, tačiau ieškovė tokių aktų niekuomet nerengė ir neteikė atsakovei. Anot apeliantės, teismas netinkamai įvertino įrodymus ir neteisingai sprendė, kad „ieškovė viename dokumente įformino ir PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktus“ bei kad „net atliktų darbų aktų nebuvimas nepaneigtų faktinio darbo atlikimo“.
Dėl darbų perdavimo-priėmimo akto
16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumento, jog darbų perdavimas buvo netinkamai įformintas, atkreipia dėmesį, kad apeliantė 30 034,60 Eur skolos faktą ir dydį pripažino, nurodė siūlomos skolos mokėjimo grafiką (tomas I, b.l.28). Apeliantės 2019 m. sausio 22 d. rašte nėra jokių nuorodų dėl darbų trūkumo, tik paaiškinimas dėl negalėjimo atsiskaityti.
17. Dėl atliktų darbų ieškovė atsakovei (apeliantei) išrašė PVM sąskaitas – faktūras, kuriuose nurodyta, kad tai yra ir atliktų darbų aktai (tomas I, b.l. 14-25). Apeliantė, pasirašydama PVM sąskaitas – faktūras, nenurodė jokių jų trūkumų, pastabų sąskaitose neįrašė. Taigi iš atsakovės pusės PVM sąskaitas – faktūras pasirašė statybos darbų vadovai, apeliantė nereiškė pretenzijų dėl tokio darbų perdavimo įforminimo.
18. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta: pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.
20. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas ir turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte, reiškia trūkumų nekonstatavimą, dėl to trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
21. Vadinasi, iš esmės darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Su darbų priėmimo faktu tiesiogiai susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.
22. Kaip jau minėta, pačiose sąskaitose yra nurodyta, kad tai ir darbų perdavimo aktai, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantė argumentą, jog jos nepagrindžia perduotų darbų fakto, kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsnis).
23. Taip pat apeliantė neįrodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas nesudarė galimybės atsakovei, remiantis UAB „SANTECHNIKOS VERSLAS“ vadovo paaiškinimais, pagrįsti realiai ieškovės atliktų darbų apimtį, vėlavimo atlikti darbus faktą bei ieškovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo ryšį su atsakovės patirtomis sankcijomis.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad apeliantė galėtų nuginčyti sąskaitas, kurios šalių pasirašytinai vertinamos kaip atliktų darbų aktas, ji turėjo pateikti statybos darbų žurnalą. Būtent statybos darbų žurnalo turinys gali paneigti sąskaitų teisingumą. Pažymėtina, kad statybos techninis prižiūrėtojas yra skiriamas tam, kad faktiškai patikrintų jau atliktų darbų kiekius pagal įrašus žurnaluose, jog būtų užtikrintas statinio esminių reikalavimų išlaikymas (Statybos įstatymo 19 straipsnis). Taigi apeliantės argumentas, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes nevertino UAB „SANTECHNIKOS VERSLAS“ vadovo paaiškinimų apie ieškovės atliktų darbų apimtį, vėlavimo atlikti darbus faktą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai).
25. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra apie pirmosios instancijos teismo, apeliantės įsitikinimu, netinkamai įvertintus įrodymus.
26. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).
27. Teismai kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad darbai atlikti laiku, nes pagal sutarties sąlygas nėra konkretaus termino, per kurį darbai turėjo būti atlikti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti šią išvadą (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra rašytinių pretenzijų dėl darbų vėlavimo, ar jų kokybės. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovė viename dokumente įformino ir PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų aktus, iš kurių pakankamai aiškia matyti, kokiame objekte darbus atliko ieškovė, taip pat nurodytas valandų kiekis, bei darbų kaina.
29. Taigi pirmos instancijos teismas išvadą, kad sąskaitos kartu yra ir darbų aktai, padarė remdamasis jų turiniu. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus: jame pateikta įrodymų ir ginčo šalis siejusių sutartinių teisinių santykių analizė, kvalifikacija, įrodymų, susijusių su atliktais/neatliktais darbais, vertinimas ir išvados. Tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, pirmosios instancijos teismas nepripažino atsakovės pateiktų įrodymų pagrindžiančiais jos įrodinėjamas aplinkybes, t. y. apeliantės įrodinėjamus argumentus atmetė, laikydamas, kad kitų įrodymų ištyrimas suponuoja priešingą išvadą, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu (CPK 185 straipsnis).
30. Taip pat apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skyrė vos pusę puslapio motyvams, o sprendimas dalyje dėl atsakovės patirtų nuostolių dėl ieškovės galimai netinkamai įvykdytos Paslaugų sutarties yra be jokių motyvų. Atsakovė mano, kad teismas apskritai nevertino atsakovės prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo turinio, kaip ir atsakovės atstovo pozicijos, išdėstytos žodinio bylos nagrinėjimo metu, todėl tai yra vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas išsprendė, tenkindamas jį, nes įvertino aplinkybę dėl atsakovės skolos pripažinimo fakto, pasirašytinai priimdamas sąskaitas, kurios buvo ir darbų perdavimo aktai. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovės pareikštų atsikirtimų, yra teisiškai nepagrįstas. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą.
32. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015).
33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, atmeta apeliantės argumentą dėl bylos esmės neatskleidimo bei sprendžia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovės ieškinys patenkintas pagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu faktų įvertinimu. Tai, kad apeliantė neįrodė įrodinėjamų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti bylos esmės neatskleidimo fakto, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
34. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylos baigties
35. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ginčo teisinius santykius dėl skolininko atsakomybės reglamentuojančias materialinės teisės normas ir teismų praktiką tokio ir panašaus pobūdžio bylose. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo. Konstatavus, kad apeliantės apeliacinis skundas nepagrįstas, jis netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 350,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti. Prašė jas priteisti.
38. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinkamą rekomenduojamas, iš apeliantės priteisiama 350,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,
nutaria:
apeliantės (atsakovės) UAB „Santechnikos verslas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „SANTECHNIKOS VERSLAS“ 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Konora“ naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.