Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, bei jai paskirta 2 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir solidariai iš kaltinamųjų T. B., K. K., A. J., M. D. ir R. K. priteista 600 eurų J. D., 250 eurų S. G., 250 eurų D. B., 250 eurų A. J., 300 eurų M. L., 250 eurų L. G., 350 eurų J. R., 350 eurų V. R., 350 eurų Ž. L., 350 eurų J. D., 350 eurų A. B..

Skundžiamu nuosprendžiu, taip pat nuteisti A. J., M. D., K. K. ir T. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

8. Tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami organizuotoje grupėje, kurią Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), subūrė K. K. ir T. B., kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, K. K. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)., patalpino melagingą skelbimą apie veislinio šuniuko pardavimą, T. B. bendraudavo su nukentėjusiuoju, kuriam apgaulingai nurodydavo, kad norint įsigyti šuniuką, jis turi pervesti rezervavimo mokestį į R. K. (ankstesnė pavardė R.) banko sąskaitą, toliau T. B. duodavo nurodymus M. D. arba R. K. išgryninti sukčiavimo būdu gautus pinigus, kuriuos perduodavo A. J., tokiu būdu jie savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

8.1. veikdami organizuotoje grupėje T. B. ir K. K., kurie kartu atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei laisvėje esančiais A. J., M. D. ir R. K., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

10. Tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami organizuotoje grupėje, kurią Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), subūrė K. K. ir T. B., kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, K. K. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)., patalpino melagingą skelbimą apie veislinio šuniuko pardavimą, T. B. bendraudavo su nukentėjusiuoju, kuriam apgaulingai nurodydavo, kad norint įsigyti šuniuką, jis turi pervesti rezervavimo mokestį į R. K. (ankstesnė pavardė R.) banko sąskaitą, toliau T. B. duodavo nurodymus M. D. arba R. K. išgryninti sukčiavimo būdu gautus pinigus, kuriuos perduodavo A. J., tokiu būdu jie savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

10.1. veikdami organizuotoje grupėje T. B. ir K. K., kurie kartu atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei laisvėje esančiais A. J., M. D. ir R. K., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

11. Tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami organizuotoje grupėje, kurią Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), subūrė K. K. ir T. B., kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, K. K. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)., patalpino melagingą skelbimą apie veislinio šuniuko pardavimą, T. B. bendraudavo su nukentėjusiuoju, kuriam apgaulingai nurodydavo, kad norint įsigyti šuniuką, jis turi pervesti rezervavimo mokestį į R. K. (ankstesnė pavardė R.) banko sąskaitą, toliau T. B. duodavo nurodymus M. D. arba R. K. išgryninti sukčiavimo būdu gautus pinigus, kuriuos perduodavo A. J., tokiu būdu jie savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

11.1. veikdami organizuotoje grupėje T. B. ir K. K., kurie kartu atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei laisvėje esančiais A. J., M. D. ir R. K., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

12. Tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami organizuotoje grupėje, kurią Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), subūrė K. K. ir T. B., kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, K. K. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)., patalpino melagingą skelbimą apie veislinio šuniuko pardavimą, T. B. bendraudavo su nukentėjusiuoju, kuriam apgaulingai nurodydavo, kad norint įsigyti šuniuką, jis turi pervesti rezervavimo mokestį į R. K. (ankstesnė pavardė R.) banko sąskaitą, toliau T. B. duodavo nurodymus M. D. arba R. K. išgryninti sukčiavimo būdu gautus pinigus, kuriuos perduodavo A. J., tokiu būdu jie savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

12.1. veikdami organizuotoje grupėje T. B. ir K. K., kurie kartu atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei laisvėje esančiais A. J., M. D. ir R. K., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

13. Tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami organizuotoje grupėje, kurią Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), subūrė K. K. ir T. B., kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, K. K. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini)., patalpino melagingą skelbimą apie veislinio šuniuko pardavimą, T. B. bendraudavo su nukentėjusiuoju, kuriam apgaulingai nurodydavo, kad norint įsigyti šuniuką, jis turi pervesti rezervavimo mokestį į R. K. (ankstesnė pavardė R.) banko sąskaitą, toliau T. B. duodavo nurodymus M. D. arba R. K. išgryninti sukčiavimo būdu gautus pinigus, kuriuos perduodavo A. J., tokiu būdu jie savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

13.1. veikdami organizuotoje grupėje T. B. ir K. K., kurie kartu atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei laisvėje esančiais A. J., M. D. ir R. K., apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

14.1. R. K. inkriminuojama 13 sukčiavimų, veikiant organizuotoje grupėje, įvykdymas. Nors visi kaltinamieji kategoriškai ginčija jiems inkriminuoto kvalifikuoto sukčiavimo požymį – organizuotą grupę, teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog jie inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė organizuotoje grupėje. Nustatytas ir aukščiau pateiktas kaltinime nurodytų sukčiavimų darymo mechanizmas rodo, kad šioje byloje bendras svetimo turto užvaldymo planas galėjo būti įgyvendintas tik suderinus bendrininkų veiksmus, tai buvo daroma operatyviai ir gana intensyviai. Kaltinamieji A. J., M. D. ir R. K. paaiškino, kad gavo nurodymus iš kaltinamojo T. B.. Visi kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis ir apgaule esmingai suklaidinę kaltinimuose nurodytus nukentėjusiuosius, neteisėtai įgijo svetimą turtą.

14.2. Nėra abejonių ir byloje esančių įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos tęstinės nusikalstamos veikos padarymo, todėl R. K. pripažinta kalta nukentėjusiųjų J. D., S. G., D. B., A. J., D. M., M. L., L. G., K. Č., J. R., V. R., Ž. L., J. D., A. B. atžvilgiu.

14.3. Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad R. K. šios veikos padarymo metu buvo neteista, bausta už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, nuo 2021 m. liepos 7 d. vykdo individualią veiklą, augina du vaikus. Teismas laikė, kad skirtinos laisvės atėmimo bausmės tikslai dabartinėmis aplinkybėmis gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, todėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajai atidėtinas 2 metams. Taip pat tenkinti civiliniai ieškiniai.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

15. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas pripažino R. K. kalta įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

16. Atsiliepimų byloje negauta.

17. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio teismo užduotis yra patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

19. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistoji ginčija jai inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, jog ji nesukčiavo, apie daromą sukčiavimą nežinojo, taip pat nusikalstamos veikos nedarė organizuotoje grupėje, nes joje nedalyvavo. Ne ji talpino skelbimus apie parduodamus šuniukus, ne ji bendravo su pinigus pervedusiais asmenimis, jai likdavo nežymi suma nuo iš sąskaitos paimtų pinigų, tačiau tą sumą traktavo, kaip užmokestį už jos paslaugas – pinigų nuėmimą, kuriuos jai nuimti liepdavo buvęs sugyventinis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutikti su tokiais apeliantės skundo motyvais ir jų visumoje pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl veikos kvalifikavimo, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistoji remiasi nurodydama, jog ji nesukčiavo ir nesukčiavo organizuotoje grupėje, yra nepagrįsti ir atmetami. Aukštesniojo teismo vertinimu R. K. veiksmuose nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant R. K. veiką buvo pritaikytas netinkamai.

Dėl sukčiavimo

20. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

21. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jai apie daromas nusikalstamas veikas nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenų visuma paneigia šią nuteistosios versiją. Nuteistosios R. K. veiksmų pobūdis, kai ji gaudavo pinigus į banko sąskaitą ir gavusi T. B. nurodymus viena, arba su M. D., arba M. D. pasinaudojus R. K. banko kortele jos leidimu, šiuos pinigus išgrynindavo bankomate ir perduodavo A. J.. Taip pat jai likdavęs užmokestis už nuimamus pinigus įrodo, kad R. K. suprato dalyvaujanti nusikalstamoje veikoje, jai apie daromus nusikaltimus buvo žinoma, pinigų išgryninimas buvo ne vienkartinis. R. K. suvokimą apie daromą nusikalstamą veiką parodo jos teiginiai, kad ji už paslaugas – pinigų nuėmimą, gaudavo užmokestį, jai kažkiek pinigų palikdavo T. B.. T. B. pasiūlius leisti pasinaudoti banko sąskaita, į kurią bus pervedami pinigai, bei už tai gauti atitinkamą atlygį, R. K. ir M. D. sutiko, tokiais savo veiksmais aktyviai prisidėdami prie vykdytojų vykdytos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, mokėjimų į R. K. sąskaitą paskirtis – sąskaitos papildymas, todėl R. K. versija, kad ji ir M. D. padeda T. B. giminaičiams ir nežinojo pinigų kilmės laikytina nepagrįsta, nes vien mokėjimų pavadinimai turėjo sukelti įtarimų, ypač, kai vienas pavedimas, buvo nurodytas kaip avansas už pudeliuką. Tai pat liudytoja R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu jai tariamai nupirkus šuniuką, bankas susisiekė su R. K., tačiau ši nesutiko grąžinti pinigų (25 t., b. l. 14-19). Tai parodo, kad net ir susisiekus su R. K., ją informavus apie galimai neteisėtus veiksmus, ši nesutiko pinigų grąžinti. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji žinojo ir suprato apie daromas nusikalstamas veikas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistoji R. K. nusikalstamą veiką įvykdė veikdama organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, todėl tai, kad ne ji pati asmeniškai savo veiksmais realizavo visus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, jos atsakomybės nešalina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. K. kalta dėl šio nusikaltimo padarymo, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tai turėjo įtakos nuosprendyje padarytų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje R. K. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl organizuotos grupės

23. R. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ją pripažino padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, nes ji atliko tik tam tikrus veiksmus – nuiminėjo pinigus, apie visą nusikalstamos veikos planą ir mechanizmą nežinojo.

24. Vienas iš sukčiavimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 straipsnio 2 dalis), inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

25. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

26. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sukčiavimo mechanizmas buvo toks: 1) K. K. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) A. R. vardu patalpindavo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tariamai parduodamą šuniuką; 2) pagal melagingą skelbimą paskambinus nukentėjusiajai, atsiliepęs T. B. melagingai nurodydavo, kad norint įsigyti šuniuką, reikia pervesti rezervavimo mokestį; 3) T. B. turėjo jam M. D. perduotą R. K. banko sąskaitos numerį; 4) nukentėjusysis į R. K. banko sąskaitą pervesdavo rezervavimo mokestį; 5) R. K. arba M. D. (kurie buvo sugyventiniai) vykdydami T. B. nurodymus bankomate, iš R. K. banko sąskaitos, išgrynindavo gautus pinigus (rezervavimo mokestį); 6) R. K. arba M. D. išgrynintus pinigus, dalį jų pasilikę sau, vykdydami T. B. nurodymus, jų nuėmimo dieną, perduodavo A. J..

27. Taigi, R. K. kartu su K. K., T. B., M. D. ir A. J., dalyvavo organizuotos grupės veikloje. R. K. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, kad ji kartu su M. D. perdavė savo sąskaitos numerį T. B., ir vėliau jo nurodymu, iš savo sąskaitos išgrynindavo neteisėtu būdų gautus pinigus, už tai gaudama atlygį, bei likusią pinigų dalį perduodavo A. J..

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai R. K. nusikalstamus veiksmus pripažino kaip padarytus dalyvaujant organizuotoje grupėje. Šioje byloje teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius R. K. bendrininkavimo organizuota grupe su K. K., T. B., M. D. ir A. J. požymius: atitinkamą dalyvių skaičių, susitarimą daryti vieną sunkų nusikaltimą, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą. Be to, pirmos instancijos teismas nuosprendyje aprašė ne tik organizuotos grupės bendrai padarytą nusikaltimą, bet ir nurodė, kaip toje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų.

29. Organizuotos grupės požymio buvimo R. K. veikoje nepaneigia ir jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ji pažinojo ne visus organizuotos grupės narius. Pažymėtina, kad, konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys, pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan. Pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai; tai, kaip minėta, ir nustatyta šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, jog R. K. būdama suaugusi, pakaltinamas asmuo, turinti supratimą apie pinigus, turėjo suvokti, kad asmenys, už atlygį siūlydami įsitraukti į ne jai priklausančių ar neaiškios kilmės pinginių lėšų išgryninimo procesą ir nurodydami atlikti labai konkrečius veiksmus, tai atlieka siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis. Savo valia tapdama šios nusikalstamos veikos dalyviu, suprasdama, kad ji atlieka dalį veiksmų, būtinų šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, nuteistoji suvokė, jog ji vykdo bendrą organizuotą susitarimą sukčiauti, ir to siekė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti ne jam priklausančių ar neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procese, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir pan., tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju, negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, kad nuteistoji R. K. sukčiavimą padarė dalyvaudama organizuotoje grupėje ir ji pagrįstai yra nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamojo įstatymo pažeidimo skiriant bausmę R. K.

30. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu R. K. paskirta 2 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, pradėti dirbti arba registruotis ieškančiu darbo bedarbiu Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

31. BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, pagal BK 75 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą teismas negali visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą. Be to, BK 75 straipsnis iš viso draudžia laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kai bausmė buvo paskirta už labai sunkų (Lietuvos Konstitucinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-571-518/2015, 1A-69-318/2018, 1A-161-453/2020, 1A-244-487/2018). Šiuo atveju pirmos instancijos teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą, vykdymą vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies (kuri leidžia skirti lengvesnę bausmę, nei nurodyta sankcijoje) ir 75 straipsnio 2 dalies (kuri neleidžia atidėti laisvės atėmimo bausmės paskirtos už sunkaus nusikaltimo padarymą) nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomas ne sprendžiant klausimą, ar jau paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tik skiriant bausmę (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. 1A-179-557/2020 ir 1A-24-417-2015). Todėl taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir visiškai atidėdamas R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmos instancijos teismas negalėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai atidėti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą. Todėl, iš dalies sutinkant su apeliaciniu skundu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės, t. y. netinkamo BK 54 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

32. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl R. K. skirtinos bausmės konstatuoja, kad pirmos instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir R. K. visiškai atidėjus paskirtą laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, nuosprendis keičiamas, nes nuteistosios padėties sunkinti (taikyti tik dalinį laisvės bausmės vykdymo atidėjimą) negalima, nesant prokuroro skundo. Atsižvelgiant į tai R. K. atžvilgiu taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jai skirtina lengvesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į tai, kad R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (21 t., b. l. 42-44), bausta už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą, paskirtos baudos sumokėtos (21 t., b. l. 45-47), vykdo individualią veiklą (21 t., b. l. 48), augina du vaikus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad bausmės tikslai R. K. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo – paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių

33. BPK 320 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

34. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu M. D. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas M. D. taip pat pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas ir 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams ir skyrė įpareigojimus.

35. Atsižvelgiant į tai, kad jau ankščiau buvo konstatuotas netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir bausmės paskyrimas, ir nors M. D. atžvilgiu nėra paduotas apeliacinis skundas, tačiau R. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kas laikytina nuosprendžio švelninimu, spręstina dėl M. D. skiriamos bausmės.

36. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl M. D. skirtinos bausmės konstatuoja, kad jo atžvilgiu taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam skirtina lengvesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į tai, kad M. D. teistas (20 t., b. l. 178-184), baustas už administracinių nusižengimų padarymą, daugumoje nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, baudos sumokėtos (20 t., b. l. 190-194), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (20 t., b. l. 195), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (24 t., b. l. 148). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. D. atveju taip pat nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo iš ištaisytina jo taikymo klaida. Todėl spręstina bausmės tikslai M. D. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo – paskyrus laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra pirmiems devyniems bausmės vykdymo mėnesiams su pareiga kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

37. Byloje taip pat nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 2 dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Teismas A. J. taip pat pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies bei 92 straipsnio 2 ir 4 dalių (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui asmeniui) nuostatas ir 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

38. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl A. J. skirtinos bausmės konstatuoja, kad jo atžvilgiu atidedant laisvės atėmimo bausmę, kitaip negu ankščiau minėtiems nuteistiesiems, net nereikėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes BK 92 straipsnis nedraudžia nepilnamečiam asmeniui visiškai atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir už sunkų nusikaltimą. Todėl A. J. atžvilgiu pirmos instancijos teismas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų apskritai neturėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jos atidėjimo individualizavimas ir jo forma buvo pasirinkti netinkamai, nes teismui jo atžvilgiu nurodžius, jog taiko BK 54 straipsnio 3 dalį, ji realiai nebuvo taikoma. Todėl tiek R. K., tiek M. D. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paskyrus lengvesnes bausmes – laisvės apribojimus, nuosprendis keistinas ir A. J. atžvilgiu, kuriam netinkamai buvo individualizuota bausmė ir jo atžvilgiu taip pat taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam skirtina lengvesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į tai, kad A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau neteistas (20 t., b. l. 74-80), baustas už administracinių nusižengimų padarymą, vyrauja nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių ir Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių pažeidimais (20 t., b. l. 81-93), dirba UAB „I. L.“ (20 t., b. l. 95). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. J. atveju manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo – paskyrus laisvės apribojimo bausmę atsižvelgiant į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 82 straipsnis), paskiriant elgesio apribojimą (BK 87 straipsnis), įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. K. yra 98,33 Eur, kurios turi būti priteistos valstybei.

40. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

41. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistosios R. K. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jai gynėjas buvo skirtas teismo iniciatyva, yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš nuteistosios proceso išlaidas, susijusias su jai tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistosios S. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalimis, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistosios R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendį dalyje dėl R. K., M. D. ir A. J. paskirtų bausmių pakeisti.

R. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. D., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra pirmiems 12 (dvylikai) bausmės vykdymo mėnesių su pareiga kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose (savo gyvenamoje vietoje), kiek tai nebus susiję su darbu, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamos vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. J., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 82 straipsniu, paskirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant elgesio apribojimą, įpareigojant 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.