- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-161-453/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15869-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- R. M., Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Darius Pocius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro V. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. M. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 18 d., automobilyje „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir gabeno 36,848 g rausvos spalvos medžiagos su jos sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 11,071 g narkotinės medžiagos – heroino, iki kol, tą pačią dieną apie 13.50 val., ties įvažiavimu į Dumpių sąvartyną, esantį Ketvergių g. 2, Dumpių k., Klaipėdos r., sustabdžius policijos pareigūnams ir kartu su automobiliu jį pristačius į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį adresu Kauno g. 6, Klaipėdoje, ši medžiaga, 16.30 val., minėto automobilio apžiūros metu policijos pareigūnų buvo surasta ir paimta.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
2. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą, arba pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Apeliantas, aptardamas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-210-222/2018) dėl bausmės skyrimo pagrindų, proporcingumo ir teisingo nubaudimo principų, taip pat kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017) dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, nurodo, kad teismas nemotyvavo sprendimo dėl R. M. švelnesnės bausmės rūšies neskyrimo, taip pat nevertino galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. M. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Nustatyta, kad R. M. neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau jas įsigijo savo poreikiams tenkinti, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Nuteistasis siekia pasveikti, tai yra nebevartoti narkotinių medžiagų. Baudžiamojoje byloje nėra pateikta duomenų, kad šias narkotines medžiagas nuteistasis įgijo turėdamas tikslą platinti. Jo laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos kiekis labai nežymiai (1,071 g) viršijo kiekį, kuris yra vertinamas kaip labai didelis. Esant šiek tiek mažesniam narkotinių medžiagų kiekiui, apelianto veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus nusikaltimas, už kurio padarymą nustatytos švelnesnės bausmės rūšys. Apygardos teismas pirmiau aptartas aplinkybes įvertino ir atsižvelgė R. M. nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo terminą, paskirdamas trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą nei jis yra nustatytas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju apygardos teismas pripažino, jog jo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį nebuvo labai pavojinga.
2.2. Apeliantas skunde aptardamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus dėl bausmės skyrimo teigia, kad apygardos teismo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis savo elgesiu kuria ir stiprina savo socialinius ryšius. Be to, nustatyta, kad po tiriamos nusikalstamos veikos R. M. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis nurodo, kad siekiant daryti teigiamą įtaką žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos, pirmą kartą nusikaltusiam žmogui labiausiai tinkamos, priemonės. Jos turi pasižymėti tam tikrais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą.
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras V. G. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti ir R. M. už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstoms veikos padarymą paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatomis, konfiskuoti R. M. turto už 1 500 Eur sumą.
3.1. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo R. M. paskirta bausme. Pasak prokuroro, nagrinėjamu atveju apygardos teismas nepagrįstai R. M. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes skundžiamame nuosprendyje išdėstytos tiek nusikalstomos veikos pavojingumą, tiek R. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra išimtinės.
3.2. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas R. M. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nevisapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. 2019 m. gruodžio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad po to kai jis buvo sulaikytas už tiriamos nusikalstamos veikos padarymą ir toliau vartojo narkotines medžiagas. Paskutinį kartą buvo vartojęs likus mėnesiui iki teisiamojo posėdžio. Taip pat po tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra 2019 m. rugsėjo 12 d. R. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus ir už tai jam buvo taikyta administracinė atsakomybė. Pasak prokuroro, aptartos aplinkybės parodo, kad nuteistasis po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesiekė taisytis ir nedėjo pakankamai pastangų dėl gydimosi nuo priklausomybės, priešingai, darė naujus teisės pažeidimus.
3.3. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad R. M. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Prokuroras nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad R. M. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas dėl to, kad jo laikytos narkotinės medžiagos kiekis tik nežymiai viršijo kiekį, kuris yra vertinamas kaip labai didelis, nes R. M. tyčia buvo nukreipta į daug didesnio narkotinės medžiagos – heroino kiekio laikymą. Nustatyta, kad R. M. laikė 36,848 g rausvos spalvos medžiagos.
3.4. Prokuroras teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai R. M. nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir nekonfiskavo jo turto už 1 500 Eur. Prokuroras aptardamas BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo nurodo, kad R. M. parodė, jog narkotines medžiagas jis įsigijo už 1 500 Eur, tai yra šiuos savo pinigus jis panaudojo kaip priemonę ir (ar) įrankį narkotinei medžiagai – heroinui įsigyti, todėl teismas turėjo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti R. M. turto už 1 500 Eur. Prokuroro teigimu, analogišką praktiką formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311-222/2017, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-134-1073/2018).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. M. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro V. G. apeliaciniai skundai atmetami.
5. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kaltės įrodytumas, veikos kvalifikavimas. Skunduose keliami klausimai tik dėl baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio taikymo ir dėl paskirtos bausmės – BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio taikymo. Atsižvelgdamas į pateiktus apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
6. Nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistas R. M. , gali būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme iki 15 metų, taigi, pagal BK 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, jis yra laikomas labai sunkiu nusikaltimu. BK 75 straipsnyje nėra numatyta galimybės atidėti vykdyti bausmę, paskirtą už labai sunkų nusikaltimą, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą negali būti patenkintas.
7. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Kitų bausmės rūšių minėta teisės norma nenumato. R. M. apeliaciniame skunde prašo jam paskirti kaip bausmę baudą, nurodydamas, kad jis neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos kiekis labai nežymiai (1,071 g) viršijo kiekį, kuris yra vertinamas kaip labai didelis, narkotines medžiagas įsigijo ne siekdamas platinti, o savo poreikiams tenkinti, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Nuteistasis nurodo ir tai, kad siekia pasveikti, nebevartoti narkotinių medžiagų.
8. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kitų bausmės rūšių minėtoje teisės normoje nenumatyta. R. M. apeliaciniame skunde prašo jam paskirti kaip bausmę baudą, nurodydamas, kad jis neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos kiekis labai nežymiai (1,071 g) viršijo kiekį, kuris yra vertinamas kaip labai didelis, narkotines medžiagas įsigijo ne siekdamas platinti, o savo poreikiams tenkinti, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Nuteistasis nurodo ir tai, kad siekia pasveikti, nebevartoti narkotinių medžiagų.
8.1. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytomis tiek pačią veiką, tiek nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Tačiau šios aplinkybės buvo žinomos jau priimant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, į jas jau buvo atsižvelgta ir tai didžiąja dalimi nulėmė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą bei švelnesnės už minimalią laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą – teisėjų kolegija nemato pagrindo, atsižvelgdama į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas.
8.2. Kita vertus, šios tiek pačią nusikalstamą veiką, tiek nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta pagrįstai, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per švelni ir todėl negriežtintina. Nuteistojo neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis iš tikro labai nežymiai viršijo labai didelio kiekio ribą. Byloje nėra įrodymų, kad R. M. turėtų tikslą šias medžiagas platinti, atvirkščiai – nustatyta, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Prokuroro apeliaciniame skunde prašymas griežtinti bausmę motyvuojamas ir tuo, kad R. M. ir po sulaikymo darė administracinius teisės nusižengimus bei vartojo narkotines medžiagas. Iš tikrųjų 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje R. M. pripažino, kad po sulaikymo neblaivus vairavo transporto priemonę ir vartojo heroiną (t. 2, b. l. 165). Iš administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, kad R. M. 2019 m. rugsėjo 12 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Šio administracinio nusižengimo teisėjų kolegija nelaiko tiek pavojingu, kad jis rodytų R. M. polinkį nusikalsti, o tai, kad jis vartojo heroiną vertina kaip veiksmą, nulemtą jo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Kita vertus, AGAPAO reabilitacijos centro 2020 m. vasario 10 d. pažyma patvirtina, kad R. M. aktyviai siekia atsikratyti priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ir tuo tikslu atvyko į minėtą centrą. Pažymėtina, kad gydytis nuo priklausomybės jis ėmė dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (medicininių dokumentų išrašas – t. 2, b. l. 159), todėl toks jo nusiteikimas vertintinas kaip ilgalaikis ir rodantis realų siekį gydytis nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, o kaltininko asmenybė taip pat nėra itin pavojinga, todėl paskirta jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmė atitinka teisingumo principą labiau, negu prašoma paskirti BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė. Todėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nenaikinamas ir bausmė nuteistajam negriežtinama.
9. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti nuteistojo turto už 1500 eurų, t. y. už tokią sumą, kokią R. M. išleido įgydamas heroiną. Šis prašymas netenkinamas.
10. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis išvardinta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
10.1. Šioje byloje R. M. , būdamas apyvartoje uždrausto produkto pirkėju, iš padaryto nusikaltimo turtinės naudos negavo, jo įgyta narkotinė medžiaga iš jo paimta ir bus konfiskuota bei sunaikinta, kaip tai nuspręsta skundžiamame nuosprendyje. Pinigų, kuriuos prašoma konfiskuoti, jis neturi, jie išleisti. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas visų pirma turi prevencinį tikslą – atimti iš kaltininko daiktus, kurių pagalba jis gali daryti naujas nusikalstamos veikas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad išleistos pinigų sumos vertės konfiskavimas iš R. M. būtų nepagrįsta, neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kuri niekaip neprisidėtų įgyvendinant bausmės tikslus, o būtų tik papildoma bausmė. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos kasacinės bylos Nr. 2K-311-222/2017, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-134-1073/2018) nelaikytinos tinkamais precedentais šioje byloje, kadangi nurodytose kasacinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas ne dėl pinigų, išleistų nusikaltimui, o dėl transporto priemonių, kurias vairuojant neblaiviam asmeniui ir sodo namelio, pritaikytam narkotinėms kanapėms auginti ir neteisėtai narkotinėms medžiagoms gaminti, konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. M. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro V. G. apeliacinius skundus atmesti.