Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-557/2020

Teisėjas G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18907-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 1.2.23.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1

2020 m. spalio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. J. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant N. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. (2 dienos).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam N. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 Eur konfiskavimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. A., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šios medžiagos pardavė: jis 2019-05-07 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė stiklainį su jame esančiais 94,26 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis), plastikinį maišelį su jame esančiais 18,569 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis), plastikinį maišelį su jame esančiais 4,910 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis), ir du folijos lankstinukus su jame esančiu 1,531 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis), turėdamas tikslą visus šios medžiagos kiekius parduoti ar kitaip platinti. Tęsdamas pradėtą nusikaltimą, 2019-05-07 14.15 val. telefoninio pokalbio metu jis susitarė su T. A. šiam parduoti narkotinės medžiagos – kanapių – ir paminėtame bute T. A. už 20 Eur pardavė du folijos lankstinukus su jame esančiu 1,531 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminėmis dalimis), o likusius kiekius paminėtos narkotinės medžiagos toliau laikė paminėtame bute iki 2019-05-08 02.12 val., kai kratos metu policijos pareigūnai ją surado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį pakeisti dėl per griežtos bausmės nuteistajam N. J. paskyrimo ir netinkamo BK 75 straipsnio taikymo: N. J. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 1 metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 ir 3 punktu, 6 dalies 1 ir 5 punktais, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu N. J. uždrausti bendrauti su asmenimis, vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas, ir įpareigoti: toliau dirbti; be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti nuteistojo N. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-05-08 00.35 val. iki 2019-05-09 10.00 val. (dvi paras) ir laikyti, kad šis yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikaltimo faktinėmis aplinkybėmis ir veikos kvalifikacija ir jų neskundžia, tačiau, prokuroro nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę N. J..

2.2. Kaip matyti iš teismo motyvų dėl bausmės paskyrimo, teismas nuosprendžiu nesutiko su prokuroro siūloma skirti N. J. bausme ir paskyrė jam griežtesnę bausmę, nei prašė prokuroras.

2.3. Teismas nuosprendžio motyvuose dėl bausmės skyrimo N. J. nurodė šiuos toliau išdėstytus motyvus: teismas pripažino kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad šis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad N. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, anksčiau neteistas, prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi, įgijo, laikė ir platino mažiausiai pavojingas narkotines medžiagas – kanapes, duomenų apie naujus pradėtus ikiteisminius tyrimus prieš jį byloje nėra, yra jauno amžiaus, nedirba. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskiriant sankcijos minimumą atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina trečdaliu. Atsižvelgiant į N. J. pastangas keisti savo gyvenimo būdą, jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės vykdymas pataisos namuose aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas laikė galimu N. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant N. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2.4. Prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė į visas šioje byloje esančias nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir neteisingos bausmės paskyrimą nuteistajam N. J..

2.5. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

2.6. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265- 1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

2.7. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės skyrimo ir parinkimo klausimus, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės paskyrimas ir parinkimas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179- 693/2017).

2.8. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų dėl bausmės N. J. paskyrimo, teismas nuosprendyje teisingai įvertinęs, jog yra pagrindas nuteistajam N. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jas pritaikęs, vis dėlto, prokuroro nuomone, paskyrė N. J. neteisingą – per griežtą – laisvės atėmimo bausmę, esant šioms teismo nustatytoms nuteistojo N. J. asmenybę ir nusikaltimo pavojingumo laipsnį apibūdinančioms aplinkybėms. Todėl yra pagrindas nuteistajam N. J. paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais, kuriuos baigiamojoje kalboje ir prašė skirti prokuroras. Iš bylos duomenų matyti, kad N. J. asmenybę iš esmės galima vertinti labiau teigiamai, nes jis yra jauno amžiaus, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau daugiausia už Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimus, be to, pažymėtina ir tai, kad visas jam paskirtas baudas už šiuos pažeidimus yra sumokėjęs, tai irgi rodo, kad jis visais atvejais pripažindavo savo klaidas, jų neginčijo ir siekė laikytis įstatymų. Be to, N. J. anksčiau nebuvo teistas, po šio nusikaltimo padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, iki nusikaltimo padarymo dirbo, dėl objektyvių priežasčių – dėl paskelbto karantino – neteko darbo, tačiau, kaip matyti iš pirmojoje instancijoje pateiktos pažymos, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu siekia susirasti darbą, tai rodo, kad jis siekia integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu bendruomenės nariu. N. J. nėra įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitas. Visos šios aplinkybės, prokuroro nuomone, rodo nuteistojo N. J. asmenybės mažesnį pavojingumą.

2.9. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo N. J. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas už tipinį tokio pobūdžio nusikaltimą. Nuteistajam N. J. inkriminuotas vienas nusikaltimas, susijęs su narkotinės medžiagos disponavimu ir jos pardavimu, buvo padarytas vieno įvykio metu. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad jo įgytas ir parduotas T. A. narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis. Be to, N. J. laikė ir pardavė mažiausiai pavojingas narkotines medžiagas – kanapes, kurios sąlyginai nėra tiek pavojingos, kiek kitų rūšių narkotinės ir psichotropinės medžiagos (pvz., heroinas, kokainas, amfetaminas ir kt.), kurios jas perdozavusiems asmenims paprastai gali sukelti didelį pavojų sveikatai ar gyvybei. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

2.10. Todėl, įvertinus šių aplinkybių visumą, prokuroro manymu pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. J. už šį nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę, nes nuteistojo asmenybė ir jo padarytas nusikaltimas nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju, prokuroro nuomone, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas N. J. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, yra neproporcingas jo padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, neužtikrina bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, N. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, prokuroro nuomone, turėtų būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimas.

2.11. Be to, prokuroro manymu, teismas neteisingai pritaikė ir BK 75 straipsnio nuostatas, nes, kaip matyti iš šio straipsnio 1 dalies, bausmės vykdymo atidėjimą teismas turi teisę taikyti tik tokiam asmeniui, kuris nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, kai šiuo atveju N. J. šioje byloje yra nuteistas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuteistajam N. J. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Tai ne kartą yra pažymėta ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-306-693/2019, Nr. 2K-306-697/2019), jog šio straipsnio nuostatų taikymui būtini formalūs pagrindai (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydis). Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (BK 75 ir 92 straipsniai) 2.2. papunktyje pažymėta, kad: „Visais atvejais, kai nuteistojo veikoje, be kitų nusikaltimų, yra ir sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikymas apskritai negalimas. Tai reiškia, kad ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tam pačiam asmeniui toje pačioje baudžiamojoje byloje už nesunkaus, apysunkio ar neatsargaus nusikaltimo padarymą yra paskirtas laisvės atėmimas, o už sunkų nusikaltimą – bauda ar kita už laisvės atėmimą švelnesnė bausmė, BK 75 straipsnis netaikomas.“

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir nuteistajam N. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis ir veikos kvalifikacija ir jų neskundžia, tačiau nesutinka su N. J. paskirta bausme. Prokuroro nuomone, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas N. J. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, paskirta bausmė yra neproporcinga padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, neužtikrina bausmės paskirties. Todėl prokuroras prašo N. J. už padarytą nusikaltimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimą su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais. Be to, prokuroras pažymi, kad šiuo atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti N. J. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes jis padarė sunkų nusikaltimą, o už sunkų nusikaltimą BK 75 straipsnio taikymas negalimas. Taigi, kaip matyti, prokuroro apeliacinis skundas paduotas dėl per griežtos bausmės nuteistajam N. J. paskyrimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio – taikymo, būtent šiais klausimas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas ir pasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu ir išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Kitaip tariant, bausmė būtų aiškiai neproporcinga kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad N. J. padarė sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, anksčiau neteistas, prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įgijo, laikė ir platino mažiausiai pavojingas narkotines medžiagas – kanapes, duomenų apie jam pradėtas naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, yra jauno amžiaus, nedirba, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą atitinkančią laisvės atėmimo bausmę – 2 metus laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu, paskiriant galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, teismo nuomone, atsižvelgiant į N. J. pastangas keisti gyvenimo būdą, jo kritišką požiūrį į padarytą nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas pataisos namuose aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, N. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams, įpareigodamas jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje, taip pat ir prokuroro apeliaciniame skunde akcentuotos nuteistojo N. J. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios teisinį pagrindą taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę. Kaip matyti iš byloje sukauptos medžiagos, N. J. jau eilę metų sistemingai daro įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, be kita ko, yra baustas ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, girtavimą viešosiose vietose, smulkų svetimo turto pagrobimą. Byloje nustatyta, kad N. J. platinimo tikslais buvo įsigijęs pakankamai ženklų kiekį narkotinės medžiagos, apklausiamas teismo jis pats pripažino, kad ne tik pats ilgą laiką vartojo narkotines medžiagas, tačiau užsiėmė ir narkotinių medžiagų platinimu, turėdamas tikslą tokiu būdu neteisėtai pasipelnyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad N. J. padarytas nusikaltimas yra mažesnio pavojingumo, nei įprastiniai tokios rūšies nusikaltimai, taip pat patvirtina, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime, tačiau buvo dėsninga nuteistojo pasirinkto gyvenimo ir priešingo teisei elgesio pasekmė. Todėl kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog N. J. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

9. Kita vertus, teisėjų kolegija yra saistoma prokuroro apeliacinio skundo, kuriuo prašoma švelninti nuteistojo N. J. teisinę padėtį (prokuroras prašo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti N. J. švelnesnės rūšies bausmę nei laisvės atėmimas, t. y. laisvės apribojimą su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais) ribų, todėl savo iniciatyva negali pabloginti nuteistojo N. J. teisinės padėties. BPK 320 straipsnio, reglamentuojančio bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, 4 dalyje, inter alia (be kita ko) numatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti N. J. švelnesnę, nei sankcijoje numatytą bausmę. Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nėra kvestionuojamas – priešingai, prokuroras apeliaciniame skunde sutinka su principiniu teismo sprendimu taikyti N. J. BK 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau prašo nuteistajam skirti dar švelnesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai ir laikantis prokuroro apeliacinio skundo ribų, šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime plačiau nepateikiami teisiniai argumentai, susiję su, teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai nepagrįstu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu nuteistajam N. J..

10. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė paskirti N. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėjo 2 metams ir paskyrė nuteistajam atitinkamus draudimus ir įpareigojimus.

11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. J. bausmę, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Paskirdamas N. J. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atėmimo, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikė nuteistajam N. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Visų pirma pažymėtina, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistas N. J., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis)) negali būti atidėtas bausmės vykdymas (nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu nuo 2020-07-01 galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už tokio pobūdžio sunkų nusikaltimą). Antra, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomas ne sprendžiant klausimą, ar jau paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tik skiriant bausmę. Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas N. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkaus nusikaltimo padarymą, nors baudžiamasis įstatymas, kaip minėta, tokios galimybės nenumato, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kurios taikymo galimybė gali būti svarstoma tik skiriant bausmę, o ne sprendžiant klausimą dėl galimybės atidėti jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Todėl, iš dalies sutinkant su prokuroro apeliaciniu skundu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. netinkamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant nuteistajam N. J. už padarytą sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, realios laisvės atėmimo bausmės. Šį savo sprendimą skundžiamame nuosprendyje teismas motyvavo tuo, kad N. J. anksčiau neteistas, prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įgijo, laikė ir platino mažiausiai pavojingas narkotines medžiagas – kanapes, duomenų apie jam pradėtas naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, yra jauno amžiaus, nedirba, deda pastangas pakeisti gyvenimo būdą ir kritiškai vertina padarytą nusikaltimą.

13. Nors, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti nuteistajam N. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniu skundu nekvestionuoja BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų N. J. taikymo, priešingai – prašo nuteistajam N. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais draudimais ir įpareigojimais, teisėjų kolegija, saistoma prokuroro apeliacinio skundo ribų, neturi pagrindo kvestionuoti šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Kita vertus, kolegija, ištaisydama netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio – taikymo klaidą, pasisako dėl švelnesnės rūšies bausmės nuteistajam N. J. skyrimo, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

14. Reziumuojant aptartus argumentus matyti, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas ir jos vykdymas nuteistajam N. J. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai apeliaciniu skundu pritaria ir prokuroras. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, net ir būdama priešingos nuomonės (t. y. laikydama, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas N. J. neprieštarautų teisingumo principui), saistoma prokuroro apeliacinio skundo ribų negali revizuoti principinio žemesnės instancijos teismo sprendimo taikyti nuteistajam N. J. BK 54 str. 3 d. nuostatas. Kita vertus, apylinkės teismas, priėmęs apeliacine tvarka nekvestionuojamą sprendimą taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, šio sprendimo realizavimo procese aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nusprendė taikyti BK 75 str. nuostatas tokioje teisinėje situacijoje, kurioje baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą.

15. Siekiant ištaisyti šią baudžiamojo įstatymo (BK 75 str.) taikymo klaidą, nuosprendis keistinas, paskiriant nuteistajam N. J. prokuroro apeliaciniame skunde prašomą bausmę. Kolegija, būdama kitos nei prokuroras ir pirmosios instancijos teismas nuomonės dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo N. J. pagrįstumo, plačiau nepasisako dėl naujos bausmės skyrimo motyvų. Prokuroro prašoma bausmė N. J. skiriama, remiantis prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tokiu būdu ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą netinkamai taikant BK 75 str. nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti:

N. J. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždraudžiant nuteistajam N. J. bendrauti su narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis, įpareigoti jį dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019-05-08 iki 2019-05-09 (dvi dienas) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 4 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.