Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

gynėjams advokatams Lilijai Semaško, Julijai Asovskajai, Bogdanui Jermakui (Bogdan Jermak),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo

V. N. (V. N.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. N. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

T. M. (T. M.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. L. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 131,72 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., T. M. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2013 m. kovo 19 d., apie 00 val. 20 min., viešoje vietoje – naktiniame bare „Naktida“, esančiame Justiniškių g. 91, Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, po to kai T. M. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarką, o būtent: konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, tyčia ranka sudavė vieną kartą pastarajam į veidą, o nukentėjusiajam išbėgus iš naktinio baro, V. N., T. M., A. L., veikdami kartu, ties Justiniškių g. 103-čiu namu, Vilniuje, pasivijo nukentėjusįjį A. K. ir iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, o būtent: viešoje vietoje, rankomis ir kojomis tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip 7 smūgius į įvairias kūno vietas bei elektrošoko prietaisu ne mažiau kaip 2 kartus paleido elektros iškrovą nukentėjusiajam į kojas, padarydami A. K. muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje ir kairės rankos II piršte, kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kairės pusės kaktikaulio bei kaukolės pamato priekinės daubos lūžį su kraujosruva virš kietojo smegenų dangalo, nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva galvos kairėje pusėje, kraujosruvas dešinio riešo ir kairio kelio srityse, kraujosruvas su taškinėmis žaizdelėmis kairės šlaunies ir dešinio klubo sąnario srityse, tai yra bendrais veiksmais sunkiai sužalojo A. K. sveikatą. Taip panaudoję fizinį smurtą ir atėmę galimybę nukentėjusiajam pasipriešinti, toliau veikdami kartu, iš nukentėjusiojo A. K. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, 650 Lt (188,25 Eur) vertės, kuriame buvo SIM kortelė, 20 Lt (5,79 Eur) vertės, mobiliojo ryšio telefono dėklą, 35 Lt (10,14 Eur) vertės, ir auksinę grandinėlę, 1 000 Lt (289,62 Eur) vertės, tai yra bendrais veiksmais pagrobė svetimą, A. K. priklausantį, 1 705 Lt (493,80 Eur) vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų V. N., T. M. ir A. L. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo, tačiau ginčija apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistųjų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai BK 75 straipsnio pagrindu atidėjo V. N., T. M., A. L. bausmės vykdymą dvejiems metams, įpareigojant juos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. N., T. M. ir A. L. pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 180 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad šie nusikaltimai priskirti apysunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijai, taikytos BK 75 straipsnio nuostatos dėl bausmių vykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, yra priskirtas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, atsižvelgiant į BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, minėta įstatymo nuostata nuteistųjų V. N., T. M. ir A. L. atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, V. N., T. M. ir A. L. atidėdamas bausmės vykdymą dvejiems metams, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, todėl netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir yra pagrindas apygardos teismo nuosprendį pakeisti (BPK 328 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinės instancijos teismą spręsti dėl galimybės taikyti BK 54 arba BK 62 straipsnių nuostatas dėl bausmių švelninimo. Dėl to teisėjų kolegija pasisako dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei BK 62 straipsnį.

BK 54 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). Išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų skirdamas bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų, o padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje – baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad egzistuoja kaltinamųjų V. N., T. M. ir A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, taip pat V. N. ir T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jie atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, atsižvelgęs į kaltinamųjų vaidmenis padarant nusikaltimus bei jų asmenybes, V. N., T. M. ir A. L. skyrė bausmes, artimas minimalioms įstatyme numatytoms bausmėms. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. Teismo posėdyje gynėjų nurodytos aplinkybės, kad T. M. yra atlyginęs padarytą žalą, jis nuoširdžiai gailisi, kad V. N. pripažino savo kaltę ir atlygino padarytą žalą, kad A. L. prisidės prie žalos atlyginimo, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija, spręsdama BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės vertina ir tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau kaip 2 metai, tačiau tai nėra pakankama aplinkybė pripažinti, jog kaltinamųjų teisės pažeistos dėl nepateisinamai ilgo proceso.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (BK 62 str. 1 d.). Taigi, vadovaujantis šia norma, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-537/2014). Tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-895/2015). Iš 2014 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamieji V. N., T. M. ir A. L. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino tik iš dalies (t. 2, b. l. 160), pagal bylos duomenis V. N. ir T. M. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, A. L. turtinės žalos neatlygino (t. 2, b. l. 156-157). Nagrinėjamu atveju pagal bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad nuteistieji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką. Be to, nusikalstamos veikos padarytos esant V. N., T. M. ir A. L. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – nusikalstamos veikos padarytos jiems būnant apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos, sudarančios galimybę teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir egzistuoja bent vienas BK 65 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytas papildomas pagrindas (BK 62 str. 2 d.).

Kaip minėta, V. N. ir T. M. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų papildomų pagrindų, kurie sąlygotų galimybę teismui taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog V. N. turi šeimą, išlaiko vaikus, pati savaime nėra pagrindas pripažinti, kad dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti vaikų (BK 62 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytos BK 62 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumą padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, V. N., T. M. ir A. L. skyrė bausmes, artimas minimalioms įstatyme numatytoms bausmėms, tokios paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra teisėtos, pagrįstos ir teisingos.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apygardos teismo nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuteistųjų V. N., T. M. ir A. L. atžvilgiu taikymo, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 62 straipsnį pagrindo nėra.

Panaikinus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio nuteistųjų V. N., T. M. ir A. L. atžvilgiu taikymo, nuteistiesiems šiuo nuosprendžiu skirtos galutinės bausmės turi būti paskirtos atlikti pataisos namuose, o taip pat panaikinamos taikytos kardomosios priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kuria V. N. (V. N.), T. M. (T. M.), A. L. taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant juos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu V. N. skirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, T. M. skirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, A. L. skirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, paskirti atlikti pataisos namuose.

Taikytas kardomąsias priemones – V. N. ir A. L. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, T. M. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti ir pakeisti jas į suėmimą.

Į paskirtos bausmės terminą V. N., T. M. ir A. L. įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2013-03-19 iki 2013-03-20 dienos ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo jų sulaikymo dienos.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.